Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-09-24 · Civilinė byla Nr. 2A-1165-265/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-04-03Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-09-24Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-24
Bylos Nr.
2A-1165-265/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-13113-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Žerlauskas (pirm.), Jolanta Gailevičienė, Irma Čuchraj
Atsakovas
D. L.
Ieškovas
V. Ū.
Trečiasis asmuo
B. L.
Pranešėjas A. Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2A-1165-265/2014Teisėjas E. Mickevičius (Proceso Nr. 2-06-3-13113-2013-6)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 121.14;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. rugsėjo 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Irmos Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo D. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. Ū. –W ieškinį atsakovui D. L. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, trečiasis asmuo B. L.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė patikslintu ieškiniu prašė pakeisti 2001-04-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu civilinėje byloje Nr. N2-2771/2001 priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui B. L., gim. X, nustatant išlaikymo dydį konkrečia pinigų suma po 450 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki B. L. pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo D. L. B. L. naudai išlaikymo įsiskolinimą už 2010-11-12 – 2013-11-12 laikotarpį 15 680 Lt ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo priteisto išlaikymo praėjo daug laiko, atsakovas neteikė vaikams net minimalaus išlaikymo, dukros poreikiai pasikeitė – ji gyvena ir mokosi Olandijoje, atsakovas per šį laikotarpį įsteigė kelias uždarąsias akcines bendroves, yra jų direktoriumi, todėl yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį, kuris būtų proporcingas atsakovo turtinei padėčiai ir minimaliems vaiko poreikiams.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-03-20 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš D. L. po 350 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis kas mėnesį, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, dukros B. L., gim. X, išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos – 2013-11-13 iki jos pilnametystės. Taip pat priteisė iš D. L. dukros B. L. išlaikymo įsiskolinimą nuo 2010 m. lapkričio mėn. iki kreipimosi į teismą dienos – 6 656 Lt. Teismas konstatavo, kad nuo 2001 m. minimali vieno vaiko išlaikymui privalomo skirti dydžio suma padidėjo nuo 125 Lt iki 500 Lt. Dėl to, teismo vertinimu, vien šis faktas laikytinas būtinomis papildomai atsiradusiomis vaiko priežiūros ir išlaikymo išlaidomis (CK 3.201 straipsnio 2 dalis), todėl iš atsakovo priteista išlaikymo vaikui suma gali būti proporcingai padidinta. Teismas iš byloje esančių įrodymų padarė išvadą, kad atsakovas yra verslininkas, nuolat vykdo ūkinę-komercinę veiklą, gauna iš to pajamas, įgijo turto, todėl privalėjo elgtis ir veikti kaip rūpestingas ir sąžiningas asmuo bei teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovas turėjo pareigą išlaikyti keturis nepilnamečius vaikus (šiuo metu – tris) ir visiems vaikams išlaikymas turi būti vienodas (kai nėra išskirtinių aplinkybių). Dėl to teismas pripažino, kad atsakovas turi teikti bent 350 Lt išlaikymą kiekvienam vaikui. Teismas konstatavo, kad atsakovas pareigą teikti vaikams išlaikymą laikotarpiu nuo 2001 m. iki 2013 m. vykdė netinkamai, ieškovė į teismą kreipėsi nepraleidusi penkerių metų senaties termino, o jos prašoma priteisti išlaikymo skola neviršija įstatyme nustatytos trejų metų ribos. Aplinkybė, kad ieškovė nebandė prisiteisti išlaikymo iš tėvo už abu laikotarpius iš karto, neeliminuoja jos teisės reikalauti priteisti išlaikymo skolą, nes ši teisė įtvirtinta teisės normose. Pasak teismo, ši išvada atitinka kasacinio teismo praktiką. Teismas, remdamasis išrašais iš vykdomosios bylos Nr. 75-0008/07, nustatė, kad atsakovo skola nuo atsiradimo priteisti didesnį išlaikymą dienos – 2010-11-13 yra 5 944 Lt. Teismas konstatavo, kad ši suma turi būti išieškota pagal anksčiau išduotą vykdomąjį raštą, o išlaikymo skirtumas nuo priteistos 350 Lt sumos priteistinas CK 3.200 straipsnio pagrindu, t.y. 36 mėn. dauginant iš 350 Lt (12 600,00 Lt), ir atimant 5 944,00 Lt įsiskolinimą.

Atsiliepimas

Atsakovas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria priteistas įsiskolinimas, nesutiko. Šią teismo sprendimo dalį prašė pakeisti ieškinį dėl įsiskolinimo priteisimo atmetant. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.200 straipsnį ir nepagrįstai vadovavosi teismų praktika, kurią cituoja sprendime. Kasacinėse bylose, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, buvo priteisiamas išlaikymas ir įsiskolinimas, o ne keičiamas atgaline data priteistas išlaikymas. Tuo tarpu šiuo nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ne priteisė išlaikymą, o jį, priteistą ankstesniu sprendimu, pakeitė. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimo pakeitimas atgaline data, kai dar galioja kitas teismo sprendimas, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, yra ydingas ir pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintus teisinio stabilumo, teisinio tikrumo ir apibrėžtumo principus. Nurodo, kad ieškovė tokio pobūdžio reikalavimą pareiškė dėl savo interesų, o ne vadovaudamasi prioritetiniais vaiko interesais. Pasak apelianto, įvertinus ieškovės pajamas už paskutinius trejus metus, matyti, kad ieškovės turtinė padėtis ženkliai geresnė nei jo. Dėl to ji ir turėjo didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Be to, kaip nurodo apeliantas, ieškovės materialinė padėtis neleidžia konstatuoti, jog vaiko interesai buvo nepatenkinti. Taip pat atsakovas nurodo, kad ieškovė į teismą anksčiau nesikreipė dėl to, jog nebuvo realių aplinkybių padidinti priteistą išlaikymo dydį. Kaip nurodo apeliantas siekis prisiteisti išlaikymą už paskutiniuosius trejus metus atgaline data neteisėtas ir nepagrįstas.

Šalies argumentai

Ieškovė su atsakovo apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkami pritaikė materialines teisės normas. Dėl to pagrįstai priteisė iš atsakovo įsiskolinimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, atsakovas nesutinka tik su ta teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo priteistas įsiskolinimas už paskutiniuosius tris metus, pakeičiant priteisto išlaikymo dydį. Teisėjų kolegija, tikrindama teismo sprendimo pagrįstumą šioje dalyje, konstatuoja, jog iš esmės sutinka su apeliacinio skundo argumentais. Svarbu pažymėti, jog CK 3.201 straipsnyje, skirtingai nei kai kuriose kitose šeiminius tęstinius turtinius santykius reglamentuojančiose normose, pvz., CK 3.200 straipsnyje (išlaikymo priteisimo momentas), neidentifikuotas modifikuotos išlaikymo prievolės (sumažinto arba padidinto išlaikymo mokėjimo) pradžios momentas. Taigi šioje normoje reglamentuojamų santykių pradžios momento nustatymas yra teisės aiškinimo klausimas, priklausantis teismo kompetencijai. CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nepaisant to, kad pagal CPK 279 straipsnio 5 dalį teismo sprendimas, kuriuo iš atsakovo priteistos periodinės išmokos, neturi res judicata galios, t. y. pasikeitus aplinkybėms, turėjusioms įtakos išmokų dydžiui nustatyti, suinteresuoti asmenys turi teisę pareikšti naują ieškinį dėl išmokų dydžio pakeitimo (padidinimo ar sumažinimo), tačiau tai nereiškia, kad toks teismo sprendimas neturi privalomosios galios. Taigi kol nepriimtas naujas teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, galioja tas teismo sprendimas, kuriuo išlaikymas priteistas. Vis dėlto teismų praktikoje yra daroma išimtis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008 konstatavo, kad pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Pastarajam turint galimybių teikti didesnį išlaikymą, jei jo padidinimo reikalaujama pagrįstai, nuo šio momento atsiranda atitinkama pareiga išlaikymą padidinti (CK 3.200 straipsnis). Teisė reikalauti išlaikymo už ankstesnį laikotarpį pripažįstama tik tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdė tokios pareigos. Šiuo nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų kreipusis anksčiau į atsakovą dėl padidinto išlaikymo teikimo. Tuo labiau, jog pati nurodo, kad vaiko poreikiai jau buvo išaugę daug anksčiau nei kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Dėl to jos reikalavimas priteisti padidintą išlaikymą už pastaruosius trejus metus nepagrįstas. Nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, jog aplinkybė, kad ieškovė nebandė prisiteisti išlaikymo iš tėvo už abu laikotarpius iš karto, neeliminuoja jos teisės reikalauti priteisti išlaikymo skolą, nes ši teisė įtvirtinta teisės normose ir teismų praktikoje. Kasacinės instancijos teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2007 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. ir kt. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-188/2007; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-516/2011; 2012 m. vasario 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. D. v. V. D., bylos Nr. 3K-3-50/2012), kuriose pateiktais išaiškinimais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, buvo priimtos iš esmės esant skirtingoms aplinkybėms. Šiose nutartyse į teismus dėl išlaikymo priteisimo kreipėsi pilnamečiai vaikai, kurie prašė priteisti išlaikymą bei įsiskolinimą už trejus paskutiniuosius metus. Tuo tarpu šiuo nagrinėjamu atveju išlaikymas iš atsakovo nėra priteisiamas pirmą kartą, o juo yra keičiamas išlaikymo dydis, priteistas kitu teismo sprendimu. Dėl to šių nagrinėjamų aplinkybių kontekste konstatuotina, kad šią faktinę aplinkybę atitinkantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas pateiktas jau minėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.200 straipsnį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, dėl to skundžiamoje dalyje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria priteistas 6 656 Lt įsiskolinimas iš atsakovo nepilnametei dukrai ir ieškinio dalį dėl įsiskolinimo priteisimo atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą pakeisti.

Teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo D. L. priteistas 6 656 Lt įsiskolinimas dukteriai B. L., panaikinti, ir ieškinio dalį dėl įsiskolinimo priteisimo atmesti.

Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Kolegijos pirmininkas Alvydas ŽerlauskasKolegijos teisėjai Jolanta GailevičienėIrma Čuchraj