- Teismas
- Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-23
- Bylos Nr.
- II-89-995/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00028-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Vaida Railienė (pirm.)
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausasis policijos komisariatas
- Advokatai
- Marija Ulbienė
Institucijos, atlikusios tyrimą administracinio nusižengimo byloje ir priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas vyriausiasis tyrėjas Leonas Butkus,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo asmens, dėl kurio priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, R. Š. (toliau – pareiškėjas), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. balandžio 12 d. nutarimo panaikinimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-4755-2022.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2022 m. kovo 17 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato (toliau – Institucija) veiklos skyriaus tyrėjas surašė administracinio nusižengimo protokolą pareiškėjai R. Š. už tai, kad ji 2021 m. rugsėjo 21 d., 15.08 val., (duomenys neskelbtini), iškvietė policijos pagalbą, žinant, kad pagalba nereikalinga. Pareiškėjos veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalį.
2. 2022 m. balandžio 12 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas priėmė nutarimą, kuriuo R. Š. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje, aptartą šios nutarties 1 punkte, paskyrė administracinę nuobaudą – 200 Eur.
3. Pareiškėja nesutikdama su 2022 m. balandžio 12 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato veiklos skyriaus nutarimu, pateikė skundą teismui, kurį vėliau patikslino. Pareiškėja skunde ir patikslintame skunde nurodo, kad nesutinka su nubaudimu, jos požiūriu jai bauda paskirta nepagrįstai, nes jokio nusižengimo ji nepadarė. Ji neneigia, kad kvietėsi pagalbą, tačiau pagalbos kreipėsi dėl vaiko, kuris yra tik vienuolikos metų ir šiuo metu gyvena su tėvu S. Š.. Kadangi vaikas penkias paras neatsakė telefonu į jos skambučius, dėl to ji pergyveno, ar vaikas nėra sumuštas, nes tėvas smurtaudavo prieš jį tiek fizine, tiek psichologine prasme – trenkdavo jam per rankas, tampydavo ir kt., taip pat nuteikinėdavo prieš ją. Jai yra žinoma, kad vaiko tėvas atimdavo iš jo telefoną, kad vaikas negalėtų jai paskambinti ar pasiguosti jai, taip pat, kad ji negalėtų susisiekti su vaiku. Šiuo metu vyksta jos ir S. Š. skyrybų procesas, o vaiko tėvas tuo naudojasi. Ji nemano, kad jai kylant nuogąstavimų dėl vaiko sveikatos ir gyvybės, jam esant pas tėvą, ji negalinti paskambinti į policiją dėl pagalbos suteikimo. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja prašo panaikinti skundžiamu nutarimu jai paskirtą baudą.
Atsiliepimas
4. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą. Nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, nes jis nepagrįstas ir prašo jo netenkinti, paliekant galioti 2022 m. balandžio 12 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato veiklos skyriaus nutarimą. Atsiliepime nurodoma, kad šiuo metu vyksta pareiškėjos ir jos sutuoktinio, pas kurį gyvena vaikas, skyrybų procesas, kurio metu R. Š. yra baudžiama už įvairius administracinius nusižengimus. Pažymi, kad dėl aptariamo įvykio buvo priimtas tyrėjos nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kurio metu buvo nustatyti ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymiai. Pareiškėja minėto nutarimo neskundė, o Institucijos požiūriu, skundas administracinio nusižengimo byloje yra tik bandymas išvengti administracinės atsakomybės. Byloje esantys visi dokumentai, garso įrašai patvirtina, kad pareiškėja padarė administracinį nusižengimą, o administracinė nuobauda jai paskirta pagrįstai.
5. Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė palaikė skundą, prašė jį tenkinti jame išdėstytais motyvais, ir panaikinti skundžiamą nutarimą. Pareiškėja nurodė, kad šiuo metu tarp jos ir jos buvusio sutuoktinio vyksta teisminis procesas dėl vaiko. Jos buvęs sutuoktinis S. Š. daug kartų neleido bendrauti su vaiku. Jai yra žinoma, kad tėvas vaikui neduoda valgyti, neperka rūbų vaikui, vaikas kenčia. Ji 2021 m. rugsėjo mėn. paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau – BPC), nurodydama, kad vaikas gali būti sumuštas. Yra buvę atvejų, kai tėvas naudojo smurtą prieš vaiką, bet medikų tai nėra užfiksuota. Prieš įvykį, jos buvęs sutuoktinis jai neleido bendrauti su vaiku penkias dienas. Jai vaikas buvo pasakęs, kad kažkas iš mokykloje esančių vaikų užsikrėtė Covid. Jai S. Š. taip pat sakė, kad vaikas serga, tačiau jis melavo. Ji į pagalbos centrą skambino, siekdama įsitikinti, ar vaikui viskas gerai, norėjo sužinoti, kokia jo būklė.
Atsiliepimas
6. Institucijos atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti, o nutarimą palikti galioti, nes jis yra pagrįstas byloje, esančiais duomenimis. Mano, kad šiuo atveju buvo ir kitokių galimybių išspręsti tarp tėvų kilusią situaciją, susijusią su bendravimu su vaiku tvarkos.
7. Teismo posėdžio metu liudytojas S. Š. parodė, kad pareiškėja yra jo sutuoktinė, šiuo metu vyksta skyrybų procesas. Pareiškėja vilkiną skyrybų procesą, konfliktuoja su vaiku, nuolat meluoja ir jį šmeižia. Šiuo metu jų vaikas gyvena pas jį, nes teismo nustatyta tokia vaiko gyvenamoji vieta. 2021 m. rugsėjo 21 d., pareiškėja jam nieko nesakiusi, iškvietė policiją ir medikus. Pareiškėja tą dieną net nebuvo atėjusi pas vaiką, nes jei būtų atėjusi, jis būtų ją įleidęs aplankyti vaiko. Iš vaiko telefono niekada nebuvo atėmęs, pati R. Š. vaikui neskambina, tik retkarčiais ateina pasimatyti su vaiku. Tai, kad vaikui yra Covid pareiškėja žinojo, nes tiek vaikas jai sakė, tiek Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai, tiek mokyklos direktorė. Pažymi, kad vaikas niekada nebuvo sumuštas ar skriaudžiamas, psichologai išklausė vaiką, jokių duomenų apie smurtą vaiko atžvilgiu nėra. Priešingai, pareiškėja pati vaiką buvo sumušusi, pastūmusi, taip pat yra smaugusi. Teismo nutartimi yra nustatyta mamos ir vaiko bendravimo tvarka, jai numatytomis dienomis ji vaiką lanko. Būtent įvykio dieną ir buvo ta lankymo diena, tačiau buvo karantinas ir ji apie tai žinojo. Vaikas visada atsiliepia mamai telefonu laisvu nuo pamokų mokykloje metu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkinamas.
8. Vadovaujantis ANK 617 straipsnio 1 dalimi pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
9. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
10. Nors pareiškėja skundžiamo nutarimo priėmimo metu prisipažino padariusi jai inkriminuotą administracinį nusižengimą ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailėjosi (b. l. 5), tačiau pareikštame teismui skunde pakeitė savo poziciją ir ginčija Institucijos įrodymų vertinimą bei padarytas išvadas dėl jos kaltumo pagal ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
11. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
12. ANK 493 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga. ANK 493 straipsnio 2 dalis saugo normalų specialiųjų tarnybų, taip pat ir policijos, darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui. Melagingas iškvietimas suprantamas kaip atitinkamos tarnybos kvietimas, nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina tokių tarnybų pagalba, todėl minėtas nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, jog specialiųjų tarnybų pagalbos nereikia, tačiau tyčia pranešant melagingą informaciją ir taip trukdant tarnybų darbą (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-238-360/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-208-360/2020).
13. Nagrinėjamu atveju R. Š. administracinėn atsakomybėn patraukta dėl to, kad ji žinodama, kad specialiųjų tarnybų pagalbos nereikia, 2021 m. rugsėjo 21 d., 15.08 val., (duomenys neskelbtini), iškvietė policijos pareigūnus. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja tyčia, nurodydama BPC žinomai klaidingą informaciją apie galimą smurtavimą prieš vaiką, t. y., kad jos buvęs vyras S. Š. neleidžia pranešėjos prie vaiko, vyras ne kartą yra smurtavęs pieš vaiką, žinomai melagingai nurodė, kad reikalinga greitosios medicinos pagalba jo dešimties metų vaikui, nori, kad vaiką apžiūrėtų medikai. Šiuos veiksmus R. Š. atliko, siekdama, kad specialios tarnybos reaguotų, nors žinojo, kad pagalba nereikalinga, ir taip ji sutrukdė specialiųjų tarnybų darbą. Pareiškėja, nesutikdama su priimtu nutarimu, teigia, kad jos veiksmuose nėra ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, kadangi jos veiksmuose nėra tyčios, ji turėjo pagrįstą pagrindą manyti, kad prieš nepilnametį sūnų gali būti pavartotas smurtas, jis galėjo būti sumuštas, ji tik norėjusi įsitikinti, ar nėra kraujosruvų, ar jis sveikas ir, kokia jo sveikatos būklė. Teismas, įvertinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, skundui nagrinėti pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, jog pagrindo sutikti su tokiais pareiškėjos skundo argumentais nėra.
14. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad R. Š. BPC pranešė, jog prieš jos 10 metų amžiaus sūnų, kuris šiuo metu gyvena su tėvu, gali būti smurtaujama. Šio pranešimo pagrindu R. Š. nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), buvo išsiųsti ne tik policijos pareigūnai, bet ir medikai. ROIK duomenys patvirtina, kad 2021 m. rugsėjo 21 d., 15.09 val., BPC telefonu buvo užregistruotas R. Š. pranešimas apie tai, kad pranešėjos buvęs vyras neleidžia pranešėjos prie vaiko, kuriam 10 metų, vyras yra ne kartą smurtavęs prieš vaiką, reikalinga greitoji medicinos pagalba, pareiškėja pageidauja, kad vaikas būtų apžiūrėtas. Nuvykus nurodytu adresu policijos pareigūnams, juos pasitiko pareiškėja, kuri paaiškino, kad keturias dienas negali susisiekti su savo sūnumi, kuris gyvena su tėvu S. Š.. Ji įtaria, kad vaikas gali būti sumuštas tėvo, todėl nori, kad vaiką apžiūrėtų medikai. Policijos pareigūnams duris atidaręs S. Š. paaiškino, kad sūnui 2021 m. rugsėjo 13 d. buvo nustatytas susirgimas Covide-19 ir jis turi gydytis iki 2021 m. rugsėjo 25 d.. Greitosios pagalbos medikai įėjo į namą ir pabendravę su vaiku jokių sužalojimų nenustatė, vaikas niekuo nesiskundė, jokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Papildomai patikrinus policijos registruojamų įvykių registrą nebuvo rasta jokių užregistruotų įvykių apie tai, kad S. Š. smurtautų prieš nepilnametį vaiką. Tiek atliekant administracinio nusižengimo bylos tyrimą, tiek teismo posėdžio metu liudytojas S. Š. nurodė, kad prieš savo vaiką nesmurtauja, pažymėdamas, kad dėl užsitęsusio skyrybų proceso pareiškėja taip elgiasi specialiai. Institucija atlikusi tyrimą dėl įvykio, konstatavo, kad smurto faktas prieš vaiką nenustatytas, smurtas artimoje aplinkoje nepasitvirtino (b. l. 21). Šios aplinkybės nurodytos ir 2021 m. lapkričio 18 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo S. Š. pareiškimą dėl šmeižto ir melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo (b. l. 12).
15. Pareiškėja nurodo, kad policijos pareigūnus iškvietė, nes keletą dienų negalėjo susisiekti su vaiku, dėl vaiko susirgimo Covid liga ji nieko nežinojo, todėl žinodama, kad tėvas prieš vaiką smurtaudavo anksčiau, įtardama, kad prieš vaiką vėl galėjo būti smurtaujama, turėjo pagrindą, kaip mama pasirūpinti vaiku ir prašyti tarnybų pagalbos, tačiau byloje esantys duomenys paneigia šią pareiškėjos nurodytą versiją.
16. Byloje esančiu 2021 m. lapkričio 21 d. kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad tikslinant pareiškėjos nurodytas aplinkybes, buvo išklausytas ir garso įrašas, kurį pateikė S. Š. prie pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Protokole užfiksuota, kad garso įraše girdima, kaip S. Š. sūnus paskambinęs mamai R. Š. praneša, kad negali išeiti į lauką nes serga Covid liga. Garso įraše girdima, kad mama R. Š. nesupranta, ar sūnus susirgo ar kiti sūnaus klasiokai. Garso įraše girdima, kad R. Š. klausia sūnaus iš kur žinai, kad sergi Covidu?, į ką sūnus atsakė, kad jam mokytoja pasakė, kad jis serga, tada R. Š. klausia sūnaus iš kur mokytoja žino? Sūnus atsakė, kad mokytoja skambino. Garso įraše girdima kaip R. Š. sūnui sako „ar tu pats sergi?“, o tėvas man nieko nepranešė, tėvas sakė, kad tu karantinuojiesi“, nes kažkam iš tavo klasėje yra nustatę teigiamą testą. R. Š. pasako, kad tai, ką pirmasis testas parodo tai nereiškia, kad būtinai serga. Garso įraše girdima, kaip tėvas S. Š. įsiterpia tarp mamos ir sūnaus pokalbio ir tėvas pasako, kad mes tikrinsimės antrą kartą dar, o R. Š. paklausia, kodėl sūnus būtent serga ir man nepranešei. Taigi tiek pats sūnus, tiek S. Š. pareiškėją informavo apie tai, kad sūnui nustatytas Covid teigiamas testas, dėl to, pareiškėjos teiginiai apie tai, kad ji su vaiku negalėjo bendrauti, nes jis nebuvo pasiekiamas ir ji nieko nežinojo apie jo sveikatos būklę, kas sukėlė jos įtarimus dėl vaiko galimo sumušimo, yra visiškai nepagrįsti. Byloje esantis Viešosios įstaigos Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties E200-ats. Laboratorinio tyrimo rezultatų (duomenų) protokolas patvirtina, kad D. Š. atlikus SARS-COV_2 kaupinio tyrimą 2021 m. rugsėjo 13 d. buvo aptiktas SARS-CoV-2 (Sars-Cov-2 RNA) (b. l. 20), taigi pareiškėjos sūnui virusas buvo patvirtintas ne spėlionėmis, o medicininiu būdu, atlikus laboratorinį tyrimą, dėl to pareiškėja, abejodama ar nepasitikėdama gauta informacija iš nurodytų asmenų, turėjo galimybę gauti tokią informaciją, ją patikrindama internetiniame portale e.sveikata. BPC garso įrašas taip pat patvirtina, kad R. Š. žinojo apie sūnaus laboratorinio tyrimo Sars-COV-2 rezultatus, t. y. Covid-e teigiamą testą, nes ji tokią informaciją pati nurodė ir BPC operatorei. Be to, pareiškėja, kaip pati nurodė teismo posėdžio metu, turėdama tiek šeimos gydytojos, tiek mokyklos direktorės, tiek Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojų kontaktinius telefono numerius, su šiais asmenimis konsultuotis nebandė, pas sūnų nenuvyko prieš skambutį į BPC, siekdama išsiaiškinti sūnaus būklę ir suteikti jam būtinąją pagalbą, nors buvo įsitikinusi būtinosios pagalbos reikalingumu, o iškart paskambino BPC dėl galimo vaiko smurtavimo, taip sąmoningai suklaidindama BPC operatorę. Taigi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog pareiškėjos sūnui įvykio dieną grėsė koks nors pavojus ir jam būtų buvusi reikalinga policijos ar medikų pagalba. Nagrinėjamu atveju pareigūnai neužfiksavo jokių smurto prieš vaiką požymių įvykio dieną. Be to, byloje, išskyrus pareiškėjos teiginius, nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad vaiko tėvas prieš vaiką būtų kada nors smurtavęs, kaip ir duomenų, kad R. Š. buvo reiškusi pareiškimus ir skundus kompetentingoms institucijoms dėl vaikui naudojamo psichologinio ar fizinio smurto. Atsižvelgiant į tai, pagrindo tikėti R. Š. teiginiais, jog ji kviesdama pagalbą tikrai manė, kad jos sūnui reikalinga policijos ar medikų pagalba, nėra.
17. Teismų informacinės sistemos duomenimis LITEKO nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-19-588/2022 pagal ieškovo S. Š. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių teisinių pasekmių, sandorio pripažinimo negaliojančiu. 2022 m. balandžio 5 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų daliniu sprendimu S. Š. ir R. Š. santuoka nutraukta, o patikslinto ieškinio reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, turto padalijimo, nuspręsta nagrinėti toliau nagrinėti teisme ginčo teisenos tvarka teismo posėdyje. Kaip matyti iš civilinėje byloje esančių dokumentų ieškovo nepilnamečio sūnaus D. Š. gyvenamoji vieta nei su vienu iš tėvų šiuo metu nėra nustatyta, dėl jos nustatymo yra nagrinėjama byla, tačiau byloje nėra ginčo, kad šiuo metu vaikas nuolat gyvena su tėvu. 2020 m. sausio 28 d. Plungės apylinkės teismo nutartimi nustatyta laikina atsakovės R. Š. bendravimo su vaiku D. Š., gimusiu 2011 m. sausio 23 d., tvarka iki įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje, kuri 2020 m. rugpjūčio 25 d. teismo nutartimi buvo pakeista ir nustatyta, kad R. Š. turi teisę bendrauti su vaiku D. Š. du kartus per savaitę, antradienį ir ketvirtadienį, paimdama vaiką D. Š. iš jo gyvenamosios vietos 15.00 val. ir 18.00 val. po susitikimo vaiką pristatydama į jo gyvenamąją vietą ir, ne vėliau kaip prieš 7 (septynias) dienas pranešusi ieškovui S. Š. telefonu SMS žinute, ar kita abiem šalims priimtina rašytine forma, praleisti su vaiku vieną mėnesio porinį savaitgalį, paimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir iki sekmadienio 18.00 val. vaiką pristatydama į jo gyvenamąją vietą.
18. Šios nutarties 17 punkte aptartų duomenų kontekste, teismas taip pat pažymi, kad vertinant tiek pareiškėjos paaiškinimus ir jos duotus parodymus, tiek ir liudytojo S. Š. parodymus, svarbu įvertinti tai, kad tarp buvusių sutuoktinių Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose įvykio metu vyko ir šiuo metu vyksta civilinis ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei turto padalijimo. Taigi, akivaizdu, kad santykiai tarp šalių buvo ir yra konfliktiški, tokiu atveju labai svarbu itin atidžiai vertinti šių asmenų duodamus paaiškinimus apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, juos itin kruopščiai palyginti su kitais byloje surinktais duomenimis, nustatyti, ar jų parodymai atitinka kitus byloje esančius įrodymus, yra nuoseklūs, logiškai paaiškinami ir įtikinami. Remiantis teismų praktika, tuo atveju, kai nustatoma, kad administracinio nusižengimo požymių turinti veika padaryta vykstant konfliktiniam santuokos nutraukimo procesui, kuriame yra nesutariama dėl esminių klausimų, be kita ko, ir susijusių su vaikais, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, taip pat vertinti konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio, be kita ko, ir inicijuojant įvairius teisinius procesus, motyvus bei tikslus.
19. Nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškėjos paaiškinimų dėl specialiųjų tarnybų pagalbos reikalingumo, nenuoseklumą ir neatitikimą kitiems byloje surinktiems duomenims bei atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamo įvykio metu jau buvo kilęs ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos, darytina išvada, kad pareiškėjos parodymai ir paaiškinimai tėra jos gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
20. Visų pirmiau išdėstytų duomenų visumoje darytina išvada, kad Institucija tinkamai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, kuriuose užfiksuotos reikšmingos įvykio aplinkybės ir jomis nesiremti nėra jokio pagrindo. Įvertinęs išdėstytų faktinių aplinkybių visetą, teismas konstatuoja, kad R. Š. veiksmai buvo vedami tyčinės kaltės. Teismui nekyla abejonių, kad R. Š. suvokdama, kad nei BPC darbuotojų, nei policijos, nei medikų ar kitų tarnybų pagalba jai realiai nereikalinga, tačiau vis tiek norėdama parodyti savo pranašumą ar tokiu būdu siekdama pamokyti buvusį sutuoktinį, pranešdama apie jo neva tai galimai padarytą nusikaltimą prieš vaiką, tyčia žinomai melagingai (pateikdama tikrovės neatitinkančią informaciją, kad prieš vaiką galimai smurtaujama, kad tėvas ir anksčiau prieš vaiką smurtavo, kad jai neleidžiama susisiekti su vaiku) iškvietė specialiąsias tarnybas, todėl jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį. Už tokį piktnaudžiavimą savo teisėmis, trukdymą BPC darbuotojų, policijos pareigūnų, o kartu ir medikų darbui, pareiškėja R. Š. neturi likti nenubausta. Pažymėtina, kad šis pažeidimas gali sukelti ne tik atitinkamų tarnybų darbo trukdžius, tačiau potencialiai pakenkti kitų asmenų ar visuomenės interesams, tais atvejais, kai išties būtina pagalba kitoje vietoje ar kitoje situacijoje, o tarnybos trukdomos dėl melagingo iškvietimo.
21. Įrodymų bylose turi būti surinkta tiek, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių nei dėl teisės pažeidimo aplinkybių, nei dėl asmens kaltės. Šios administracinio nusižengimo bylos įrodymų visuma Institucijai leido priimti motyvuotą, pagrįstą procesinį sprendimą, jog nagrinėjamu atveju buvo padarytas R. Š. inkriminuotas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 493 straipsnio 2 dalyje.
22. ANK 493 straipsnio 2 dalies sankcijoje, kaip nuobauda už administracinį nusižengimą yra numatyta nuo 200 Eur iki 2000 Eur dydžio bauda. Institucijai nustačius vieną lengvinančią aplinkybę - administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prisipažino padaręs nusižengimą, nuoširdžiai gailisi ir padėjo išsiaiškinti įvykio aplinkybes, ir nenustačius sunkinančių aplinkybių, pareiškėjai paskirta tik minimali 200 Eur bauda, kuri šiuo nagrinėjamu atveju atitinka nusižengimo pobūdį, pavojingumą, ir neprieštarauja protingumo bei teisingumo principams, ją laikyti pernelyg griežta ar neteisinga nėra pagrindo.
23. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei vertindamas faktinius duomenis, teismas daro išvadą, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas išsamiai atlikęs tyrimą, visapusiškai ir objektyviai įvertinęs byloje esančius įrodymus, priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, todėl teismas daro išvadą, kad panaikinti ar pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. balandžio 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-4755-2022, kuriuo R. Š. už ANK 493 straipsnio 2 dalyje, numatytą administracinį nusižengimą paskirta nuobauda – 200 Eur bauda, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
24. Daiktinis įrodymas – CD laikmena, teismo nutarčiai įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. balandžio 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-4755-2022 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Š. skundo netenkinti.
Daiktinį įrodymą – CD laikmeną, nutarčiai įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.