Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl paslaugų sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir skolos priteisimo, trečiasis asmuo viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

23. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

24. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovo R. M. ieškinys dėl paslaugų sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas ieškinio reikalavimus atsakovei kildino iš 2018 m. balandžio 19 d. sudarytos sutarties. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, o atsakovė – su sprendimo dalimi dėl priteisto atlygio už projekto administravimo paslaugas, pateikė apeliacinius skundus. Ieškovas apeliacinį skundą grindžia tuo, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 1.137 straipsnio, 6.217 straipsnio 1 dalies, 6.721 straipsnio 1 dalies nuostatas; nepagrįstai netaikė CK 6.720 straipsnio 4 dalies (ją netinkamai aiškindamas) ir nepriteisė ieškovui viso Sutartimi sutarto atlygio už projekto administravimo paslaugų teikimą, t. y. 10 000 Eur; teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir nepagrįstai priteisė atsakovei per dideles bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Ieškovas pažymi, kad neginčija teismo sprendimo dalies, kuria teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl 2 368,42 Eur atlygio už papildomas paslaugas priteisimo. Atsakovė nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta ieškinį atmesti, tačiau iš dalies nesutinka su patenkinta ieškinio dalimi, t. y. su priteistos sumos dydžiu.

26. Atsižvelgdama į apeliacinių skundų argumentus ir reikalavimus, apeliacinio teismo teisėjų kolegija toliau pasisako dėl skundžiamo teismo sprendimo, kartu pasisakydama dėl apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų.

Dėl šalių sudarytos paslaugų sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu

27. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl paslaugų gavėjo teisės vienašališkai nutraukti atlygintinų paslaugų teikimo sutartį įgyvendinimo tvarkos.

29. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, ar sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis).

32. Byloje pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad ieškovo parengta paraiška projektui finansuoti buvo pripažinta tinkama ir projektui įgyvendinti skirtos Europos Sąjungos lėšos, todėl ieškovas, vykdydamas sutartį, teikė projekto administravimo paslaugas.

33. Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas atsakovei dėl paslaugų sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu iš esmės buvo grindžiamas tuo, kad atsakovė vienašališkai nutraukdama sutartį nepagrindė Sutarties pažeidimo buvimo, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog ieškovas yra padaręs esminį Sutarties pažeidimą. Nurodė, jog atsakovė nutraukdama Sutartį dėl esminio pažeidimo nesilaikė ne tik tokio nutraukimo turiniui keliamų reikalavimų, bet ir netinkamai atliko Sutarties nutraukimo procedūrą.

34. Remiantis bylos duomenimis, matyti, jog, ieškovo manymu, nustatymas, teisėtai ar ne Sutartis iš atsakovės pusės buvo vienašaliai nutraukta, šioje byloje turi esminę reikšmę, nes būtent nuo to priklauso ieškovo reikalavimo dėl atsiskaitymo pagal Sutartį apimties pagrįstumas. Teismui nustačius, kad Sutartis 2019 m. gegužės 16 d. pareiškimu nuo 2019 m. balandžio 14 d. buvo nutraukta neteisėtai, tai reikštų, kad ieškovas nesant atsakovės neteisėtų veiksmų būtų turėjęs galimybę tinkamai pabaigti Sutarties vykdymą, t. y. pateikti paskutinį mokėjimo prašymą ir projekto galutinę ataskaitą ir gauti visą Sutartimi sutartą administravimo paslaugų kainą (10 000,00 Eur) (ieškovo rašytiniai paaiškinimai (baigiamoji kalba) ((duomenys neskelbtini))).

35. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ginčijamo sprendimo dalyje nusprendė atmesti ieškinio reikalavimą – pripažinti atsakovės vienašališką šalių 2018 m. balandžio 19 d. sudarytos sutarties nutraukimą neteisėtu.

36. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, apeliaciniame skunde teigia, jog teismas nepagrįstai nusprendė, kad klientas, siekdamas sutartį nutraukti CK 6.721 straipsnio 1 dalies pagrindu, neprivalo remtis paslaugų teikėjo kalte šiam netinkamai vykdant sutartį ar jos nevykdant, toks nutraukimas galimas ir nesant paslaugų teikėjo kaltės. Teigia, kad atsakovė kaip paslaugų sutarties šalis (klientė) nesiekė Sutarties nutraukti CK 6.721 straipsnio 1 dalies pagrindu ir jos šiuo pagrindu nenutraukė, o pasirinko kitą alternatyvų teisių gynimo būdą Sutartį nutraukti CK 6.217 straipsnio 1 dalies pagrindu.

37. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju, sprendžiant dėl šalių sudarytos sutarties vykdymo ir nutraukimo, taikytinos atlygintinų paslaugų sutartį reglamentuojančios CK normos.

38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad specialiosios paslaugų sutarties vienašališko nutraukimo taisyklės įtvirtintos CK 6.721 straipsnyje. Pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Klientas, siekdamas sutartį nutraukti CK 6.721 straipsnio 1 dalies pagrindu, neprivalo remtis paslaugų teikėjo kalte šiam netinkamai vykdant sutartį ar jos nevykdant, toks nutraukimas galimas ir nesant paslaugų teikėjo kaltės. CK 6.721 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta speciali paslaugų sutarčių vienašališko nutraukimo tvarka palyginti su bendrosiomis sutarčių vienašališko nutraukimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.217 straipsnyje. CK 6.721 str. nuostatoje įtvirtinta viena iš paslaugos gavėjo interesų apsaugos garantijų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad ši paslaugų gavėjo teisė yra besąlyginė, ji negali būti siejama su tam tikrų aplinkybių nustatymu (pvz., paslaugos teikėjo veiksmai, teisinis ar ekonominis kliento pasirinkimo nutraukti sutartį pagrįstumas ir pan.) ir nepriklauso nuo to, fizinis ar juridinis asmuo yra paslaugos gavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2007).

39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.721 straipsnio 1 dalyje pripažįstama kliento teisė vienašališkai nutraukti sutartį sutarties vykdymo metu ir nesant paslaugų teikėjo kaltės; ši teisė gali būti siejama su kliento interesų pasikeitimu po paslaugų sutarties sudarymo, kai klientui neišlieka intereso tęsti sutartį ir gauti paslaugas, tuo remdamasis jis pagrįstai turi teisę nutraukti sutartį. Ši norma patvirtina kliento interesų prioriteto principą ir vertintina kaip tam tikra sutarčių laisvės principo išraiška paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose: paslauga negali būti teikiama per prievartą, prieš asmens valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-446-695/2017, 30 punktas).

40. Nors ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovei laisva valia pasirinkus civilinių teisių gynimo būdą, t. y. Sutartį nutraukti CK 6.217 straipsnio 1 dalies pagrindu, atsakovė neteko teisės pasinaudoti alternatyviu teisių gynimo būdu, t. y. Sutartį nutraukti CK 6.721 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos išvada, kad, atsižvelgiant į paslaugų sutarties šalies kliento teisės atsisakyti sutarties absoliutų pobūdį, ši kliento teisė neturi būti paneigiama. Pažymėtina ir tai, jog CK 6.157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo, nepaisant to, kokia teisė – nacionalinė ar tarptautinė – šias normas nustato. Kadangi atlygintinų paslaugų nuostatos (CK 6.721 straipsnio 1 dalis) įtvirtina specifinę sutarties (jos atsisakymo) taisyklę, nustatančią besąlygišką kliento teisę atsisakyti sutarties, ji negali būti apribota ar panaikinta.

41. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo šiuo aspektu padarytomis išvadomis, kad klientas, siekdamas sutartį nutraukti CK 6.721 straipsnio 1 dalies pagrindu, neprivalo remtis paslaugų teikėjo kalte šiam netinkamai vykdant sutartį ar jos nevykdant, toks nutraukimas galimas ir nesant paslaugų teikėjo kaltės. Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovė, kaip paslaugų sutarties šalis (klientė), turėjo teisę vienašališkai pasinaudoti teise nutraukti šalių sudarytą Sutartį dėl paslaugų teikimo.

44. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jei yra laikomasi CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos, t. y. klientas praneša paslaugų teikėjui, kad sutartis yra nutraukiama, paslaugų gavėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį negali būti laikoma netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir negali būti laikoma sutarties pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2007; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-684/2016).

45. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad vertinant tai, kuriai paslaugų sutarties kliento vienašališko nutraukimo teisei – įstatyme ar sutartyje nustatytai – turėtų būti teikiamas prioritetas, pažymėtina, kad CK 6.721 straipsnio 1 dalies turinys neteikia pagrindo išvadoms, jog šioje normoje sutarties nutraukimo tvarka yra išdėstyta išsamiai ir išbaigtai ir kad turi būti taikoma tik ši įstatymo norma. Ja sutarties šalys nesuvaržytos sutartyje nusistatyti išsamią kliento teisės vienašališkai nutraukti sutartį tvarką, nustatant papildomas nutraukimo tvarkos taisykles, atitinkančias protingumo principą ir nepaneigiančias CK 6.721 straipsnio 1 dalies esmės. Pripažintina, kad paslaugų sutartys savo pobūdžiu, dalyku, šalių sudėtimi, jų ketinimais vykdant sutartį gali būti labai įvairios, tai lemia ir objektyvų poreikį šalims įgyvendinant ir apsaugant savo interesus nusistatyti individualias konkrečios paslaugų sutarties sąlygas, įskaitant ir sąlygas, nustatančias kliento teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Svarbu, kad šalių susitarimai dėl paslaugų sutarties vienašališko nutraukimo tvarkos nepaneigtų ir nepagrįstai nepasunkintų kliento (paslaugų gavėjo) įstatyme nustatytos teisės vienašališkai nutraukti sutartį. Pirmiau nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kliento teisės vienašališkai nutraukti paslaugų sutartį teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje akcentuojamas kliento netrukdomas tokios teisės įgyvendinimo užtikrinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2014).

46. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nenustatyta, jog Sutarties šalys nagrinėjamu atveju būtų detalizavusios CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatytos kliento teisės vienašališkai atsisakyti tam tikrų paslaugų teikimo tvarką. Kita vertus, remiantis šalių sudarytos 2018 m. balandžio 19 d. paslaugų teikimo sutarties duomenimis, matyti, jog sutarties VI dalyje numatytas sutarties nutraukimas ir ginčų sprendimas. Šios sutarties 12 punktu šalys susitarė, kad šalis turi teisę, įspėjusi kitą šalį prieš 10 dienų, vienašališkai nutraukti sutartį dėl esminio jos pažeidimo. Esminiu šios sutarties pažeidimu bus laikomas bet kurio įsipareigojimo pagal sutartį neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas.

47. Šios sutarties 15 punkte nurodyta, jog visi pranešimai, sutikimai, kuriuos šalis gali pateikti pagal sutartį, bus laikomi galiojančiais ir įteiktais tinkamai, jeigu yra asmeniškai pateikti kitai šaliai ir gautas patvirtinimas apie gavimą arba išsiųsta registruotu paštu, faksu, elektroniniu paštu (patvirtinant gavimą).

48. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių projekto administravimo paslaugų teikimo metu kilo nesklandumų. Ieškovas 2019 m. balandžio 14 d. su pranešimu kreipėsi į atsakovę dėl neteisėtų reikalavimų įgyvendinant projektą, juo prašė geranoriškai sumokėti už suteiktas projekto administravimo paslaugas. Minėtame pranešime, be kita ko, nurodė: „Man atsisakius vykdyti Jūsų nurodymus, Jūs pareiškėte, kad sutartis su manimi bus nutraukta ir nebus sumokėtas atlygis už sėkmingą paraišką. Atkreipiu Jūsų dėmesį, kad vadovaujantis sutarties 12 punktu „Šalis turi teisę, įspėjusi kitą šalį prieš 10 dienų, vienašališkai nutraukti sutartį dėl esminio jos pažeidimo. Esminiu šios sutarties pažeidimu bus laikomas bet kurio įsipareigojimo pagal sutartį neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas.“

50. Atsakovė 2019 m. gegužės 6 d. pareiškimu dėl vienašališko sutarties nutraukimo pareiškė, kad: 1. 2018 m. balandžio 19 d. paslaugų teikimo sutartis vienašališkai nutraukiama paslaugos teikėjui iš esmės pažeidus sutartį ir jos nevykdant; 2. 2018 m. balandžio 19 d. paslaugų teikimo sutartis laikoma nutraukta nuo 2019 m. balandžio 14 d., t. y. paslaugos teikėjui pateikus pranešimą dėl neteisėtų reikalavimų įgyvendinant projektą ir faktiškai nebevykdant sutarties.

51. Minėta, kad paslaugų sutarties atveju klientui teisė nutraukti šią sutartį suteikiama pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šia teise jis gali pasinaudoti ir tuomet, kai neišlieka intereso tęsti sutartį ir gauti paslaugas, nors faktiškai ši teisė yra besąlyginė, nesiejama su tam tikrų aplinkybių nustatymu (pvz., ieškovo veiksmais).

52. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė (klientas) įspėjo ieškovą (paslaugų teikėją) 2019 m. balandžio 22 d. apie tai, kad Sutartis laikoma nutraukta nuo 2019 m. balandžio 15 d., ir taip nesilaikė Sutarties 12 punkte nustatyto 10 dienų įspėjimo apie numatomą vienašališką nutraukimą termino. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudarydamos sutartį pagal jos pobūdį, dalyką, tikslą šalys pagrįstai, suderinusios bendrą valią, susitarė dėl 10 dienų įspėjimo termino, jo trukmė atitiko šalių interesus. Ginčo sutarties sąlyga nepaneigia ir neapriboja kliento teisės nutraukti sutartį. Ginčo santykių pobūdis neteikia pagrindo išvadai, kad šia sutarties sąlyga neleistinai pasunkinamas kliento teisės nutraukti sutartį įgyvendinimas. Dėl to atsakovė (klientas) privalėjo laikytis sutartyje nustatyto 10 dienų įspėjimo termino sutarčiai nutraukti.

53. Kaip pirmiau byloje konstatuota, atsakovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir ja pasinaudojo. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė vienašališkai nutraukdama Sutartį ir apie tai neįspėjusi ieškovo prieš dešimt dienų, kaip nustatyta Sutartyje, atliko neteisėtus veiksmus. Atsižvelgiant į pranešimo apie Sutarties nutraukimą datą (t. y. 2019 m. balandžio 22 d.), pripažintina, kad Sutartis anksčiausiai atsakovės iniciatyva galėjo būti nutraukta nuo 2019 m. gegužės 3 d. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti neteisėtu atsakovės vienašališką Sutarties nutraukimą.

54. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju konstatavimas, kad atsakovė vienašališkai nutraukdama Sutartį nesilaikė įspėjimo termino, iš esmės nesukelia tų padarinių, kurių siekia ieškovas (t. y., pripažinus atsakovės atliktą vienašalį Sutarties nutraukimą neteisėtu, priteisti ieškovui 10 000 Eur atlyginimą pagal šią sutartį). Kasacinio teismo išaiškinta, kad kai klientas naudojasi teise vienašališkai nutraukti paslaugų sutartį, turi būti užtikrinta jo ir paslaugų teikėjo interesų pusiausvyra, todėl pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį nutraukdamas sutartį klientas turi sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-969/2017).

55. Byloje pirmosios instancijos teismo nustatyta, jog atsakovė 2019 m. gegužės 2 d. sudarė sutartį su VšĮ (duomenys neskelbtini) kuri parengusi UAB (duomenys neskelbtini) ES paramos įsisavinimo darbų ataskaitą darbus baigė 2019 m. gruodžio 6 d. (t. y. atliko darbus, kurių neatliko ieškovas (parengė galutinę projekto ataskaitą, teikė galutinį mokėjimų prašymą ir kt.). Kompleksiškai įvertinus byloje esančių duomenų visumą, pripažintina, jog šalių sudaryta Sutartis laikytina pasibaigusia nuo 2019 m. gegužės 3 d.

56. Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė nurodytas nuostatas, todėl yra pagrindas ginčijamą sprendimo dalį panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – pripažinti atsakovės vienašališką šalių 2018 m. balandžio 19 d. sudarytos sutarties nutraukimą neteisėtu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).

Dėl reikalavimo priteisti atlygį už projekto administravimo paslaugas

57. Nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl atlygio už suteiktas projekto administravimo paslaugas. Ieškovas prašė priteisti visą sutartyje nustatytą kainą – 10 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bylos duomenis, nustatė, kad ieškovas suteikė 75 proc. sutartų paslaugų, o tai atitinka 7 500,00 Eur, šią sumą nusprendė priteisti ieškovui iš atsakovės.

58. Tiek ieškovas, tiek atsakovė apeliaciniuose skunduose kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadas. Ieškovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad teismas nepagrįstai netaikė CK 6.720 straipsnio 4 dalies (ją netinkamai aiškindamas) ir nepriteisė ieškovui viso Sutartimi sutarto atlygio už projekto administravimo paslaugų teikimą, t. y. 10 000 Eur, kadangi toks buvo ieškovo lūkestis. Teigia, kad jis teisme įrodinėjo ir įrodė, kad dėl kliento (atsakovės) kaltės ieškovas nebegalėjo toliau teikti projekto administravimo paslaugų.

60. Teisėjų kolegija toliau pateikiamų motyvų pagrindu minėtus apeliacinių skundų argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos atliktu situacijos vertinimu, jog ieškovas neteisingai taiko CK 6.720 straipsnio 4 dalies teisės normą. Šiuo atveju sprendžiant, į kokias išmokas turi teisę tiekėjas, kai pirkėjas vienašališkai nutraukia sutartį, taikytinos CK 6.721 straipsnio nuostatos, t. y. paslaugų sutarties šalys negali reikalauti kitokių, nei CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatytų, vienašališko paslaugų sutarties nutraukimo padarinių.

61. CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyti vienašališko paslaugų sutarties nutraukimo padariniai – klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Taigi, CK 6.721 straipsnio 1 dalyje vienašališko paslaugų sutarties nutraukimo padariniai nustatyti imperatyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-403/2020). Kasacinis teismas, aiškindamas nurodytą teisės normą, yra nurodęs, kad klientui vienašališkai nutraukiant paslaugų sutartį pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį turi būti užtikrinta ir paslaugų teikėjo interesų pusiausvyra, apsaugoti jo turtiniai interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2014).

62. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą paslaugų teikėjas gali reikalauti tik tiesioginių nuostolių atlyginimo ir neturi teisės prašyti atlyginti netiesioginius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2005; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2007; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-684/2016). Vadinasi, priešingai, negu teigiama ieškovo apeliaciniame skunde, ieškovas gali reikalauti tik atlyginimo dalies, proporcingos suteiktoms paslaugoms, bet ne viso atlyginimo (10 000 Eur).

63. Šalių sudarytos Sutarties II dalyje numatyta paslaugų kaina ir mokėjimo sąlygos. Šios sutarties 2 punkte nurodyta, jog paraiškos rengimo ir projekto administravimo paslaugų kaina pagal šią sutartį yra 11 000,00 Eur įskaitant visus mokesčius, esant šioms sąlygoms: užsakovas užtikrina, kad projekto veiklos bus vykdomos ir planuojamos pagal PSFA reikalavimus (sutarties 2.1 punktas); užsakovas užtikrina, kad iki paraiškos pateikimo Centrinei projektų valdymo agentūrai (CPVA) pateiks paslaugų teikėjui planuojamos įsigyti įrangos sąrašą ir projekto naudos ir kokybės vertinimui reikalingą informaciją, kaip tai aprašyta šios Sutarties 2.1 punkte (sutarties 2.2 punktas). Sutarties 3 punkte įtvirtinta, kad, užsakovo (šiuo atveju atsakovės) projektui negavus paramos, užsakovas sumoka paslaugų teikėjui už projekto rengimą 1 000,00 Eur. Remiantis šios sutarties 4 punktu, matyti, jog, projektui paskyrus finansavimą, projekto administravimo paslaugoms teikti užsakovas (šiuo atveju atsakovė) įsipareigoja vykdytojui skirti 10 000,00 Eur nuosavų lėšų. Už administravimo paslaugas užsakovas sumoka pagal paslaugų tiekėjo pateikiamas sąskaitas faktūras, kurios išrašomos kas 3 mėnesius. Numatomos vykdyti projekto administravimo paslaugos aprašytos Sutarties 1.2 punkte. Pagal sutarties 1.2 punktą, projekto administravimo paslaugos, projektui gavus finansavimą, apima šias veiklas: mokėjimo prašymų rengimas, koregavimas (1.2.1 punktas)? pirkimo dokumentacijos projektų rengimas (1.2.2 punktas)? projekto tarpinių ataskaitų rengimas remiantis užsakovo suteiktais duomenimis (1.2.3 punktas)? projekto galutinės ataskaitos rengimas remiantis užsakovo suteiktais duomenimis (1.2.4 punktas)? projekto viešųjų pirkimų dokumentų projektų rengimas (1.2.5 punktas)? kitas projekto administravimo veiklas, suderintas su užsakovu atskiru priedu prie Sutarties arba atskira sutartimi, sustabdančia šios sutarties galiojimą (1.2.6 punktas).

64. Sutarties 13 punkte įtvirtinta, kad Sutarties nutraukimo atveju šalių tarpusavio atsiskaitymo pagrindu laikoma faktiškai iki sutarties nutraukimo dienos suteiktų paslaugų kaina.

65. Byloje pirmosios instancijos teismo nustatyta, jog ieškovo paslaugas sudarė tam tikrų dokumentų projektų rengimas, jų derinimas, taip pat ir komunikacija su klientu, jo pasirinktais tiekėjais, tiek ir su Projektą administruojančia CPVA. Ieškovas užpildė ir pateikė paraišką, taip pat suteikė paslaugas: pirkimo dokumentacijos projektų rengimas, projekto viešųjų pirkimų dokumentų projektų rengimas; projekto tarpinių ataskaitų rengimas, parengė 1 iš 2 planuotų mokėjimo prašymų. Dėl sutarties nutraukimo ieškovas neatliko darbų: 1 iš 2 planuotų mokėjimo prašymų parengimas, projekto galutinės ataskaitos parengimas.

66. Taigi, kaip matyti iš Sutarties 3 ir 4 punktų, paslaugų teikėjui mokėtina suma susideda iš mokėjimų už dvi paslaugas: 1 000,00 Eur sumokama paslaugos teikėjui už projekto parengimą; 10 000,00 Eur sumokama už projekto administravimo paslaugas. Dėl pirmoje dalyje nurodytos mokėtinos 1 000,00 Eur sumos ginčo byloje nėra. Ginčas tarp šalių kilo dėl reikalavimo priteisti atlygį už projekto administravimo paslaugas.

67. Tuo atveju, kai kyla šalių ginčas dėl kainos nustatymo taisyklių taikymo, jį nagrinėjant teisme, abi šalys, pagrįsdamos savo reikalavimus ir atsikirtimus, turi teikti teismui įrodymus dėl, jų nuomone, taikytinos kainos ir jos taikymo pagrindimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog teismas pasiūlė šalims pateikti detalius apskaičiavimus apie ieškovo suteiktų paslaugų pagal sutartį apimtį ir kiekį.

68. Ieškovas pateikė apskaičiavimus, kuriuose nurodė, kad iš 278 valandų (tiek truktų visų Sutartyje nurodytų paslaugų teikimas) jis paslaugas teikė 261 valandą, tai sudaro 93,88 proc. nuo visų planuotų teikti administravimo paslaugų. Taip pat nurodė ieškovo neatliktų darbų vidutines vertes: 1 iš 2 planuotų mokėjimo prašymų neparengimas – 345,62 Eur, projekto galutinės ataskaitos neparengimas – 323,58 Eur, iš viso ieškovo nesuteikta paslaugų pagal vidutines šių paslaugų kainas vos už 669,20 Eur, atitinkamai suteikta paslaugų už 9330,80 Eur, tai sudaro 93,31 proc. nuo ieškovo teiktų administravimo paslaugų sumos (10 000 Eur).

69. Atsakovė pateikė apskaičiavimus, kuriuose nurodė, kad ieškovo suteiktų paslaugų pagal sutartį apimtis ir kiekis sudaro 26,62 proc. nuo viso sutartyje numatyto paslaugų kiekio bei apimties. Šiuos apskaičiavimus atsakovė grindė tuo, kad ginčo šalių santykiuose svarbus rezultatas (paslaugų teikimo procese pripažintos tinkamomis finansuoti sumos), nes būtent pagal jį turėtų būti sprendžiama, kokia apimtimi įvykdyta paslaugų teikimo sutartis ir kokia apimtimi yra pagrindas sumokėti už suteiktas paslaugas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad iki 2019 m. balandžio 14 d. (t. y. iki paslaugų sutarties nutraukimo dienos) projekto tinkamoms finansuoti išlaidoms buvo patvirtinta 45 479,75 Eur suma (iš 170 822,01 Eur sumos), tai sudaro 26,62 proc. nuo visos projekto biudžete nustatytos galimos projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumos (170 822,01 Eur).

70. Remiantis bylos duomenimis matyti, jog ginčo šalys sutartyje susitarė dėl fiksuoto visos sutarties (sėkmės) 10 000 Eur mokesčio. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo šiuo aspektu padarytomis išvadomis, kad, nepabaigus sutarties, t. y. ją nutraukus, atlyginimas negali būti apskaičiuotas pagal dirbtų valandų kiekį arba patvirtintą projekto tinkamoms finansuoti išlaidoms paskirtų pinigų dydį. Atmestini ir atsakovės apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovui atlygis už suteiktas paslaugas turi būti apskaičiuotas nuo tada, kada buvo sudaryta projekto sutartis tarp atsakovės ir CPVA, t. y. nuo 2018 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. balandžio 14 d. Pabrėžtina, jog Sutarties šalys yra verslininkai, gebantys įvertinti sudaromų sutarčių pobūdį, jose įtvirtintus susitarimus ir iš šių susitarimų kilsiančias teisines pasekmes, jiems taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, todėl laikytina, kad šalys žinojo arba privalėjo žinoti, jog, nesant susitarimo dėl tam tikrų darbų (darbų etapų) kainos, tokių atliktų darbų kainos nustatymui taikytinos CK 6.198 straipsnio nuostatos.

71. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs skundžiamo sprendimo turinį, šalių pateiktuose dokumentuose nurodytus argumentus neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir jų vertinimui, jog tais atvejais, kai kaina nėra nustatyta ar nustatyta neaiškiai, nepakankamai tiksliai ar klaidinančiai, kaina nustatoma pagal CK 6.198 straipsnyje nurodytus kriterijus, t. y. įprastą tokioms paslaugoms ir protingą kainą, kuri užtikrintų, jog viena šalis nepagrįstai nepraturtėtų kitos šalies sąskaita. Ieškovas paslaugas teikė nuo 2018 m. balandžio 19 d. sutarties sudarymo iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento (2019 m. balandžio 22 d.), t. y. metus laiko. Atsakovė 2019 m. gegužės 2 d. sudarė sutartį su VšĮ (duomenys neskelbtini) kuri atliko darbus, kurių neatliko ieškovas (t. y. parengė galutinę projekto ataskaitą, teikė galutinį mokėjimų prašymą ir kt.), ir juos baigė 2019 m. gruodžio 6 d. parengusi UAB (duomenys neskelbtini) ES paramos įsisavinimo darbų ataskaitą, t. y. darbus dirbo apie pusę metų (7 mėnesius). Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad ieškovas atliko 75 proc. sutartų paslaugų, o tai atitinka 7 500,00 Eur.

72. Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovas, teikdamas argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo teismui vertinant įrodymus, siekia, jog bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos skunde išvardytos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados nei ginčijamame sprendime. Aplinkybė, kad ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, taip pat teigti, jog teismo išvados priimtos pažeidžiant CPK 176–185 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas nepagrįstai teikia pirmenybę savo pozicijai, tačiau to nepakanka paneigti teismo išvadoms, pagrįstoms visumos byloje esančių įrodymų dėl bylos faktų vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ar nukrypo nuo teismų praktikos įrodymų vertinimo klausimais.

73. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas dėl šios dalies iš esmės priėmė teisingą sprendimą, o apeliacinių skundų argumentai nepaneigia ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų motyvų ir jų pagrindu padarytų išvadų, taigi atmestini. Esant tokioms aplinkybėms ginčijama pirmosios instancijos sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Dėl bylos procesinės baigties

74. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir nurodytas aplinkybes, konstatuoja esant pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, panaikinant sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas pripažinti atsakovės vienašališką šalių 2018 m. balandžio 19 d. sudarytos sutarties nutraukimą neteisėtu, ir šią ieškinio dalį tenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

75. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

76. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

77. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, apeliaciniame skunde teigdamas, kad teismas nepagrįstai priteisė atsakovei per dideles bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Kadangi nagrinėjamu atveju perskirstomos pirmosios instancijos teisme šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.

78. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo 317,00 Eur žyminio mokesčio, be to, patyrė 1 741,90 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso – 2 058,90 Eur.

79. Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas pareiškė tris savarankiškus reikalavimus, dėl kurių kilo ginčas: reikalavimas dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu tenkintas (100 proc.); reikalavimas priteisti 10 000,00 Eur atlygį už projekto administravimo paslaugas tenkintas iš dalies (75 proc.); reikalavimas priteisti 2 368,42 Eur atlygį už papildomas paslaugas atmestas (0 proc.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog patenkinta 58,33 procento (100 proc. + 75 proc. + 0 / 3) ieškovo reikalavimų, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 1 200,96 Eur (2 058,90 Eur x 58,33 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

80. Atsakovė pateikė prašymą priteisti 6 812,30 Eur sumą už patirtas advokato pagalbai apmokėti išlaidas. Remiantis bylos duomenimis šias išlaidas sudaro: susipažinimas su byla (ieškiniu ir jo priedais), situacijos analizė ir atsiliepimo į ieškinį parengimas – 1 482,25 Eur; pasiruošimas teismo posėdžiui, situacijos analizė, konsultacijos, atstovavimas teisme – 937,75 Eur (pagal 2019 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini)); pasiruošimas teismo posėdžiui, situacijos analizė, konsultacijos, atstovavimas teisme – 1 458,05 Eur (pagal 2020 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini)); pasiruošimas teismo posėdžiui, situacijos analizė, konsultacijos, atstovavimas teisme – 1 615,35 Eur (pagal 2020 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini)); pasiruošimas teismo posėdžiui, situacijos analizė, konsultacijos, atstovavimas teisme – 726,00 Eur (pagal 2020 m. spalio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini)); 2020 m. lapkričio 20 d. teismui teiktų apskaičiavimų apie ieškovo suteiktų paslaugų pagal sutartį apimtį ir kiekį parengimas (įskaitant konsultacijas, situacijos analizę, įrodymų rinkimą bei tyrimą) – 592,90 Eur (pagal 2020 m. lapkričio 30 d. d. PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini)).

81. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

82. Pagal Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Užpraėjęs ketvirtis, kurio metu galiojęs šalies ūkio VDU yra aktualus nustatant atlygintiną atstovavimo išlaidų dalį, skaičiuojamas nuo tada, kada buvo apmokėtos atstovavimo paslaugos (pagal atsiskaitymo už konkrečias paslaugas datą), t. y. kada realiai buvo patirtos išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).

83. Įvertinus atsakovei suteiktų teisinių paslaugų kiekį ir apimtį (už atsiliepimą į ieškinį – 1 482,25 Eur) ir Rekomendacijose įtvirtintus maksimalius rekomenduojamus priteisti dydžius už advokato teisinę pagalbą (Rekomendacijų 8.2 punktas (2,5)), konstatuotina, jog aptartos atsakovės patirtos išlaidos neviršija rekomenduojamo dydžio.

84. Dėl atsakovės prašymo priteisti 4 737,15 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė už pasiruošimus teismo posėdžiams, situacijos analizę, konsultacijas, atstovavimą teisme, pažymėtina, kad atsakovės pateiktuose bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančiuose dokumentuose nėra nurodyta, kiek laiko užtruko pasiruošimas teismo posėdžiams, situacijos analizė, konsultacijos, todėl remiantis Rekomendacijomis atsakovei priteistinos išlaidos už atstovavimą teismo posėdžiuose, priklausomai nuo posėdžių trukmės. Nustatyta, jog bendra teismo posėdžių trukmė – 11 val. 50 min. 41 sek. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą užmokesčio už vieną advokato teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą maksimalus dydis apskaičiuojamas taikant 0,1 dydžio koeficientą. Pagal Rekomendacijų 9 punktą teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Nustatyta, jog 2019 m. lapkričio 7 d. teismo posėdis truko 1 val. 25 min. 1 sek., todėl už šį atstovavimą teisme maksimalus užmokesčio dydis gali būti 128,90 Eur (1 289 (vidutinis mėnesinis bruto) x 0,1 x 1 val. (Rekomendacijų 8.19 (01) p.). 2020 m. sausio 20 d. teismo posėdžio trukmė – 3 val. 29 min. 23 sek., vadinasi, už atstovavimą teisme maksimalus užmokesčio dydis gali būti 395,28 Eur (1317,6 x 0,1 x 3 val.). 2020 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdžio trukmė – 3 val. 47 min. 46 sek., už atstovavimą teisme maksimalus užmokesčio dydis gali būti 559,40 Eur (1398,5 x 0,1 x 4 val.). 2020 m. spalio 8 d. teismo posėdžio trukmė – 1 val. 55 min. 10 sek., vadinasi, už atstovavimą teisme maksimalus užmokesčio dydis gali būti 279,70 Eur (1398,5 x 0,1 x 2 val.). 2020 m. teismo posėdžio trukmė – 1 val. 13 min. 21 sek., už atstovavimą teisme maksimalus užmokesčio dydis gali būti 139,80 Eur (1398,5 x 0,1 x 1 val.). Remiantis pirmiau nurodytais argumentais, matyti, kad už atsakovės advokato atstovavimo teisme teisines paslaugas maksimalus užmokesčio dydis gali būti 1 503,08 Eur.

85. Nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 8 d. teisme gautas atsakovės prašymas priteisti 592,90 Eur papildomai patirtų advokato išlaidų už 2020 m. lapkričio 20 d. teismui teiktų apskaičiavimų apie ieškovo suteiktų paslaugų pagal sutartį apimtį ir kiekį parengimą (įskaitant konsultacijas, situacijos analizę, įrodymų rinkimą ir tyrimą). Vadovaujantis Rekomendacijose nustatytais maksimaliais rekomenduojamais civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžiais, nustatyta, jog už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, maksimalus dydis apskaičiuojamas taikant 0,4 dydžio koeficientą (Rekomendacijų 8.16 p.). Atsižvelgiant į tai, už pirmiau aptartas advokato teisines paslaugas maksimalus užmokesčio dydis gali būti 559,40 Eur (1398,5 x 0,4).

86. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau nustatytas aplinkybes ir įvertinusi Rekomendacijose nurodytus kriterijus, pripažįsta, kad atsakovės prašomų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už advokato teisines paslaugas dydis gali būti 3 544,73 Eur.

87. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamoje byloje atmestų ieškinio reikalavimų dalį (tenkinama 58,33 proc. ieškinio reikalavimų), atsakovei iš ieškovo priteistina 1 477,09 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios apskaičiuojamos patirtas išlaidas dauginant iš atmestų ieškinio reikalavimų dalies (3 544,73 Eur x 41,67 proc.).

88. Atlikus tarpusavio šalių atlygintinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovei iš ieškovo priteistina 276,13 Eur (1 477,09 Eur – 1 200,96 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

89. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovas prašė priteisti iš atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – 1 355,50 Eur, t. y. 206,00 Eur žyminio mokesčio ir 1 149,50 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (847,00 Eur už apeliacinio skundo rengimą; 302,50 Eur už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą rengimą), pateikė įrodymus, pagrindžiančius šias išlaidas. Prašomos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijų 8.9, 8.11 punktuose nurodytų rekomenduojamų priteisti užmokesčio dydžių.

90. Atsakovė patyrė 1 737,75 Eur bylinėjimosi išlaidų (74,00 Eur žyminis mokestis, 1 663,75 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti), jų atlyginimą prašė priteisti. Nurodė, jog 1 663,75 Eur išlaidas sudaro: 695,75 Eur už apeliacinį skundą; 907,50 Eur už atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą; 60,50 Eur už prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pateikė įrodymus, pagrindžiančius šias išlaidas. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.9, 8.11 8.16 punktuose nurodytų rekomenduojamų priteisti užmokesčio dydžių.

91. Tenkinus iš dalies ieškovo apeliacinį skundą, spręstinas klausimas dėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo. Atsižvelgiant į tenkintų ieškovo apeliacinio skundo reikalavimų dalį (tenkinta 50 procentų ieškovo apeliacinio skundo reikalavimų), ieškovui iš atsakovės priteistina 423,50 Eur advokato pagalbos išlaidų ir 150,00 Eur žyminio mokesčio (už tenkintą neturtinį reikalavimą), iš viso 573,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tenkintų ieškovo apeliacinio skundo reikalavimų dalį, atsakovei iš ieškovo priteistina 453,75 Eur (907,50 Eur x 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

92. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuriuo atsakovės apeliacinis skundas atmestas, ieškovo prašymas dėl 302,50 Eur patirtų išlaidų už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą rengimą priteisimo iš atsakovės yra tenkintinas.

93. Atlikus tarpusavio šalių atlygintinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistina 422,25 Eur (573,50 Eur + 302,50 Eur – 453,75 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo R. M. reikalavimas pripažinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) vienašališką 2018 m. balandžio 19 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp ieškovo R. M. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) nutraukimą neteisėtu, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Priteisti iš ieškovo R. M. atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) 276,13 Eur (du šimtus septyniasdešimt šešis eurus, 13 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškovui R. M. 422,25 Eur (keturis šimtus dvidešimt du eurus, 25 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.