Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. G. patikslintą ieškinį atsakovams V. B., L. R., E. K. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo; trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas nurodė, kad jis su atsakovėmis yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, bendranaudotojai. Ieškovas pateikė atsakovams pasiūlymą nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarką bei pateikė naudojimosi tvarkos nustatymo planą, tačiau atsakovės su jo siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka nesutinka. 2003 m. lapkričio 3 d. tarp žemės sklypo valdytojų buvo nustatyta naudojimosi juo tvarka, tačiau pagal nusistovėjusią tvarką įvažiavime į žemės sklypą ieškovas S. G. statė automobilį prie savo gyvenamojo namo Nr. 32, palikdamas pakankamai vietos praėjimui, o ir kiti gyvenamųjų patalpų savininkai 2 metrų atstumu nuo jų gyvenamųjų patalpų žemės sklypu naudojosi savo nuožiūra. Kiti žemės sklypo valdytojai patekimui prie gyvenamojo namo Nr. 32A naudodavosi kitoje žemės sklypo pusėje esančiu privažiavimu iš (duomenys neskelbtini) gatvės, atsiveždavo malkas, biokurą, atlikdavo ir iki šiol atlieka fekalijų ištraukimo darbus. Kito patekimo šiems darbams atlikti kaip tik per (duomenys neskelbtini) g. nėra. Į bendro naudojimo sklypo dalį C (pagal seną naudojimosi tvarką) tiesioginio patekimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės nėra, ginčo sklypą ir (duomenys neskelbtini) gatvę skiria kitas žemės sklypas, kuris įstatymų nustatyta tvarka šiai dienai nesuformuotas. Pagal naują planą ieškovas asmeniškai naudotųsi raidėmis "A" ir "Al" pažymėta Žemės sklypo dalimi, "B" raide pažymėta Žemės sklypo dalimi (esančia po Pastatu) Ieškovas naudotųsi bendrai su Atsakove V. B., o "D" raide pažymėta Žemės sklypo dalimi ieškovas naudotųsi bendrai su kitais Žemės sklypo bendraturčiais/valdytojais. Naujame plane užtikrinama ginčo šalių galimybė patenkinti savo buitinius, ūkinius poreikius, susijusius su pastatų priežiūra, gerinimu, sauga.

Atsakovė L. R. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad visus bendraturčius tenkino sena nusistovėjusi naudojimosi tvarka, kadangi kito priėjimo prie namo nėra, iš (duomenys neskelbtini) g. patekti prie namo neįmanoma, nes ten stovi tvora. Taip pat nėra nustatytas servitutas, leidžiantis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune savininkams naudotis žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) Kaune, priėjimui/privažiavimui prie jų gyvenamųjų namų. Ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi tvarka neatitinka visų bendraturčių teisėtų interesų bei užkerta jiems kelią patekti prie savo nekilnojamojo turto (e. b. t. 2, b. l. 96-101).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje nustatyta, kad 0,0278 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Kaune, (toliau – sklypas) nuosavybės teise priklauso ieškovui S. G. (0,0154 ha) ir Lietuvos Respublikai (0,0124 ha) (e. b. t. 1, b. l. 7-8, e. b. t. 2, b. l. 55-58). Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-398, buvo nustatytos 0,0124 ha dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, dalys: L. R. – 0,0072 ha žemės sklypo dalis, V. B. – 0,0052 ha žemės sklypo dalis (e. b. t. 2, b. l. 59). 2014 m. gruodžio 1 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 8SŽN-391 0,0072 ha dalis sklypo išnuomota atsakovei L. R. (e. b. t. 1, b. l. 90-91). Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad 2003 m. lapkričio 3 d. tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini) valdytojų buvo nustatyta naudojimosi juo tvarka: 2003-11-03 tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini) valdytojų buvo nustatyta naudojimosi juo tvarka: S. G. žemės sklypo dalimis A ir B (atitinkamai 8 ir 15 kv. m. ploto) naudojasi atskirai, o žemės sklypo dalimi C, bendro 131 kv. m. ploto, (pagal seną naudojimosi tvarką) visi Žemės sklypo valdytojai naudojasi bendrai (e. b. t. 2, b. l. 73). Ši aplinkybė nustatyta ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-180-877/2017 (e. b. t. 1, b. l. 39). Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1336-259/2017 nurodyta, kad teisėjų kolegija nustatė, kad 2003-11-03 tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų ir valdytojų (V. O. G., T. N., A. M., S. G.) buvo nustatyta tokia naudojimosi juo tvarka: S. G. naudosis žemės sklypo dalimis A ir B (atitinkamai 8 ir 15 kv. m. ploto), o žemės sklypo dalimi C bendro 131 kv. m. ploto visi žemės sklypo valdytojai naudosis bendrai (e. b. t. 1, b. l. 51). Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas – 78 kv. m., bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui S. G. (61/100 dalys) ir V. B. (39/100 dalys); gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas – 84 kv. m., po ½ dalį priklauso atsakovėms L. R. ir E. K. (e. b. t. 1, b. l. 95-100). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. A-1830 organizavo žemės sklypo prie pastatų (1A2m, 2I1m), (duomenys neskelbtini) Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (e. b. t. 2, b. l. 159-160). Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2019 m. kovo 26 d. sustatė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-218—(14.8.129.), kuriame, be kita ko, nurodė, kad ties (duomenys neskelbtini) gatve, tarp gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų stovi pastatyta medinių konstrukcijų tvora su metalinių stulpų įtvirtinimais bei išbetonuota pamatine dalimi, taip pat įrengti tokių pačių konstrukcijų vartai ir varteliai (e. b. t. 2, b. l. 152-156). 2019 m. kovo 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu antstolis M. P. konstatavo, kad tarp namų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra tvora aptvertas vidaus kiemas; tarp medinio namo (duomenys neskelbtini) sienos ir namo (duomenys neskelbtini) mūrinės sienos yra medinė tvora, praėjimo kelio iš namo (duomenys neskelbtini) kiemo link namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nėra (e. b. t. 2, b. l. 161-162).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vienas iš atvejų, kai savininkas tam tikras nuosavybės teisės į daiktą dalis teisėtai perduoda kitam asmeniui, yra daikto nuoma. Valstybei nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklausančios žemės sklypo dalies išnuomojimas reiškia nuosavybės teisės dalies – valdymo ir naudojimosi žemės sklypu teisių – perdavimą žemės nuomininkui, kuris sutarties pagrindu tampa daikto – žemės sklypo dalies – valdytojas ir naudotojas. Tuo tarpu ieškinys pareikštas būtent dėl žemės sklypo naudojimosi klausimų, t. y. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto – žemės sklypo – naudojimosi tvarkos nustatymo. Tokiomis aplinkybėmis bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimas yra galimas naudojimosi žemės sklypu klausimą privalomai derinant ne tik su bendraturčiu, bet ir su nuomininku, nes tik taip įmanoma užtikrinti šių asmenų teisių ir teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009).

Teismų praktikoje naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka nustatoma taikant šiuos kriterijus: 1) teisėtumo kriterijus; 2) adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus; 3) socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus; 4) naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus; 5) faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus (žr. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgą).

Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011).

Teisinio reguliavimo apibrėžtumo, pagrįstų lūkesčių ir kiti civilinės teisės principai (CK 1.2, 1.5, kiti straipsniai) bei nuosavybės teisės (kaip daiktinės teisės) prigimtis lemia civilinių teisinių santykių stabilumo siekį. Bendrosios nuosavybės santykiuose šio tikslo siekiama įvairiomis priemonėmis (pavyzdžiui, pirmenybės teise pirkti parduodamas dalis, reikalavimu dalykinius klausimus spręsti bendru sutarimu ir kita). Tačiau vienas iš svarbesnių civilinių santykių stabilumo nustatant bendrosios nuosavybės naudojimo tvarką garantų – teismų praktikoje nusistovėjęs reikalavimas atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2003). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai, daromi bendraturčių iniciatyva, kuriais kuo mažiau būtų keičiami turto įsigijimo metu šalių valią atitikę susitarimai dėl naudojimo tvarkos. Taip būtų užtikrinta proporcinga bendraturčių teisių apsauga nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007).

Byloje nustatyta, kad tarp šalių yra nusistovėjusi faktinė naudojimosi sklypu tvarka, analogiška nurodytai 2002 m. sausio 11 d. parengtame žemės sklypo plane M 1:500 (toliau – senasis planas; e. b. t. 1, b. l. 36), pagal kurią ieškovas asmeniškai naudojasi sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais „A“ ir „B“ (23 kv. m. bendro ploto), bei bendrai su kitais bendranaudotojais naudojasi sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“ (255 kv. m.). Tą patvirtina ir civilinėje byloje Nr. e2-180-877/2017 teismo nustatytos aplinkybės, jog atsakovė L. R. ir kiti sklypo bendraturčiai yra įsirengę gėlynus, laiko daiktus bendrojo naudojimo sklype C ir dėl to neturi vienas kitam pretenzijų (e. b. t. 1, b. l. 41). Kaip matyti iš senojo plano, „C“ indeksu pažymėta sklypo dalis apima ir žemę po pastatais. Po pastatais yra 162 kv. m. žemės (78 + 84). Pastatais neužstatytos „C“ dalies plotas sudaro 93 kv. m., o kartu su „A“ ir „B“ dalimis – 116 kv. m. (93 + 23). Kaip matyti iš 2018 m. lapkričio 13 d. UAB „Žemetra“ žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano (toliau – naujasis planas; e. b. t. 2, b. l. 77), ieškovas siekia esmingai pakeisti tarp bylos šalių nusistovėjusią sklypo naudojimo tvarką, palikdamas atsakovėms bendrai naudotis 17 kv. m. pastatais neužstatytu plotu, neturinčiu tiesioginio susisiekimo su viešaisiais keliais. Todėl teismas konstatuoja, jog ieškovo siūloma naudojimosi sklypu tvarka neatitinka faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijaus.

Naujajame plane nenumatytas priėjimas atsakovėms iš bendrai naudojamos žemės prie joms priklausančių gyvenamųjų namų, kad jos turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais. Anot ieškovo, patekti iki gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) Kaune, galima iš (duomenys neskelbtini) pusės. Byloje nustatyta, jog tiesioginio patekimo prie atsakovių L. R. ir E. K. bendrai valdomo gyvenamojo namo bei atsakovės V. B. valdomos gyvenamojo namo dalies iš (duomenys neskelbtini) nėra, ką ieškinyje pripažįsta ir pats ieškovas. Atsakovės prie savo gyvenamųjų namų patekti iš (duomenys neskelbtini)g. pusės gali tik per kitą valstybei priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiame sklype kelio servitutas patekimui iki sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, nenustatytas. Atsakovės šiame sklype neturi jokių statinių, jis joms nėra išnuomotas ar perduotas panaudai. Užbaigus sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo procedūras, šį sklypą ketina įsigyti jame pastatyto daugiabučio namo bendraturčiai, ką patvirtino 2019 m. balandžio 2 d. posėdyje apklausta liudytoja L. L.-U.. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant materialiosios teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomą, aiškinimo ir taikymo klausimus, yra pažymėta, kad valstybinės žemės nuomos santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Jis riboja šių santykių šalių galimybę, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas negu tas, kurias įtvirtina imperatyviosios įstatymų nuostatos. Valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik griežtai laikantis imperatyviųjų teisės normų nuostatų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013; 2015 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-640-611/2015; 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-313/2016 30, 36 punktus). Atsakovės neturi jokio teisėto pagrindo naudotis valstybiniu žemės sklypu (duomenys neskelbtini) Kaune, todėl, nustačius ieškovo siūlomą naudojimosi sklypu tvarką, jos būtų priverstos pažeidinėti kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, teisės aktų reikalavimus. Be to, byloje nustatyta, jog žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, įrengta tvora su vartais, valdoma šio sklypo naudotojų, per kurią patenkama į šį sklypą. Todėl atsakovių galimybė patekti iki savo gyvenamųjų namų per sklypą (duomenys neskelbtini) Kaune, būtų priklausoma ir nuo kitų asmenų valios. Taigi, konstatuotina, jog ieškovo siūloma naudojimosi sklypu tvarka neatitinka ir naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijaus, taip pat teisėtumo kriterijaus.

Be to, kasacinis teismas 2019?m. balandžio 11?d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019 išaiškino, kad teismas, spręsdamas bylą dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra ir žemės sklypo bendraturčiams priklausantys statiniai, tvarkos nustatymo, pirmiausiai turi nustatyti,?kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai. Taip pat turi būti nustatyta, kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam?statiniui?naudoti pagal paskirtį,?ir ši dalis paliekama bendrai?naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys. Tik nustačius tokiu būdu kiekvienam bendraturčiui tenkančią po statiniais esančią, taip pat prie statinių esančią jiems pagal paskirtį naudoti būtiną žemės sklypo dalį, likęs žemės sklypo plotas priskiriamas asmeniškai naudoti tiems žemės sklypo bendraturčiams, kurių turima bendrosios?dalinės?nuosavybės dalis, vertinant žemės sklype tenkančiu ploto dydžiu, yra didesnė už tą, kurią užima jiems tenkanti po statiniais esanti ir prie statinių esanti jiems naudoti pagal paskirtį būtina žemės sklypo dalis. Jeigu bendraturčiams asmeniškai naudoti priskirti žemės sklypo plotai suformuoti taip, kad juos pagal paskirtį naudoti galima tik nustačius patekti?į juos būtinus bendro naudojimo takus (kelius), toks bendro naudojimo žemės sklypo plotas turi būti priskirtas lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems jis būtinas, kad galėtų naudoti asmeniškai?naudotis?jiems priskirtus žemės sklypo plotus.

Byloje nustatyta, kad atsakovėms L. R. bei V. B. žemės sklypo dalys buvo išnuomotos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ ir šiuo nutarimu patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 7 ir 8 punktais. 2014 m. gegužės 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-398 (e. b. t. 2, b. l. 59) priėmimo metu galiojusios redakcijos Taisyklių 8 punktas, be kita ko, nustatė: kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, – statinio ar įrenginio bendraturčiams parduodama žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais (jeigu jų yra) eksploatuoti; valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį, turi būti užtikrinamas patekimas (privažiavimas) nuo įvažiavimo į žemės sklypą į kiekvienam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti išskirtą atskirą žemės sklypo dalį; žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo dalis nuo įvažiavimo į žemės sklypą iki kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti išskirtos atskiros žemės sklypo dalies laikoma visiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams reikalingu bendro naudojimo plotu; jis paskirstomas proporcingai kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas šių statinių ar įrenginių savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, – šių statinių ar įrenginių bendraturčiams.

L. R. buvo išnuomota 72 kv. m. sklypo dalis, reikalinga jos pastatui eksploatuoti, kurios 42 kv. m. yra po atsakovei priklausančia gyvenamojo namo dalimi, todėl laikytina, kad ji turi teisę naudotis 30 kv. m. plotu neužstatytoje sklypo dalyje. V. B. buvo išnuomota 52 kv. m. sklypo dalis, reikalinga jos pastatui eksploatuoti, kurios 30,42 kv. m. yra po atsakovei priklausančia gyvenamojo namo dalimi (78 x 0,39), todėl laikytina, kad ji turi teisę naudotis 21,58 kv. m. plotu neužstatytoje sklypo dalyje. Atsakovė E. K., įsigijusi nuosavybės teisę į gyvenamojo namo dalį, neįsigijo žemės, tačiau CK 6.394 straipsnio 3 dalies pagrindu įgijo teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Ieškovas 72 kv. m. sklypo dalį 2018 m. kovo 23 d. įsigijo iš buvusios savininkės E. U., kuri šią dalį 2005 m. įsigijo iš A. K. (buv. M.), kuri ją 2003 m. įsigijo iš Z. S., kuri 2003 m. ją įsigijo iš Valstybės Vyriausybės nustatyta tvarka (e. b. t. 1, b. l. 101). Todėl teismas laiko, kad E. K. nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo dalies eksploatavimui reikalingas 72 kv. m. plotas, kurio 42 kv. m. (84 / 2) yra po jai priklausančia gyvenamojo namo dalimi ir 30 kv. m. yra neužstatytoje dalyje. Visos atsakovės turi teisę naudotis 81,58 kv. m. neužstatyta sklypo dalimi, kuri, vadovaujantis Taisyklių 8 p. bei aukščiau nurodyta Kasacinio teismo praktika, plane turi būti nurodyta kaip bendro naudojimo ir išdėstyta taip, kad joje būtų realizuota galimybė atsakovėms patekti iki savo valdomų pastatų nuo įvažiavimo į sklypą. Ieškovo siūlomame naujajame plane tai neįgyvendinta.

Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 13, 17 straipsniai). Dėl to jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010). Šis teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017, 18 punktas).

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog ieškovo siūlomas naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo projektas yra netinkamas ir ydingas, todėl ieškinys netenkintinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė L. R. patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, pagrįstų mokėjimo dokumentais ir apskaičiavimais, kurios neviršija maksimalių rekomenduojamų priteisti dydžių, todėl laikytinos protingomis (e. b. t. 2, b. l. 106-107). Atmetus ieškinį, šios išlaidos priteistinos iš ieškovo atsakovei L. R..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

nusprendė:

ieškinio netenkinti.

Priteisti iš ieškovo S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.