Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-02-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-79-932/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-25
Bylos Nr.
AN2-79-932/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01982-2021-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė (pirm.)
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-79-932/2022Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01982-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės L. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutarimo, kuriuo ji buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 1 500 eurų dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Pirmosios instancijos teismas L. S. pripažino kalta dėl to, jog ši būdama (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vadove ir žinodama apie (duomenys neskelbtini)finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI/Institucija), nesant galimybės atsiskaityti su kreditoriumi, privalėdama pateikti pareiškimą teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo, šios Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos neįvykdė ir į teismą dėl nemokumo bylos (duomenys neskelbtini)iškėlimo nesikreipė. Šiais savo veiksmais L. S. pripažinta padariusi ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jai paskirta 1 500 eurų dydžio bauda.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu L. S. prašo panaikinti jai paskirtą baudą arba šią baudą sumažinti. Apeliantė neneigia padariusi administracinį nusižengimą, tik nurodo nežinojusi, kad turi inicijuoti įmonės nemokumo procedūrą. Prie apeliacinio skundo prideda priedą, kuriame detaliai paaiškinta, kaip susidarė įmonės skola VMI. Pažymi, kad dirbdama stengėsi rūpintis klientais, mokėti mokesčius. Patyrė išgyvenimus dėl nesusipratimų su VMI. Šiuo metu ėmėsi naujų verslo idėjų, daug domisi apie įmonės vadovui tenkančias pareigas, nori nebekartoti klaidų, kilusių dėl nežinojimo.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu Institucija prašo L. S. apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantei sankcijos ribose paskirta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei ANK 22 straipsnyje numatytų baudos tikslų.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkinamas.

4. Skundžiamu nutarimu L. S. pripažinta kalta padariusi ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama jos kaltė, nusižengimo padarymo faktinės aplinkybės ir kvalifikavimas. Skunde keliamas klausimas tik dėl teismo paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad šio nusižengimo padarymas juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia nuo 1 400 eurų iki 3 000 eurų dydžio baudą. Pirmosios instancijos teismas apeliantei paskyrė 1 500 eurų dydžio, t. y. sankcijos minimumui artimą, baudą. Apeliantės teigimu, net ir tokio dydžio bauda yra pernelyg didelė. Jos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas už padarytą administracinį nusižengimą baudos apskritai neskirti ar bent jau sumažinti jos dydį. Toks prašymo turinys leidžia spręsti, kad apeliacinės instancijos teismo iš esmės yra prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę, nei įstatymo numatytą, administracinę nuobaudą.

5. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Susiformavusioje teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021). Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-843/2020). Taip pat pažymėtina, jog įstatymas nereikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-91-574/2021).

6. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė teisinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Tokia išvada daroma įvertinus administracinio nusižengimo bylos medžiagą. Iš jos matyti, kad (duomenys neskelbtini) kreditorius – VMI į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo kreipėsi 2021 m. rugpjūčio 11 d. Vilniaus apygardos teismas, tenkinęs kreditoriaus pareiškimą, 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartimi iškėlė nemokumo bylą (nutartis įsiteisėjo 2021 m. spalio 9 d.). (duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka kreditoriui VMI iš esmės susiformavo daug anksčiau – laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. iki 2018 m. gruodžio 27 d. VMI per daugiau nei dvejų su puse metų laikotarpį nuo skolos susiformavimo iki nemokumo bylos iškėlimo nepavyko išsiieškoti skolos. Tai rodo, kad (duomenys neskelbtini) finansiniai sunkumai nebuvo trumpalaikiai, vienkartiniai, o, priešingai, įmonės finansinė padėtis iki nemokumo bylos iškėlimo prasta buvo pakankamai ilgą laiką. Teismui nekyla abejonės, kad L. S. visą šią situaciją suprato – ji nuo 2015 m. vasario 27 d. buvo įmonės vadovė, aktyviai dalyvavo jos veikloje, prie šios bylos pridėtame atsiliepime į ieškinį (pateiktame nemokumo byloje) paaiškino skolos kreditoriui VMI susiformavimo aplinkybes, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) veiklos nebevykdo nuo 2019 m. Pažymėtina, jog įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo santykiai nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento ir jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019). Nagrinėjamu atveju apeliantės elgesio modelis neatitinka anksčiau nurodytų standartų, L. S. ilgalaikiu pasyviu ir iš esmės aplaidžiu elgesiu nesilaikė jai, kaip įmonės vadovei, keliamų veiklos standartų. Nors iš teismui pateikto apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad L. S. pripažįsta padarytą nusižengimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi (tokia pozicija atitinka ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę), taip pat nurodė aplinkybes, kurios bendrai vertintinos teigiamai (dirbdama rūpinosi klientais, mokesčių mokėjimu, yra nusiteikusi ateityje išvengti panašių situacijų, išsiaiškinti visas įmonės vadovui tenkančias pareigas ir jų laikytis), vien to visgi nepakanka taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pabrėžtina, kad apeliantei yra paskirta ANK 120 straipsnio 1 dalies minimumui artima bauda, kuri, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, yra laikytina teisinga ir proporcinga, ją sumažinti ar, juo labiau, apskritai neskirti baudos teismas neturi teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliantės L. S. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė