Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjusi A. T., gim. (duomenys neskelbtini) d., gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundą dėl Vilnius apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2018 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 14-ANR_N-387-2018 panaikinimo ir administracinio nusižengimo bylos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. kovo 22 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 14-ANR_P-296-2018 už tai, kad jis 2018 m. kovo 22 d., apie 03.06 val., viešoje vietoje – Labdarių g. 8, Vilniuje, papurškė ašarinių dujų ant lauke stovėjusių asmenų, taip pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo P. D. 2018 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 14-ANR_N-387-2018 už ANK 481 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą A. T. nubaustas 140 eurų bauda.

Skundžiamo nutarimo priėmimo metu A. T. paaiškino, kad 2018 m. kovo 22 d., apie 02.00 val., Labdarių gatvėje, Vilniuje, prie baro agresyvus girtas vyras jį puolė, sakė, kad tuoj jį sumuš. Jis atsitraukė kelis metrus atgal, išsitraukė dujų balionėlį ir įspėjo, kad prie jo nesiartintų, nes panaudos dujas. Jis vis tiek agresyviai prie artinosi ir jis papurškė jam dujomis. Tas vyras aprimo ir jis išėjo. Tuo konfliktas ir baigėsi (b.l. 10).

Liudytojas M. K. teismo posėdyje paaiškino, kad nagrinėjamas įvykis įvyko maždaug prieš pusmetį, jis tuo metu dirbo bare ir matė, kaip susiginčijo du vaikinai. Nukentėjusysis buvo su draugu. Tie vaikinai išėjo į lauką, liudytojas su barmene taip pat išėjo į lauką parūkyti. Liudytojo kolegė priėjo prie tų vaikinų ir paklausė, kas atsitiko. Liudytojas tuo metu stovėjo maždaug 5 metrų atstumu nuo jų, rūkė, kalbėjo telefonu ir žiūrėjo į kolegę. Juodai apsirengęs vaikinas (ar tai buvo A. T. tiksliai pasakyti negali, nes gerai neatsimena) išsitraukė dujų balionėlį ir purškė dujas ratu, kad pakliūtų nukentėjusiajam, bet kliudė ir jo kolegę. Tas vaikinas dar rėkė „kas nori dar dujų, kas dar negavo?“. Vaikiną, purškusį dujas, jie nustūmė, bijojo prie jo artintis, nes jis galėjo dar pripurkšti dujų. Jie padėjo nukentėjusiajam išsivalyti akis ir atvykus policijai ieškojo vaikino, purškusio dujomis. Liudytojo teigimu, vaikinas, purškęs dujas, bare bendravo su nukentėjusiaisiais, lauke tarp jų jokio konflikto nebuvo. Jie visi buvo išgėrę. Barmenė, nors ir labai nukentėjo, nes jo akys buvo raudonos ir ji vos prasimerkė, tačiau pareiškimo policijai nerašė, nes baro savininkas nenori, kad jo darbuotojai turėtų reikalų su policija. Dėl šio įvykio nukentėjo du žmonės – vyras ir barmenė, kuri šiuo metu gyvena Danijoje. Dujas papurškusio asmens telefoną barmenė jam padavė į rankas. Jis buvo numestas ant gatvės įvykio vietoje.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą - Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 policijos komisariato - atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl skundas nagrinėjamas institucijos atstovui nedalyvaujant, nes jo neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

A. T. kaltė, padarius ANK 481 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, taip pat yra grindžiama:

- BIRT ataskaitų žiūrykle, iš kurios matyti, kad 2018 m. kovo 22 d., 03.05 val. bendrajam pagalbos centrui K. pranešė apie tai, kad Labdarių g. 8, Vilniuje, prieš 5-10 minučių prie baro klientą užpuolė praeivis, papurškė į akis ašarinių dujų ir pasišalino. Bėgdamas pametė mobilaus ryšio telefoną (b.l. 5);

- Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyresniosios tyrėjos I. D. 2018 m. kovo 22 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2018 m. kovo 22 d., apie 03.06 val., patruliavimo metu iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojų dalies gavo pranešimą, kad adresu Vilniuje, Labdarių g. 8 prie bare klientą užpuolė praeivis, pripurškė į akis ašarinių dujų. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėjas M. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, jog prie baro atėjo neblaivus jaunuolis, kuris išsitraukė dujų balionėlį ir pradėjo jomis purkšti į žmones, buvusius lauke. Kilus konfliktui, vaikinas purškęs dujomis, ant žemės pametė savo mobilaus ryšio telefoną „Huawei Leica“ (IMEI: (duomenys neskelbtini)) pilkos spalvos, su sudaužytu priekiniu ekrano stikliuku. Po to pradėjo šalintis link Totorių gatvės, kadangi į barą buvo neįleidžiamas. Žmonės, kurie buvo apipurkšti ašarinėmis dujomis, pretenzijų neturi. Vaikino požymiai: ūgis 1.70 m, šviesių plaukų su barzda, dėvėjo juodos spalvos odinę striukę, juodas kelnes. Pareigūnai su M. K. patikrino aplinkui esančias gatves ir klubą „Misterija“, vaikino nerado (b.l. 6);

- 2018 m. kovo 22 d. pakvitavimu, kuriuo mobilaus ryšio telefonas „Huawei P9“ (IMEI: (duomenys neskelbtini)) buvo grąžintas A. T.;

- informacija apie A. T. patraukimą administracinėn atsakomybėn, iš kurios matyti, kad 2017 m. rugsėjo 9 d. jis buvo baustas administracine tvarka pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį (b.l. 8-9).

Pareiškėjo A. T. skundas netenkinamas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad skundžiamą nutarimą priėmusi institucija nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, surinko visus įrodymus bei, priešingai nei teigiama skunde, juos tinkamai įvertino.

ANK 481 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pakartotinį necenzūrinių žodžių ar gestų viešosiose vietose vartojimą, taip pat įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas, būtina nustatyti, kad atitinkami veiksmai būtų atlikti viešoje vietoje ir kad šiais veiksmais buvo siekiama realiai pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Teismų praktikoje veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo (kiti, pašaliniai, asmenys), ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Tai yra viešoji tvarka gali būti pažeidžiama ir tada, kai aplink (šalia) yra kitų žmonių, tiek ir tada, kaip aplink tokių žmonių nėra.

Byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina faktą, kad nagrinėjamas incidentas įvyko viešoje vietoje – prie baro, esančio Labdarių g. 8, Vilniuje, prie kurio stovėjo lankytojai. Bare tuo metu taip pat buvo klientų, kurie bet kada galėjo išeiti į lauką. Šios aplinkybės neginčijo ir pareiškėjas. Tačiau siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnį, taip pat būtina nustatyti šios veikos padarinius - realius viešosios tvarkos ir žmonių rimties pažeidimus arba siekimą, t.y. kaltininko tikslą šiuos padarinius sukelti.

Pareiškėjas A. T. neneigė faktinių bylos aplinkybių, kad jis papurškė vyrui į akis ašarinių dujų, tačiau teigė, kad taip jis veikė veikdamas būtinosios ginties sąlygomis.

Būtinąją gintį reglamentuoja ANK 13 straipsnis, kuriame nurodyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (1 dalis). Asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką padarė gindamas savo ar kito asmens teises ar laisves, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo ir priešingo teisei kėsinimosi (2 dalis). Būtinosios ginties ribos yra peržengiamos tuo atveju, kai gynyba akivaizdžiai neatitinka priešingo teisei kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė priešingas teisei kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika (3 dalis).

Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia administracinio įstatymo saugomas vertybes, nurodytas ANK 13 straipsnio 2 dalyje. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis.

Pareiškėjas teismo posėdyje teigė, kad jam išėjus iš baro į lauką, jį užpuolė vyras, su kurio jo nuomonės išsiskyrė bare. Atsitraukęs kelis žingsnius pareiškėjas įspėjo tą vyrą, kad papurkš dujomis, tačiau tas vyras, prisidengęs ranka veidą, vis tiek ėjo link jo, todėl jis ir papurškė dujomis.

Šiuos pareiškėjo parodymus paneigė tiesiogiai nagrinėjamą įvykį matęs liudytojas M. K., kuris duodamas parodymus teisme ir būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nurodė, kad jam su kolege barmene išėjus į lauką parūkyti, jie matė prie baro administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir dar du vyrus. Liudytojo kolegė priėjo prie tų vyrų, norėdama paklausti, kas atsitiko, tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo išsitraukė dujų balionėlį ir papurškė dujas ratu, rėkdamas „kas nori dar dujų, kas dar negavo?“ Dėl to dujų į akis pakliuvo ne tik nukentėjusiajam, bet ir liudytojo kolegei (barmenei). Dujas papurškusį asmenį jie nustūmė, bet bijojo prie jo artintis, nes jis galėjo dar pripurkšti dujų. Šio liudytojo teigimu, lauke jokio konflikto tarp administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir tų dviejų vyrų nebuvo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, papurškęs dujų, pasišalino, tačiau pametė mobilaus ryšio telefoną.

Taigi šie liudytojo parodymai paneigė pareiškėjo skunde ir posėdyje nurodytą versiją, kad jis veikė būtinosios ginties sąlygomis, nes liudytojas, stovėdamas 5 metrų atstumu, nematė, kad koks nors asmuo būtų puolęs administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį ar jam būtų kilęs koks nors realus pavojus, nuo kurio jis turėtų gintis. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti šio liudytojo parodymais, kadangi šis liudytojas asmeniškai A. T. nepažįsta ir byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad jis galėtų būti šališkas ar dėl kitų priežasčių siektų melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį.

Be to, šiuos liudytojo M. K. parodymus patvirtina ir kita byloje esanti medžiaga. Kaip matyti iš byloje esančios BIRT ataskaitų žiūryklės ir Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo, M. K. apie nagrinėjamą įvykį iš karto pranešė policijai, teigdamas, jog jų baro klientas išėjo į lauką parūkyti, pro šalį einantis asmuo dėl neaiškių priežasčių papurškė tam žmogui dujomis į akis ir pasišalino, pamesdamas savo mobilaus ryšio telefoną. Baro darbuotojai teikia nukentėjusiajam pagalbą, plauna pienu akis (b.l. 5). Į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams M. K. nurodė, kad prie baro atėjo neblaivus jaunuolis, kuris išsitraukė dujų balionėlį ir pradėjo dujomis purkšti į žmones, buvusius lauke (b.l. 6). Apie jokį konfliktą pranešimuose minima nebuvo.

Teismas nesivadovauja pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad tuo metu, kai jis su nukentėjusiuoju buvo lauke prie baro, nieko daugiau nebuvo, nes šiuos jo parodymus paneigė liudytojas M. K., kuriais teismas, kaip jau buvo minėta, neturi jokio pagrindo abejoti. Šis liudytojas patvirtino teismui, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo lauke prie baro stovėjo su dviem vyrais, prie jų dar buvo priėjusi jo kolegė – barmenė, kuriai taip pat, kaip ir nukentėjusiajam, be jokios priežasties buvo pripukšta į akis dujų, dėl ko ji anksčiau nustatyto darbo laiko dėl sveikatos sutrikimo (akių pažeidimų) buvo privesta išeiti iš darbo namo. Be to, šio liudytojo teigimu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dujas purškė ratu, rėkdamas „kas nori dar dujų, kas dar negavo?“, o ne buvo nusitaikęs į konkretų asmenį, kuris neva jį puolė, dėl ko šalia stovėjusiems asmenis dujos į akis galėjo patekti netyčia.

Įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus teismas pritaria skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos nuomonei, kad A. T. veiksmuose yra nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 2 dalyje, požymių, kadangi jis, būdamas viešoje vietoje, be priežasties purškė ašarinėmis dujomis į žmones, stovėjusius prie baro, nors jokio poreikio tam nebuvo. Tokia jo veika sutrikdė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, nes dėl to buvo kviečiama policija bei sutrikdytas įprastas baro darbas, nes nukentėjusiajam bare buvo teikiama skubi pagalba, o barmenė, kaip paaiškino liudytojas, dėl pažeistų akių turėjo anksčiau iš darbo išeiti namo. Dėl šios priežasties A. T. administracinio nusižengimo bylą nutraukti pagrindo nėra ir jis pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 2 dalyje.

Pažymėtina, jog skundžiamame nutarime nurodyta, kad nustatyta A. T. atsakomybė sunkinanti aplinkybė, numatyta ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte, t.y. tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. Tačiau, kaip minėta, A. T. administracinėn atsakomybėn yra patraukas už pakartotinį nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, numatytą ANK 481 straipsnio 2 dalyje, todėl šiuo atveju pakartotinumas yra administracinio nusižengimo kvalifikuojantis požymis, o ne atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Dėl šios priežasties pripažintina, kad minėta atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra nurodyta nepagrįstai, dėl ko ji šalintina ir pripažintina, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta nei A. T. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vis dėlto įvertinus tai, kad A. T. skundžiamu nutarimu yra paskirta ANK 481 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda – 140 eurų, todėl keisti nutarimo šiuo pagrindu ir švelninti jam skirtą baudą jokio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2018 m. kovo 22 d. nutarimą Nr. 14-ANR_N-387-2018 palikti nepakeistą ir A. T. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.