Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas įpareigojo S. G. netrukdyti L. R. naudotis bendro naudojimo žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „C“, esančia žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įpareigojo atsakovą nuo 20 valandos vakare iki 9 valandos ryto nestatyti jam priklausančio automobilio žemės sklypo dalyje, pažymėtoje raide „C“ žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir pašalinti savavališkai įrengtą metalinę tvorelę, pritvirtintą prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pamato. Teismas nustatė, kad ieškovė L. R. 2013 m. lapkričio 4 d. pirkimo- pardavimo sutartimi įsigijo ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kita ½ šio namo dalis nuosavybės teise priklauso E. K.. Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) 61/100 dalys nuosavybės teise priklauso atsakovui S. G., 39/100 dalys V. B. 0,0278 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso valstybei (124/278 dalys), S. G. (82/278 dalys) ir E. U. (72/278 dalys). Pagal 2014 m. gruodžio 1 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, 0,0072 ha ploto dalį valstybei priklausančio žemės sklypo valstybinės žemės patikėtinė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos šešeriems metams išnuomojo L. R. 2003 m. lapkričio 3 d. tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini) valdytojų buvo nustatyta naudojimosi juo tvarka: S. G. žemės sklypo dalimis A ir B (atitinkamai 8 ir 15 kv. m. ploto) naudojasi atskirai, o žemės sklypo dalimi C bendro 131 kv. m. ploto visi žemės sklypo valdytojai naudojasi bendrai (1 t. 15 b. l.). 2016 m. kovo 17 d. antstolė R. S. konstatavo, kad pravažiuoti automobiliu prie namo (duomenys neskelbtini) trukdo metalinė tvorelė, užrakinta spyna (1 t. 17-21 b. l.). Tarp šalių kilo ginčas dėl naudojimosi žemės sklypo dalimi C, kuria ieškovė turi teisę naudotis kaip šio žemės sklypo dalies nuomininkė, o atsakovas – kaip sklypo dalies savininkas. Į bendro naudojimo sklypo dalį C tiesioginio patekimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės nėra, ginčo sklypą ir (duomenys neskelbtini) gatvę skiria kitas žemės sklypas, kuris įstatymų nustatyta tvarka nesuformuotas, kelio servitutas patekimui į ginčo sklypą šiuo metu nėra numatytas, šį sklypą ir (duomenys neskelbtini) gatvę skiria medinė tvora, o ginčo sklypas nuo minėto sklypo šiuo metu yra atitvertas laikina tvora, užstatytas įvairiais daiktais - šiukšlių konteineriais, mediniais padėklais, kurių savininko bylos šalys negalėjo įvardinti (1 t., 147, 149 b. l.).Teismas nurodė, kad šiuo metu vienintelė galimybė ieškovei pateikti prie savo gyvenamojo namo yra per šalių bendrai naudojamą žemės sklypo dalį C, kurioje atsakovas prie savo gyvenamojo namo sienos kartais laiko automobilį. Iš žemės sklypo plano, šalių pateiktų nuotraukų, paaiškinimų teismas nustatė, kad ieškovė dėl sklypo C konfigūracijos neturi jokių faktinių galimybių iki pat savo gyvenamųjų patalpų patekti automobiliu. Nurodė, kad atsakovas nėra gavęs ieškovės sutikimo dėl automobilio laikymo bendrai naudojamame žemės sklype, nepateikė jokių įrodymų, kad automobilio negalėtų laikyti jam asmeniškai naudotis paskirtoje žemės sklypo dalyje. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad atsakovo automobilio laikymas bendro naudojimo žemės sklypo dalyje sudaro ieškovei kliūtis ir nepatogumus, reikalui esant, su transporto priemone kuo arčiau patekti prie jos naudojamų gyvenamųjų patalpų. Todėl ieškovės reikalavimą netrukdyti jai naudotis žemės sklypu bei patekti su transporto priemone kuo arčiau jos gyvenamųjų patalpų patenkino.Teismo vertinimu, iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad patekimą į žemės sklypą transporto priemonėmis riboja ir atsakovo prie namo pamato įrengta tvorelė (varteliai), kurią atsakovas užrakina, tokiu būdu užtverdamas įvažiavimą į žemės sklypo dalį C. Dėl tvorelės įrengimo ieškovė sutikimo nedavė. Nustatęs, kad minėta tvorelė apriboja ieškovei galimybę transporto priemonėmis patekti prie jos gyvenamųjų patalpų, teismas sprendė, kad atsakovas įpareigotinas tvorelę pašalinti.Teismas pažymėjo, kad žemės sklypo dalis C nėra suformuota kaip kelias, kaip tai nurodė ieškovė savo reikalavime. Nuostata dėl automobilių ir kitų daiktų laikymo bendro naudojimo žemės sklype tik esant visų bendraturčių sutikimui vienodai galioja visiems žemės sklypo valdytojams ir bendraturčiams. Iš atsakovo, liudytojos M. B. paaiškinimų teismas nustatė, kad ieškovė ir kiti sklypo bendraturčiai yra įsirengę gėlynus, laiko daiktus bendrojo naudojimo sklype C ir dėl to neturi vienas kitam pretenzijų. Iki ieškovei įsigyjant nuosavybę (duomenys neskelbtini), buvo žodinis bendraturčių susitarimas, leidžiantis atsakovui savo automobilį laikyti bendro naudojimo žemės sklypo dalyje prie jo namo sienos, kadangi toje namo pusėje yra atsakovo gyvenamųjų patalpų langai, patekimas į pastogės patalpas. S. G. automobilį pastato prie pat savo namo sienos, palikdamas pakankamą (apie 1,5 m pločio) taką praėjimui, tokiu būdu kitų žemės sklypo valdytojų galimybė patekti pėsčiomis prie savo gyvenamųjų patalpų nėra apribota. Toks susitarimas, teismo vertinimu, atitiko bendrosios nuosavybės subjektų interesų derinimo principą, nes iš esmės iki kitų bendraturčių gyvenamųjų patalpų dėl sklypo dalies C konfigūracijos transporto priemonėmis patekti iš (duomenys neskelbtini) gatvės nėra galimybės, o kitų asmenų automobilių laikymas prie pat ieškovės gyvenamųjų patalpų lango pažeistų jos ir jos šeimos narių teisę į privatumą. Kita vertus, kreiptis į atsakovą dėl automobilio patraukimo kiekvieną kartą norint atsivežti kurą, didesnių išmatavimų daiktus, baldus, statybines medžiaga, esant konfliktiškiems bendraturčių santykiams, sukeldavo ieškovei nepatogumus. Bylos nagrinėjimo metu ieškovei nurodžius, kad ji neprieštarautų, jeigu atsakovas savo automobilio žemės sklypo dalyje C nelaikytų nuo 20 valandos vakare iki 9 valandos rytą, teismas sprendė, jog tokia ieškovės pozicija labiau atitinka atsakovo, kaip žemės sklypo bendraturčio, interesus, mažiau varžo jo teises bei užtikrina ieškovės teises ir teisėtus interesus esant reikalui atsivežti didesnių išmatavimų daiktus, statybines medžiagas kuo arčiau savo gyvenamųjų patalpų.

Apeliaciniame skunde atsakovas S. G. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės apelianto naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Byloje kilo ginčas dėl naudojimosi tvarkos 0,0278 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas). Žemės sklype yra šie statiniai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane lAlm, adresas (duomenys neskelbtini) (toliau - Pastatas Nr. 1), kurio 39/100 dalys priklauso V. B. ir 61/100 dalis priklauso apeliantui; gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2A2m, adresas (duomenys neskelbtini) (toliau - Pastatas Nr. 2), kuris lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 priklauso ieškovei ir E. K.. Teismas visiškai netyrė bei nepasisakė dėl aplinkybių, jog Žemės sklypui, kaip viešpataujančiam servituto taikymo atžvilgiu, yra nustatyti net trys servitutai būtent teisei privažiuoti prie pastatų transporto priemonėms prižiūrint ir remontuojant pastatus. Be to, pagal teismo priimtą sprendimą susiklosto situacija, kad ieškovei leidžiama savavaldžiauti Žemės sklype, t. y. Pastato Nr. 2 remonto darbams bei medžiagų sandėliavimui naudotis dalimi Žemės sklype, kuri yra paskirta bendram naudojimui Žemės sklypo bendrasavininkams, nors Žemės sklypui, kaip viešpataujančiam servituto taikymo atžvilgiu, yra nustatyti net trys servitutai (tarnaujantys). Be to, Žemės sklype, plane pažymėtame raide „C", bendro naudojimo kelias nėra nustatytas ar pažymėtas specialiosiomis žymomis. Bendro naudojimo kelias nėra išskirtas ir VĮ Registrų cento Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko duomenų bazėje. Apeliantas Žemės sklypo dalimi, plane pažymėtame raide „C", naudojasi tik automobilio parkavimui ir tik tada, kai (duomenys neskelbtini) gatvėje nebūna vietos automobilio statymui arba kai Apeliantas nedirba, t. y. vakarais ir savaitgaliais. Be to, automobilis net neužima Žemės sklypo „C" dalies, kuri nustatyta apeliantui pagal 2002 m. sausio 11 d. UAB „Žemėtvarkos darbai" matininkų parengtą Žemės sklypo ribų planą, kuriame buvo nustatytos žemės sklypo naudojimo dalies „C" naudojimosi dalys tuometiniams bendraturčiams. Kitos Žemės sklypo plane pažymėtos dalys, t. y. „A" ir „B", apeliantui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Pagrindiniai vartai, kurie yra iš (duomenys neskelbtini), pusės, jau stovi nuo 1975 metų ir yra Pastato Nr. 1 priklausinys bei apelianto nuosavybė. Iki Pastato Nr. 1 dalies nuosavybės teisių perėjimo apeliantui, minėta dalis priklausė apelianto tėvams. Šios aplinkybės įrodo, kad pagrindiniais vartais nuo pat jų pastatymo momento (1975 m.) išimtinai naudodavosi tik apelianto šeimos nariai, o nuo 2003 metų apeliantas, kad būtent jie patektų į Žemės sklypo „C" dalį prie Pastato Nr. 1, o ne kiti asmenys. Šie duomenys atsispindi Pastato Nr. 1 nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje, kurios teismas nevertino. Dar daugiau būtent per šią „C" sklypo dalį apeliantas patenka į „A" ir „B" sklypo dalis.Ieškovė nepagrįstai teigia, kad pažeidžiamos jos teisės patekti jai į savo namus. Apeliantas pažymėtina, kad įvažiavimo į ginčo sklypą keliukas iš (duomenys neskelbtini) g., be kitų bendraturčių sutikimo, buvo savavališkai užtvertas - uždėtos PVC plokštės. Ši galima „tvora" nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, nėra gautas atsakingų institucijų sutikimas jai statyti, todėl laikytinas savavališkai pastatytu statiniu - tačiau šių aplinkybių teismas visiškai netyrė bei dėl jų nepasisakė. Taip pat teismas klaidingai konstatavo, jog iš (duomenys neskelbtini) g. nėra pravažiavimo, priešingai, iš pateiktų byloje nuotraukų matyti, kad būtent ties įvažiavimu į sklypo dalį „C" statomi automobiliai, o galima „tvora" yra tik PVC plokščių junginys, kuris iš esmės neteisėtas, kas tiesiogiai įrodo aplinkybę, jog patekti pro (duomenys neskelbtini) g. į sklypą ne tik galima, bet tai buvo nusistovėjusi tvarka. Dar daugiau tai vienintelis būdas patekti gaisrinės automobiliams arba kitų komunalinių paslaugų automobiliams. Be to, teismas netyrė pateiktų rašytinių įrodymų, kurie įrodo, jog ieškovė Žemės sklypo bendrojo naudojimo sklypo dalį „C" yra užsodinusi gėlėmis, kurios trukdo apelianto naudojimuisi Žemės sklypo dalimi „B" bei efektyviai išnaudoti Žemės sklypo „C" dalį. Taip pat, Žemės sklypo „C" dalyje, ieškovė be kitų bendraturčių sutikimo, yra pastačiusi neteisėtą statinį - sandėliuką, kietajam kurui, t. y. malkoms, laikyti, su kuriuo ribojasi aukščiau paminėta galima „tvora" iš (duomenys neskelbtini) gatvės bei taip dar labiau suvaržant patekimą į Žemės sklypą iš minėtos gatvės. Įvertinant nurodytą aplinkybę ir tai, kad bendrasis teisės principas iš ne teisės negali gimti teisė, eliminuoja ieškovės ir teismo galimybe remtis šiuo faktu, kad nėra galimybių į sklypą patekti kitu būdu kaip važiuojant pro Žemės sklypo dalį pažymėta raide „C“.Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepasisakė dėl ieškovės išreikštos pozicijos, kad ši neturi suinteresuotumo turėti įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) g. pusės, kadangi toje pusėje yra neteisėtai užstatyta galima „tvora" ir jos pagalba aptariamasis sklypas tampa uždaresnis ir būtent ieškovė pilnai išnaudoja dalį sklypo laikydama jame konteinerius, sodindama gėles ir pan. Bylos nagrinėjimo metu apelianto kaimynė paliudijo, jog tvoros iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės - nėra, yra tik PVC plokštės, kurios ir atlieka tvoros funkciją. Šios aplinkybės įrodo, jog realiai yra laisvas privažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės iki ieškovės Pastato Nr. 2 dalies. Minėtas privažiavimas, iki PVC plokščių savavališko pastatymo ir buvo naudojamas kaip kelias iki Pastato Nr. 2, nes būtent toje (duomenys neskelbtini) g. sklypo dalyje ir laikomi automobiliai. Tačiau teismas šių aplinkybių netyrė bei, pažeisdamas LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus, neteisėtai suvaržė apelianto, kaip Žemės sklypo bendrasavininko, teises. Be to, apeliantas pažymi, jog 1/2 dalį Pastato Nr. 2 ieškovė įsigijo 2013 metais, o Žemės sklypo nuomos sutartį sudarė 2014 metais. Taigi, nuo 2013 - 2014 metu ieškovė susipažino su parduodamo ir išnuomojamo nekilnojamojo turto teisiniu ir techniniu statusu, jo faktine būkle bei Žemės sklypo faktine naudojimosi tvarka, turtą charakterizuojančiais duomenimis, pateikiamais LR Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke. Taip pat ieškovė nuo 2013 metų susipažino ir su faktine Žemės sklypo naudojimosi tvarka, kuri yra faktiškai susiklosčiusi jau daugiau nei 10 metu, t. y. prie Pastato Nr. 1 apeliantas stato/parkuoja savo automobilį. Visos šios aplinkybės patvirtina, jog ieškovė iki ieškinio pateikimo dienos, sutiko su Žemės sklypo faktine naudojimosi tvarka.Bylos nagrinėjimo metu pateikti rašytiniai įrodymai (nuotraukos) įrodo, kad ir ieškovė bei jos svečiai statydavo/parkuodavo automobilius toje vietoje, dėl kurios kilo ginčas teisme, bei sandėliuodavo medžiagas, t. y. briketus. Minėtos aplinkybės įrodo, jog pati ieškovė trukdo apeliantui naudotis Žemės sklypo dalimi „C" bei patekti į sklypo dalį plane pažymėta „B", pro kurią apeliantas patenka į savo gyvenamąjį namą (Pastatą Nr. 1). Be to, apeliantas turi neįgalią mamą, kuriai yra sutrikęs vaikščiojimas bei jai reikalinga nuolatinė globa. Dėl išvardintų priežasčių apelianto mamos patekimas į namą galimas tik kuo arčiau pastačius automobili prie Žemės sklypo „B" dalies, t. y. Žemės sklypo „C” dalyje prie pat Pastato Nr. 1. Tačiau teismas sprendimu apeliantui apribojo teise naudotis, t. y. statyti/parkuoti automobilį prie Pastato Nr. 1 Žemės sklype. Akivaizdu, jog toks sprendimas pažeidžia apelianto, kaip Žemės sklypo dalies savininko, bei naudotojo teises, kadangi tik jam suvaržomos teisės nuo 9 iki 20 valandos statyti/parkuoti automobili Žemės sklypo „C" dalyje.Teismas, tirdamas aplinkybes dėl neva savavališkai apelianto pastatytos tvorelės prie Pastato Nr. 1, netyrė įrodymų, kad ši tvorelė yra pastatyta prie apelianto nuosavybės teise priklausančio Pastato Nr. 1 dalies. Be to, šie varteliai yra pastatyti tam, kad atriboti „.A" sklypo dalį, kuri asmeninės nuosavybės teise priklauso apeliantui bei netrukdo asmenims praeiti ar naudotis pėsčiomis Žemės sklypo „C" dalimi. Sklypo dalis naudojama praėjimui pėsčiomis, o ne servitutiniam keliui ar iš esmės keliui, nes jokio kelio šioje sklypo dalyje nebuvo ir nėra. Apeliantas pažymi, jog netgi stovint apelianto automobiliui Žemės sklypo „C“ dalyje, lieka apie 1,5 m tarpas įvairiems daiktams prasinešti. Pagrindiniuose vartuose įmontuotu vartelių plotis yra 0,85 m, tai taip pat įrodo aplinkybę, jog net ir stovint apelianto automobiliui, 1,5 m tarpo praėjimui, daiktų prasinešimui pilnai pakanka. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė nei vieno įrodymo, jog ji atlieka savo bute remonto darbus ir, kad jai yra poreikis išskirtinai naudotis Žemės sklypo „C" dalimi. Be to, kelio servitutai statybinėms medžiagoms vežti ar pastatus prižiūrėti, remontuoti, yra nustatyti net trys, kuriais ieškovė gali naudotis. Dėl šių priežasčių skundžiamas teismo sprendimas nepagristai suvaržo apelianto bei kitų Žemės sklypo savininkų ir naudotojų teises bei suteikia išimtines teises tik ieškovei.Teismas skundžiamame sprendime nepasisakė, kad Žemės sklypo dalimi pažymėta raide „C“ prie Pastato Nr. 1 faktiškai gali naudotis tik apeliantas. Pagal byloje pateiktus įrodymus, akivaizdu, kad nėra fizinės galimybės ieškovei privažiuoti iki pat jos gyvenamųjų patalpų, tai galima padaryti tik pėsčiomis, nes Žemės sklypo „C“ dalis iš Ariogalos g. pusės veda tik iki Žemės sklypo „B" dalies, kuri priklauso apeliantui nuosavybės teise. Todėl bet kokie argumentai, kad pažeidžiamos ieškovės teisės automobiliu patekti iki gyvenamojo namo, yra nepagrįsti. Apeliantas šiuo metu yra kreipęsis į UAB „Žemetra" dėl Žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo bei Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, kad taip būtų išspręstas klausimas tiek dėl naudojimosi tvarkos Žemės sklypo „C" dalimi, tiek ir dėl įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) g. pusės. Tačiau atliekant Žemės sklypo kadastrinius darbus, paaiškėjo, kad Žemės sklypo ribos nėra tikslios, kadangi iki šiol kaimyniniuose žemės sklypuose nėra atlikti kadastriniai matavimai, arba sklypai iš esmės nėra suformuoti. Dėl šių priežasčių kelio, kaip automobilių privažiavimui per Žemės sklypo „C" dalį iki ieškovei daline nuosavybės teise priklausančio Pastato Nr. 2 - negali būti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė L. R. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto ieškovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Priešingai negu teigia apeliantas, iki teismo sprendimo buvo susiklosčiusi situacija, kad būtent apeliantas savavaldžiavo žemės sklypo dalimi „C“, o būtent - statė savo automobilį, neteisėtai įrengė tvorelę, kad net ir nelaikydamas sau priklausančio automobilio, apribotų ieškovės teisę patekti kuo arčiau sau priklausančio gyvenamojo namo. Prašant apeliantą laikinai patraukti automobilį, šis atsisakydavo, teigdamas, kad tai jo žemės sklypo dalis ir jis darysiantis ką nori. Tokiu būdu jis vienas privilegijuotai naudojosi žemės dalimi, kuri yra visų bendraturčių ir naudotojų bendro naudojimo. Bendraturčių sutikimo, kad apeliantas gali laikyti sau priklausantį automobilį bendrai bendraturčių naudojamojoje žemės sklypo dalyje „C“, nėra.Teismui buvo pateiktas Kauno apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2002-0966 nutraukimo ir namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavimo bei nuomos Nr. 02-01-6929 (3 t. 16 b. l.). Minėtas įsakymas patvirtina tai, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai turi teisę naudotis sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dalimis (1,0 m nuo pastato sienos), kai prižiūri ir remontuoja prie šių sklypų skiriamosios ribos esančius pastatus. Nėra nustatytas servitutas, kuriuo ieškovė galėtų naudotis kaip keliu privažiuoti prie savo gyvenamojo namo dalies. Net jei ir laikyti, kad šie servitutai yra pakankamas pagrindas patekti prie ieškovei priklausančios gyvenamojo namo dalies, nepanaikina jos teisės naudotis bendro naudojimosi žemės sklypo dalimi, pažymėta „C“. Taip pat nesuteikia privilegijos apeliantui vienvaldiškai naudotis šia žemės sklypo dalimi ir vienasmeniškai spręsti, kada, kokiu būdu ir kaip kiti bendraturčiai/naudotojai naudosis ginčo sklypo dalimi. Ieškovė nesutinku, kad apeliantas ginčo sklypo dalyje laikytų sau priklausantį automobilį, nes taip yra ribojamos jos teisės bei sukeliami nepatogumai. Ieškovė dažnai turi privažiuoti kuo arčiau namo, kad galėtų išsikrauti įvairias medžiagas, pirkinius, kieto kuro briketus, baldus ar kitus stambių gabaritų reikiamus daiktus, tačiau tokios galimybės neturi, nes ją riboja apeliantas. Ieškovei apie ankstesnius gyventojų (savininkų) susitarimus nėra žinoma, jokio įrodymo byloje nepateikta, su ieškove asmeniškai nebuvo susitarta dėl apelianto automobilio statymo bendro naudojimo žemės sklypo dalyje „C“. Įgyjant gyvenamojo namo dalį adresu (duomenys neskelbtini), ieškovė žinojo, kad žemės sklypo dalimi „C“ ji naudosis lygiomis teisėmis su kitais bendraturčiais ir nenumanė, kad jos teises bus siekiama suvaržyti.Teismas teisingai konstatavo, kad atsakovas nėra gavęs ieškovės sutikimo dėl automobilio laikymo bendrai naudojamame žemės sklype, nepateikė jokių įrodymų, kad automobilio negalėtų laikyti jam asmeniškai naudotis paskirtoje žemės sklypo dalyje, todėl įvertinus byloje esančius įrodymus spręstina, kad atsakovo automobilio laikymas bendro naudojimo žemės sklypo dalyje sudaro ieškovei kliūtis ir nepatogumus reikalui esant su transporto priemone kuo arčiau patekti prie jos naudojamų gyvenamųjų patalpų. Teismas teisingai sprendė, kad ieškovės reikalavimas netrukdyti jai naudotis žemės sklypu bei patekti su transporto priemone kuo arčiau mano gyvenamųjų patalpų laikytinas pagrįstu, todėl tenkintas (CPK 178 str.).Aplinkybė, kad apeliantas ar jo tėvai pastatė tvorą, nesuteikia jiems teisės riboti bendraturčių teisės naudotis bendrojo naudojimosi žemės sklypo dalimi. Kaip matyti iš VĮ Registrų centro išrašo Nr. 20/38207 (1 t. 9 b. l.), yra įregistruoti du gyvenamieji namai ir kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai (tvora, kanalizacijos šuliniai), tačiau jame nenurodyta, kad šis nekilnojamas daiktas (kiemo statiniai) nuosavybės teise priklauso būtent apeliantui. Kadangi pagal savo pobūdį šie kiemo statiniai yra pagalbinės paskirties, darytina išvada, kad jie tarnauja abiem gyvenamiesiems namams ir turėtų priklausyti bendrosios dalinės nuosavybės teise visiems namų savininkams. Tuo metu, kai ieškovė įsigijo dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), apelianto minima „tvora“, sudėta iš PVC plokščių, jau buvo. Ieškovei nėra žinoma, kas ją pastatė, apeliantas to nurodyti taip pat negali. Duomenų, kad iš (duomenys neskelbtini) gatvės tvora pastatyta savavališkai, taip pat nepateikta. Pirkdama gyvenamojo namo dalį ieškovė žinojo, kad žemės sklypo dalimi „C“, naudosis bendrai su kitais bendraturčiais ir tokiu būdu nepatirs jokių nepatogumų patenkant prie namų erdvės. Be to, net ir panaikinus kaip apeliantas tvirtina, iš PVC plokščių pastatytą tvorą - patekimo į ieškovės gyvenamąją valdą nėra iš (duomenys neskelbtini) g., kadangi prie pat (duomenys neskelbtini) g. yra kita stacionari, medinė tvora (3 t. 2, 15 b. l.). Taip pat byloje yra pateiktas 2016-03-17 antstolės R. S. atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuris patvirtina, kad prie ieškovės gyvenamojo namo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), patekti galima tik iš (duomenys neskelbtini) g. Teismas remdamasis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais teisingai aiškino, kad į bendro naudojimo sklypo dalį „C“ tiesioginio patekimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės nėra, ginčo sklypą ir (duomenys neskelbtini) gatvę skiria kitas žemės sklypas, kuris įstatymų nustatyta tvarka nesuformuotas, kelio servitutas patekimui į ginčo sklypą šiuo metu nėra numatytas, šį sklypą ir (duomenys neskelbtini) gatvę skiria medinė tvora, o ginčo sklypas nuo minėto sklypo šiuo metu yra atitvertas laikina tvora, užstatytas įvairiais daiktais - šiukšlių konteineriais, mediniais padėklais, kurių savininko bylos šalys negalėjo įvardinti.Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Šalys yra bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiai. Nesutarus dėl naudojimosi bendru 0,61 ha privačios namų valdos žemės sklypu tvarkos, ieškovė, remdamasi CK 4.75 ir 4.81 straipsniais, pareiškė ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal jo projektą. UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2002 m. sausio 11 d. parengtu žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planu, gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), savininkai nusistatė žemės sklypo naudojimosi tvarką. Teismas, vertindamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą, taip pat žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, turi tam tikrą diskrecijos teisę; ją įgyvendindamas, teismas vadovaujasi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.