Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2014-04-03 · Byla Nr. N2-537-512/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-04-03Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-09-24Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-04-03
Bylos Nr.
N2-537-512/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-13113-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mickevičius
Atsakovas
D. L.
Ieškovas
V. Ū.
Trečiasis asmuo
B. L.
Kategorijos
  • 74.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-537-512/2014(Proceso Nr. 2-06-3-13113-2013-6)Procesinio sprendimo kategorija 74.2.4.; 78.2.1.; 116.1.; 116.4.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 3 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant S. J., dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui S. T., atsakovui D. L., jo atstovui advokatui E. A., civilinėje pagal ieškovės V. Ū.- v. W. ieškinį (patikslintą) atsakovui D. L., trečiajam asmeniui B. L. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė patikslintu ieškiniu prašo pakeisti 2001-04-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu civilinėje byloje Nr. N2-2771/2001 priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui B. L., gim. (duomenys neskelbtini), nustatant išlaikymo dydį konkrečia pinigų suma po 450,00 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki B. L. pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovo D. L. B. L. naudai išlaikymo įsiskolinimą už 2010-11-12 – 2013-11-12 periodą 15680,00 Lt; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad nuo priteisto išlaikymo praėjo daug laiko, atsakovas neteikė vaikams net minimalaus išlaikymo, dukros poreikiai pasikeitė – ji gyvena ir mokinasi (duomenys neskelbtini), atsakovas per šį laikotarpį įsteigė kelias uždarąsias akcines bendroves, yra jų direktoriumi, todėl yra pagrindas keisti išlaikymo dydį, kuris būtų proporcingas atsakovo turtinei padėčiai ir minimaliems vaiko poreikiams.

Nagrinėjant bylą iš esmės ieškovės atstovas ieškinį palaikė, jo nuomone atsakovas gali teikti minimalų 450,00 Lt išlaikymą dukrai, nes ne tik steigė bendroves, bet pardavinėjo ir nekilnojamąjį turtą, gavo pajamas.

Atsiliepimas

Atsakovas D. L. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jo turtinė padėtis tik blogėja, gaunamos pajamos yra minimalios, bendroves steigė, turtą pirko iš skolintų pinigų, todėl jį pardavęs jokio pelno negavo, grąžino skolas.

Atsakovo atstovas prašo ieškinį atmesti. Jo nuomone nėra CK 3.201 straipsnyje numatytų pagrindų keisti priteisto išlaikymo dydį.

Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad ji ir atsakovas augina du mažamečius vaikus, šeimos pajamos yra minimalios, bankas nutraukė kreditavimo sutartį, antstolis areštavo žemės sklypą, todėl tenkinti ieškinio nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis)ir tėvų turtinės padėties

Aiškinant ir taikant CK 3.201 straipsnio nuostatas dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo turi būti atsižvelgiama į CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko išlaikymo išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje L. B. v. V. B., byla Nr. 3K-3-962/2002; 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje J. J. v. P. J., byla Nr. 3K-7-96/2003). Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje J. J. v. P. J., byla Nr. 3K-7-96/2003). Teismui nustačius, kad pakeitus išlaikymo dydį ir formą bus tvirčiau apsaugoti vaiko interesai, ieškinys dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo turėtų būti tenkintinas. Pakeisdamas išlaikymo dydį, teismas turi vadovautis CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, jog abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. I. K., byla Nr. 3K-3-306/2005).

Šioje byloje nustatyta, kad iš atsakovo išlaikymas sūnui D. L., gim. (duomenys neskelbtini) ir dukrai B. L., gim. (duomenys neskelbtini) priteistas 2001-04-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu – 1/3 dydžio visų rūšių darbo pajamų, o nuo sūnaus pilnametystės – po 1/4 visų rūšių darbo užmokesčio, bet ne mažiau kaip vieno minimalaus gyvenimo lygio (b.l. 8-9). Atsakovas priteistą išlaikymą vaikams teikia nereguliariai ir ne visa apimtimi (b.l. 10-18).

Minimalios mėnesinės algos dydis Lietuvoje nuo 2001 m. nuolat auga, 2013 m. jis buvo 900,00 Lt, nuo 2014 m. 1000,00 Lt. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004). Tai reiškia, kad nuo 2001 m. minimalus vieno vaiko išlaikymui privalomo skirti dydžio suma padidėjo nuo 125,00 Lt iki 500,00 Lt. Vien šis faktas laikytinas būtinomis papildomai atsiradusiomis vaiko priežiūros ir išlaikymo išlaidomis (CK 3.201 straipsnio 2 dalis), todėl iš atsakovo priteista išlaikymo vaikui suma gali būti proporcingai padidinta.

Tėvų turtinė padėtis yra faktinė aplinkybė, turinti reikšmės priteistinam išlaikymo dydžiui (CPK 3.192 straipsnio 2 dalis), todėl visapusiškas jos nustatymas yra būtina sąlyga tinkamai įgyvendinant tėvų išlaikymo pareigą. Teismas, nustatydamas tėvų turtinę padėtį, turi išsiaiškinti kiekvieno iš tėvų gaunamas pajamas ir turimą turtą, kitus pagal įstatymą išlaikomus vaikus. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., byla Nr. 3K-3-286/2004).

Ieškovė su vaikais nuo 2002 m. išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), sukūrė naują šeimą, jos pajamos sudaro apie 1426 EUR per mėnesį (b.l. 69-73, 101). Nurodo, kad ją ir vaikus išlaiko sutuoktinis, dukros B. L. išlaikymui per mėnesį reikia apie 2000,00 Lt (b.l. 57).

Atsakovas taip pat sukūrė naują šeimą, turi du mažamečius vaikus (b.l. 31-35). Bendrosios jungtinės nuosavybės teise atsakovui ir jo sutuoktinei priklauso butas (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (duomenys neskelbtini), tačiau šis turtas yra areštuotas kelių antstolių (b.l. 36-41), bankas nutraukė kredito sutartį (b.l. 42, 43-45). Atsakovo gaunamos pajamos yra minimalios (b.l. 25-26, 54), savo vardu registruotų transporto priemonių neturi (b.l. 29).

Tačiau sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl atsakovas privalėjo imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas nuo 2001 m. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėjas (b.l. 77-78), yra sudaręs nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius (b.l. 82-100), 2005 m. gavo paskolą iš banko (b.l. 42), 2007 m. pasistatė didelės vertės butą (b.l. 38-39), 2009 m. įsigijo žemės sklypą (b.l. 40-41), yra kelių UAB direktorius (b.l. 25-26). Šie įrodymai patvirtina, kad atsakovas yra verslininkas, nuolat vykdo ūkinę-komercinę veiklą, gauna iš to pajamas, įgijo turto, todėl privalėjo elgtis ir veikti kaip rūpestingas ir sąžiningas asmuo bei teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad atsakovas turėjo pareigą išlaikyti keturis nepilnamečius vaikus (šiuo metu – tris) ir visiems vaikams išlaikymas turi būti vienodas (kai nėra išskirtinių aplinkybių), todėl laikytina, kad atsakovas turi teikti bent 350,00 Lt išlaikymą kiekvienam vaikui.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CK 3.200 straipsnis).

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo skolos priteisimo galimybę laiko atžvilgiu riboja CK 1.125 straipsnio 9 punkte nustatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas (esant atsakovo prašymui jį taikyti) ir CK 3.200 straipsnyje įtvirtintas maksimalus laikotarpis (treji metai), už kurį skola gali būti priteisiama.

Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas pareigą teikti vaikams išlaikymą laikotarpiu nuo 2001 m. iki 2013 m. vykdė netinkamai, ieškovė į teismą kreipėsi nepraleidusi penkerių metų senaties termino, o jos prašoma priteisti išlaikymo skola neviršija įstatyme nustatytos trejų metų ribos. Tai, kad ieškovė nebandė prisiteisti išlaikymo iš tėvo už abu laikotarpius iš karto, neeliminuoja jos teisės reikalauti priteisti išlaikymo skolą, nes ši teisė įtvirtinta teisės normose. Ši išvada atitinka ir kasacinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2007 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. ir kt. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-188/2007; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-516/2011; 2012 m. vasario 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. D. v. V. D., bylos Nr. 3K-3-50/2012).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 15 680,00 Lt įsiskolinimo dukros B. L. išlaikymui už laikotarpį nuo 2010-11-12 iki 2013-11-12. Nurodo, kad priteisus iš atsakovo po 450,00 Lt periodinių išmokų išlaikymui kas mėnesį, įsiskolinimo suma sudarytų 16 200,00 Lt. Atsakovas dukros išlaikymui per šį laikotarpį sumokėjo 520,00 Lt, todėl likusi suma iš jo priteistina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-21/2007). Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Byloje pateikti išrašai iš vykdomosios bylos Nr. 75-0008/07 (b.l. 13-18) patvirtina, kad atsakovas dukros B. L. išlaikymui priteistas sumas mokėjo nereguliariai ir nepilna apimtimi. Iš minėtos vykdomosios bylos priskaičiuoto išlaikymo dydžio matyti, kad atsakovas dukros išlaikymui nuo 2010 m. gruodžio mėn. iki 2011 m. vasario mėn. turėjo mokėti po 155,00 Lt, nuo 2011 m. vasario iki 2012 m. vasario mėn. turėjo mokėti po 161,00 Lt, nuo 2012 m. vasario mėn. iki 2013 m. vasario mėn. – po 166,00 Lt, o nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn. – po 171,00 Lt. Per šį laikotarpį atsakovas dukros išlaikymui lėšų nėra skyręs, jo įsiskolinimo suma už virš minėtą laikotarpį, t.y. nuo atsiradimo priteisti didesnį išlaikymą dienos – 2010-11-13 yra 5944,00 Lt. Ši suma turi būti išieškota pagal anksčiau išduotą vykdomąjį raštą, o išlaikymo skirtumas nuo priteistos 350,00 Lt sumos priteistinas CK 3.200 straipsnio pagrindu, t.y. 36 mėn. dauginant iš 350,00 Lt (12 600,00 Lt) ir atimant 5944,00 Lt įsiskolinimą. Tokiu būdu iš atsakovo už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio mėn. iki kreipimosi į teismą dienos priteistinas 6656,00 Lt įsiskolinimas dukros išlaikymui.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio parengimas ir atstovavimas teisme nebuvo sudėtingas ir neužėmė daug advokato laiko sąnaudų, ieškinys tenkintas dalyje, iš atsakovo priteistina dalis advokato pagalbos išlaidų ieškovei – 1500,00 Lt (CPK 93 str. 2 d., CPK 98 str. 2 d.).

Iš atsakovo taip pat priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos valstybei nuo kurių ieškovė buvo atleista – 6656,00 Lt x 3% ir 350,00 Lt x 12 mėn. x 3%, iš viso – 323,00 Lt (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš D. L., a.k. (duomenys neskelbtini), po 350,00 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis kas mėnesį, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, dukros B. L., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos – 2013-11-13 iki jos pilnametystės.

Priteisti iš D. L. dukros B. L. išlaikymo įsiskolinimą nuo 2010 m. lapkričio mėn. iki kreipimosi į teismą dienos – 6656,00 Lt.

Priteisti iš D. L. 1500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų V. Ū.-V. W. ir 323,00 Lt valstybei.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Vykdyti skubiai sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Egidijus Mickevičius