Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-03-24 · Civilinė byla Nr. e2-7704-845/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-24
Bylos Nr.
e2-7704-845/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01970-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lijana Visokavičienė
Ieškovas
(duomenys neskelbtini), Lietuvoje
Atsakovas
D. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-7704-845/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01970-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.29.3.; 3.2.6.6.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 24 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini), Lietuvoje veikiančio per struktūrinį padalinį (duomenys neskelbtini) filialą, ieškinį atsakovui D. D. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas (duomenys neskelbtini), Lietuvoje veikiantis per struktūrinį padalinį (duomenys neskelbtini) filialą, kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo D. D. 593,17 EUR skolą, 217,77 EUR delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui teismo procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 12 d. atsakovas su pradiniu kreditoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. 912871782 ir sutartį Nr. 912871746 (toliau – Sutartys), pagal kurias pradinis kreditorius nuosavybės teise įgijo ir atsakovui perdavė naudotis ir valdyti jo pasirinktas prekes, už kurias pradiniam kreditoriui atsakovas įsipareigojo mokėti daiktų kainą, kredito palūkanas ir kitus mokesčius pagal Sutartyse nustatytus įmokų grąžinimo grafiką (e. b. l. 7-10). Kadangi atsakovas tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, pradinis kreditorius Sutartis su atsakovu vienašališkai nutraukė. Ieškovo paskaičiavimu, atsakovo įsiskolinimas sudaro 593,17 EUR.

2011 m. vasario 2 d. Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo-pardavimo sutartimi pradinis kreditorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido ieškovui savo reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą (e. b. l. 13-14). Byloje duomenų, kad atsakovas susidariusį įsiskolinimą ieškovui būtų padengęs, nėra (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą.

Pagal CK 6.109 straipsnio 7 dalį, naujasis kreditorius, pateikdamas skolininkui reikalavimą, privalo pateikti reikalavimo perleidimo sutartį. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pranešus skolininkui apie reikalavimo perleidimą ieškinio pareiškimu ir kartu pateiktus cesijos sutartį, reikalavimo teisės perleidimas sukelia jam teisinius padarinius nuo ieškinio priedų gavimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Taigi laikytina, kad cesijos būdu ieškovo įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka šioje civilinėje byloje laikytinas tinkamu atsakovo informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1192-232/2013).

Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Kadangi atsakovas nevykdo savo sutartinės prievolės, t. y. mokėti daiktų kainą, kredito palūkanas ir kitus mokesčius pagal Sutartyse nustatytus įmokų grąžinimo grafiką, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir jam iš atsakovo priteistina 593,17 EUR skola (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 217,77 EUR dydžio delspinigius, kurie yra paskaičiuoti taikant Sutarčių 11.1 punktuose numatytą 0,2 proc. dydžio delspinigių normą už laikotarpį nuo 2016-06-22 iki 2016-12-22. Pažymėtina, kad nors šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, tačiau teismui įstatymas suteikia teisę kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai šalys susitaria dėl netesybų dydžio. CK 6.73 straipsnio 2 dalis suteikia teismui teisę savo nuožiūra mažinti netesybas, kurios yra aiškiai per didelės. Netesybų dydžio klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines ir teisiškai reikšmingas aplinkybes: į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2006). Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms, todėl jeigu vartojimo kredito sutartyje už finansinių įsipareigojimų nevykdymą netesybos yra nustatytos konkrečia pinigų suma (bauda), vartojimo kredito davėjas privalo užtikrinti, kad ši suma konkrečiu atveju neviršytų minėtame įstatyme nustatyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti delspinigių dydžio, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, kad šalių sudarytos Išperkamosios nuomos sutartys yra tipinės ieškovo vienašališkai nevienkartiniam naudojimui parengtos sutartys. Atsakovas yra vartotojas, jis sudarydamas sutartis buvo silpnesnioji sutarties šalis, minėtas sutartis sudarė prisijungimo būdu. Ieškovo prašymas išieškoti 217,77 EUR dydžio delspinigius, kurių norma sudaro 0,2 proc. už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną, akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai nuostatai.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į pagrindinės prievolės sumą, siekdamas užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad prašomi priteisti delspinigiai yra neprotingai dideli, todėl mažintini iki 0,05 proc. dydžio delspinigius, kas sudaro 53,39 EUR (593,17 EUR x 0,05 proc./100 x 180 dienų) (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Ši suma laikytina pakankama atlyginti ieškovo turėtus nuostolius dėl termino atsiskaityti praleidimo, įvertinus pagrindinės skolos sumą.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas praleido terminą įvykdyti savo piniginę prievolę ieškovui, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (646,56 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-01-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Teismui patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 79,73 procentai reikalavimų), iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 14,35 EUR žyminio mokesčio.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 279 straipsniu, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. D., a. k.: (duomenys neskelbtini) ieškovo (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvoje veikiančio per struktūrinį padalinį (duomenys neskelbtini) filialą, į. k.: (duomenys neskelbtini), naudai 593,17 EUR skolą, 53,39 EUR delspinigių, iš viso – 646,56 EUR (šešis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 56 euro centus), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (646,56 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-01-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 14,35 EUR (keturiolika eurų 35 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir skaičiuoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą nuo viešo paskelbimo dienos.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lijana Visokavičienė