Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Loretai Staknevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui - pareiškėjui L. M. ir jo atstovui advokatui T. T., Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei E. S., nukentėjusiajai E. K., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. M. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Deivido Markino 2022 m. rugpjūčio 21 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-3776-2022 ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Marijampolės AVPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Deivido Markino 2022 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-3776-2022 L. M. paskirta administracinė nuobauda už tai, kad jis 2022 m. gegužės 9 d. 13:15 val. (duomenys neskelbtini) , viešoje vietoje, E. K., iškeikė necenzūriniais žodžiais, tuo padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 2 dalyje, kadangi asmuo per vienerius metus buvo baustas už nusižengimą numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 140 eurų bauda ( 1t., b.l.10-14).

Institucijos atstovo teigimu, įvertinant administracinio nusižengimo byloje, kurioje priimtas nutarimas Nr. 64-ANR_N-3776-2022, visus esamus duomenis, L. M. skiriant nuobaudą, buvo atsižvelgta į padaryto nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, jos asmenybę, kaltės formą (tyčia) ir rūšį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. L. M. paskirta sankcijoje numatytos nuobaudos minimumas, laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Marijampolės AVPK ANBNS nuomone nėra jokio teisinio pagrindo institucijos nutarimą panaikinti ir administracinių nusižengimų teiseną dėl šio nusižengimo nutraukti arba iš dalies keisti, švelninant jai paskirtą nuobaudą (1t.,b.l.1-3).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. M. paaiškino, kad nutarimą skundžia, nes jis gynėsi šioje situacijoje. Nurodė, jog mandagiai paklausė E. K. dukters, kodėl ji nesisveikina su juo ir tada atbėgo E. K. vyras, pradėjo daužyti duris. Jos vyras nėjo į vidų, bet pasakė „einam į apačią, aš tau į snukį duosiu“. Viskas prasidėjo tik dėl to. Nukentėjusioji jam parodė gestą (abiem rankomis parodė vidurinius pirštus) ir jį išprovokavo, jis tik gynėsi šioje situacijoje. Išlipdamas jis gynėsi ir pradėjo šaukti ant K., jam atrodo, kad jai sakė „kūrva ką tu čia rodai“. Dėl Birštone fiksuoto pažeidimo situacija buvo kitokia, nes jis gėrė stiprius vaistus ir išgėrė alkoholio, jam valytoja kažką pasakė ir taip jį išprovokavo. E. K. atžvilgiu pripažįsta, kad gynėsi. Dabar jo dukra dažnai rodo vidurinį pirštą dėl to, kad E. K. parodė tokį gestą, dėl to tai paveikė jo dukros psichinę būseną. Jo sveikata pablogėjo dėl eismo įvykio, prieš aštuonis maždaug metus, tris savaites buvo komoje. Jam buvo padarytas stiprus smegenų sukrėtimas. Po avarijos dar tris mėnesius prabuvo Kauno klinikose. Po šio sužalojimo jam yra padidėjęs agresyvumas. Šio fiksuoto įvykio metu jis negėrė vaistų, nes neturėjo, už ką nusipirkti. Jam yra padidėjęs dirglumas. Jam nustatytas neįgalumas, išlikę liekamieji reiškiniai po avarijos. Į metus bent kartą guli Kauno klinikose psichiatrijos skyriuje po neįgalumo nustatymo. Paskutiniu metu guli Dariaus ir Girėno ligoninėje. Jam - padidėjusi agresija, nemiga, depresija. Po fiksuoto nusižengimo taip pat gydėsi. Šiuo metu taip pat geria vaistus, nes jam pablogėjusi būklė. Vaistai jį apramina, geriau miega. Stacionare gydosi panašiai apie 10 dienų, 14 lovadienių. Praėjus 10 arba 14 dienų jį išleidžia. Reabilitacija nuo ligų priklauso, jis į Birštoną važiuoja pats savo iniciatyva. Turėjo būti antras teismas, jam pablogėjo, tada jam daktaras pasakė, jeigu turi pinigų, važiuok į sanatoriją, ir jis nuvažiavo. Jo pajamos 400 Eur, vienas augina mažametę dukrą, alimentų dukros auginimui niekas nemoka. Labai gailisi dėl įvykio. Kaltės nepripažįsta, nes jis buvo išprovokuotas. Įvykio metu jis su dukra buvo, E. K. buvo viena. Jis sėdėjo automobilyje vienas, šaukė atsidaręs langą. E. K. jam kažką sakė, tačiau neatsimena ką.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas T. T. paaiškino, jos nuteistasis turi psichikos sveikatos problemų, todėl prašė teismo skirti ekspertizę siekiant nustatyti, ar L. M. nusižengimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmus ir juo valdyti.

Nukentėjusioji E. K. paaiškino, kad L. M. yra jos kaimynas. L. M. ją įžeidinėjo, užgauliojo. Įvykis įvyko maždaug prieš metus laiko. Įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Įvykis įvyko kieme (duomenys neskelbtini), apie pietus. Įvažiavus į kiemą automobiliu, L. M. pradėjo rodyti į jos mašiną gestais, išlipus jis pradėjo kažką rėkti. Iš karto įsijungė kamerą ir pradėjo filmuoti. L. M. pradėjo šaukti necenzūriniais žodžiais. Kieme buvo jo dukra su draugėmis. Jis keikė ją. L. M. elgiasi agresyviai. Piktumas buvo dėl to, jog jos dukra ruošėsi pirmai komunijai, L. M. atvesdavo ir savo dukrą. Dukra pradėjo skųstis, kad L. M. ją pamėgdžioja, visokius gestus rodo. Iš pradžių ji su savo vyru, L. M. nieko nesakė. Po to pati per durų akutę pamatė, kad jis laukia, kol jos dukra grįžta namo. Stovi duris atsidaręs, laukia kol jos vyras atidarys duris. Jos dukrai L. M. sakydavo, „tu negera mergaitė, kodėl tu su manimi nesisveikini“. Baigėsi kantrybė ir nuėjo pas L. M. ir paklausė jo, kodėl jis taip elgiasi. L. M. dėl to labai supyko. Dukra neina į lauką, nes bijo L. M.. L. M. mama buvo atėjus, prašė nerašyti ant jo pareiškimo, nes jis turi problemų, yra agresyvus ir namuose. Po šio įvykio praėjo keli mėnesiai. Sunku žmogaus išvengti, nes jų durys yra viena šalia kitos. Įvykis truko ne daugiau kaip dvi minutes, kol nuėjo nuo mašinos iki buto. Įvažiavus mašina į kiemą, L. M. rodė į ją pirštu ir nulydėjo ją. Kokiais konkrečiais žodžiais L. M. ją vadino, neatsimena. Ji L. M. jokių gestų nerodė. Įvykio vietoje buvo dar jo dukra.

Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas ( 1t.,b.l.75-78).

Į paskirtą 2023 m. rugsėjo 20d. teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko, iš Marijampolės AVPK gautas prašymas bylą nagrinėti, nedalyvaujant jų atstovui. Iš nukentėjusiosios E. K. gautas e. laiškas, kuriuo ji prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. L. M., jo įgaliotam atstovui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta ( 2t.,b.l. 5, 15,16,17).

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 481 straipsnio 1 dalis numato, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. To pateis straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki dviejų šimtų keturiasdešimt eurų.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Deivido Markino 2022 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-3776-2022, L. M., nustačius vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, paskyrė straipsnio sankcijoje numatytą minimalią 140 eurų baudą.

Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su institucijos priimtu nutarimu, teigia jog nusižengimas buvo padarytas dėl būtinosios ginties, nes jis buvo išprovokuotas. Taip pat nesutinka su byloje surinktų įrodymu vertinimu, teigia, kad nutarimas yra nepagrįstas, byloje buvo remiamasi tik nukentėjusiosios duotais paaiškinimai. Pareiškėjo teigimu, nusižengimas negali būti kvalifikuojamas kaip nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas, kadangi konfliktas vyko dėl privačių asmeninių priežasčių.

Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, peržiūrėjęs vaizdo įrašą, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, kuris įrodytas, teisingai kvalifikuotas pagal ANK 481 straipsnio 2 dalį, nes neabejotinai nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. gegužės 9 d. 13:15 val. Marijampolėje, (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, E. K., iškeikė necenzūriniais žodžiais, tuo padarė nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 2 dalyje, kadangi asmuo per vienerius metus buvo baustas už nusižengimą numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje.

ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. <...> Minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. balandžio 24 d. nutartimi L. M. buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė ( 1t., b.l.96-97). 2023 m. birželio 27 d. teisme gautas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertinės aktas Nr. 83TPK-348/2023, kuriuo nustatyta, kad L. M. administracinio nusižengimo padarymo metu, tai yra 2022 m. gegužės 9 d. konstatuojamas (duomenys neskelbtini). Nurodoma, kad L. M. nusižengimo padarymo metu galėjo suvokti savo veiksmus, jų pavojingumo esmę ir galėjo juos valdyti. Šiuo metu L. M. konstatuojamas (duomenys neskelbtini), šiuo metu jis gali suvokti savo veiksmus, jų pavojingumo esmę, gali juos valdyti, gali dalyvauti teismo posėdyje ir teikti paaiškinimus ( 2t., b.l.7-10).

Ištirtais teismo posėdžio metu duomenimis nustatyta, jog L. M. nukentėjusiosios E. K. atžvilgiu, viešoje vietoje, vartojo necenzūrinius žodžius. Nustatyta, jog surašant administracinio nusižengimo protokolą, L. M. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai galėjosi. Surašant administracinio nusižengimo nutarimą, pažeidėjas posėdyje nedalyvavo. Skundo nagrinėjimo metu L. M. taip pat pripažino, jog nukentėjusiosios atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Necenzūrinių žodžių vartojimą nukentėjusiosios atžvilgiu patvirtina ne tik apklausta E. K., bet ir byloje nukentėjusiosios pateiktas vaizdo įrašas.

Teismas konstatuoja, kad nusižengimas buvo padarytas viešoje vietoje daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nustatyta, jog nusižengimo padarymo metu įvykio vietoje buvo ir kitų asmenų, t. y. L. M. mažametė dukra. Teismo posėdžio metu, tiek L. M., tiek E. K. patvirtino, jog įvykio vietoje buvo mažametė L. M. dukra. Taip pat pažymėtina, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje veikos metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (2019 m. balandžio 5 d. Kauno apygardos teismo nutartis, byloje Nr. AN2-162-238/2019).

Skunde pareiškėjas teigia, jog administracinis nusižengimas buvo padarytas veikiant būtinosios ginties sąlygomis.

ANK 13 straipsnyje numatyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką padarė gindamas savo ar kito asmens teises ar laisves, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo ir priešingo teisei kėsinimosi. Būtinosios ginties ribos yra peržengiamos tuo atveju, kai gynyba akivaizdžiai neatitinka priešingo teisei kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė priešingas teisei kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika.

Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia administracinio įstatymo saugomas vertybes, nurodytas ANK 13 straipsnio 2 dalyje. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (2018 m. spalio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-366-1015/2018).

Teismas sutinka su institucijos atsiliepime nurodytu motyvu, jog skunde L. M. nurodytas argumentas dėl būtinosios ginties panaudojimo yra jo gynybinė versija. Kaip jau minėta, L. M. surašant jam administracinio nusižengimo protokolą, su nusižengimu sutiko, nuoširdžiai gailėjosi. Bylos duomenimis nustatyta, jog konfliktas tarp L. M. ir nukentėjusiosios prasidėjo anksčiau nei nusižengimo padarymo laikas. Teismas L. M. duotus paaiškinimus teismo posėdžio metu vertina kritiškai, kadangi jis skunde teigia, jog nusižengimo padarymo metu su nukentėjusiąja buvo ir jos vyras, nors teismo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusioji buvo viena. Matyti jog L. M. paaiškinimai yra nenuoseklūs, teismo vertinimu tokiu būdu L. M. siekia išvengti atsakomybės dėl padaryto administracinio nusižengimo. Teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju L. M., siekdamas apginti savo teises, turėjo visas galimybes kreiptis į atitinkamas institucijas, o ne daryti priešingą teisei administracinį nusižengimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad L. M. vienerių metų laikotarpyje baustas už analogiško nusižengimo padarymą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir motyvus, skundas netenkinamas, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Deivido Markino 2022 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-3776-2022, paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo L. M. skundą atmesti ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Deivido Markino 2022 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-3776-2022 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.

Nutarties nuorašą siųsti Marijampolės AVPK, pareiškėjui ir jo atstovui, nukentėjusiajai.