Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Tamošiūnienės, Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. B. ir atsakovių uždarųjų akcinių bendrovių „Cornis“ ir „Cornio investicijos“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. B. ieškinį dėl skolos grąžinimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Cornis“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Cornio investicijos“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas I. B. ieškiniu prašė: 1) priteisti ieškovui iš atsakovės UAB ,,Cornis“ 100 000 Lt negrąžintos paskolos ir priteistos sumos išieškojimą nukreipti į žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-1615-8815; 2) priteisti ieškovui iš atsakovės UAB ,,Cornis“ 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo; 3) actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančia ab initio atsakovių UAB ,,Cornis“ ir UAB ,,Cornio investicijos“ sudarytą 2014 m. kovo 5 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. DJ-1774, pagal kurią UAB ,,Cornis“ perleido atsakovui UAB ,,Cornio investicijos“ žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją. Ieškinį grindė šiais esminiais argumentais:Ieškovas ir atsakovė UAB „Cornis“ sudarė 2013 m. lapkričio 25 d. paskolos sutartį (toliau – Paskolos sutartis), pagal kurią ieškovas į atsakovės sąskaitą 2013 m. lapkričio 26 d. pervedė 100 000 Lt. Pagal Paskolos sutarties 2 punktą atsakovė UAB „Cornis“ įsipareigojo paskolą visiškai grąžinti iki 2014 m. rugsėjo 30 d., bet ne anksčiau kaip su ja atsiskaitys UAB „G ir G partneriai“; Paskolos sutarties 9 punktu atsakovė UAB „Cornis“ įsipareigojo savo prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymą užtikrinti hipoteka. Po paskolos suteikimo atsakovė UAB „Cornis“ ėmė vengti sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, negrąžinusi skolos bei neužtikrinusi prievolės grąžinti paskolą įvykdymo, 2014 m. kovo 5 d. pirkimo - pradavimo sutartimi (toliau - ir ginčo pirkimo – pardavimo sutartis) nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) perleido atsakovei UAB „Cornio investicijos“. Ieškovas nuo 2014 m. balandžio 7 d. vienašališkai nutraukė paskolos sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo ir pareikalavo nedelsiant grąžinti paskolintas pinigines lėšas. Teigė, jog atsakovių sudaryta ginčo pirkimo pardavimo sutartis atitinka visas actio Pauliana taikymo sąlygas: 1) ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Cornis“ pagal paskolos sutartį, nes atsakovei suteikta paskola nesugrąžinta; 2) atsakovių sudaryta ginčo pirkimo - pardavimo sutartis pažeidžia ieškovo, kaip atsakovės kreditoriaus, teises, nes tokiu būdu buvo sumažintas atsakovės turimas turtas; 3) UAB „Cornis“ neturėjo prievolės sudaryti ginčijamo sandorio; tokios atsakovės prievolės nenumatė nei įstatymas, nei sutartis, nei teismo sprendimas; 4) atsakovė perleido su ja susijusiai įmonei visą savo nekilnojamąjį turtą, nes UAB „Cornio investicijos“ buvo įsteigta ir įregistruota viešajame registre tik 2014 m. vasario 17 d., šios įmonės vadovė bei vienintelė akcininkė yra A. B., kuri yra atsakovės UAB „Cornis“ akcininko ir vadovo D. B. sutuoktinė bei „Cornio“ pavadinimo naudojimas kitos atsakovės pavadinime reiškia juridinių asmenų sąsają.Atsakovės UAB „Cornis“ ir UAB „Cornio investicijos“ atsiliepime į ieškinį teismo prašė: 1) sustabdyti civilinę bylą Nr. 2-4238-603/2014 iki Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-4001-258/2014 pagal ieškovo UAB „Cornis“ ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir 636 598,17 Lt įsiskolinimo priteisimo atsakovei UAB „G ir G partneriai“, taip pat kol bus iškelta ir išnagrinėta baudžiamoji byla pagal UAB „Cornis“ direktoriaus prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 2) ieškinį atmesti, 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos nesutikimo su ieškiniu motyvus:Ieškinys pareikštas ieškovui neturint reikalavimo teisės. Tarp UAB ,,G ir G partneriai“ ir UAB ,,Cornis“ buvo sudaryta 2013 m. birželio 16 d. rangos sutartis Nr. 2013/06-16, kuri neatsiejamai susijusi su paskolos sutartimi ir šalių tarpusavio prievolių vykdymo tvarka. Ieškovas I. B., taip pat V. B., UAB ,,G ir G partneriai“ akcininkas ir direktorius R. G. bei atsakovės UAB ,,Cornis“ akcininkas ir direktorius D. B. buvo susitarę veikti kartu dėl bendro rezultato, siekti pelno. Dėl to atsakovė UAB ,,Cornis“ bei V. B. sudarė 2013 m. rugpjūčio 10 d. paskolos sutartį dėl 350 000 Lt paskolos, o atsakovė UAB ,,Cornis“ ir ieškovas I. B. - 2013 m. lapkričio 25 d. paskolos sutartį dėl 100 000 Lt paskolos. Šios paskolos sutartys buvo sudarytos su sąlygine prievole – paskolos grąžinimo prievolė atsiranda tik tuo atveju, jeigu su atsakove ateityje visiškai atsiskaito užsakovė UAB ,,G ir G partneriai“ pagal rangos sutartį. Užsakovė UAB ,,G ir G partneriai“ su UAB ,,Cornis“ neatsiskaitė ir nuo 2014 m. balandžio 1 d. vienašališku pareiškimu rangos sutartį (nors visų rangos darbų atlikimo pabaigos terminas buvo 2014-05-01) nutraukė. Atsakovė vienašališkai Paskolos sutartį nutraukė. Ieškovui nenuginčijus nutraukimo teisėtumo, nėra pagrindo reikalauti paskolos priteisimo pagal ginčo paskolos sutartį. Pagal ginčo žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį UAB ,,Cornio investicijos“ visiškai atsiskaitė su UAB ,,Cornis“, todėl ieškovo, kaip preziumuojamo kreditoriaus, interesai negalėjo būti pažeisti. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovui iš atsakovės UAB „Cornis“ priteisė 28 962 Eur (100 000 Lt skolos), 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad ginčijamas sandoris iš esmės nepažeidė kreditoriaus interesų, teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti ieškinio dalies dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.Apeliaciniu skundu ieškovas prašė: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. sprendimą dalyje, kurioje teismas atmetė ieškovo reikalavimus pripažinti negaliojančia ab initio UAB „Cornis“ ir UAB „Cornio investicijos“ sudarytą 2014 m. kovo 5 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. DJ-1774 ir taikyti restituciją bei nukreipti priteistos 100 000 Lt sumos išieškojimą į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visa apimtimi; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje ir perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmojoje instancijoje. Apeliacinį skundą grindė šiais esminiais argumentais: UAB „Cornis“ visai neturi piniginių lėšų sąskaitose, taip pat neturi jokio turto, į kurį gali būti nukreipiamas priteistos skolos išieškojimas. Skundžiamo sprendimo dalyje, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, neatskleistas įrodymų turinys ir įrodomoji reikšmė. Ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, susijusios su nekilnojamojo turto perleidimu, UAB „Cornis“ ir UAB „Cornio investicijos“ ryšiais atitinka CK 6.67 straipsnio 7 punkte įtvirtintą nesąžiningumo prezumpciją. Sprendžiant klausimą, ar ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus, lemiamą reikšmę turi aplinkybės, ar esant kreditoriaus įsipareigojimų užtikrinti paskolos grąžinimą jam priklausančio turto hipoteka, nekilnojamojo turto perleidimas susijusiam asmeniui, taip pat gauti pinigai už nekilnojamojo turto pardavimą buvo panaudoti ir, ar gali būti panaudoti atsiskaityti su kreditoriumi. Taip pat svarbi ir atsakovės finansinė būklė, t. y. ar atsakovė turi turto ir piniginių lėšų, į kurias gali būti nukreipiamas priteistos skolos išieškojimas. Šių aplinkybių teismas nelaikė svarbiomis ir tai turėjo esminės reikšmės neteisėto sprendimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu priėmimui. Teismas, vertindamas, ar ginčijamas sandoris pažeidė kreditorių interesus, vadovavosi atsakovės UAB „Cornis“ 2013 metų ir 2014 metų 1 pusmečio balansais, tačiau 2013 m. balanso duomenys nėra teisiškai reikšmingi, nes turi būti vertinama atsakovės finansinė būklė po ginčijamo sandorio sudarymo (2014 m. kovo 5 d.). 2014 m. 1 pusmečio preliminaraus balanso duomenys tarpiniai, neatspindi realios finansinės situacijos, dėl to jo įrodomoji reikšmė abejotina.Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad paskolos sutarties įvykdymui (atsakovės sutartinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui) atsakovė buvo įsipareigojusi užtikrinti paskolos grąžinimą nekilnojamojo turto hipoteka. Ginčijamu sandoriu atsakovei perleidus nekilnojamąjį turtą susijusiam asmeniui, neliko objekto, kuriuo galėjo būti užtikrintas paskolos sutarties įvykdymas (paskolos grąžinimas), taip pažeidžiant kreditoriaus interesus. Pateiktas UAB „Cornis“ sąskaitos išrašas patvirtino, kad 210 000 Lt suma buvo gauta pardavus nekilnojamąjį turtą pagal ginčijamą sandorį ir panaudota kitiems poreikiams, todėl iš šios sumos nebus atsiskaityta su kreditoriumi. Teismas nevertino ieškovo pateiktų įrodymų apie atsakovo prastą finansinę būklę. Aplinkybių, paneigiančių, kad UAB „Cornis” neturi jokio turto, į kurį gali būti nukreipiamas ieškovo reikalavimo patenkinimas, byloje nėra.Apeliaciniu skundu atsakovės prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė ieškovui iš atsakovės UAB Cornis“ 28 962 Eur (100 000 Lt) skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovo atsakovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais motyvais: Paskolos sutartis sudaryta su atidedamąja sąlyga, kurioje numatyta, kad atsakovė pasiskolintas lėšas sugrąžina ieškovui iki numatytos datos, bet ne anksčiau kaip su ieškovu susijęs trečiasis asmuo UAB „G ir G partneriai“ sumokės atsakovei UAB „Cornis“ už atliktus statybos darbus. Todėl atsakovė turi teisę, bet ne pareigą pasiskolintas lėšas grąžinti anksčiau numatytos atidedamosios sąlygos. Nurodyta Paskolos sutarties sąlygos formuluotė patvirtina, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta ne tik Paskolos sutartis, bet ir sutartis, turinti jungtinės veiklos sutarties požymių kaip tai numatyta CK 6.969 straipsnyje. Ieškovas ir atsakovė susitarė kokiomis sąlygomis ieškovas dalyvauja jungtinėje veikloje ir finansuoja statomus statinius; ieškovas sutiko dalyvauti tokio pobūdžio jungtinėje veikloje ir prisiėmė riziką, jog įneštas pinigines lėšas su atitinkamu pelnu (palūkanomis) gaus tik įvykus atidedamajai sąlygai. UAB „G ir G partneriai“ nesumokėjo už atliktus darbus pagal Paskolos sutarties, turinčios jungtinės veiklos sutarties bruožų, sąlygas, todėl atsakovei nekilo pareiga grąžinti paskolą.Ieškovas ir su juo susiję asmenys akivaizdžiai piktnaudžiauja įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis, nes su analogiška ieškinio dalimi dėl actio Pauliana instituto taikymo yra kreipęsis dar 4 civilinėse bylose: 1) Nr. 2-4168-661/2014, Nr. 2-4241-798/2014, Nr. 2-4001-258/2014, Nr. 2-4215-431/2014. Visose prieš atsakoves nagrinėjamose bylose ieškovai yra glaudžiai tarpusavyje susiję asmenys, kurių galutinis tikslas – siekis išvengti prievolės atsakovei UAB „Cornis“ už atliktus rangos darbus vykdymo. Ieškiniai prieš atsakoves inicijuoti po to, kai atsakovė UAB „Cornis“ pateikė ieškinį dėl nesumokėtos rangos kainos priteisimo (civilinė byla Nr. 2-4001-258/2014).Atsiliepimu į atsakovių apeliacinį skundą ieškovas prašė skundą atmesti. Nesutikimą su atsakovių apeliaciniu skundu grindė šiais argumentais: Tai, kad buvo priimtas atsakovėms nepalankus teismo sprendimas dėl skundžiamo sprendimo dalies, nereiškia, kad buvo pažeistos materialinės ir procesinės teisės normos. Atsakovės neatriboja sąlyginių prievolių nuo terminuotų. Dėl to, jeigu aplinkybė, su kuria šalys susiejo teisių ir pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pabaigą, neišvengiamai įvyks, tokia prievolė bus ne sąlyginė, bet terminuota.Paskolos sutartyje aiškiai nurodytas paskolos grąžinimo terminas (2014 m. rugsėjo 30 d.), todėl tai negali būti laikoma sąlygine prievole. Jei tai būtų sąlyginė prievolė su atidedamąja sąlyga, tai sutartyje tokiu atveju terminas nebūtų nurodytas kalendorine data, o būtų siejamas su atsiskaitymo faktu. Byloje atsakovės neįrodinėjo UAB „G ir G partneriai” skolos atsakovei UAB „Cornis” fakto ir dydžio, pateikdami tik deklaratyvius teiginius apie vykstančią civilinę bylą Vilniaus apygardos teisme. Tai, ar Paskolos sutarties 2 punkte įtvirtinta sąlyga yra terminuota ar sąlyginė, apskritai nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, nes UAB „Cornis” 2014 m. balandžio 1 d. raštu pranešė ieškovui, kad nuo 2014 m. balandžio 1 d. nutraukia paskolos sutartį. Ginčo dėl Paskolos sutarties nutraukimo teisėtumo byloje nėra. Paskolos sutarčiai esant nutrauktai atsakovei kyla pareiga grąžinti ieškovui pasiskolintas pinigines lėšas. Ieškovą ir atsakovę sieja tik iš Paskolos sutarties kilę teisiniai santykiai, o samprotavimai apie dalijimąsi pelnu, traktuotini kaip atsakovių pasirinktas būdas išvengti prievolės vykdymo ieškovui.Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi, paliko Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. sprendimą nepakeistą, kadangi nenustatė, jog dėl ginčijamo sandorio sudarymo sumažėjo reali galimybė (arba jos neliko) skolininkei atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę ar kad pardavus turtą atsakovė tapo nemoki; ginčijama sutartimi žemės sklypas parduotas už didesnę kainą negu vidutinė jo rinkos vertė, ši kaina buvo didesnė ir už tą, kurią sumokėjus jis buvo įsigytas 2013 m. rugsėjo 24 d. pirkimo - pardavimo sutartimi. UAB „Cornio investicijos“ atsiskaitė su UAB „Cornis“, todėl šis sandoris nesumažino UAB „Cornis“ turto vertės; gautos lėšos už parduotą žemės sklypą taip pat galėjo atlikti prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, dėl to nesutiko su ieškovo argumentu, kad, atsakovei perleidus visą nekilnojamąjį turtą, neliko objekto, kuriuo galėjo būti užtikrintas paskolos sutarties įvykdymas. Kasaciniu skundu ieškovas prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutarties dalis, kuriomis teismai atmetė ieškovo reikalavimus pripažinti negaliojančia ab initio atsakovių UAB „Cornis“ ir UAB „Cornio investicijos“ 2014 m. kovo 5 d. pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti restituciją bei nukreipti priteistų 100 000 Lt (28 962 Eur) išieškojimą į žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-1615-8815, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasaciniame skunde nurodė šiuos esminius argumentus: Šioje byloje sprendžiant klausimą, ar ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus, lemiamą reikšmę turi aplinkybės, ar, esant kreditoriaus įsipareigojimams užtikrinti paskolos grąžinimą jam priklausančio turto hipoteka, viso nekilnojamojo turto perleidimas susijusiam asmeniui, taip pat gauti pinigai už nekilnojamojo turto pardavimą buvo panaudoti ir, ar gali būti panaudoti atsiskaityti su kreditoriumi. Ne mažiau svarbi aplinkybė yra faktinė atsakovės UAB „Cornis“ finansinė būklė, t. y. ar atsakovė turi turto ir lėšų, į kurias gali būti nukreipiamas priteistos skolos išieškojimas. Šių esminių aplinkybių bylą nagrinėję teismai nelaikė svarbiomis, ignoravo ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus ir tai turėjo esminę reikšmę neteisėto sprendimo priėmimui pagal ieškovo pareikštą reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.Teismai nevertino UAB „Cornis“ finansinės būklės po ginčijamo sandorio sudarymo. Byloje pateiktas UAB „Cornis“ sąskaitos išrašas patvirtina, kad gautos už parduotą žemės sklypą lėšos buvo panaudotos kitiems poreikiams ir gautieji 210 000 Lt (60 820,20 Eur) negali būti panaudoti atsiskaityti su kreditoriumi. UAB „Cornis“ lėšų likutis sąskaitoje 2014 m. lapkričio 23 d. tebuvo 69,85 Lt (20,23 Eur). Tai patvirtina, kad UAB „Cornis“ turto sumažėjo ir ji neturi turto, kuris gali būti panaudotas atsiskaityti su kreditoriumi. Byloje yra nustatytos visos būtinosios sąlygos tenkinti actio Pauliana reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-39031-235/2015 priteista D. B., valdančiam 80 proc. UAB „Cornis“ akcijų, iš UAB „Cornis“ 90 501,29 Eur skola, tai prilygsta UAB „Cornis“ nemokumo paskelbimui.Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-505-241/2015, tenkino ieškovo V. B. ieškinį atsakovams UAB „Cornis“ ir UAB „Cornio investicijos“ dėl skolos priteisimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu. Nurodytos ir nagrinėjamos bylų faktinės aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, jos sąlygų turinio ir kt. iš esmės sutampa, išskyrus tai, kad nurodytoje byloje pagal žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį kaina nebuvo faktiškai sumokėta, skirtingai negu nagrinėjamoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nepagrįstai neatsižvelgė į nurodytos teismo nutarties nustatytas aplinkybes ir teisinį vertinimą. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovės prašė kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė tokius motyvus: Kreditorių teisės gali būti pažeidžiamos tik tada, kai įmonė, sudariusi sandorį, tampa nemoki arba kai įmonės turtas sumažėja ir taip sukeliama grėsmė kreditoriaus reikalavimams patenkinti ar apsunkinamas įsipareigojimų įvykdymas. Ginčo sandoris neturėjo neigiamos įtakos UAB „Cornis“ mokumui, ji nesumažino savo turto. Žemės sklypas parduotas už didesnę kainą, negu buvo įsigytas, ši kaina buvo didesnė ir už tuometę vidutinę jo rinkos vertę.Teismai, nustatę, kad ginčijamas sandoris nepažeidė ieškovo, kaip kreditoriaus, interesų, t. y. netenkinę šios actio Pauliana sąlygos, neturėjo pareigos vertinti kitų actio Pauliana sąlygų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2016 m. birželio 17 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartį ir perdavė bylą Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka toje dalyje, kurioje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendė, kad ginčijama žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis nepažeidė kreditoriaus teisių, nes sklypas parduotas už didesnę negu vidutinę tokių sklypų rinkos kainą, pinigai buvo sumokėti, todėl toks sandoris nedarė įtakos skolininkės mokumui, o gautos lėšos už parduotą žemės sklypą taip pat galėjo atlikti prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją. Kolegija pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis nustato, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus ir jokie įrodymai neturi iš anksto nustatytos galios. Teismai netyrė aplinkybės, jog pranešusi ieškovui, kad hipotekos sandorio nesudarys, atsakovė pardavė nekilnojamąjį turtą. Be to, teismai nevertino duomenų apie lėšas atsakovės sąskaitose, kaip buvo panaudotos gautos lėšos pardavus turtą ir kiek tų lėšų liko suėjus atsakovės UAB „Cornis“ prievolės ieškovui pagal paskolos sutartį įvykdymo terminui. Šių aplinkybių ištyrimas yra reikšmingas, galintis atskleisti, ar, sudarius ginčijamą žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį ir ją įvykdžius, liko pakankamai skolininkės UAB „Cornis“ lėšų ar kito turto atsiskaityti su kreditoriumi (kasatoriumi, ieškovu) pagal paskolos sutartį. Taip teismas galėtų nustatyti, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės, t. y. ar skolininkės sudarytas sandoris nulėmė tai, kad reali galimybė skolininkei atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėjo ar jos nebeliko. Kadangi teismai vertino pirkimo - pardavimo sandorį tik skolininkės nemokumo aspektu, tai neatsižvelgė į kitas aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant, ar sudarytas sandoris kitaip nepažeidė kreditoriaus teisių, t. y. ar sudarytas sandoris nesumažino ieškovo reikalavimo patenkinimo galimybių ir nesudarė realios grėsmės, kad šis reikalavimas nebus patenkintas. Nevertindami sudaryto sandorio padarinių kreditoriui visų aplinkybių kontekste teismai nukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos.Vertino, kad kasacinio skundo argumentai dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymo, priimto civilinėje byloje Nr. eL2-39031-235/2015 (šis įsakymas yra panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi, ji yra įsiteisėjusi), taip pat dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-505-241/2015, kurioje dalyvavo kiti asmenys ir nustatytos kitokios faktinės aplinkybės, neturi reikšmės nagrinėjamoje byloje ginčo teisiniam vertinimui, todėl dėl jų nepasisakė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.Nagrinėjamu atveju apeliantas (ieškovas) siekia atgauti atsakovei pagal Paskolos sutartį paskolintas lėšas. Savo teisių ir interesų pažeidimą, o kartu ir būtinybę jį pašalinti, apeliantas įrodinėja pasitelkdamas ir sandorių negaliojimo institutą. Ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančia actio Pauliana pagrindu 2014 m. kovo 5 d. žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. DJ-1774 Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. sprendimu, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi paliktas nepakeistas, atmestas. Kasacinis teismas panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartį ir perdavė bylą Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, nurodęs, kad sprendžiant klausimą, ar ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus, lemiamą reikšmę turi aplinkybės, ar, esant kreditoriaus įsipareigojimams užtikrinti paskolos grąžinimą jam priklausiančio turto hipoteka, viso nekilnojamojo turto perleidimas susijusiam asmeniui, taip pat gauti pinigai už nekilnojamojo turto pardavimą buvo panaudoti ir ar gali būti panaudoti atsiskaityti su kreditoriumi. Taip pat svarbi aplinkybė yra atsakovės finansinė būklė (ar turi turto ir lėšų, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas).Atsižvelgiant į tai, kad bylą nagrinėję teismai, tyrę actio Pauliana sąlygų egzistavimą ir jas konstatavę, nepasisakė dėl sandorio negaliojimo CK 6.66 straipsnio 1 dalies prasme ir kitais sandorio negaliojimo pagrindais, byla buvo grąžinta iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek nustatytus materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo trūkumus, pats ištirti ir įvertinti neištirtas bylos aplinkybes. Ir nors naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas (CPK 314 straipsnis), teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

Dėl naujų įrodymų bei rašytinių paaiškinimų prijungimo

Atsakovė pateikė 2016 m. liepos 20 d. rašytinius paaiškinimus, kuriuose, atsikirsdama į atsakovės pateiktus 2016 m. liepos 11 d. rašytinius paaiškinimus, nurodo, jog: 1) gautas už parduotą žemės sklypą pinigines lėšas ir kitas iš vykdomos veikos gautas lėšas naudojo atsiskaityti su kreditoriais už gautas paslaugas / prekes, kurių mokėjimo terminai buvo suėję, o prievolės vykdymo terminas ieškovui nebuvo suėjęs, taip pat akcininkui D. B. buvo sumokėta tik nedidelė dalis piniginių lėšų, palyginus su visomis UAB „Cornis“ gautomis pajamomis; 2) atsakovė turi reikalavimo teises į UAB „G ir G partneriai“ ir UAB „Centaurus Investment Group“, todėl turės pakankamai lėšų ieškovo reikalavimams patenkinti; 3) argumentas dėl pareigos pagal CK 6.222 straipsnio 1 dalį atsiskaityti su ieškovu neturi įtakos sprendžiant dėl actio Pauliana reikalavimo; 4) ieškovas ir jo tėvas V. B. yra susiję su kitais asmenimis, kurie valdo UAB „Realboxs“ ir UAB „G ir G partneriai“, todėl veikdami kartu sukūrė situaciją, kurioje atsakovė neturėjo galimybės vykdyti prievolių ieškovui pagal Paskolos sutartį. Paaiškinimus pagrįsti pateikė įrodymus: antstolio Donato Kisieliaus 2016 m. gegužės 27 d. raginimą įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą; VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išplėstinius išrašus su istorijomis (t. III, b. l.142 – 164).Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Be to, pagal kasacinio teismo išaiškinimus apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015; kt.). Kadangi atsakovės pateikti rašytiniais paaiškinimai ir įrodymai susiję su nagrinėjamu ginču, jų pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkins, teisėjų kolegija sprendžia juos prijungti prie bylos medžiagos ir vertinti kitų bylos įrodymų kontekste.

Dėl faktinių aplinkybių

Ieškovas I. B. ir atsakovė UAB „Cornis” sudarė 2013 m. lapkričio 25 d. paskolos sutartį, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo perduoti atsakovei 100 000 Lt (28 962 Eur) objekto, esančio Džiaugsmo g. Vilniuje, statybai (Paskolos sutarties 1 punktas), o atsakovė įsipareigojo paskolą sugrąžinti iki 2014 m. rugsėjo 30 d., bet ne anksčiau kaip su ja atsiskaitys UAB „G ir G partneriai“ (Paskolos sutarties 2 punktas), su kuria atsakovė yra sudariusi 2013 m. birželio 16 d. rangos sutartį Nr. 2013/06-16; taip pat paskolos sutarties 9 punktu atsakovė įsipareigojo savo prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymą užtikrinti hipoteka (t. I, b. l. 15 - 16).Ieškovas 2013 m. lapkričio 26 d. banko pavedimu pervedė atsakovei 100 000 Lt (28 962 Eur) (t. I, b. l. 17). Atsakovė, negrąžinusi ieškovui skolos ir neužtikrinusi prievolės pagal Paskolos sutartį įvykdymo hipoteka, sudarė su UAB „Cornio investicijos“ 2014 m. kovo 5 d. žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. DJ-1774, kurios pagrindu UAB „Cornis“ pardavė UAB „Cornio investicijos“ žemės sklypą, unikalus Nr. 440-1615-8815, esantį Vilniaus miesto sav., Vilniaus m. už 210 000 Lt; sutarties 2 punktu šalys susitarė dėl atsiskaitymo sąlygų: UAB „Cornio investicijos” įsipareigojo sumokėti 50 000 Lt per 10 dienų nuo sutarties pasirašymo, o likusią sumą (160 000 Lt) iki 2014 m. rugsėjo 1 d. (t. I, b. l. 88 - 89).Ieškovas kreipėsi į UAB „Cornis“ su 2014 m. kovo 10 d. pareikalavimu pateikti prievolės įvykdymo užtikrinimą, nurodydamas: 1) ne vėliau kaip iki 2014 m. kovo 21 d. pateikti nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, kuriam atsakovas siūlo nustatyti hipoteką sutartinių įsipareigojimų pagal paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimui, sąrašą; 2) ne vėliau kaip iki 2014 m. kovo 28 d. ieškovui priimtiną atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą įkeisti ieškovo naudai, siekiant užtikrinti atsakovės įsipareigojimų pagal paskolos sutartį įvykdymą (t. I., b. l. 21). UAB „Cornio investicijos“ 2014 m. kovo 12 d., 2014 m. kovo 18 d., 2014 m. kovo 21 d. ir 2014 m. kovo 24 d. banko pavedimais, nurodant mokėjimo paskirtį „pagal pirkimo - pardavimo sutartį 2014-03-05“ sumokėjo 210 000 Lt UAB „Cornis“ pagal ginčo pirkimo - pardavimo sutartį.Atsakovė, neįvykdžiusi ieškovo 2014 m. kovo 10 d. reikalavimų, informavo ieškovą apie paskolos sutarties nutraukimą nuo 2014 m. balandžio 1 d., (t. I., b. l. 29). Ieškovas pranešė atsakovei apie paskolos sutarties nutraukimą nuo 2014 m. balandžio 7 d., prašydamas nedelsiant paskolos sumą pervesti į ieškovo sąskaitą (t. I, b. l. 24). Nutraukus paskolos sutartį, pareiga grąžinti ieškovui skolą neįvykdyta (CK 6.222 straipsnio 1 dalis) iki šiol.Ieškovas kreipėsi į teismą su actio Pauliana ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Cornis“ skolą pagal Paskolos sutartį, panaikinti ginčo žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį bei taikyti restituciją natūra, nes parduotas žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-1615-8815, nėra perleistas tretiesiems asmenims.Kaip minėta, šioje byloje apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti nauji įrodymai, susiję su ginčijamo sandorio sudarymo bei vykdymo aplinkybėmis, ir jie buvo priimti. Atsižvelgdama į tai, kad į bylą pateikti nauji įrodymai yra reikšmingi sprendžiant dėl byloje ginčijamo sandorio galiojimo actio Pauliana pagrindu, teisėjų kolegija pakartotinai įvertina ginčo sandorio sudarymo aplinkybes, atsakovės galimybes įvykdyti prievoles iki ir po ginčo sandorio sudarymo, šalių sąžiningumą sudarant ginčo sandorį bei esamas atsakovės finansines galimybes atsiskaityti su ieškovu.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskirtos tokios būtinos actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Dėl kreditoriaus reikalavimo teisės

Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprasta kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti pro prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą. Prievolės atsiradimo momentą lemia juridinio fakto, iš kurio prievolė kyla, prigimtis. Teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje nustačius, kad 2013 m. lapkričio 25 d. paskolos sutartis nėra įvykdyta ir paskola negrąžinta (antstolės Ingos Karalienės 2016 m. kovo 22, 2016 m. liepos 14 d. raštai patvirtina, jog vykdomojoje byloje Nr. 0139/16/00071 vyksta priverstinis išieškojimas iš skolininkės UAB „Cornis“ išieškotojo I. B. naudai, t. III, b. l. 99, 138), yra pakankamas pagrindas pirmajai actio Pauliana sąlygai – kreditoriaus reikalavimo teisei – patvirtinti. Pažymėtina, kad pagal CK įtvirtintą actio Pauliana instituto reglamentavimą tokio ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, jog reikalavimo teisė būtų vykdytina, t. y. sprendžiant dėl kreditoriaus reikalavimo teisės egzistavimo, kaip pirmosios actio Pauliana sąlygos, neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2011). Todėl teisėjų kolegija atmeta atsakovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus argumentus, susietus su atsiskaitymo su ieškovu sąlygą (UAB „G ir G partneriai“ atsiskaitymu su atsakove) kaip nepagrįstus.Bylą iš naujo nagrinėjant apeliacine tvarka yra sprendžiama dėl actio Pauliana instituto taikymo sąlygų egzistavimo, todėl pripažinus, jog kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, teisiškai nereikšminga svarstyti dėl prievolės, kylančios iš paskolos sutarties įvykdymo termino. Šis institutas gali būti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės arba įvykdęs ją netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. iki to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-575/2004; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; kt.).

Dėl kreditoriaus teisių, kaip vienos actio Pauliana sąlygos, pažeidimo

Kreditorius, turėdamas galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. Kreditorius neturi teisės reikalauti skolininko įvykdyti prievolę tol, kol nesuėjo prievolės įvykdymo terminas (CK 6.33 straipsnio 2 dalis). Šią prievolės vykdymo termino suteikiamą apsaugą skolininkas praranda tais atvejais, kai pažeidžia kreditoriaus teises, pavyzdžiui, dėl su trečiuoju asmeniu sudaryto sandorio tampa nemokus, bankrutuoja, sumažina prievolės įvykdymo užtikrinimą ar kt. (CK 6.35 straipsnio 4 dalis). Tai ypač aktualu tais atvejais, kai nagrinėjamojoje byloje, kai kreditoriaus reikalavimo teisė kildinama iš paskolos teisinių santykių, kurie yra tęstiniai. Paskolos sutarties 3 punktu ieškovas ir atsakovė susitarė dėl atsakovės įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo užtikrinimo visu atsakovei priklausančiu turtu ir piniginėmis lėšomis; 9 punktu šalys susitarė, kad maksimalios hipotekos suma, kuria užtikrinama kreditoriaus netesybų ir nuostolių, patirtų dėl prievolės nevykdymo ir (ar) netinkamo vykdymo kreditoriui įvykdymas, sumos dydis 100 000 Lt (t. I, b. l. 15). Atsakovė, neužtikrinusi savo prievolės pagal paskolos sutartį hipoteka įvykdymo, 2014 m. kovo 5 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. DJ-1774 pagrindu pardavė atsakovei UAB „Cornio investicijos“ žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 210 000 Lt (60 820 Eur) (t. I, b. l. 26, 88 - 89). UAB „Cornio investicijos“ pagal ginčo sandorį su UAB „Cornis“ atsiskaitė (t. I, b. l. 105) ir šio fakto ieškovas neginčija. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog kreditorių teisės ar interesai pažeidžiami ir tais atvejais, kai nemokumas išlieka toks pats (nedidėja), bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-415/2015). Kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384-916/2015). CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio. Svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu, gerokai sumažina savo turtą ir taip sukelia realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-684/2015). CK 6.66 straipsnio 1 dalies formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditorius teisės“ reiškia, kad teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neįvardyti šioje teisės normoje. Bylos aplinkybėms vertinti ir nustatytiems faktams kvalifikuoti kaip kreditoriaus teisių pažeidimui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas, kai bus nustatytos aplinkybės, kad dėl ginčijamo sandorio sudarymo skolininko prievolės kreditoriui nebus vykdomos ir skolininko galimybės jas įvykdyti ateityje pasikeis ne kreditoriaus naudai, ir toks skolininko mokumo sumažėjimas susijęs su ginčijamu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012).Iš atsakovės ir ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „Cornis“ veiklos vykdymo laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 6 d. iki 2014 m. kovo 31 d., už parduotą žemės sklypą gautas pinigines lėšas panaudojo atsiskaityti su kreditoriais už suteiktas prekes ir paslaugas, taip pat ir 2014 m. kovo 13 d., 2014 m. kovo 17 d., 2014 m. kovo 21 d., 2014 m. kovo 24 d. atliko pavedimus, su nuorodomis „paskolų grąžinimas“ atsakovės direktoriui ir akcininkui D. B. (t. III, b. l. 50 – 73, 79 – 98).Bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus. Bendrovės vadovas privalo šiuos interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Atvejis, kai didžioji dalis ginčo sandoriu už parduotą žemės sklypą gautų piniginių lėšų (50 683,50 Eur) buvo sumokėtos atsakovės direktoriui ir akcininkui, o likusios piniginės lėšos panaudotos atsiskaityti su kreditoriais už prekes ir paslaugas ir jokia dalimi ieškovo skola nepadengta, vertintinas kaip ieškovo (kreditoriaus) interesų pažeidimas.Byloje nustatyta, jog 2014 m. gegužės mėn. antstolė Inga Karalienė, vykdė Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatė, jog 2014 m. balandžio 9 d. atsakovės sąskaitoje AB SEB banke buvo 550,04 Lt (159,30 Eur) ir 2 940,48 PLN, kurias antstolė areštavo (t. I, b. l. 144). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas pateikė atsakovės AB SEB banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 23 d. iki 2014 m. lapkričio 23 d. (t. II, b. l. 64 – 67), iš kurio matyti, kad 2014 m. lapkričio 23 d. pinigų likutis UAB „Cornis“ sąskaitoje sudarė tik 69,85 Lt (20,23 Eur) (t. II, b. l. 64). Išanalizavus atsakovės banko sąskaitos išraše 2014 m. rugpjūčio – lapkričio mėn. užfiksuotas ūkines operacijas, nustatyta, jog per šį laikotarpį atsakovė pinigines lėšas gavo iš savo vadovo bei akcininko D. B. bei su atsakove susijusios UAB „Cornis investicijos“ ir visos gautos lėšos buvo pervestos darbo užmokesčiams ir mokesčiams sumokėti. Taigi, visos piniginės lėšos buvo panaudotos atsakovės veikloje, neatsižvelgiant į ieškovo (kreditoriaus) teisėtą interesą - grąžinti skolą.Atsakovė 2016 m. liepos 11 d. rašytiniuose paaiškinimuose teigia, jog finansiškai pajėgi atsiskaityti su ieškovu, nes turi galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę į UAB „G ir G partneriai, teismų procesiniais sprendimais jai iš UAB „G ir G partneriai“ jau yra priteista 140 942,13 Eur skolos už atliktus rangos darbus, tačiau UAB „G ir G partneriai“ iki šiol su atsakove neatsiskaitė (t. III, b. l.47 – 49). 2016 m. liepos 20 d. rašytiniuose paaiškinimuose papildė, kad yra pareiškusi ieškinį UAB „Centaurus Investment Group“ dėl 605 000 Eur skolos priteisimo ir civilinėje byloje ieškinio reikalavimui užtikrinti yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Todėl sudėjus atsakovės turimas reikalavimo teises į UAB „G ir G partneriai ir UAB „Centaurus Investment Group“, atsakovė turės pakankamai lėšų ieškovo reikalavimams patenkinti (t. III, b. l. 145 – 146).Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1901-258/2015 UAB „Cornis“ ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 174 351,25 Eur skolą už rangos darbus, 6 procentų dydžio metines palūkanas, pradedant skaičiuoti nuo 29 541 Eur sumos nuo 2014 m. kovo 17 d. iki 2014 m. rugsėjo 18 d.; nuo 144 810 Eur sumos, pradedant skaičiuoti nuo 2014 m. gegužės 30 d. iki 2014 m. rugsėjo 18 d. ir 8,3 procentus dydžio metines palūkanas nuo 174 351,25 Eur sumos, pradedant skaičiuoti nuo 2014 m. rugsėjo 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusius ieškinio reikalavimus atmetė. Atsakovės UAB „G ir G partneriai“ priešieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš ieškovės atsakovei 63 175,35 Eur skolos už rangos darbų trūkumus, 4 520,68 Eur defektų konstatavimo išlaidas, 6 procentų dydžio metines palūkanas pradedant skaičiuoti nuo 2014 m. liepos 22 d. iki sprendimo visiško įvykdymo. Likusius priešieškinio reikalavimus atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-207-943/2016 pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimo dalį, kuria nustatytos UAB „Cornis“ ir UAB „G ir G partneriai“ pagal ieškinį ir priešieškinį priteistinos sumos bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas UAB „Cornis“ ieškinį patenkino iš dalies: priteisė UAB „Cornis” naudai iš UAB „G ir G partneriai“ 136 837,13 Eur skolos už rangos darbus, 4 105 Eur baudą už sutarties nutraukimą, 8,3 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos, t. y. 140 942, 13 Eur, skaičiuojant nuo bylos pagal patikslintą ieškinį iškėlimo teisme dienos (nuo 2014 m. rugsėjo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ta pačia nutartimi teismas atsakovės UAB „G ir G partneriai“ priešieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš UAB „Cornis“, UAB „G ir G partneriai“ naudai 39 255 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos (nuo 2014 m. liepos 22 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo. Iš UAB „G ir G partneriai“ priteisė UAB „Cornis“ naudai 931 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Likusias Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimo dalis paliko nepakeistas. Taip pat iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1046-619/2016 pagal ieškovo UAB „Cornis“ ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovės UAB „Centaurus Investment Group“ bei atsakovės UAB „Centaurus Investment Group“ priešieškinį dėl skolos ir delspinigių išieškojimo iš ieškovės UAB „Cornis“. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ––580 418,27 Eur sumai areštuotas atsakovei UAB „Centaurus Investment Group“ į nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis ir/ar kilnojamasis turtas, uždrausta disponuoti areštuotu turtu, palikta teisė šį turtą valdyti ir juo naudotis, jų esant nepakankamai – piniginės lėšos ir (ar) turtinės teisės, priklausančios ieškovei ir esančios pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, Taip pat Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - 725 938,29 Eur sumai areštuoti ieškovui UAB „Cornis“, priklausantis nekilnojamieji ir (arba) kilnojamieji daiktai, jų esant nepakankamai – piniginės lėšos ir (ar) turtinės teisės, priklausančios ieškovei ir esančios pas ieškovę arba trečiuosius asmenis. Aplinkybės, kad atsakovės naudai kitose bylose yra priteistos piniginės lėšos bei vyksta teisminiai ginčai vertinamos visų duomenų apie atsakovės turtinę – finansinę padėtį ir jos galimybes atsiskaityti su ieškovu šioje byloje kontekste.Iš byloje esančio antstolės Ingos Karalienės 2016 m. kovo 22 d. rašto Nr. 0139/16/0007 matyti, jog vykdydama Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-3534-603/2015, dėl išieškojimo iš skolininko UAB „Cornis“ išieškotojo I. B. naudai, antstolė nustatė, kad atsakovės vardu nekilnojamojo turto registre bei transporto priemonių registre turto nėra, taip pat nėra lėšų ir kredito įstaigose; kito turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, antstolė nerado; antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovei yra užvestos ir vykdomos 24 vykdomosios bylos (t. III, b. l. 99, 100 - 116). Iš ieškovo pateikto Turto arešto aktų registro išrašo nustatyta, jog atsakovei pritaikytų areštų mastas siekia 725 938,29 Eur (t. III, b. l. 117 – 124). Antstolė Inga Karalienė 2016 m. liepos 14 d. raštu Nr. 0139/16/00071 informavo teismą, jog vykdydama priverstinį skolos išieškojimą pagal Vilniaus apygardos teismo išduotą 2015 m. gruodžio 17 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-3534-603/2015 jokio skolininko turto nesurado, kredito įstaigose esančios UAB „Cornis“ sąskaitos yra areštuotos ir jose piniginių lėšų nėra. Antstolių informacinės sistemos duomenimis iš UAB „Cornis“ vykdomas išieškojimas kitų kreditorių naudai sudaro virš 486 944 Eur (t. III, b. l. 138).Atsakovė 2016 m. liepos 20 d. paaiškinimuose nurodo, kad sudėjus jos turimas reikalavimo teises į UAB „G ir G partneriai“ (161 884,19 Eur + 8,3 proc. procesinės palūkanos) ir UAB „Centrautus Investment Group“ (605 000 Eur), UAB „Cornis“ turės pakankamai lėšų ieškovo reikalavimams patenkinti (t. III, b. l. 146). Atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, jog UAB „Cornis“ turi turto ir lėšų, į kurias gali būti nukreiptas ieškovui priteistos skolos išieškojimas (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje J Nr. 3K-3-396/2011; kt.).Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visetą, jog atsakovė turi apytiksliai virš 100 000 Eur plius procesinės palūkanos reikalavimo teisę į UAB „G ir G partneriai“, o dėl 605 000 Eur sumos priteisimo iš UAB „Centaurus Investment Group“ vyksta teisminis ginčas, civilinė byla Nr. e2-1046-619/2016, kurioje pareikštas priešieškinis ir UAB „Cornis“ taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurių mastas 725 938,29 Eur, vykdomas priverstinis išieškojimas kitų kreditorių naudai sudaro virš 486 944 Eur ir atsakovė jokio turto neturi, konstatuoja, kad šiai dienai likusio skolininkės turto nepakanka atsiskaityti su ieškovu (kreditoriumi), t. y. atsakovės 605 000 Eur reikalavimo teisės į UAB „Centaurus Investment Group“ pagrįstumas abejotinas, skolos kreditoriams viršija jos turimą reikalavimą į UAB „G ir G partneriai“ keliomis dešimtis kartų bei nėra jokio turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas ieškovo reikalavimų įvykdymas.

Dėl pareigos sudaryti ginčijamą sandorį

Dėl skolininko ir trečiojo asmens, sudariusio su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, nesąžiningumo

CK 6.67 straipsnio 7 punkte įtvirtinta prezumpcija – kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas - juridinis asmuo sudarė sandorį su kitu juridiniu asmeniu, kurį skolininkas kontroliuoja, arba kai vienos iš sandorio šalių vadovas ar valdymo organo narys yra asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai, vienas ar kartu su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar artimaisiais giminaičiais turintis nuosavybės teise mažiausiai penkiasdešimt procentų kito juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.) arba abiejų juridinių asmenų akcijų (pajų, įnašų ir pan.).Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys). Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, jog jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog jo su skolininku sudaromas sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2013).Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „Cornis“ direktorius ir akcininkas buvo D. B. (t. I, b. l. 41), UAB „Cornio investicijos“ direktorė ir akcininkė - A. B. (t. I. b. l. 39). Šie asmenys yra sutuoktiniai ir verslo partneriai. Tokie nurodytų asmenų tarpusavio santykiai atitinka CK 6.67 straipsnio 7 punkte įtvirtintą sąlygą, kuomet preziumuojama, jog sandorį sudariusios šalys buvo nesąžiningos.Teisėjų kolegijos vertinimu įrodymų visuma suponuoja išvadą, jog ginčo sandoriu tarp susijusių įmonių nesąžiningai buvo siekiama išvengti neabejotinai kilusių prievolių pagal Paskolos sutartį. Byloje nėra paneigta kreditoriaus (ieškovo) interesus pažeidusio sandorio šalių nesąžiningumo prezumpcija, t. y. ginčo sandoriu visas skolininkės turtas buvo perleistas susijusiam asmeniui UAB „Cornio investicijos“.

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant sąlygų visumai, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).Nagrinėjamojoje byloje yra nustatytos visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1) ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę - 2013 m. lapkričio 25 d. paskolos sutartis neįvykdyta ir skola negrąžinta; 2) ginčijama 2014 m. kovo 5 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis pažeidė ieškovo teises – iki ginčijamo sandorio sudarymo atsakovė neužtikrino prievolių pagal Paskolos sutartį įvykdymo hipoteka, po ginčytinos sandorio sudarymo gautus už parduotą žemės sklypą pinigus atsakovė panaudojo savo veikloje (apyvartoje) ir jokia skolos dalis ieškovui nebuvo sugrąžinta, o šiuo metu atsakovė neturi jokio turto ir lėšų, iš kurių būtų galima ieškovo reikalavimus patenkinti (išskyrus deklaratyvius teiginius apie reikalavimo teises į UAB „G ir G partneriai“ ir UAB „Centrautus Investment Group“); 3) atsakovė neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio – prievolės sudaryti ginčijamą sandorį nenumatė nei įstatymas, nei sutartis, nei teismo sprendimas; 4) atsakovės, tarpusavyje sudariusios ginčijamą sandorį, buvo nesąžiningos.Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, sprendžia 2014 m. kovo 5 d. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį Nr. DJ-1774, pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento (CK 6.66 straipsnis).

Dėl restitucijos taikymo

Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio objektu, skiriamas kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad viena iš actio Pauliana instituto taikymo sąlygų – kreditoriaus reikalavimo nukreipimas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2010); nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2006; 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2010).Iš 2016 m. liepos 13 d. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, jog ginčo sutartimi UAB „Cornio investicijos“ perleistas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutarčių pagrindais tam tikromis dalimis nuosavybės teisėmis priklauso tretiesiems asmenimis: 2825/17500 žemės sklypo dalis nuosavybės teise priklauso V. G.; 3165/17500 žemės sklypo dalis nuosavybės teise priklauso V. D. ir R. D.; 2525/17500 žemės sklypo dalis nuosavybės teise priklauso A. B. ir V. U.; 2815/17500 žemės sklypo dalis nuosavybės teise priklauso V. J. ir I. J.; 2815/17500 žemės sklypo dalis nuosavybės teise priklauso A. R. ir R. R.; 3055/17500 žemės sklypo dalis nuosavybės teise priklauso A. V. ir L. V. (t. III, b. l. 133). Pagal CK 6.146 straipsnį restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. CK 6.222 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai grąžinimas natūra yra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Taigi teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, privalo nustatyti aplinkybes, susijusias su grąžintino natūra daikto būkle ir galimybe tą daiktą grąžinti buvusiam savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005; 2006 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-619/2006; 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013; kt.).Teisėjų kolegija, įvertinusi bylai reikšmingas aplinkybes, kad atsakovė UAB „Cornio investicijos“ dalį turto (žemės sklypo dalis) atlygintinai perleido tretiesiems asmenimis. Šiuo metu atsakovei UAB „Cornio investicijos“ nuosavybės teise priklauso tik 300/17500 žemės sklypo dalių, byloje nebuvo keliamas klausimas dėl minėtų turto perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, šių sandorio šalių nesąžiningumas nebuvo vertintas, todėl teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju restitucija negali būti atliekama natūra ir sprendžia taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu bei priteisti iš atsakovės UAB „Cornio investicijos“ atsakovei UAB „Cornis“ panaikintu sandoriu perleisto turto vertę pinigais, t. y. pagal ginčijamą sutartį nustatytą pardavimo kainą - 210 000 Lt (60 820,20 Eur). Toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovės buvo nesąžiningos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.Kasacinės instancijos teismui bylą perdavus nurodytais klausimais nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą teismas paliko spręsti apeliacinės instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus bylą ir priėmus procesinį sprendimą dėl jos baigties. Kadangi apeliacinės instancijos teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. sprendimo dalį ir ieškinį tenkinto pilnai, perskirstomos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).Ieškovas pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 3 781,04 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 1) 5 190 Lt (1 503,18 Eur) žyminis mokestis (2 250 Lt ir 2 940 Lt) (t. I, b. l. 9, 10, 11), 2) 7 865 Lt (2 277,86 Eur) išlaidos advokato pagalbai apmokėti (t. II, b. . 57, 58, 59, 60, 61).Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu galiojo Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau - Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai buvo apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Iki 2014 m. spalio 1 d. minimali mėnesinė alga sudarė 1 000 Lt (289,62 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.2. punktą už ieškinį taikytinas koeficientas 3 (3 000 Lt); pagal 8.3 punktą už dubliką, – 1.75 (1 750 Lt); pagal 8.16 punktą už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) – 0.12 (120 Lt); pagal 8.17 punktą už kiekvieną užklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus – 0.012 (12 Lt); pagal 8.18 punktą už vieną atstovavimo valandą teisme – 0.15 (150 Lt).Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, procesinių dokumentų parengimą (ieškinio, dubliko), vykusio teismo posėdžio, kuriame dalyvavo ieškovo atstovas, trukmę (1 h), vadovaudamasi Rekomendacijomis bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia ieškovo naudai iš atsakovių UAB „Cornis“ ir UAB „Cornio investicijos“ lygiomis dalimis priteisti 3 503,18 Eur sumą (po 1 751,59 Eur), kurią sudaro 1 503,18 Eur žyminis mokestis ir 2 000 Eur išlaidos advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti.Ieškovas kasacinės instancijos teisme viso patyrė 1 129 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Teisėjų kolegija šią sumą priteisia ieškovo naudai iš atsakovių UAB „Cornis“ ir UAB „Cornio investicijos“ lygiomis dalimis, po 564,50 Eur (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).Kadangi ieškovo I. B. apeliacinis skundas tenkintas, jo turėtos apeliacinės instancijos teisme išlaidos priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovių UAB „Cornis“ ir UAB „Cornio investicijos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Ieškovas apeliacinės instancijos teisme viso patyrė 2 581 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 1) 1 129 Eur žyminis mokestis (t. II, b. l. 99), 2) 726 Eur už apeliacinio skundo parengimą (t. II, b. l. 100, 101), 3) 726 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (t. II, b. l. 106, 107).Nuo 2015 m. kovo 20 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, nauja redakcija. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2015-04-01 - 2015-06-30) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 714,49 Eur. Maksimali atlygintina advokato išlaidų suma sudaro 2 715,06 Eur.Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, procesinių dokumentų parengimą (apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą, rašytinius paaiškinimus ir surinktus įrodymus), vadovaudamasi Rekomendacijomis bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia priteisti ieškovo naudai iš atsakovių UAB „Cornis“ ir UAB „Cornio investicijos“ lygiomis dalimis 2 581 Eur (po 1 290,50 Eur) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.Atlikusi visų ieškovo pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose turėtų bylinėjimosi išlaidų sumavimą (3 503,18 Eur + 2 581 Eur + 1 129 Eur), teisėjų kolegija sprendžia priteisti ieškovo I. B. naudai iš atsakovių UAB „Cornis“ ir UAB „Cornio investicijos“ lygiomis dalimis 7 213,18 Eur (po 3 606,59 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas panaikinti ir dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia 2014 m. kovo 5 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. DJ-1774 priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. kovo 5 d. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį Nr. DJ-1774.

Taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu ir priteisti atsakovei UAB „Cornis“ (j. a. k. 302306002; Lvovo g. 25, Vilnius), iš atsakovės UAB „Cornio investicijos“ ( j. a. k. 303244322; Juodupio g. 17 – 1, Vilnius) 60 820,20 Eur (210 000 Lt).

Priteisti ieškovo I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovių UAB „Cornis“ (j. a. k. 302306002; Lvovo g. 25, Vilnius) ir UAB „Cornio investicijos“ (j. a. k.303244322; Juodupio g. 17-1, Vilnius) lygiomis dalimis 7 213,18 Eur (septynis tūkstančius du šimtus trylika eurų ir aštuoniolika centų), t. y. po 3 606,59 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus šešis eurus ir penkiasdešimt devynis centus) bylinėjimosi išlaidų.