- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-12-11
- Bylos Nr.
- 1-2572-1035/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33175-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Kaltinamasis
- A. V.
- Nukentėjusysis
- R. R.
- Advokatai
- Zita Malova
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, našlys, nedirbantis, teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartimi 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė pakeistas į 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. V. 2020 m. rugpjūčio 19 d., apie 00.45 val., būdamas bute (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu ne mažiau kaip du kartus koja spyrė buvusiai sugyventinei R. R. į dešinę koją, tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas dešinėje blauzdoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. V. apklausiamas teisme kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino. Paaiškino, kad tą vakarą buvo užėjęs pas nukentėjusiąją, paprašė, kad sudėliotų daiktus, ji atsisakė ir jis ją pastūmė. Nukentėjusioji jam pasakė eiti namo, jis išėjo ir ji iškvietė pareigūnus. Įvykis galėjo būti 2020 m. rugpjūčio 19 d., apie 24.00 val., bute (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno R.. Tarp jo su nukentėjusiąja kilo žodinis konfliktas. Jis nukentėjusiąją pastūmė. Kaltę pripažįsta iš dalies. Koja nukentėjusiajai nespyrė, tik pastūmė į petį. Galėjo būti, kad nukentėjusioji iš vakaro darbe susižeidė koją, o paskui jį apkaltino. Nukentėjusioji šlubavo ir atsiprašė iš darbo, nes darbe susižeidė koją. Nukentėjusioji jį apkaltino nepagrįstai. Jis pripažįsta, kad pastūmė nukentėjusiąją. Ikiteisminio tyrimo metu tą patį sakė. Tą vakarą jis nevartojo alkoholio. Įvykio metu jis buvo išgėręs vieną litrą alaus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas paskelbė įtariamojo A. V. 2020 m. rugpjūčio 19 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodyta, kad apie įvykį, kuris buvo 2020 m. rugpjūčio 19 d., gali papasakoti tiek, kad po darbo užėjo į parduotuvę, po to atvyko prie namo (duomenys neskelbtini), ten susitiko su R. R. ir jie kartu užėjo pas ją į butą. Jie buvo sugyventiniai, tačiau nebegyvena kartu jau apie du mėnesius. Jie kartu išgėrė po stiklinę alaus ir apie 00.00 val. pradėjo konfliktuoti dėl cigarečių. Pradžioje tarp jų vyko tik žodinis konfliktas. Jis paklausė jos, ar gali likti nakvoti pas ją ir ji sutiko. Po to ji pasakė, kad išeitų iš namų ir dėl to jis supyko. Kas vyko, jis ne viską pamena, nes buvo prieš tai vartojęs alkoholio. Nepamena, kad spirtų R. į koją, tačiau neatmeta galimybės, jog taip galėjo būti. Daugiau jokio smurto prieš ją tikrai nenaudojo. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali. Dėl įvykio labai gailisi (b. l. 53).
Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugsėjo 8 d. įtariamuoju papildomai apklaustas A. V. parodė, kad įtarimo esmę suprato, nusikalstamoje veikoje prisipažįsta visiškai. Iš esmės lieka prie savo ankstesnių parodymų. Sutinka ikiteisminį tyrimą baigti baudžiamuoju įsakymu (b. l. 55).
Teismui paskelbus kaltinamojo A. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis paaiškino, kad reikia tikėti jo ikiteisminio tyrimo parodymais. Negalėjo būti, kad nukentėjusiajai spyrė koja. Pripažįsta, kad pastūmė. Jis ikiteisminio tyrimo metu nepasakė, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti darbe, nes galvojo, kad ji pati pasakys. Jis susinervinęs nieko neprisiminė, kai davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Jis kitą dieną geriau prisiminė faktines aplinkybes. Nukentėjusioji dėl jo veiksmų buvo supykusi ir paprašė išeiti. Kai jis stūmė į petį, nukentėjusioji prisėdo ant lovos. Nukentėjusiąją stūmė vieną kartą. Nukentėjusiajai koja nespyrė. Negirdėjo, kaip nukentėjusioji kvietė policijos pareigūnus. Jis matė, kai atvažiavo policijos pareigūnai. Jis pareigūnams papasakojo, kad atėjo susirinkti daiktų, jie susiginčijo, jis pastūmė nukentėjusiąją ir ji atsisėdo ant lovos. Anksčiau yra smurtavęs prieš R. R.. Jis nebuvo teisiamas dėl veiksmų prieš R. R.. R. R. pasikeitusi vardą. Jam atrodo, kad jis nebuvo nuteistas už tai, kad smurtavo prieš R. R.. Jų santykiai buvo geri, kaip šeima gražiai gyveno (duomenys neskelbtini) metus. Jų santykiai nutrūko 2019 m. Jis į butą ėjo susirinkti savo daiktų. Iš (duomenys neskelbtini) buto išsikraustė prieš pusę metų. R. pati paprašė jo ateiti susirinkti daiktų. Jis nepersekioja nukentėjusiosios. R. R. dirba (duomenys neskelbtini). Kai jie išsiskyrė, ji labai greitai susirado kitą vyrą. Nukentėjusioji gyvena su kitu vyru. V. P. yra R. R. buvęs vyras. Pastarasis gyvena tame pačiame name ir toje pačioje laiptinėje, kurioje gyvena R.. Tą vakarą V. P. su jais kartu nebuvo. Žodinis konfliktas tarp jo ir R. įvyko dėl to, kad jis priekaištavo dėl kito vyro. Kai jį apklausinėjo ikiteisminio tyrimo metu, jis buvo sulaikytas. Dabar jis su R. R. yra išsiskyrę. Kai su R. R. kartu gyveno, jis ją finansiškai palaikė, padėdavo buityje. Jis nesutinka su civiliniu ieškiniu. Jis savo pastūmimu nepadarė žalos. Jis prieš teisiamąjį posėdį ėjo prie nukentėjusiosios, nes norėjo su ja pabendrauti. Jam buvo paskirta kardomoji priemonė – nesiartinti prie R. R.. Jis bando bendrauti su R. R., nes norėjo pasiimti daiktus. Jam policijoje prieš jo apklausą buvo išaiškinta, kad turi teisę turėti gynėją. Kai tyrėjas jį apklausinėjo, jis pasakė, kad pageidauja turėti gynėją. Apie antrą apklausą jis buvo informuotas telefonu. Jam antrą kartą buvo išaiškinta teisė dėl gynėjo. Nepagalvojo kreiptis dėl gynėjo. Jis mano, kad pastūmimu į petį galėjo sukelti fizinį skausmą nukentėjusiajai. Jis nukentėjusiąją pastūmė delnu. Tai buvo prisilietimas ir vėliau stūmimas. Galėjo būti sukeltas smūgis, bet nestiprus. Po smūgio nukentėjusioji atsisėdo ant lovos. Kai jis pastūmė, nukentėjusioji stovėjo prie lovos. Jis pastūmė ir nukentėjusioji atsisėdo.
Po vaizdo įrašo apžiūros kaltinamasis paaiškino, kad jo parodymai keitėsi, nes ikiteisminio tyrimo metu jis buvo šoke. Duodant parodymus teisme jo psichologinė būsena buvo jau kitokia.
Nukentėjusioji R. R. apklausiama teisme parodė, kad iki įvykio ji su kaltinamuoju kaip šeima negyveno apie (duomenys neskelbtini) laiko. Šis įvykis įvyko rugpjūčio 19 d., kai ji grįžo iš darbo. Ji dirbo iki 22.00 val. Apie 23.00 val. vakaro kaltinamasis jos laukė prie jos namų. Kaltinamasis jos nepalieka ramybėje, seka prie darbo. Jis buvo išgėręs. Ji nebuvo išgėrusi. Kaltinamasis paklausė, ar gali pas ją pernakvoti, nes neturi kur miegoti. Ji pasakė, kad gali. Ji sėdėjo ant lovos ir žiūrėjo televizorių. Pasakė, kad ji yra pavargusi, prie jos nelįstų ir eitų miegoti. Kaltinamasis jai spyrė du kartus. Iki šios dienos liko mėlynės ir guzelis. Ji išsikvietė policiją. Jai atrodo, kad kaltinamasis ją seka. Ji negyvena normalaus gyvenimo, nes vaikšto pas (duomenys neskelbtini), pas (duomenys neskelbtini), jaučia stresą. Tą vakarą nevartojo alkoholinių gėrimų. Nežino, kodėl policijos pareigūnams ji pasirodė neblaivi. Ji su kaltinamuoju negėrė. Tą vakarą išgėrė po darbo su drauge. Žodinis konfliktas su kaltinamuoju kilo dėl cigarečių. Ji sėdėjo ant lovos, kaltinamasis vaikščiojo ir pradėjo sakyti: „Aš tave myliu, perku cigaretes už paskutinius pinigus, o tu turi cigarečių ir nieko nesakai“. Kai ji sėdėjo ant lovos, kaltinamasis jai spyrė iš kojos. Ji sėdėjo ten, kur televizorius (parodo b. l. 39). Nebuvo jokio pastūmimo, kai ji sėdėjo. Jai spyrė į koją. Ji išsikvietė pagalbą tualete, nes jeigu ji pasiima telefoną, kaltinamasis iš karto už jo stveria. Negali pasakyti, kiek laiko praėjo nuo smurto iki policijos iškvietimo. Ji ne tą pačią minutę nuėjo į tualetą išsikviesti policijos. Tame bute ji gyvena su vaiku O. iš antros santuokos. V. P. smurto prieš ją nenaudojo. Ji ikiteisminio tyrimo protokolo neskaitė. Ikiteisminio tyrimo protokole yra tyrėjo klaida, nes smurtą prieš ją naudojo A. V.. Gali būti, kad neįdėmiai skaitė protokolą. Tuo metu apklausos metu su tyrėja nebuvo kalbos apie V. P.. Prieš tai jos atžvilgiu A. V. daug kartų naudojo fizinį smurtą. Ji ne visais atvejais kreipdavosi į policiją dėl smurto prieš ją. Ji šiuo metu jaučia persekiojimą iš kaltinamojo pusės, neturi ramybės. Po šio įvykio kaltinamojo persekiojamas taip pat tęsiasi. Paskutinis persekiojimas buvo prieš dvi dienas. Yra pašaliniai žmonės, kurie matė persekiojimą ir gali tai patvirtinti. Durų rankeną išlaužė A. V.. Durys yra rakinamos. Ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Būna, kad ji išdėlioja prekes. Būna smulkių traumų darbe. Ji nuvyko apžiūrai po 10 dienų, nes dėl registracijos anksčiau negalėjo. V. P. gyvena tame pačiame daugiabutyje, kaip ir ji. Ji tą vakarą darbe nebuvo susižalojusi tos pačios kojos.
Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugpjūčio 19 d. liudytoja apklausta R. R. parodė, kad ji gyvena nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugpjūčio 18 d., apie 23.00 val., ji grįžo namo anksčiau nurodytu adresu po pasisėdėjimo su draugėmis, vartojo alkoholinius gėrimus. Jos sūnus O. P. tuo metu buvo su jos antros santuokos tėvu V. P., tad įvykio metu jos bute vaiko nebuvo. Jai sugrįžus iki namų, lauke, šalia bendro naudojimo laiptinės durų, ją pasitiko jos buvęs sugyventinis A. V.. Pastarasis buvo akivaizdžiai neblaivus, nusiteikęs agresyviai. Ją pasitikus, A. V. pradėjo kaltinti ją neištikimumu, neva ji miega su kitais vyrais. Tai netiesa, be to, su juo ji negyvena jau metus (prieš tai ji su juo kartu gyveno apie (duomenys neskelbtini) metus). Ji pasakė A. V., kad jis nuo jos atsikabintų ir pradėjo kilti laiptinės laiptais iki savo nuomojamo buto, tačiau jis ėjo paskui ją, vyko žodinis konfliktas. A. V. jai teigė, kad ją myli ir negali be jos gyventi. Jai užėjus į savo nuomojamą butą, V. P. taip pat užėjo į jos butą (buto durų rankeną V. P. buvo sulaužęs prieš tai, šių metų žiemą, tad buto durų užrakinti nebuvo galimybės). Jiems abiems būnant bute, ji V. P. nurodė, kad jeigu jis nori, gali pasilikti nakvoti jos bute, tačiau jis pradėjo su ja konfliktuoti, teigė, kad ji miega su kitais vyrais. Todėl žodinio konflikto metu V. P. savo koja spyrė ne mažiau kaip du kartus į jos dešinės kojos apatinę sritį. Dėl nurodytų veiksmų patyrė stiprų fizinį skausmą. Po to, ji apsimetė, kad labai nori į tualetą. Ji nuėjo į tualetą ir iš ten paskambino telefonu bendruoju pagalbos numeriu 112 bei pranešė apie įvykį (jeigu ji skambintų V. P. akivaizdoje, jis atimtų jos telefoną bei greičiausiai ją sumuštų). V. P. naudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu ir anksčiau, tačiau tuo metu policijos pareigūnų nekvietė. V. P. jai nuolat neduoda ramybės. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą V. P. atžvilgiu bei skirti jam kardomąją priemonę – nesiartinti prie jos, kadangi kitokiu atveju gali ją iškeldinti iš jos nuomojamo buto dėl V. P. nuolatinių konfliktų, kuriuos girdi kiti kaimynai (b. l. 15).
Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugpjūčio 28 d. liudytoja papildomai apklausta R. R. parodė, kad ji su A. V. negyvena, jis išsikraustė jau prieš metus laiko. Ji turi pretenzijų A. V., nes jai buvo sukeltas fizinis skausmas ir nori pareikšti civilinį ieškinį dėl moralinės žalos. Atliko tyrimą dėl sumušimų. Po įvykio pas medicinos darbuotojus nesikreipė ir nesikreips, nes jokių komplikacijų nėra (b. l. 18).
Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugpjūčio 19 liudytoja papildomai apklausta R. R. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 19 d., apie 00.45 val., jos nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), fizinį smurtą jos atžvilgiu naudojo būtent A. V., tad atliekant kitus tyrimo veiksmus, prašo į tai atsižvelgti (b. l. 19).
Liudytojas E. K. apklausiamas teisme parodė, kad nukentėjusiosios nepažįsta. Žino, kad (duomenys neskelbtini) yra bendrabutis. Neatsimena įvykio. Apžiūrėjus įvykio vietos apžiūros protokolą (b. l. 38–39), liudytojas paaiškino, kad prisimena, jog moteriškė po darbo buvo pas draugę, pas kurią išgėrė, grįžo nurodytu adresu namo ir pas ją atėjo vyras, kurio ji nenorėjo įleisti, bet kažkokiu būdu jis pateko į butą. Tarp jų prasidėjo konfliktas. Pasak pranešėjos, vyras jai spyrė. Jie apžiūrėjo smūgio vietą, bet nepamena, kurioje vietoje spyrė. Vyras pats prisipažino, kad vartojo alkoholį. Moteriškė minėjo, kad vyras yra pas ją namuose nepageidaujamas. Moteris negalėjo paaiškinti, kaip vyras atsidūrė pas ją namuose. Neatsimena, ką vyras aiškino. Pareiškėjos emocinė būsena keitėsi – ji buvo tai impulsyvi, tai rami. Pareiškėja rodė sumuštą vietą. Pareiškėja sakė, kad pajuto fizinį skausmą. Bute buvo vyras ir moteriškė.
Teismas paskelbė liudytojo E. K. 2020 m. rugpjūčio 25 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodyta, kad dirbo 2020 m. rugpjūčio 19 d. su vyr. patruliu D. V. (D. V.). Apie 0.48 val., gavo pranešimą iš OVS budėtojų, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus vyras smurtauja prieš savo sugyventinę. Atvykus į įvykio vietą, pasitiko moteris R. R., kuri paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 19 d., apie 0.45 val., (duomenys neskelbtini), buvęs draugas A. V. koja spyrė jai, dėl to ant dešinės kojos atsirado mėlynė, taip pat pajuto stiprų fizinį skausmą. GMP 0823 apžiūrėjo, tačiau pranešėja į ligoninę nevyko. R. paaiškino, kad jai atėjus namo (duomenys neskelbtini), kartu atėjo buvęs draugas ir pradėjo sakyti, kad ji turi kitą vyrą, kad miega su kitu vyru. Pats A. aiškino, kad moteris jį įleido pas save, jie kartu vartojo alkoholį ir tada susipyko, bet jis jos nemušė. R. pripūtė 2,11 prom. alkoholio, sakė, kad gėrė degtinę. Vyras buvo sulaikytas. Moteris buvo išsigandusi. Aiškino, kad anksčiau buvo ikiteisminių tyrimų dėl smurto. Pats įtariamasis buvo girtas, jis buvo ramus, spec. priemonės nebuvo naudotos, jis buvo sulaikytas ir pristatytas į OVS. Buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, filmuota „Body cam“ 1731. Nuotraukos yra įkeltos į PRĮR (b. l. 28).
Teismui paskelbus liudytojo E. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas patvirtino, kad jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, galima tikėti. Papildomai nurodo, kad nukentėjusioji sakė, kad alkoholį gėrė su drauge.
Iš Bendrojo pagalbos centro pranešimo matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 19 d. 0.48 val. įregistruotas įvykis, kad į butą (duomenys neskelbtini), atėjęs neblaivus buvęs pranešėjos draugas A. V. suspardė pranešėjai koją. Nepilnamečių asmenų namuose nėra. Vyras kol kas namuose. Laukia vietoje (b. l. 8).
Iš Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-sios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. K. 2020 m. rugpjūčio 19 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad smurtą patyrusio asmens sužalojimo vietoje – dešinėje blauzdoje užfiksuota kraujosruva, sužalojimai akivaizdžiai matosi, nukentėjęs asmuo labai susijaudinęs. Smurtą patyręs asmuo paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 19 d., apie 0.45 val., (duomenys neskelbtini), buvęs draugas A. V. koja spyrė jai (R. R.), dėl ko ant dešinės kojos atsirado mėlynė, taip pat ji pajuto didelį fizinį skausmą. GMP apžiūrėjo, tačiau nukentėjusioji į ligoninę nevyko. R. paaiškino, kad jai atėjus namo (duomenys neskelbtini), kartu atėjo jos buvęs draugas ir pradėjo konfliktuoti, kad ji turi kitą vyrą, kad miega su kitu vyru. Pats A. aiškino, kad moteris pati įleido pas save, kartu vartojo alkoholį, vėliau susipyko, bet jis jos nemušė. Moteris buvo išsigandusi, aiškino, kad anksčiau buvo ikiteisminių tyrimų dėl smurto (b. l. 11–12).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2433/2020(01) matyti, kad R. R. padaryta poodinės kraujosruvos dešinėje blauzdoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku – 2020 m. rugpjūčio 19 d. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Įprastinėmis sąlygomis, patiriant tokio pobūdžio sužalojimus, yra juntamas fizinis skausmas (b. l. 34).
Iš įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos buto patalpos (duomenys neskelbtini) (b. l. 35, 38–39).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimi vaizdo įrašai, daryti (duomenys neskelbtini). Apžiūros atlikimo eiga „2020_0819_010055_006“ vaizdo įrašo apžiūra: kairiame apatiniame vaizdo įrašo kampe matome užrašą „VLN_PR_60F686“, datą 2020/08/19 bei skaitiklį, kuris prasidėjus video rodo „01:00:17“. Apžiūrint video matome daugiabučio laiptinę, pareigūnus lipančius į įvykio vietos butą. Kai pareigūnai atidaro aukšto, kur įvyko įvykis duris, matome nukentėjusiąją R. R.. Moteris apsirengusi juodai-baltai, dryžuota suknele žemiau kelių su ilgomis rankovėmis ir juodomis šlepetėmis, atrodo išsigandusi, matomai neblaivi. Kol moteris veda pareigūnus į butą, ji kalba telefonu. R. atidaro buto duris, įleidžia policijos pareigūnus. Video baigiasi kai skaitiklis rodo „01:01:22“. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos vaizdo įraše neužfiksuota.
„2020_0819_010145_007“ vaizdo įrašo apžiūra: kairiame apatiniame vaizdo įrašo kampe matome užrašą „VLN_PR_60F686“, datą 2020/08/19 bei skaitiklį, kuris prasidėjus video rodo „01:01:24“. Apžiūrint video, kambaryje matomos dvi lovos, televizorius, matome vyrą A. V., kuris sėdi ant sofos-lovos su apatiniais drabužiai (kelnaitėmis), matomai neblaivus. Prasideda pokalbis tarp policijos pareigūnų (P.), A. V. (A. V.) ir R. R. (R. R.): P.: Pretenzijų turėsite? Pareiškimas? P.: Aš Jūsų klausiu, rašysite pareiškimą? R. R.: Taip. P.: Jei taip, bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis bus uždarytas. R. R.: Jau nebeįmanoma, viskas. Ar jis pasikeitė? Ar jis šneka, kad pasikeitė? Nieko jis nepasikeitė. P.: Kuo vardu būsite? P.: Kaip? A. V.: A.. P.: A.? Galite rengtis. Įtariamasis pradeda rinkti daiktus, parodo nepasitenkinimą pareigūnams, sakydamas: „Kas yra? Nestumdykite mane“. R. R: Manęs daužyti nebūtina. A. V.: O kas daužo? R. R.: Tu! Ne aš save daužau. Viso vaizdo metu A. V. su R. R. pykstasi dėl padaryto fizinio smurto, tačiau įtariamasis neprisipažįsta, jog jis sukėlė R. fizinį skausmą. P.: Jūs kartu negyvenate? R. R: Mes negyvename. Jis mane persekioja. A. V.: Aš atėjau pasiimti savo daiktų. P.: Kam įsileidot jį? R. R.: Aš grįžau iš darbo, jis eina iš paskos. A. V.: Aš neėjau. P: Jus draskė ši moteriškė? A. V.: Aišku, kad ne. P: Nedraskė? A.V: Ne. P.: Kraujas pas Jūs čia ant kaktos. A. V.: Ne, čia senai. P.: Senas? Fizinio skausmo ji Jums nesukėlė? A. V.: Ne. P.: Jūs prieš ją kėlėte ranką? Mėlynė ant kojos... A. V.: Ne. P.: Šiandien kas įvyko, jūs galite papasakoti? A. V.: Aš atėjau po darbo. P.: Jūs kartu čia gyvenate? R. R.: Ne. A. V.: Ne, tiesiog mes susitikome. Mes išgėrėme alaus. Prie lovos, kur sėdėjo įtariamasis, stovi butelis alaus. P.: Tą alų, kuris stovi, ane? A. V.: Taip. Ir viskas. A. V.: Aš norėjau pasilikti, ji norėjo, kad išeičiau. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos vaizdo įraše neužfiksuota.
„2020_0819_010646_008“ vaizdo įrašo apžiūra: kairiame apatiniame vaizdo įrašo kampe matome užrašą „VLN_PR_60F686“, datą 2020/08/19 bei skaitiklį, kuris prasidėjus video rodo „01:06:46“. Apžiūrint vaizdo įrašą girdime, jog R. sako, kad po 22.00 val., po darbo, su draugėmis ji truputį išgėrė ir apie 23.00 val. grįžo namo. Kol moteris ėjo link namo, ją persekiojo A. V., vėliau R. įsileido A. į namus, bute vyras išgėrė alaus. Vėliau tarp R. ir A. prasidėjo žodinis konfliktas. Įtariamasis teigė, kad R. susitikinėja su kitais, kitą myli, taip išprovokavo V.. Nukentėjusioji verkia, atrodo išsigandusi, sako, kad „gana“, ji nori „ramybės“. Video baigiasi kai skaitiklis rodo „01:09:05“. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos vaizdo įraše neužfiksuota (b. l. 40–41).
Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 19 d. 2.01 val. A. V. nustatytas 2,42 promilių girtumo laipsnis (b. l. 42).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Teismo vertinimu, kaltinamojo A. V. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis apklausiamas teisme savo kaltės nepripažino, teigdamas, kad žodinio konflikto metu jis koja nukentėjusiajai nespyrė, nukentėjusioji susižeidė koją darbe iš vakaro, o paskui jį nepagrįstai apkaltino. Kaltinamojo A. V. teigimu, jis tik delnu vieną kartą pastūmė nukentėjusiąją į petį. Teismas kritiškai vertina šią A. V. byloje užimtą poziciją ir ja nesivadovauja, nes ji prieštarauja byloje objektyviais duomenimis nustatytoms aplinkybėms.
Visų pirma, iš nukentėjusiosios R. R. parodymų matyti, kad jai grįžus iš darbo, prie jos namų pasitiko jos buvęs sugyventinis (kaltinamasis). Ji pradėjo kilti laiptinės laiptais iki savo nuomojamo buto, kaltinamasis ėjo jai iš paskos. Jai užėjus į savo butą, kaltinamasis taip pat užėjo į jos butą. Kaltinamasis paprašė leisti pas ją pernakvoti, nes neturi kur miegoti. Jai sutikus, kaltinamasis pradėjo jai priekaištauti dėl kito vyro. Kai ji sėdėjo ant lovos, kaltinamasis jai du kartus spyrė iš kojos. Kai ji sėdėjo, nebuvo jokio pastūmimo. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusioji nuo pat pradžių davė nuoseklius parodymus dėl esminių įvykio aplinkybių, t. y. kad atėjęs į butą buvęs sugyventinis spyrė jai į koją. Šią aplinkybę ji nurodė tiek iš karto po įvykio skambindama Bendrajam pagalbos centrui, tiek atvykusiems policijos pareigūnams, taip pat per tris apklausas (pirma apklausa vyko įvykio dieną, antra – įvykio dieną, kurioje nukentėjusioji patikslino aplinkybę, kad fizinį smurtą jos atžvilgiu naudojo būtent A. V., trečioje apklausoje nukentėjusioji nurodė, kad turi pretenzijų A. V. dėl sukelto fizinio skausmo ir nori pareikšti civilinį ieškinį) ikiteisminio tyrimo metu ir duodama parodymus teisme. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais R. R. duotais parodymais, nepaisant to, kad nukentėjusiosios ir kaltinamojo konfliktiniai santykiai buvo susiklostę dar iki nagrinėjamo įvykio, kadangi jie atitinka byloje kitais objektyviais įrodymais nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
Antra, nukentėjusiosios R. R. nurodytas faktines įvykio aplinkybes patvirtina liudytojo E. K., t. y. policijos pareigūno, atvykusio į įvykio vietą parodymai. Aptariant šio liudytojo parodymus matyti, kad nors šis liudytojas paties įvykio nematė, nežino kas konkrečiai įvyko nukentėjusiosios nuomojamame bute, tačiau patvirtino tai, kokias aplinkybes jam atvykus pagal iškvietimą po šio įvykio pasakojo nukentėjusioji, t. y. jog buvęs draugas A. V. su koja jai spyrė, dėl to ant dešinės kojos atsirado mėlynė, taip pat pajuto stiprų fizinį skausmą. Taip pat liudytojas E. K. patvirtino nukentėjusiosios nurodytas faktines aplinkybes, kad atvykus į įvykio vietą, nukentėjusioji rodė sumuštą vietą, jie apžiūrėjo smūgio vietą. Liudytojo nurodyta aplinkybė, kad atvykusiems pareigūnams nukentėjusioji rodė vietą, kur jai spyrė, papildomai patvirtina, kad nukentėjusioji tai padarė turėdama pagrindą. Akivaizdu, kad nukentėjusioji net nebandytų rodyti pareigūnams kojos, jeigu nebūtų prieš tai gavusi smūgio. Be to, aplinkybę, kad nukentėjusiajai buvo įspirta į dešinę koją patvirtina ir liudytojo E. K. iš karto po įvykio surašytame tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad smurtą patyrusio asmens (nukentėjusiosios) sužalojimo vietoje – dešinėje blauzdoje užfiksuota kraujosruva, sužalojimai akivaizdžiai matosi. Aplinkybę, kad ant nuketėjusiosios kojos akivaizdžiai matėsi poodinė kraujosruva patvirtina ir vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad pareigūnas iš karto atvykęs į įvykio vietą kaltinamojo klausia: „Jūs prieš ją kėlėte ranką? Mėlynė ant kojos...“
Trečia, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą ir toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą, arba turi būti kreipimasis į medikus pagalbos. Teismo vertinimu, nukentėjusioji išreiškė savo pojūtį, suprantamą aplinkiniams, t. y. išsigandusi kaltinamojo užsidarė tualete, bijodama, kad kaltinamasis neatimtų telefono ir jos nesumuštų, išsikvietė policijos pareigūnus, o atvykus policijos pareigūnams, nukentėjusioji nupasakojo ne tik įvykio aplinkybes, bet ir nurodė savo savijautą. Liudytojas E. K. tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek savo rašytame tarnybiniame pranešime nurodė, kad nukentėjusioji buvo išsigandusi, labai susijaudinusi. Iš vaizdo įrašo apžiūros protokolo taip pat matyti, kad nukentėjusioji verkia, atrodo išsigandusi, sako, kad „gana“, ji nori „ramybės“. Kita vertus, specialisto išvadoje nustatyta, kad nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl aplinkybė dėl fizinio skausmo (ne)sukėlimo nėra teisiškai reikšminga. Aprašyta nukentėjusiosios būsena leidžia daryti išvadą, kad smurtas buvo ką tik patirtas, kas paneigia kaltinamojo versiją dėl nukentėjusiosios susižalojimo darbe.
Ketvirta, nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės apie prieš ją vartotą fizinį smurtą neprieštarauja specialisto išvadoje konstatuotam nukentėjusiosios sužalojimui, kartu nenustatyta, jog sužalojimai galėjo atsirasti kitomis aplinkybėmis ar kitu laiku, kas paneigia A. V. užimtą poziciją, kad įvykio dieną nukentėjusioji koją susižeidė darbe.
Penkta, pagrindą abejoti kaltinamojo keliama versija sudaro dar ir tai, kad pats kaltinamasis nėra nuoseklus: atvykusiems pareigūnams nurodė, kad jis nukentėjusiosios nemušė, įvykio dieną apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kas vyko po žodinio konflikto jis ne viską pamena, nes buvo prieš tai vartojęs alkoholio, jis nepamena, kad spirtų R. R. į koją, tačiau neatmeta galimybės, jog taip galėjo būti, daugiau jokio smurto prieš ją tikrai nenaudojo, vėliau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad įtarimo esmę suprato, visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, iš esmės lieka prie savo ankstesnių parodymų, sutinka ikiteisminį tyrimą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu, tuo tarpu teisme pakeičia parodymus ir teigia, kad jis koja nukentėjusiajai nespyrė, jis tik nukentėjusiąja pastūmė į petį. Pažymėtina, kad kaltinamasis aplinkybės, kad jis nukentėjusiąja pastūmė į petį, neminėjo nei vienoje iš dviejų apklausų ikiteisminio tyrimo metu, šią aplinkybę kaltinamasis nurodė tik teisme. Vien kaltinamojo pozicijos pasikeitimas jau kelia dideles abejones dėl kaltinamojo nuoširdumo nurodant įvykio aplinkybes. Pažymėtina, kad kaltinamasis teisiamajame posėdyje pripažino, kad anksčiau yra smurtavęs prieš R. R.. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad A. V. 2018 m. kovo 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jau buvo teistas už smurtą prieš tą pačią nukentėjusiąją R. R..
Šešta, teismo vertinimu, vien tai, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad žodinio konflikto metu V. P. savo koja spyrė ne mažiau kaip du kartus į jos dešinės kojos apatinę sritį, nesudaro pagrindo abejoti nukentėjusiosios sąžiningumu, nešalina kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės, kadangi nukentėjusioji antros apklausos, kuri vyko įvykio dieną, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad fizinį smurtą jos atžvilgiu naudojo būtent A. V.. Be to, apklausiama teisme nukentėjusioji paaiškino, kad V. P. smurto prieš ją nenaudojo. Ji neskaitė ikiteisminio tyrimo protokolo. Ikiteisminio tyrimo protokole yra tyrėjo klaida, nes smurtą prieš ją naudojo A. V.. Apklausos metu su tyrėja nebuvo kalbos apie V. P..
Septinta, nesutiktina su gynėjos akcentuojama aplinkybė, kad byloje nebuvo aiškintasi kokioje padėtyje buvo kaltinamasis ir nukentėjusioji, kai jai buvo įspirta. Nukentėjusioji apklausta teisiamajame posėdyje nurodė, kad kai ji sėdėjo ant lovos, kaltinamasis jai spyrė iš kojos. Kita gynėjos akcentuojama aplinkybė, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, kad nukentėjusioji buvo nedarbinga, kreipėsi pas gydytojus, taip pat nepaneigia fakto, kad nukentėjusiajai buvo padaryti sužalojimai. Nukentėjusioji teisme parodė, kad patirti sužalojimai jai netrukdė dirbti, todėl nesikreipė medicininės pagalbos.
Taigi, kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik nukentėjusiosios R. R., liudytojo E. K. parodymai, bet ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. Bendrojo pagalbos centro pranešimo duomenys, tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolas, apžiūros protokolas, specialisto išvada.
Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, atmetęs kaltinamojo užimtą poziciją, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad A. V. žodinio konflikto metu ne mažiau kaip du kartus koja spyrė nukentėjusiajai R. R. į dešinę koją, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai sveikatą. Atsižvelgiant į padarytos veikos požymius, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas, skirdamas bausmę A. V., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) nesunkus nusikaltimas, veika baigta), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, BK 60 str. 1 d. 9 p.), kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – teistas, taip pat už analogiškas nusikalstamas veikas ir prieš tą pačią nukentėjusiąją (b. l. 63–64, 74–75), baustas administracine tvarka (b. l. 76–83), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, turi (duomenys neskelbtini) vaiką, kurį išlaiko (nustatyta iš kaltinamojo žodžių).
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad A. V. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina įstatymo sankcijoje numatyta ir prokuroro siūloma laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant artimą minimaliai įstatymo numatytai ribai. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Teismas pripažįsta, kad yra formalus ir materialus pagrindas taikyti kaltinamajam A. V. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Kaltinamasis registruotas Užimtumo tarnyboje, turi (duomenys neskelbtini) vaiką, kurį išlaiko. Taigi teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus kaltinamajam skirtinos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose (BK 75 str. 5 d. 5, 7 p.). Tokia bausmė nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti A. V., bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo, taip pat sudaryti jam sąlygas gauti pajamų, kurios reikalingos jo padarytai žalai atlyginti.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusioji R. R. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 22). Nukentėjusiosios reikalavimas dėl žalos priteisimo iš esmės grindžiamas tuo, kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta jos sveikata.
Nukentėjusioji R. R. apklausiama teisme dėl civilinio ieškinio palaikė savo civilinį ieškinį. Paaiškino, kad iki šios dienos yra mėlynės, lankosi pas (duomenys neskelbtini), smurtas kartojasi ne pirmą kartą, po teismų kaltinamasis ją persekioja. Jai nepadeda tepaliukai. Dirba fizinį darbą 12 valandų. Negali imti nedarbingumo pažymėjimo, nes reikia dirbti. Ji iki šiol jaučia fizinį skausmą. Ji visur kreipiasi, pas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), naudoja vaistus. Tai vyksta dėl kaltinamojo naudoto fizinio ir emocinio smurto. Ji dirba (duomenys neskelbtini), bet tokio pobūdžio sužalojimų nebuvo niekada per 5 metus, kai ji dirba (duomenys neskelbtini). Tuo metu dėl sužalojimų į medikus nesikreipė, bet kreipsis, jeigu bus pablogėjimas su koja. Visą tai vertina 500 Eur suma. Ji nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių jos lankymąsi pas (duomenys neskelbtini). Į gydytoją nesikreipė, nes reikėjo dirbti. Ji dvi dienas dirba nuo 10.00 val. iki 22.00 val. ir dvi dienas turi išeigines. Po šio įvykio jai paskambino (duomenys neskelbtini), teikiančią pagalbą nukentėjusioms moterims. Ji su (duomenys neskelbtini) kas savaitę bendrauja telefonu.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismui nekyla abejonių, kad dėl A. V. nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, atsirado nesaugumo jausmas, kaltinamasis nukentėjusiąją persekioja iki šios dienos. Nukentėjusioji patyrė nepatogumų, turėjo lankytis pas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vartoti vaistus, poodinė kraujosruva nesugijusi, jaučiamas fizinis skausmas iki šiol, ateityje gali tekti kreiptis į medikus. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis ne tik iki šiol neatsiprašė nukentėjusiosios, tačiau ir, pasak nukentėjusiosios, kaltinamasis ir toliau naudoja prieš ją emocinį smurtą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, taip pat į teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo tik iš dalies patenkinti nukentėjusiosios reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteisti jai iš kaltinamojo 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl kitų klausimų
Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d. 1.10 val. (b. l. 46) iki 2020 m. rugpjūčio 19 d. 14.49 val. (b. l. 59), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (viena diena) įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 str.).
Ikiteisminio tyrimo metu A. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 57), nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra CD su vaizdo įrašais, prisegtas prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniu,
nusprendžia:
A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7 punktais, A. V. paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d. 1.10 val. (b. l. 46) iki 2020 m. rugpjūčio 19 d. 14.49 val. (vieną dieną).
Kaltinamajam A. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nukentėjusiosios R. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš A. V. 300 (tris šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra CD su vaizdo įrašais, prisegtą prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.