- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-11
- Bylos Nr.
- e2S-2919-432/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Atsakovas
- I. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjasVisvaldas Kazakiūnasteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) A. Ž. atskirąjįskundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-09-16 nutarties civilinėje byloje pagalieškovo A. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškiniopareikštą atsakovei I. B., išvadą teikianti institucija– Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijosir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo, kuriuo prašoma nustatyti laikinąją, bylos nagrinėjimo laikotarpiui, mažamečio vaiko A. Ž. , gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje– (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
2. Ieškovo teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-324-1090/2021 pagal ieškovės I. B. patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių,pareikštą atsakovui A. Ž. bei atsakovo A. Ž. priešieškinį. Ieškovas pareikšdamas 2020-03-19 patikslintą ieškinį, tuo pačiu alternatyviai prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus A. Ž. gyvenamąją vietą su A. Ž., tačiau vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove I. B..Ieškovas pažymi, jog 2021-08-12 apeliacinės instancijos teismui padavė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei nustatyti laikinąją mažamečio vaiko A. Ž. , gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškovu A. Ž. (duomenys neskelbtini). Teikdamas prašymą, ieškovas nurodė, jog vaiko gyvenamąją vietą nustačius su atsakove, situacija šeimoje blogėjo. Teigia, jog ieškovui nuo 2021-07-26 skirta sūnaus laikinoji priežiūra BĮ Vilniaus miesto krizių centre, kur jis rūpinasi sūnumi.
3. Ieškovas nurodė, jog atvejo vadybininkas 2021-08-05 priėmė sprendimą tęsti vaiko laikinąją priežiūrą, nustatant laikiną gyvenamąją vietą su tėvu BĮ Vilniaus miesto krizių centre, kol vyksta ikiteisminis tyrimas dėl atsakovės galimo smurto prieš vaiką.Ieškovas nurodė, jog šiuo metu su sūnumi jis gyvena krizių centre, nors yra tinkamos sąlygos vaikui gyventi su tėvu (ieškovu), jo namuose. Anot ieškovo, namuose vaikas jaučiasi geriau, nei jam svetimoje aplinkoje krizių centre.Ieškovas pažymėjo, jog jis yra karys savanoris, neturi žalingų įpročių ir save apibūdina kaip gero būdo, stabilios psichikos, tvirtų vertybių, patriotišką, ištikimą, sąžiningą asmenį.
Atsiliepimas
4. Atsakovė atsiliepimu į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo palikti nenagrinėtą, o teismui nusprendus nagrinėti ieškovo prašymą, – atmesti jį kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
5. Atsakovė akcentavo, jog šiuo metu skirtinguose teismuose nagrinėjamos tapačios bylos: 1)Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2A-2231-614/2021 teismas spręs A. Ž. bendravimo su vaiku klausimus; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismui A. Ž. pateikė pareiškimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo– dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su A. Ž., neatsižvelgiant į tai, kad apeliacinėje instancijoje teismas priims sprendimą dėl A. Ž. bendravimo tvarkos su vaiku.Atsakovės teigimu, šiuo konkrečiu atveju A. Ž. vienoje byloje pripažįsta teismo nustatytą vaiko gyvenamąją vietą su motina I. B., tačiau siekia praplėsti pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, o šioje byloje ieškovas siekia teismui įrodyti, kad vaikas gyvena su juo ir siekia vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo.
Atsiliepimas
6. Atsakovė nurodė, jog iš prokuratūros pateiktų procesinių sprendimų bei atsakymų matyti, kad dėl motinos I. B.naudojamo psichologinio smurto nebuvo atliekamas tyrimas, kadangi visais atvejais buvo priimti nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Atsakovės teigimu, vaikas negyvena pas ieškovą, kadangi vaikas į krizių centrą patalpintas nakvynėms paimant vaiką ne tik iš atsakovės, bet ir iš ieškovo. Atsakovė nurodė, jog A.Ž. nuolat skundžiant motiną tarnybai, ji šiai dienai yra priėmusi sprendimą laikinai vaiką apgyvendinti krizių centre su tėvu, tačiau reali faktinė situacija yra tokia: šiuo metu baigiamas rengti skundas dėl vaiko patalpinimo su tėvu krizių centre, toks vaiko teisių sprendimas yra priimtas dėl A. Ž. nurodytų teiginių, prieštaraujančių faktinei situacijai. Atsakovė pažymėjo, jog aplinkybė, kad A. Ž. laikinai, kolvaiko teisių sprendimas bus pakeistas, suvaiku krizių centre tik nakvoja naktį ir ryte vaiką nuveža į darželį, negali nulemti tokių aplinkybių pasikeitimo, kad būtų pakeista vaiko gyvenamoji vieta, kadangi vaikas ir šiuo metu daugiausia laiko praleidžia su motina vaiko ir motinos gyvenamojoje vietoje.
7. Išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau– tarnyba) pateikė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tarnyba nurodė, jog neturi pagrindo prieštarauti prašomoms nustatyti laikinosioms apsaugos priemonės– nustatyti nepilnamečio A. Ž. laikinąją gyvenamąją vietą su tėvu. Tarnybos išvadoje yra pateikiami laikinųjų prižiūrėtojų vertinimai. Laikinųjų prižiūrėtojų teigimu, vaikas iš susitikimų su tėvu grįždavo patenkintas, tuo tarpu vaikui pabendravus su motina, kitą dieną vaikas vėl pradėjo kalbėti apie tai, kaip tėtis jį mušė ir kaip nenori su juo bendrauti. Laikinieji prižiūrėtojai nurodė, jog pastebėjo motinos hiperglobą vaikui bei motinos ribotą gebėjimą atliepti vaiko emocinius poreikius. Laikinųjų prižiūrėtojų teigimu, jie nesutiktų toliau prižiūrėti vaiko, nes yra išsekę psichologiškai nuo vaiko tėvų (ypatingai motinos) bandymo įtraukti į tarpusavio nesutarimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-09-16 nutartimiatmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
Šalies argumentai
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas nurodė, jog ieškinio negalėjo pateikti, o pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, kadangi yra nepasibaigęs ikiteisminis tyrimas dėl galimai motinos naudoto smurto prieš vaiką. Nutartį priėmęs teismas nurodė, kad ieškovo prašyme išdėstytos aplinkybėsnepagrindžia, kad egzistavo objektyvios kliūtys pareikšti ieškinį, o ne prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio padavimo. Taigi, ieškovas prašymo pateikimo metu turėjo galimybę pareikšti ieškinį kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Žemesnės instancijos teismas
10. Nutartyje nurodyta, kad ieškovas, teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, nurodo, jog jis su vaiku gyvena krizių centre, tuo tarpu namuose vaikui gyventi būtų geriau, negu svetimoje vietoje. Be to, ieškovas nurodo, jog vaiko motina galimai smurtavo prieš vaiką. Įvertinęs byloje surinktą medžiagą, teismas priėjo išvadą, jog nėra informacijos apie galimus nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimus, esančią ar galinčią kilti grėsmę vaiko saugumui, šiam gyvenant BĮ Vilniaus miesto krizių centre. Taip pat atkreipė dėmesį, jog įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalimi nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta būtent su motina I. B.. Pateikti duomenys iš ikiteisminio tyrimo institucijų paneigia ieškovo teiginius dėl šalių mažamečio vaiko motinaigalimai pradėto ikiteisminio tyrimo. Taigi, teismas įvertino, jog vaiko poreikiai ir interesai yra užtikrinami, teismas neturi pagrindo laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo nuspręsti dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą esmė.
11.Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl 2021-09-16 nutarties. Apeliantas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-09-16 nutartį ir priimti naują nutartį:nustatyti laikinąją, bylos nagrinėjimo laikotarpiui, mažamečio vaiko A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje.
12. Apeliantas nurodo, kad ieškovas prašymo pateikimo metu neturėjo galimybių gauti visų duomenų apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl psichologinio smurto nepilnamečiam vaikui pagal laikinųjų prižiūrėtojų pateiktus duomenis bei pareikšti ieškinį kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teigia, kad teismui pateikta tarnybos išvada, kurioje yra pateikiami laikinųjų prižiūrėtojų vertinimai apie atsakovės taikomą psichologinį smurtą teismo yra nepagrįstai ignoruojami.
13. Apeliantas laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra informacijos apie galimus nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimus, esančią ar galinčią kilti grėsmę vaiko saugumui, šiam gyvenant BĮ Vilniaus miesto krizių centre, kai tarnybos išvadoje įžvelgiama grėsmė vaikui iš motinos pusės. Taip pat atkreipia dėmesį, jog įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalimi nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta būtent su motina I. B., tuomet apie galimą smurtą tarnyba dar duomenų neturėjo. Pateikti duomenys iš ikiteisminio tyrimo institucijų nepaneigia ieškovo ir laikinųjų vaiko prižiūrėtojos teiginių dėl mažamečio vaiko motinos I. B. taikomo psichologinio smurto mažamečiui. Teigia, kad teismo vertinimas yra neišsamus ir iš esmės neatitinka tikrovės, vaiko poreikiai ir interesai nėra užtikrinami.
Atsiliepimas
14. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad iš pateiktų prokuratūros procesinių sprendimų bei atsakymų matyti, kad dėl I. B. vaikuinaudojamo psichologinio smurto nebuvo atliekami tyrimai, kadangi visais atvejais buvo priimti nutarimaiatsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Paaiškina, kad Vaiko teisių tarnyba,gavusi duomenis, kad ikiteisminiai tyrimai nėra atliekami, konstatavo,kad išnyko aplinkybės dėl kurių vaikas buvopatalpintas į krizių centrą bei vaikasA. Ž. buvo grąžintas motinai I. B..Šiuo metuvaiko A. Ž. gyvenimas grįžo į jam įprastąnusistovėjusią tvarką, vaikas vėl gyvena su motina I. B., o motina, pati būdama psichologė, deda maksimalias pastangas, kad vaikasA. Ž. kuo greičiau pamirštų patirtus išgyvenimus dėl jo laikinoatskyrimo nuo motinos, patalpinant vaiką pas laikiną prižiūrėtoją S. K. –A., o vėliau – į krizių centrą. Skundžiamoji nutartis buvo priimta 2021-09-16, o kitą dieną 2021-09-17 vaikas buvogrąžintas motinai.
Šalies argumentai
15. Pareiškėjas (ieškovas) 2021-10-14 pateikė prašymą kviesti ir apklausti liudytoją S. K. – A. Pareiškėjas (ieškovas) mano, kad ši liudytoja galinti patvirtinti psichologinį smurtą prieš A.Ž. ir realias grėsmes vaikui gyvenant su smurtauti linkusiu asmeniu. Šios aplinkybės yra reikšmingos ir gali būti įvertintos, iš esmės nagrinėjant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, o sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą (kai pakanka įrodyti, kad numatytas pareikšti ieškinysprima facieyra pagrįstas (pagal ieškinio preliminaraus pagrįstumo doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas), užtenka medžiagos, esančios bylos procesiniuose dokumentuose. Be to šalių sūnus A. Ž. šiuo metu gyvena ne su prašoma apklausti liudytoja, o su motina, tad liudytojos parodymai nėra reikšmingi, nustatant dabartines atsakovės ir šalių sūnaus bendravimo aplinkybes. Todėl siekiant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, prašymas dėl liudytojos kvietimo atmetamas, liudytoja S.K. – A.neapklausiama.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
17.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, yra teisėta.
18. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau– CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki bus priimtas teismo sprendimas. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečių vaikų asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų, sprendžiant tokius svarbius klausimus, kaip vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, jo išlaikymas.
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad teismas gali taikyti CK 3.65 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą– aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). PagalCK 3.65 straipsnio2 dalies 2 punkto nuostatas teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Ši laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės.
21. Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą, o šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje bylojeNr. 3K-3-216/2011).
22. Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę ir kad jų nepritaikius, bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinio interesai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama, pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-22 nutartis civilinėje bylojeNr. 3K-3-506/2008; 2006-05-10 nutartis civilinėje bylojeNr. 3K-3-320/2006). Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-18 nutartis civilinėje bylojeNr. 3K-3-153/2013).
23. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad nustačius neigiamą atsakovės poveikį vaikui A.Ž., nuo 2021-07-26 berniukas su tėvu apgyvendinti Vilniaus miesto krizių centre. Teigia, jog VTAT specialistai rekomendavo kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir gyvenamosios vaiko vietos nustatymo su juo.Nurodo, kad prašymo pateikimo metu neturėjo galimybių gauti visų duomenų apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl psichologinio smurto nepilnamečiam vaikui pagal laikinųjų prižiūrėtojų pateiktus duomenis bei pareikšti ieškinį kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
24. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė nurodė, kad Vaiko teisių tarnyba,gavusi duomenis, kad ikiteisminiai tyrimai nėra atliekami dėl I. B. vaikui naudojamo psichologinio smurto, konstatavo,kad išnyko aplinkybės dėl kurių vaikas buvo patalpintas į Krizių centrą bei vaikasbuvo grąžintas atsakovei.Šiuo metuvaiko gyvenimas grįžo į jam įprastąnusistovėjusią tvarką, vaikas vėl gyvena su motina, o vaikomotina, pati būdama psichologė, deda maksimalias pastangas, kad vaikasA. Ž. kuo greičiau pamirštų patirtus išgyvenimus dėl jo laikinoatskyrimo nuo motinos, patalpinant vaiką pas laikiną prižiūrėtoją S. K. –A., o vėliau – į krizių centrą. Skundžiama nutartis buvo priimta 2021-09-16, o kitą dieną 2021-09-17 buvo vaikas grąžintas motinai.
25. Nustatyta, jog 2021-02-21 Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-324-1090/2021, kuriuo nepilnamečio vaiko A. Ž. gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko motina I. B.. 2021-06-21 atsakovas A.Ž. pateikė apeliacinį skundą dėl minėto teismo sprendimo (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-2231-614/2021). Apeliantas nesutiko dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir skolos priteisimo I. B.. Apeliantas neginčijo teismo sprendimu nustatytos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su motina, tačiau siekė pakeisti bendravimo su vaiku tvarką. Nors byloje Nr. e2A-2231-614/2021 pagal apelianto A. Ž. apeliacinį skundą sprendimas dar nebuvo priimtas, kuriuo turėjo būti, be kita ko, sprendžiami Aido Žiliuko bendravimo su vaiku klausimai, tačiau tuo pačiu metu A. Ž. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę– nustatyti laikinąją, bylos nagrinėjimo laikotarpiui, mažamečio vaiko, gyvenamąją vietą su ieškovu.
26. Atsižvelgiant į šalių (ieškovo ir atsakovės) pozicijas, išdėstytas jų procesiniuose dokumentuose,CK3.3 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jognėra informacijos apie galimus nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimus, esančią ar galinčią kilti grėsmę vaiko saugumui, šiam gyvenant BĮ Vilniaus miesto krizių centre, o šiuo metu jau grįžus pas atsakovę. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalimi nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta būtent su motina I. B.. Pateikti duomenys iš ikiteisminio tyrimo institucijų paneigia ieškovo teiginius dėl galimai pradėto ikiteisminio tyrimo šalių mažamečio vaiko motinai.Nesant duomenų, kad nuolatinė nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta (su atsakove), vaikui būtų nesaugi, kelianti grėsmę jo sveikatai, saugioms gyvenimo sąlygoms ar kitoms neturtinėms teisėms, nėra pagrindo konstatuoti vaiko gyvenamosios vietos netinkamumą, būtinumą keisti įprastą gyvenamąją aplinką bei taikytiCK 3.65 straipsnio2 dalies 2 punkte numatytas laikinąsias apsaugos priemones.
27. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, šiuo atveju neįrodė jų taikymo būtinybės, ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko interesai. Taip pat spręstina, kad nėra svarbių priežasčių, dėl kurių ieškovas negalėjo pareikšti ieškinio kartu su prašymu pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vaiko gyvenamajai vietai nustatyti svarbu ne ikiteisminiai tyrimai ir jų rezultatai, o faktinės aplinkybės, kurios turi ir gali būti nurodytos ieškinyje. Kadangi ieškovui nebuvo kliūčių ieškiniui pareikšti, bet jis to nepadarė, taikyti laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pareiškimo nebuvo pagrindo.Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių ir nenustatė laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su ieškovu. Esant šioms aplinkybėms, apelianto atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Atmesti apelianto A. Ž. prašymą dėl liudytojos S. K. – A. apklausos.
Atmesti apelianto A. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-09-16 nutarties.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-09-16 nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.