Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis deklaruotu gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), teistas 2022 m. vasario 14 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį 4 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant būti gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti ir 4 mėn. dalyvauti elgesio pataisos programoje, kaltinamas padarius nusikalstamas veikas, numatytą BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. R. 2022 m. rugpjūčio 12 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini) kiemus, t. y. viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, matant kitiems asmenims, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, iš asmeninių paskatų tyčia sudavė vieną smūgį rankos kumščiu nukentėjusiajam A. Ž. į dešinę veido pusę, padarydamas nukentėjusiajam A. Ž. apatinio žandikaulio dešinio kampo lūžį, taip sukeldamas A. Ž. fizinį skausmą, o tokiu savo įžūliu elgesiu bei veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jis sutrikdė visuomenės rimtį.

Be to, jis 2022 m. rugpjūčio 12 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini) kiemus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš asmeninių paskatų, tyčia sudavė vieną smūgį rankos kumščiu nukentėjusiajam A. Ž. į dešinę veido pusę, padarydamas nukentėjusiajam A. Ž. apatinio žandikaulio dešinio kampo lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes konstatuotas sužalojimas sugyja per ilgesnį negu 10 dienų laikotarpį.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis L. R. teisiamojo posėdžio metu dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltę pripažino. Parodė, kad jam paskambino jaunesnis jo draugas, kurio minėti nenori, ir pasakė, kad A. Ž. grasina visiems, kad po jo kiemą visi vaikšto ir už tai „gaus į kailį“. Rugpjūčio 12 d., valandos neatsimena, galėjo būti apie 20 val., jis, būdamas išgėręs, nuėjo prie A. Ž. namo, tarp daugiabučio Nr. (duomenys neskelbtini) ir daugiabučio Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavimo, paklausė A. Ž., kodėl jis visiems grasina. A. Ž. jį (L. R.) pasiuntė „toli“, todėl jis nesusivaldė ir sudavė smūgį. Mano, kad gali būti, jog išgertas alkoholis turėjo įtakos jo elgesiui. Nežino, ar blaivus būtų taip pasielgęs. Viską galėjo matyti A. Ž. draugė, kuri sėdėjo mašinoje. Ji po įvykio išlipo iš mašinos, sakė trenkti jai, atsakė, kad netrenks, ir nuėjo. Jis jau ir anksčiau yra susidūręs su policija, dar būdamas nepilnametis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Teistas už smurtinius veiksmus. Nusikalstamą veiką, už kurią paskutinį kartą buvo teisiamas, padarė būdamas blaivus. Anksčiau jį skriausdavo, norėjo parodyti, kad užaugo. Ateityje nustos muštis, pradės dirbti. Perėjo dirbti į „(duomenys neskelbtini)“, o ten yra sezoninis darbas. Civilinį ieškinį žada atlyginti, bet ne tokią didelę sumą, galėtų atlyginti 3 000 – 5 000 eurų. Šiuo metu mokosi, paskui dirbs, atlygins žalą. Šiai dienai dar nieko neatlygino A. Ž., sumokėjo tik Ligonių kasai. Jo sąskaitos yra užblokuotos. Blogai vertina savo poelgį, Nustojo vartoti alkoholį. Išklausė elgesio programą, kuri šiek tiek padėjo.

Kaltinamojo L. R. padarytos nusikalstamos veikos, be jo prisipažinimo, taip pat įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).

Nukentėjusysis A. Ž. paaiškino, kad 2022 m rugpjūčio 12 d., apie 19.15 val., kartu su drauge L. M. nuvyko į buvusią senelių sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Seneliai yra mirę, todėl jų sodyba prižiūri kaimynai, kurie gyvena gretimame name. Tvarkant sodybos teritoriją, jam paskambino L. R., kuris pasakė: „ką čia vėją neši, ar nori būti išjungtas?“. Jis L. R. atsakė: „išsičiūkink, neturiu laiko su tavim kalbėti, jei norėsi, paskambink rytoj ir pakalbėsim“. Dėl kokios priežasties L. R. jam skambino, jis nežino. Tada išvažiavo pas tėvus, kurie gyvena (duomenys neskelbtini). Būdamas tėvų namuose, jis prisiminė, kad senelių sodyboje paliko neįneštą į namą kėdę ir nusprendė grįžti į sodybą ir ją įnešti. Apie 20.00 val., su drauge grįžo į sodybą, įnešė kėdę. Einant link automobilio, pamatė ateinantį L. R., kuris atrodė neblaivus. Šis priėjęs pasakė: „ar atsimeni ką prisišnekėjai?“. A. Ž. jam atsakė: „išsiblaivyk, jei norėsi pasikalbėti, tai galime padaryti rytoj“. Jis nusisuko ir pradėjęs eiti link savo automobilio, pajuto stiprų smūgį į dešinę veido pusę, po kurio susvirduliavo ir nuėjo atsisėsti į automobilį. Jo draugė iškart išlipo iš automobilio ir pradėjo L. R. sakyti: „ką čia darai? Ar nori, kad iškviestumėm policiją“. L. R. nieko nesakęs, išėjo. Viskas įvyko (duomenys neskelbtini), įvažiavime tarp (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto daugiabučio gyvenamojo namo ir (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto jo jau mirusiems seneliams priklausiusio privataus namo esančiame įvažiavime. Grįžęs namo šaldė sutrenktą vietą, kuri pradėjo tinti, tą patį vakarą kreipėsi į VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“, kur jam nustatė žandikaulio lūžį ir išsiuntė į (duomenys neskelbtini). Ten jis buvo operuotas ir ligoninėje gulėjo iki 2022 m. rugpjūčio 24 d. Kreipdamasis į gydytojus, jis nurodė, kad sužalojimus patyrė buityje, gavęs smūgį durimis, nes iš pradžių negalvojo, jog L. R. jam suduotas smūgis sukels tokias pasekmes, tikėjosi, kad L. R., supratęs savo kaltę, jo atsiprašys ir situaciją išspręs geranoriškai, be kreipimosi į policiją (b. l. 67-68, 71-72, 75-76).

Liudytoja L. M. paaiškino, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d., maždaug apie 19.15 val., ji su draugu A. Ž. atvažiavo į jo mamai priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Automobilį A. Ž. pastatė įvažiavime tarp šio ir greta stovinčio daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini). Ji liko sėdėti automobilyje, o A. Ž. nuėjo į kiemą, kur norėjo į namo vidų įnešti kieme likusią kėdę. A. Ž. grįžtant prie automobilio, ji pamatė iš (duomenys neskelbtini) kiemo ateinantį jai nepažįstamą jaunuolį, kuris jai atrodė esantis neblaivus. Jis priėjo prie A. Ž. ir jie sustoję kažką kalbėjosi. Vienu metu ji pamatė, kad A. Ž. nusisuko nuo to jaunuolio ir žengė artyn automobilio, tačiau tuo metu tas jaunuolis ranka nusisukančiam A. Ž. sudavė vieną smūgį į veidą. Smūgis buvo stiprus, nuo jo A. Ž. nugriuvo ant žemės. Išlipusi iš automobilio, L. M. pradėjo garsiai šaukti ant to jaunuolio, tačiau jis nuėjo atgal į kiemą. Ji padėjo A. Ž. atskelti nuo žemės, šis įsėdo į automobilį ir jie išvažiavo. Nepraeinant veido skausmui, tą patį vakarą A. Ž. kreipėsi į ligoninę, kur jam buvo nustatytas žandikaulio lūžis. Ji pati šio įvykio metu nenukentėjo, tačiau dėl įžūlių to jaunuolio veiksmų jai buvo sukeltas šokas ir gana didelis išgąstis, kadangi tas jaunuolis be jokios priežasties, dienos metu, greta daugiabučio gyvenamojo namo, žinodamas, kad jo veiksmus mato ji, o galbūt ir dar kas nors, panaudojo A. Ž. atžvilgiu smurtinius veiksmus, dėl kurių ir ji pati pasijuto nesaugiai (b. l. 92-93, 96).

Liudytojas R. R. nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d., tikslaus laiko neprisimena, jis padėjo A. Ž. tvarkyti jo senelių sodybos teritoriją. Minėta sodyba yra (duomenys neskelbtini), greta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur gyvena jis. Baigus darbą, A. Ž. su mergina išvažiavo, o R. R. grįžo namo. Praėjus apytikriai valandai, pas jį į namus atėjo (duomenys neskelbtini) gyvenantis L. R., kuris jo namuose bendravo su jo sūnumi R. R., tačiau apie ką jie kalbėjosi, jis nežino. Jo namuose šis pabuvo tik kelias minutes, kadangi vienu metu, jis vos ne bėgte išbėgo iš jo namų kaip tik tuo metu, kai A. Ž. savo automobiliu vėl grįžo į minėtą sodybą. Po kokios minutės ar dviejų R. R. pažiūrėjo pro buto langą ir pamatė, kad A. Ž. guli nugriuvęs prie savo automobilio. L. R. tuo metu šalia A. Ž. nesimatė. Išėjęs į kiemą, jis iš A. Ž. sužinojo, kad prie jo priėjęs L. R. be jokios priežasties sudavė jam smūgį į veidą, po ko A. Ž. ir griuvo ant žemės (b. l. 101-102).

Liudytojas R. R. nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d., jam iš (duomenys neskelbtini) stadiono grįžus į namus, jo tėvas R. R. pasakė, kad kažko sukvailiojo L. R., kuris visai nesenai sumušė į gretą esantį namą atvažiuojantį ir jį prižiūrintį A. Ž.. Kadangi A. Ž. automobilis tebestovėjo prie namo kiemo, jis nuėjo paklausti A. Ž. kas įvyko. Be paties A. Ž. automobilyje taip pat buvo jo mergina. Kokių nors sumušimo žymių ant A. Ž. veido nesimatė. Paklausus, kas atsitiko, su A. Ž. buvusi mergina pasakė, kad ką tik buvo atėjęs kažkoks jaunas vaikas, kuris sumušė A. Ž., kumščiu suduodamas jam į žandikaulį. Kur tuo metu buvo L. R. nei tą dieną, nei kada nors vėliau sutikęs nebuvo ir su juo apie tai nekalbėjo (b. l. 107-108).

2022 m. rugpjūčio 17 d. Pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokole nurodyta, kad A. Ž. parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d., laikotarpyje nuo 19.45 val. iki 19.58 val., (duomenys neskelbtini), L. R. jam ranka sudavė vieną smūgį į apatinio žandikaulio dešinę pusę, dėl ko pareiškėjui lūžo žandikaulis (b. l. 17-24).

2022 m rugpjūčio 26 d. Įvykio vietos apžiūros protokole Nr. IBPS-V-2253777-22 ir jo priede - fotolentelėje užfiksuota situacija įvykio vietoje, esančioje įvažiavime į daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir privataus namo (duomenys neskelbtini), kiemus. Įvykio vietos apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, fotografuota (b. l. 27-28, 30-32).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2070/2022 (02) nurodyta, kad A. Ž. konstatuotas apatinio žandikaulio dešinio kampo lūžis, dėl ko A. Ž. atlikta lūžio uždaros repozicijos su fiksacija operacija bei 48 danties pašalinimo ir apatinio žandikaulio išorinės fiksacijos po rekonstrukcijos operacija. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, kurio savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Sužalojimų vietose nėra užsifiksavusių požymių, pagal kuriuos būtų galima tiksliau spręsti apie žalojusio daikto ar įrankio individualias savybes. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi vieną ar daugiau nurodytos kūno srities trauminių kontaktų. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 7.1 punktu dėl konstatuoto sužalojimo, kuris sugyja per ilgesnį negu 10 dienų laikotarpį A. Ž. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 49-51).

Teismas konstatuoja:

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam neatsirado BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Iš byloje esančių įrodymų: paties kaltinamojo prisipažinimo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, eksperto išvados, neginčytinai nustatyta, kad L. R. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš asmeninių paskatų, tyčia sudavė vieną smūgį rankos kumščiu nukentėjusiajam A. Ž. į dešinę veido pusę, padarydamas nukentėjusiajam A. Ž. apatinio žandikaulio dešinio kampo lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes konstatuotas sužalojimas sugyja per ilgesnį negu 10 dienų laikotarpį. Todėl L. R. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą būtina konstatuoti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje, straipsnio dispozicijoje nurodytu bent vienu iš alternatyvių viešosios tvarkos pažeidimo būdų, t. y. įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019). Viešosios tvarkos pažeidimas paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-693/2018). Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl svarbu nustatyti, kad dėl kaltininko padarytos veikos kilo neigiami padariniai – buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai: kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad kaltinamasis L. R. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatyta BK 284 straipsnyje, nes jis kaltinime nurodytu laiku, (duomenys neskelbtini), įvažiavime į daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir privataus namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), t. y. viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, matant kitiems asmenims, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, iš asmeninių paskatų, tyčia sudavė vieną smūgį rankos kumščiu nukentėjusiajam A. Ž. į dešinę veido pusę, padarydamas nukentėjusiajam A. Ž. apatinio žandikaulio dešinio kampo lūžį, taip sukeldamas A. Ž. fizinį skausmą, o tokiu savo įžūliu elgesiu bei veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jis sutrikdė visuomenės rimtį. Šiuo atveju smurto panaudojimas viešoje vietoje, matant kitam asmeniui, buvo nepagarbos aplinkai ir aplinkiniams demonstravimas įžūliais veiksmais, nes jais šiurkščiai pažeidžiamos visuomenėje nusistovėjusios ir įstatymais pripažintos visuomenės narių bendro gyvenimo taisyklės. Taip elgdamasis kaltinamasis priešpastatė save visuotinai priimtoms moralės ir dorovės normoms, dėl jo elgesio liudytoja patyrė išgąstį. Išdėstyto pagrindu konstatuotina, kad kaltinamojo veiksmai atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54-61 straipsnių nuostatomis.

BK 138 straipsnio 1 dalis už šios veikos padarymą numato alternatyvias bausmes: laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų.

BK 284 straipsnis už šios veikos padarymą numato alternatyvias bausmes: viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Teismas pripažįsta, kad kaltinamojo L. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pastarąją sunkinančią aplinkybę teismas, pripažįsta, atsižvelgdamas, be kita ko, į tai, kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prisipažino, kad buvau išgėręs atlikdamas aptariamą nusikalstamą veiką ir kad jo manymu, išgertas alkoholis turėjo įtakos jo elgesiui.

Skirdamas L. R. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad L. R. būdamas neblaivus, veikdamas tiesiogine tyčia, viešoje vietoje padarė du nesunkius baigtus nusikaltimus, atlygino žalą civiliniam ieškovui Kauno teritoriniai ligonių kasai, 2022 m. vasario 14 d. nuosprendžiu teistas už 2021 m. rugsėjo 15 d. padarytą smurtinį nusikaltimą, bausmę atliko (b. l. 147-150), nusikalstamas veikas, už kurių padarymą pareikštas kaltinimas šioje baudžiamojoje byloje, padarė 2022 m. rugpjūčio 12 d., t. y. praėjus itin trumpam laiko tarpui nuo paskutiniojo nuosprendžio priėmimo, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 151), kaip pats nurodė nedirba ( b. l. 108), (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2023 m sausio 17 d. pažymoje nurodyta, kad L. R. mokosi (duomenys neskelbtini), yra mandagus, paslaugus, dėl jo gyvenimo būdo viešajame gyvenime ir dėl jo elgesio iš vietos gyventojų, nei iš įstaigų ar institucijų nusiskundimų nėra gauta, kaltinamasis prokuroro siūlomos arešto bausmės ir jo dydžio neginčijo, nors kaltinamojo gynėja baigiamųjų kalbų metu, pabrėždama, kad kaip gynėja, prašo skirti švelnesnę bausmę, tačiau visgi sutiko, kad prokuroro pasiūlyta bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams. Įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei siekdamas individualizuoti skirtiną bausmę, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti už nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnyje, padarymą L. R. paskyrus prokuroro siūlomo dydžio arešto bausmes, t. y. atitinkamai 60 parų arešto ir 30 parų arešto bausmes.

L. R. nusikalstamos veikos padarytos esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Kaltinamasis yra jauno, darbingo amžiaus, mokosi, arešto bausme teisiamas pirmą kartą, 2022 m. vasario 14 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę atliko be pažeidimų (Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, bausmės vykdymo institucija dėl pastarojo nuosprendžio vykdymo pažeidimų į teismą su teikimu nesikreipė), kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažino, savo elgesį vertina kritiškai, civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai atlygino civiliniu ieškiniu prašomą priteisti žalą, žada žalą atlyginti ir nukentėjusiajam, nebaustas už administracinius nusižengimus, taigi, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, kad šiuo metu nėra būtina kaltinamąjį izoliuoti nuo visuomenės. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtinas 8 mėnesių terminui, paskiriant bausmės atidėjimo laikotarpiu intensyvią priežiūrą, nustatant jo buvimo vietą probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu, buvimo laiką – nuo 23.00 valandos iki 06.00 valandos, bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, bei įpareigojant tęsti mokslą arba pradėti dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 10 punktai),

Dėl civilinių ieškinių

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę iš kalto asmens reikalauti ją atlyginti. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, jeigu jis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis atsakingas už nukentėjusiojo nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas kaltinamajam kyla pareiga atlyginti kilusią tiek neturtinę, tiek turtinę žalą.

Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš L. R. priteisti 387,22 Eur žalą, patirtą už iš Privalomo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų nukentėjusiajam A. Ž. dėl kaltinamojo nusikalstamais veiksmais sukelto sunkaus sveikatos sutrikdymo suteiktas paslaugas. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pateikė 2022 m. gruodžio 8 d. pinigų pervedimo kvitus, iš kurių nustatyta, kad kaltinamasis L. R. Valstybinei ligonių kasai pervedė ieškiniu reikalaujamą priteisti sumą, iš viso – 387,22 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad žala atlyginta, Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys atmestinas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-303/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-299-658/2021).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. Ž. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš L. R. priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 84-86). Padarytą neturtinę žalą civilinis ieškovas grindžia tuo, kad dėl patirto veido sužalojimo patyrė didelį skausmą, kuris ypač pasireiškė padarytų sužalojimų metu, o taip pat reabilitacijos laiką po patirto sužalojimo, apsunkintas valgymas, ilgą laiką maitinosi per šiaudelį, dėl ko netekta ir kūno masės. Dėl sužalojimo veido srityje naktimis negalėdavo užmigti, dėl ko buvo priverstas ilgą laiką gerti nuskausminamuosius vaistus. Po atliktos operacijos reikėjo vengti spaudimo į dešinės pusės skruosto sritį, t. y. kurį laiką nebuvo galima miegoti ant dešinės pusės. Dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Po sužalojimų negalėjo dirbti, gyventi pilnaverčio gyvenimo, bijo išeiti iš namų, nuolat iškyla neigiamų išgyvenimų vaizdiniai, persekiojimo ir netikrumo jausmas. Ieškinyje A. Ž. taip pat nurodo, kad patyrė ir materialines išlaidas, tačiau jas patikslins gavęs reikiamas pažymas.

A. Ž. civilinio ieškinio dėl materialinės žalos netikslino, nepateikė duomenų patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, byloje yra (duomenys neskelbtini) 2022 m rugpjūčio 13 d. prašymas, kuriame nurodyta, kad A. Ž. yra draustas nuo nelaimingų atsitikimų, šiuo metu yra atliekamas minėto įvykio aplinkybių tyrimą (b. l. 144), tačiau papildomų duomenų apie draudiminio įvykio tyrimo sprendimus nepateikta. Teismas nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. Ž. išsiuntė pranešimą apie baudžiamosios bylos nagrinėjimą, jis į posėdį neatvyko, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Iš baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad A. Ž. dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos patyrė tiek neturtinę, tiek turtinę žalą, tačiau visgi byloje trūksta duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti A. Ž. padarytos žalos dydį (A. Ž. nepateikė duomenų pagrindžiančių patirtą turtinę žalą, nėra aišku, ar A. Ž. buvo išmokėta draudimo išmoka nuo nelaimingų atsitikimų). Teismas negali pats rinkti įrodymų dėl žalos dydžio ir jais grįsti savo sprendimo, priešingu atveju būtų pažeistas rungtyniškumo principas. Esant patirtai žalai, tik negalint tiksliai nustatyti žalos vertės, teismas pripažįsta civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o civilinį ieškinį palieka nagrinėti civilinio proceso tvarka, nes šiuo atveju civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos bylos medžiagos (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m sausio 19 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr.)ATP-B-2023-00735 L. R. 100 procentų atleidžiamas nuo proceso išlaidų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 11 straipsnio 1 dalimi, procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų; bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 129-130), paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

BPK 151 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti, prokuroro nutarimu įtariamajam gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo, priimdamas nutartį, nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Baudžiamosiose bylose, be kita ko, dėl sunkių nusikaltimų arba kuriose, pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, arba kai įtariamasis yra pasislėpęs, laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas (BPK 151 straipsnio 7 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje yra pareikšti du civiliniai ieškiniai (bendra 15 387,22 Eur suma), vieną jų (dėl 15 000 Eur) nuspręsta perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, kitas atmestas (387,22 Eur), 2022 m. lapkričio 9 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Armino Elijošiaus nutarimu Nr. IBPS-V-2973551-22 nuo 2022 m. lapkričio 10 d. iki 2023 m. vasario 10 d. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į L. R. pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, 15 387,22 Eur sumai (b. l. 136-138), pratęstinas iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, laikino nuosavybės teisės apribojimo mastas pakeistinas į 15 000 Eur, nustatyta neišieškoma suma padidintina nuo 267 Eur iki 300 Eur (atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, susidariusius įsiskolinimus, į tai, kad jis padengė dalį žalos), laikinas nuosavybės apribojimas pratęstinas iki bus išnagrinėtas civilinio ieškovo A. Ž. civilinis ieškinys civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

L. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, ir

- už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę;

- už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, padarymą skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas arešto bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti L. R. subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti L. R. galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 6,10 punktais L. R. paskirtos galutinės arešto bausmės vykdymą atidėti 8 (aštuonių) mėnesių terminui, paskiriant bausmės atidėjimo laikotarpiu intensyvią priežiūrą, nustatant jo buvimo vietą probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu, buvimo laiką – nuo 23.00 valandos iki 06.00 valandos, kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, bei įpareigojant tęsti mokslą arba pradėti dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį atmesti.

Pripažinti teisę į A. Ž. ieškinio patenkinimą, o civilinį ieškinį nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo, pratęsti 2022 m lapkričio 9 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Armino Elijošiaus nutarimu Nr. IBPS-V-2973551-22 paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į L. R. pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, 15 387,22 Eur sumai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, iki bus išnagrinėtas civilinio ieškovo A. Ž. civilinis ieškinys civilinio proceso tvarka, palikti galioti šiuo nuosprendžiu pratęstą 2022 m. lapkričio 9 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Armino Elijošiaus 2022 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. IBPS-V-2973551-22 paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą L. R. piniginėms lėšoms, esančioms AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); AB Šiaulių banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); UAB „Revolut Bank“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); UAB „Witty Global“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); UAB „deVere E-Money“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), pakeičiant apribojimo mastą, t. y. nustatant, kad nuosavybės teisės apribojamos 15 000,00 Eur sumai, nustatoma neišieškoma suma – 300 Eur.

L. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.