- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-15
- Bylos Nr.
- e2-180-877/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13870-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Ieškovas
- L. R.
- Atsakovas
- S. G.
- Advokatai
- Audronė Žemeckė, Rūta Janušaitytė
- Kategorijos
- 2.4.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę byloje pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovui S. G. dėl įpareigojimo netrukdyti naudotis bendro naudojimo keliu, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje - V. B., E. U..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė L. R. 2016 m. liepos 1 d. ieškiniu atsakovui S. G. prašo įpareigoti S. G. netrukdyti L. R. naudotis bendro naudojimo žemės sklypo dalimi (keliu), plane pažymėta raide „C“, esančia žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigoti atsakovą nebestatyti jam priklausančio automobilio žemės sklypo dalyje, pažymėtoje raide „C“ žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir pašalinti savavališkai įrengtą metalinę tvorelę, pritvirtintą prie gyvenamojo namo Nr. 32 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pamato bei priteisti ieškovės bylinėjimosi išlaidas (1 t. 3-6 b. l.).
Ieškinyje nurodo, kad atsakovas prie namo pamato įrengė tvorelę, kurią užrakina ir dėl to ji negali su transporto priemone patekti arčiau jos gyvenamųjų patalpų. Atsakovas bendro naudojimo žemės sklypo dalyje laiko savo automobilį, todėl ji taip pat negali patekti prie savo patalpų.
Atsiliepimas
Atsakovas S. G. 2016-09-08 atsiliepimu į ieškinį su juo nesutinka ir prašo atmesti. Atsiliepime nurodo, kad jis 2003-07-05 Dovanojimo sutarties Nr. 4VJ-11257 pagrindu įgijo 61/100 dalį pastato - gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - gyvenamasis namas Nr. 32A). Taip pat, 2006-04-14 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1885, bei 2006-04-14 Priėmimo - perdavimo akto Nr. 273 pagrindu įgijo 82/278 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas). Ilgą laiką, nuo 2003 m., bendra nuosavybės teise šį Žemės sklypą valdė kartu su Virginija O. G., T. N., A. M. Tarpusavyje valdytojai buvo susitarę, jog įvažiavime į Žemės sklypą S. G. statys automobilį prie savo gyvenamojo namo Nr. 32, palikdamas pakankamai vietos praėjimui. Kiti Žemės sklypo valdytojai patekimui prie gyvenamojo namo Nr. 32A, naudodavosi kitoje Žemės sklypo pusėje esančiu privažiavimu iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Kita vertus, jei vietos neužtekdavo, kaimynai asmeniškai S. G. apie tai pranešdavo paskambinę mobiliuoju telefonu ar atėję į jam priklausantį gyvenamąjį būstą. Žemės sklypo valdytojai visada geranoriškai susitardavo ir rasdavo išeitį, patenkinančią visų šalių interesus. Per visą šį laiką nusiskundimų iš minėtų asmenų dėl sudarytų kliūčių naudotis bendrąja daline nuosavybe t.y. Žemės sklypu ar netinkamo Žemės sklypo dalies naudojimo S. G. nesulaukė. Situacija iš esmės pasikeitė L. R. 2013-11-04 apsigyvenus gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir 2014-12-01 iš Valstybės išsinuomojus 72/278 dalį minėto Žemės sklypo. Tapus kaimynais, iš Ieškovės L. R. S. G. sulaukė priekaištų dėl teisėtai įrengtos metalinės tvorelės ir dėl jam nuosavybės teise priklausančio automobilio, stovinčio bendro naudojimo sklypo dalyje. Ne kartą atsakovas stengėsi bendradarbiauti su ieškove ir susitarti dėl šalių interesus geriausiai patenkinančios išeities iš susidariusios situacijos, tačiau ieškovė į kalbas nesileido, kėlė konfliktines situacijas, vėliau kreipėsi į advokatės padėjėją, o 2016-07-01 su ieškiniu kreipėsi į teismą.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos nurodė, kad dėl ieškinio patenkinimo neprieštarauja (1 t. 33- 35 b.l.).
Tretieji asmenys V. B., E. U. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė L. R. 2013 m. lapkričio 4 d. pirkimo- pardavimo sutartimi įsigijo ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kita ½ šio namo dalis nuosavybės teise priklauso E. K.. Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) 61/100 dalys nuosavybės teise priklauso atsakovui S. G., 39/100 dalys V. B. (1 t. 9-11 b.l.). 0,0278 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso valstybei (124/278 dalys), S. G. (82/278 dalys) ir E. U. (72/278 dalys) (1 t. 7-8, 53-57 b.l.). Pagal 2014 m. gruodžio 1 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, 0,0072 ha ploto dalį valstybei priklausančio žemės sklypo valstybinės žemės patikėtinis Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos šešeriems metams išnuomojo L. R. (1 t. 8, 12- 14 b.l.).
Žemės sklypas prie statinių, esančių (duomenys neskelbtini), nėra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (3 t. 53 b.l.).
2003-11-03 tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini) valdytojų buvo nustatyta naudojimosi juo tvarka: S. G. žemės sklypo dalimis A ir B (atitinkamai 8 ir 15 kv.m. ploto) naudojasi atskirai, o žemės sklypo dalimi C bendro 131 kv. m. ploto visi žemės sklypo valdytojai naudojasi bendrai (1 t. 15 b.l.).
2016 m. kovo 17 d. antstolė R. S. konstatavo, kad pravažiuoti automobiliu prie namo (duomenys neskelbtini) trukdo metalinė tvorelė, užrakinta spyna (1 t. 17- 21 b.l.).
2016 m. kovo 14 d. nutarimu buvo nutarta nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal 2015 m. rugsėjo 14 d. S. G. pareiškimą dėl L. R. veiksmų (dėl automobilio, šiukšlių konteinerių statymo ant įvažiavimo į kiemą vartų, briketų iškrovimo žemės sklype, mišrūnų veislės šuns, kuris laksto kieme be pavadėlio ir dergia, nepriežiūros) (1 t. 45-46 b.l.).
2016 m. kovo 18 d. nutarimu buvo nutarta nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal 2015-11-23 L. R. pareiškimą dėl S. G. veiksmų (dėl automobilio laikymo bendro naudojimo žemės sklype) (1 t. 23 b.l.).
Tarp šalių kilo ginčas dėl naudojimosi žemės sklypo dalimi C, kuria ieškovė turi teisę naudotis kaip šio žemės sklypo dalies nuomininkė, o atsakovas - kaip sklypo dalies savininkas.
Atsakovas nurodė, kad 2003 m. su tuometinėmis žemės sklypo savininkėmis ir naudotojomis Virginija O. G., T. N., A. M. buvo susitarę, jog įvažiavime į žemės sklypą Atsakovas S. G. statys automobilį prie savo gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), palikdamas pakankamai vietos praėjimui, o ir kiti gyvenamųjų patalpų savininkai 2 metrų atstumu nuo jų gyvenamųjų patalpų žemės sklypu naudosis savo nuožiūra. Kiti žemės sklypo valdytojai patekimui prie gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), naudodavosi kitoje žemės sklypo pusėje esančiu privažiavimu iš (duomenys neskelbtini) gatvės, atsiveždavo malkas, biokurą. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad sklypo dalyje C, esančioje prie įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini), yra atsakovo naudojamos namo dalies siena su langu, iš tos pusės yra patekimas į atsakovo pastogės patalpas (1 t. 45 b.l.). Į bendro naudojimo sklypo dalį C tiesioginio patekimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės nėra, ginčo sklypą ir (duomenys neskelbtini) gatvę skiria kitas žemės sklypas, kuris įstatymų nustatyta tvarka nesuformuotas, kelio servitutas patekimui į ginčo sklypą šiuo metu nėra numatytas, šį sklypą ir (duomenys neskelbtini) gatvę skiria medinė tvora, o ginčo sklypas nuo minėto sklypo šiuo metu yra atitvertas laikina tvora, užstatytas įvairiais daiktais - šiukšlių konteineriais, mediniais padėklais, kurių savininko bylos šalys negalėjo įvardinti ( 1 t. 147, 149 b. l.).
Taigi, šiuo metu vienintelė galimybė ieškovei pateikti prie savo gyvenamojo namo yra per šalių bendrai naudojamą žemės sklypo dalį C, kurioje atsakovas prie savo gyvenamojo namo sienos kartais laiko savo automobilį. Iš žemės sklypo plano, šalių pateiktų nuotraukų, paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė dėl sklypo C konfigūracijos neturi jokių faktinių galimybių iki pat savo gyvenamųjų patalpų patekti automobiliu. Kaip teisingai nurodo atsakovas, faktiškai prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) automobiliu būtų galima patekti iš (duomenys neskelbtini) gatvės pro daugiabutį namą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau žemės sklypas prie šio namo nėra suformuotas, todėl šiuo metu tam nėra teisinės galimybės o dėl įrengtų tvorų - ir faktinės galimybės. Ieškovės teigimu, atsakovas pažeidžia jos teises naudotis ginčo žemės sklypu, laikydamas jame savo automobilį ir prie namo sienos įrengęs rakinamus vartelius. Atsakovo pateiktoje nuotraukoje Nr. 8 (1 t. 144 b. l.) užfiksuoti prie pat jo lango pastatyti ieškovės svečių automobiliai.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 str. 1 d. nustato, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės objektą ir juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, todėl bendraturčiai, įgyvendindami šias teises, privalo išnaudoti visas galimybes, derindami savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo. Sprendžiant ginčus dėl bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo, jų interesai turi būti įvertinti taikant nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos bei proporcingumo, interesų derinimo ir pusiausvyros principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-09 Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1, Teismų praktika Nr. 32). Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad spręsdamas bendraturčio veiksmus kaip darančius žalą kitų bendraturčių teisėms ar teisėtiems interesams, turi įvertinti, ar jie savo veiksmais įgyvendindami turimas teises į turtą, esantį bendrąja daline nuosavybe, nesukūrė padėties, apsunkinančios to turto tolesnį naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-972/2003, 2008-12-23 nutartis byloje Nr. 3K-3-588/2008, 2009-02-13 nutartis byloje Nr. 3K-3-33/2009 ir kt.).
Pagal Konstitucijos 28 straipsnį asmuo, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių. Lietuvos Respublikos CK 1.137 str. nustato, kad asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, nepažeisti kito asmens teisių ir teisėtų interesų. Jeigu pažeidžiamos savininko teisės, jis gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.).
Kai asmuo ginčija kitų bendraturčių veiksmus, kaip darančius žalą jo teisėms ar teisėtiems interesams, būtina įvertinti, ar tie veiksmai iš tikrųjų sukūrė padėtį, apsunkinančią vieno iš bendraturčių turto tolesnį naudojimą. Ieškovė nurodė, kad ji negali įsivežti į kiemą kieto kuro briketų, įsinešti buitinės technikos, baldų ir kitų stambių gabaritų reikiamų daiktų, kadangi atsakovui pastačius automobilį lieka visiškai siauras praėjimas. Be to, ji artimiausiu metu planuoja daryti gyvenamojo namo vidaus remontą, todėl jai reikės patekti prie gyvenamojo namo su statybinėmis medžiagomis. Patekimui trukdo ir atsakovo prie gyvenamojo namo pamatų pritvirtinta tvorelė (spyna rakinami varteliai), kurie apriboja patekimą iš (duomenys neskelbtini)į sklypo dalį C. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Dėl įvairių daiktų laikymo, o taip pat ir automobilio, turi susitarti visi ginčo žemės sklypo savininkai ir teisėti valdytojai. Atsakovas nėra gavęs ieškovės sutikimo dėl automobilio laikymo bendrai naudojamame žemės sklype, nepateikė jokių įrodymų, kad automobilio negalėtų laikyti jam asmeniškai naudotis paskirtoje žemės sklypo dalyje, todėl įvertinus byloje esančius įrodymus spręstina, kad atsakovo automobilio laikymas bendro naudojimo žemės sklypo dalyje sudaro ieškovei kliūtis ir nepatogumus reikalui esant su transporto priemone kuo arčiau patekti prie jos naudojamų gyvenamųjų patalpų. Ieškovės reikalavimas netrukdyti jai naudotis žemės sklypu bei patekti su transporto priemone kuo arčiau jos gyvenamųjų patalpų laikytinas pagrįstu, todėl tenkintas (CPK 178 str.).
Iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad patekimą į žemės sklypą transporto priemonėmis riboja ir atsakovo prie namo pamato įrengta tvorelė (varteliai), kurią atsakovas užrakina, tokiu būdu užtverdamas įvažiavimą į žemės sklypo dalį C. Dėl tvorelės įrengimo ieškovės sutikimo nedavė. Nustačius, kad minėta tvorelė apriboja ieškovei galimybę transporto priemonėmis patekti prie jos gyvenamųjų patalpų, atsakovas įpareigotinas tvorelę pašalinti.
Pažymėtina, kad žemės sklypo dalis C nėra suformuota kaip kelias, kaip tai nurodo ieškovė savo reikalavime. Nuostata dėl automobilių ir kitų daiktų laikymo bendro naudojimo žemės sklype tik esant visų bendraturčių sutikimui vienodai galioja visiems žemės sklypo valdytojams ir bendraturčiams. Iš atsakovo, liudytojos M. B. paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir kiti sklypo bendraturčiai yra įsirengę gėlynus, laiko daiktus bendrojo naudojimo sklype C ir dėl to neturi vienas kitam pretenzijų. Iki ieškovei įsigyjant nuosavybę (duomenys neskelbtini), buvo žodinis bendraturčių susitarimas, leidžiantis atsakovui savo automobilį laikyti bendro naudojimo žemės sklypo dalyje prie jo namo sienos, kadangi toje namo pusėje yra atsakovo gyvenamųjų patalpų langai, patekimas į pastogės patalpas. Kaip nustatyta iš atsakovo paaiškinimų, į bylą pateiktos nuotraukos (1 t. 7 b. l.), S. G. automobilį pastato prie pat savo namo sienos, palikdamas pakankamą (apie 1,5 m. pločio) taką praėjimui, tokiu būdu kitų žemės sklypo valdytojų galimybė patekti pėsčiomis prie savo gyvenamųjų patalpų nėra apribota. Toks susitarimas teismo vertinimu atitiko bendrosios nuosavybės subjektų interesų derinimo principą, nes iš esmės iki kitų bendraturčių gyvenamųjų patalpų dėl sklypo dalies C konfigūracijos transporto priemonėmis patekti iš (duomenys neskelbtini)gatvės nėra galimybės, o kitų asmenų automobilių laikymas prie pat ieškovo gyvenamųjų patalpų lango pažeistų jo ir jo šeimos narių teisę į privatumą. Kita vertus, kreiptis į atsakovą dėl automobilio patraukimo kiekvieną kartą norint atsivežti kurą, didesnių išmatavimų daiktus, baldus, statybines medžiagas esant konfliktiškiems bendraturčių santykiams sukeldavo ieškovei nepatogumus. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad ji neprieštarautų, jei atsakovas savo automobilio žemės sklypo dalyje C nelaikytų nuo 20 valandos vakare iki 9 valandos rytą. Teismo nuomone, tokia ieškovės pozicija labiau atitinka atsakovo, kaip žemės sklypo bendraturčio, interesus, mažiau varžo jo teises, bei užtikrina ieškovės teises ir teisėtus interesus esant reikalui atsivežti didesnių išmatavimų daiktus, statybines medžiagas kuo arčiau savo gyvenamųjų patalpų. Teismas pažymi, kad šis teismo sprendimas nesuteikia ieškovei teisės be kitų žemės sklypo valdytojų sutikimo nuo 9 valandos rytą iki 20 valandos vakare žemės sklypo dalyje C laikyti jai ir jos svečiams ar paslaugų teikėjams priklausančius automobilius ilgesniam laikui, negu reikia atsivežtų daiktų ar krovinių iškrovimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė sumokėjo 31 Eur žyminį mokestį bei 280 Eur už advokato padėjėjos Rūtos Janušaitytės teisinę pagalbą rengiant ieškinį ir atstovaujant teisme (1 t. 130-131). Atsižvelgiant į suteiktų paslaugų pobūdį ir kiekį, išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, yra protingos ir pagrįstos, todėl priteistinos ieškovei iš atsakovo (CPK 93 str. 1d.; 98 str.). Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Nagrinėjant bylą susidarė 5,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis. Ieškinį patenkinus, šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p.; 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Įpareigoti S. G. netrukdyti L. R. naudotis bendro naudojimo žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „C“, esančia žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įpareigoti atsakovą nuo 20 valandos vakare iki 9 valandos rytą nestatyti jam priklausančio automobilio žemės sklypo dalyje, pažymėtoje raide „C“ žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir pašalinti savavališkai įrengtą metalinę tvorelę, pritvirtintą prie gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pamato.
Priteisti iš S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 311 Eur (tris šimtus vienuolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,10 Eur (penkis eurus 10 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.