- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-29
- Bylos Nr.
- eA2-11887-904/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00524-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mantas Ūsas
- Pareiškėjas
- I. A., A. A.
- Suinteresuotas asmuo
- akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. A. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-4510-867/2021 dalyje dėl santuokos metu užgyvento nekilnojamojo turto ir prievolių padalijimo, išnagrinėtoje pagal pareiškėjų I. A. ir A. A. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties patvirtinimo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“ ir uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. sprendimu nutraukta santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. A. ir I. A., patvirtinta 2021 m. balandžio 2 d. tarp pareiškėjų sudarytą sutartis dėl santuokos nutraukimo teisnių pasekmių. Sprendimas įsiteisėjo 2021 m. gegužės 15 d.
Teisme gautas pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-4510-867/2021 dalyje dėl santuokos metu užgyvento nekilnojamojo turto ir prievolių padalijimo. Nurodo, kad šalys santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2 punkte susitarė, kad santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris po santuokos nutraukimo dalinamas lygiomis dalimis, t. y. ½ šio nekilnojamojo turto asmeninės nuosavybės teise atitenka I. A. ir ½ dalis šio nekilnojamojo turto asmeninės nuosavybės teise atitenka A. A.. Sutarties 6 punkte susitarė, kad visi finansiniai įsipareigojimai kreditoriui AB „Swedbank“, pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (sudarymo data – 2008-08-08), po santuokos nutraukimo lieka abiem sutuoktiniams, kurie prieš kreditorių atsako solidariai. Nurodo, kad pareiškėja dėl santuokos nutraukimo internetu kreipėsi į mažąją bendriją „Asmeninis teisininkas“, kurie parengė procesinius dokumentus. Teisinių paslaugų įmonė ragino turtą dalintis lygiomis dalimis, nesigilindama į tai, kad pareiškėja turi du nepilnamečius vaikus. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose pareiškėjų prašymas buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, šalys į teismo posėdį nebuvo kviečiamos. Mano, kad tai teismui sutrukdė nustatyti tikrąją šalių valią dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir įsitikinti, ar teismui pateikta sutartis atitinka abiejų sutuoktinių teisėtus interesus, ar sutarties sąlygos nepažeidžia nepilnamečių vaikų teisėtų interesų. Nurodo, kad pareiškėja nėra teisiškai išprususi, todėl nenumatė, kad jau su dviem nepilnamečiais vaikais teks gyventi gyvenamojo namo (ūkinio pastato dalyje), viename kambaryje, o didžiąja nekilnojamojo turto dalimi disponuos suinteresuotas asmuo A. A., kuris yra konfliktiškas, ūmaus būdo, nuolat skundžia pareiškėją institucijoms, pareiškėja su vaikais gyvena baimėje. Nurodo, kad teismas neišsiaiškinęs, ar sutarties šalys gerai supranta jos sudarymo pasekmes, ar sutarties sąlygos nepažeidžia nepilnamečių vaikų interesų, ar atitinka šalių tikrąją valią, ar trims asmenims ½ dalis priteisto turto yra pakankama gyventi bei užtikrina teisę į būstą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą, kuris iš esmės grubiai pažeidžia nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus. Nurodo, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta teismo sprendimu yra nustatyta su vaikų mama (pareiškėja), todėl tai sudaro pagrindą pareiškėjai priteisti didesnę turto dalį, kas pagal teismų praktiką pateisinama jai tenkančia didesne našta, auginant ir ugdant šalių nepilnamečius vaikus. Be to, gyvenamasis namas buvo pagerintas pareiškėjai skolintomis lėšomis, todėl teismas turėjo įsitikinti, ar nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.
Atsiliepimas
Pareiškėjas asmuo A. A. patiekė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo pareiškimo atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-4510-867/2021 netenkinti bei priteisti iš pareiškėjos A. A. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pareiškėja dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipėsi praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams po teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta pareiškėjų santuoka ir patvirtina pareiškėjų pasirašyta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, objektyvių priežasčių, kodėl buvo praleistas trijų mėnesių terminas, nenurodė. Nors pareiškėja nurodo, kad į teisininkus dėl konsultacijų, ar priimtas teismo sprendimas nepažeidžia nepilnamečių vaikų ir jos pačios teisėtų interesų, kreipėsi tik 2021 m. rugsėjo mėnesį (po trijų mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo), tačiau taip pat nenurodo objektyvių priežasčių, kodėl to negalėjo padaryti anksčiau. Pažymėjo, kad pareiškėja skyrybų procese buvo aktyvi, dėl dokumentų parengimo kreipėsi į profesionalius teisininkus, t. y. į mažąją bendriją „Asmeninis teisininkas“. Šios įmonės teisininkai susisiekė su A. A. telefonu, pasiūlė santuoką nutraukti bendru sutarimu, buvo derinamos santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos. Po teismo sprendimo priėmimo, pati pareiškėja pastebėjo rašymo apsirikimo klaidas, kreipėsi į teismą dėl jų ištaisymo. Mano, kad pareiškėjos nurodytus motyvus, kad ji nebuvo konsultuota profesionalių teisininkų, nesuprato santuokos nutraukimo pasekmių sutarties esmės, sąlygų, nesuprato, kad lygtai yra pažeidžiamos ir jos ir vaikų interesai, paneigia faktinės bylos aplinkybės, pateikti rašytiniai dokumentai. Pažymėjo, kad pareiškėju santuoka buvo nutraukta rašytinio proceso tvarka, kadangi abu pareiškėjai, t. y. I. A. ir A. A. teismo prašė santuoka nutraukti rašytinio proceso tvarka, o teismas šį prašymą patenkino. Mano, kad teismo patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nebuvo sutarties sąlygų, kurios prieštarautų viešajai tvarkai ar pažeistų pareiškėjos I. A. ar nepilnamečių vaikų interesus, kadangi turtas buvusiems sutuoktiniams buvo padalintas lygiomis dalimis, kreditoriniai įsipareigojimai kreditoriui AB „Swedbank“‘ po santuokos liko abiem sutuoktiniams, kadangi tai buvo solidari abiejų sutuoktinių prievolė, iš A. A. priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams. Nurodo, kad pareiškėja prašyme atnaujinti procesą nenurodė jokiu aplinkybių, dėl kurių teismas nutraukdamas santuoka ir patvirtindamas santuokos nutraukimo pasekmių sutarti turėjo nukrypti nuo lygių dalių, kadangi teismui tokios aplinkybės nebuvo nurodytos, tokių aplinkybių nėra. Nurodo, kad iš pareiškėjos prašyme argumentų galima daryti išvadą, kad pareiškėja kelia klausimą dėl naudojimosi gyvenamuoju būstu tvarkos. Dėl pareiškėjos teismui pateiktų skolos raštų bei pavedimų nurodė, kad aplinkybės, jog pareiškėja iš savo motinos A. A. skolinosi pinigus jam nėra žinomos, A. A. dėl šių piniginių lėšų pretenzijų neteikė, be to nėra patvirtinimo, kad iš tikrųjų skolintos lėšos buvo panaudotos gyvenamojo būsto įrengimui. Pažymėjo, kad nutraukiant santuoką bendru sutikimu, I. A. privalėjo teismui pateikti duomenis apie skolas, tačiau tokių duomenų nepateikė, vadinasi, jų nebuvo. 2019 m. liepos 5 d. vartojimo kreditas buvo skirtas I. A. asmeniniams poreikiams tenkinti, o ne būsto įsigijimui, tai patvirtina ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurią pasirašė pati I. A., o sutartį patvirtino teismas.
Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja, kad teismas, atsižvelgdamas į vaikų poreikius, pakeistų I. A. ir A. A. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio ir bankui įkeisto turto naudojimosi tvarką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
prašymas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) III dalies XVIII skyriuje įtvirtintas proceso atnaujinimo institutas, kurio tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai (nutartys) nepažeidžia įstatymais saugomų asmens teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2008; ir kt.). Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3-K3-282/2012 kt.).
CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Šių normų analizė leidžia padaryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).
Dėl termino pareikšti prašymą.
CPK 368 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (CPK 368 straipsnio 2 dalis).
Pareiškėja nurodo, kad po teismo sprendimo įsiteisėjimo 2021 m. gegužės 15 d., 2021 m. rugpjūčio 12 d. su prašymu kreipėsi į teismą dėl klaidos teismo sprendime ištaisymo, vėliau A. A. inicijavo mediacijos procesą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, 2021 m. rugpjūčio 26 d. buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis ir tik rugsėjo mėnesį kreipėsi į teisininkus dėl konsultacijos, ar teismo sprendimas santuokos nutraukimo byloje yra teisingas ir nepažeidžia nepilnamečių ir jos pačios teisėtų interesų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. sprendimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių prašymų įsiteisėjo 2021 m. gegužės 15 d. Prašymas dėl proceso atnaujinimo teismui pateiktas 2021 m. lapkričio 16 d., t. y. po 6 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Iš pareiškėjos prašyme nurodytų aplinkybių nustatyta, kad pareiškėja su priimtu teismo sprendimu susipažino, jo turinys jai buvo aiškus, kreipėsi į teismą dėl rašymo apsirikimo klaidų ištaisymo. Laikytina, kad pareiškėja praleido įstatymu nustatytą 3 mėnesių terminą kreiptis dėl proceso atnaujinimo be svarbių priežasčių, nes netinkamas ir nesavalaikis teisinės gynybos pasirinkimas yra pačios pareiškėjos pasirinktas teisių įgyvendinimo ir gynimo būdas, o ne svarbi priežastis praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimui.
Dėl proceso atnaujinimo pagrindo.
Nors ir teismui konstatavus, kad prašymas atnaujinti procesą pateiktas praleidus įstatymu nustatytą 3 mėnesių terminą, tačiau procesas negali būti atnaujintas dar ir dėl to, kad, įvertinus įrodymus, nenustatyti įstatyme įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai. Pareiškėja prašymą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu – procesą prašo atnaujinti, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
Pareiškėja nurodo, kad teismo sprendimu nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su pareiškėja, todėl tai sudaro pagrindą pareiškėjai priteisti didesnę turto dalį. Gyvenamasis namas buvo pagerintas pareiškėjai skolintomis lėšomis, todėl teismas turėjo įsitikinti, ar nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, ar turto padalijimas lygiomis dalimis nepažeis nepilnamečių vaikų interesų. Nurodo, kad tai, jog teismas sprendimą priėmė rašytinio proceso tvarka, teismui sutrukdė nustatyti tikrąją šalių valią dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir įsitikinti, ar teismui pateikta sutartis atitinka abiejų sutuoktinių teisėtus interesus, ar sutarties sąlygos nepažeidžia nepilnamečių vaikų teisėtų interesų.
Bylas pagal dėl santuokos nutraukimo teismas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pripažįsta, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių interesams (CPK 540 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad prašymas santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo pasirašytas bei pateiktas I. A. ir A. A., šalys buvo atstovaujamos profesionalaus teisininko – advokato padėjėjo L A. M.. Prašyme buvo nurodyta, kad šalys prašo prašymą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nes tai nepakenks šeimos santykių stabilumui bei šalių interesams. Šalys pateikė pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią teismas patvirtino, priimdamas sprendimą. Pareiškėja sprendimo apeliacine tvarka neskundė.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta ne teismo pareiga, tačiau teisė nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017, 51 punktas; kt.). Kasacinio teismo praktikoje kaip svarbus kriterijus, leidžiantis nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstamas vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-916/2019, 42 punktas, kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodė objektyvių aplinkybių, kodėl prieš teikiant teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių prašymu, nesiekė apsaugoti nepilnamečių vaikų interesų, neprašė priteisti jai didesnę sutuoktinių bendro turto dalį, neteikė teismui skolos raštelių, mokėjimo pavedimų, kaip įrodymų, kad skolinosi lėšas būsto įsigijimui ir kt. Teismas neturi pagrindo netikėti suinteresuoto asmens A. A. nurodytomis aplinkybėmis (tai patvirtina ir pareiškėja pareiškime), kad pareiškėja šalių skyrybų procese buvo iniciatyvi, kreipėsi į teisininkus, konsultavosi.
Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad jai nebuvo suteiktos tinkamos teisinės paslaugos, o teismas, išnagrinėjęs prašymą rašytinio proceso tvarka taip pat neįvertino pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodytų aplinkybių, nesudaro pagrindo proceso atnaujinimui, nes pirmosios instancijos teismo sprendime nepadaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant teisėtą sprendimą. Pareiškėjos prašymas atmestinas kaip nepagrįstas, teismo procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-4510-867/2021 atsisakytina atnaujinti (CPK 370 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi pareiškėjas A. A. už atsiliepimo parengimą patyrė 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pateikė tai patvirtinančius dokumentus, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš pareiškėjos I. A..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370, 290-292 straipsniais,
nutaria:
netenkinti pareiškėjos I. A. pareiškimo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-4510-867/2021.
Priteisti iš pareiškėjos I. A. 500,00 Eur (penki šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui A. A..
Nutartis per septynias dienas nuo jos nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.