Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1-116-594/2016

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2016-05-27
Bylos Nr.: 1-116-594/2016
Teisminio proceso Nr.: 1-66-1-01005-2014-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Albinas Antanaitis (pirm.), Rimas Švirinas, Svetlana Jurgaitienė
Nukentėjusysis: Ž. Š., L. M., R. Š.
Kaltinamasis: O. C.

Baudžiamoji byla Nr. 1-116-594/2016Teisminio proceso Nr. 1-66-1-01005-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.4.4.;1.1.4.4.2.;1.1.4.5.1.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.9.;1.2.3.1.;1.2.4.9.;1.2.10.1.;

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Rimo Švirino, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorams Auksei Lipkevičienei, Virginijui Sokolovui, nukentėjusiosioms Ž. Š., L. M. ir jos atstovui advokatui A. J., 2016-01-11 posėdyje nukentėjusiajam R. Š., kaltinamiesiems O. C. jo gynėjai advokatei M. V., V. G. jo gynėjui advokatui G. Z., A. J. jo gynėjui advokatui M. V., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

O. C., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, išsituokęs, 9 kl. išsimokslinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat, teistas:

1) 1993-09-30 Kėdainių r. apylinkės teismo pagal BK 90 str. 3 d., BK 146 str. 3 d, BK 42 str. tvarka – l/a 3 m., pritaikius amnestiją, nuo bausmės atleistas;

2) 1995-10-24 Kėdainių r. apylinkės teismo pagal BK 271 str. 3 d. – l/a 4 m.;

3) 1999-10-29 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d. – l/a 3 m.;

4) 2001-12-12 Kėdainių r. apylinkės teismo pagal BK 225 str. 2 d. – l/a 4 m.;

5) 2003-01-21 Kėdainių r. apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d. – l/a 1 m., pritaikius amnestijos įstatymą, bausmė sumažinta iki 10 mėn.;

6) 2004-02-27 Kėdainių r. apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. – l/a 1 m. 2 mėn.;

7) 2006-07-19 Kėdainių r. apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. – l/a 1 m. 6 mėn.;

8) 2006-10-02 Lazdijų r. apylinkės teismo pagal BK 259 str. 2 d. – 35 parų areštu, BK 63 str. tvarka bausmė subendrinta su 2006 07 19 nuosprendžiu paskirta bausme – l/a 1 m. 6 mėn.;

9) 2008-09-22 Kėdainių r. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. – 80 parų arešto,

10) 2010-02-03 Kėdainių r. apylinkės teismo pagal BK178 str. 2 d., BK 260 str. 1 d., l/a 2 m. 5 mėn.

11) 2013-02-04 teistas Vokietijoje - 2 m. 3 mėn. l/a,

V. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, nevedęs, 8 kl. išsimokslinimo, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), ten pat ir deklaravo gyvenamąją vietą, teistas:

1) 2005-05-11 Kėdainių r. apyl. teismo pagal BK 178 str. 2 d., 63 str. 1, 4 d. – 1 m. laisvės apribojimu;

2) 2005-08-17 Kėdainių r. apyl. teismo pagal BK 135 str. 1 d. – 3 m. laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. „B“ p.p., bausmė subendrinta su 2005-05-11 nuosprendžiu paskirta 1 m. laisvės apribojimo bausme, ir paskirta galutinė 3 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., 82 str. 1 d. 4 p., 5 p., 87 str. 1 d., 2 d. 1 p., 2 p., bausmės vykdymas atidėtas 3 m., paskiriant auklėjimo poveikio priemonę;

3) 2005-11-18 Kėdainių r. apyl. teismo pagal BK 178 str. 2 d. – 1 m. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., bausmė subendrinta su 2005-08-17 Kėdainių r. apyl. teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, pritaikius BK 92 str. 1 d., 2 d., 87 str. 1 d., 2 d. 1 p., 2 p., 3 d. 4 p., bausmės vykdymas atidėtas 3 m., paskirtas elgesio apribojimas;

4) 2007-04-13 Kėdainių r. apyl. teismo pagal BK 178 str. 4 d. – 35 p. arešto. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. „a“ p.p., subendrinus su 2005-11-18 Kėdainių r. apyl. teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė 3 m. 7 mėn. laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose. 2008-11-26 Kauno m. apyl. teismo nutartimi, vadovaujantis BVK 157 str., paleistas lygtinai, neatlikus 1 m. 7 mėn. 18 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, faktiškai paleistas 2008-12-02. 2009-02-26 Kėdainių r. apyl. teismo nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas ir pasiųstas atlikti likusios neatliktos bausmės pagal 2007-04-13 teismo nuosprendį;

5) 2009-05-06 Kėdainių r. apyl. teismo pagal BK 178 str. 2 d. – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, remiantis BK 64 str. 1 d., 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2007-04-13 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 m. 10 mėn. laisvės atėmimo,

6) 2012-11-27 teistas Vokietijoje - 3 m. 9 mėn. l/a.,

A. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, nevedęs, 8 kl. išsimokslinimo, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), ten pat ir deklaravo gyvenamąją vietą, teistas:

1) 2005-11-15 Kėdainių r. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 8 mėnesiams

2) 2007-11-13 Kėdainių r. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. l m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme, pagal BK 92 str. vykdymą atidedant 2 m., taikant auklėjamojo poveikio priemonę - iki 2008-03-01 atlikti 40 valandų nemokamų darbų bei elgesio apribojimą 10 mėnesių, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose bei be pataisos inspekcijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, 2008-12-22 išbrauktas iš pataisos inspekcijos įskaitos;

3) 2009-04-16 Kėdainių r. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 mėnesiams, pagal BK 64 str. 1 d. ir 3 d. subendrinus su 2007-11-13 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme bausmės subendrintos ir paskirta 1 m. ir 4 mėn. laisvės atėmimo bausmė, 2010-05-13 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 5 mėn. 3 d. paskiros laisvės atėmimo bausmės, 2010-10-19 išbrauktas iš pataisos inspekcijos įskaitos;

4) 2013-01-09 Kėdainių r. apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d. priimtas baudžiamasis įsakymas ir nubaustas 5 MGL ( 650 Lt) dydžio bauda, bauda sumokėta 2014-01-03,

kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d., BK 129 str. 1 d., BK 25 str. 3 d., 22 str. 1 d. ir BK 129 str. 2 d. 5 p., BK 25 str. 3 d., BK 165 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji O. C., V. G. ir A. J., veikdami bendrininkų grupėje 2014-10-08 apie 16 val. 30 min. kartu nuėjo prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno A. M. ir V. G. paskambinus į buto duris, o A. M. jas atidarius, O. C., V. G. ir A. J., neteisėtai, atvirai, prieš savininko valią įsibrovė į Ž. Š. butą, kur O. C. prieškambario spinta užtvėrė išėjimą iš buto, stovėjo prie buto durų ir saugojo, kad nukentėjusieji nepabėgtų iš buto, o V. G. peiliu sudavė smūgius A. M. į kairįjį petį ir dešinįjį šoną, padarydamas poodines kraujosruvas dešiniajame dilbyje ir abejose plaštakose, odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, durtinę - pjautinę aklą kairio peties žaizdą, durtinį - pjautinį kiauryminį krūtinės ląstos dešinės pusės sužalojimą su tarpuplaučio ir širdiplėvės pažeidimu, kuris komplikavosi išoriniu ir vidiniu nukraujavimu, nuo ko A. M. 2014-10-09 apie 8 val. VšĮ „K. L.“ mirė, o tų pačių grumtynių metu A. J. sudavė peiliu ne mažiau trijų smūgių R. Š., tuo rankomis besiginančiam R. Š. padarė odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, dešiniame dilbyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu veikdami bendrininkų grupėje tyčia nužudė A. M. bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą R. Š., t. y. nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 129 str. 1 d., BK 140 str. 1 d., BK 165 str. 1 d..

Kaltinamasis O. C. kaltu iš esmės neprisipažino ir parodė, kad 2014 m. spalio 8 d. apie 8 val. nuėjo pas A. M. ir nusipirko narkotikų, kuriuos netrukus susileido. Narkotikai buvo silpni, todėl jis A. M. dėl to papriekaištavo. Po to nuėjo į parduotuvę, grįžo namo. Jau grįžus, paskambino M., kuris pakvietė ateiti geresnių narkotikų (kaifo). Kadangi tuo metu galvojo pasidaryti valgyti, tai pasiėmė du didelius virtuvinius peilius ir įsidėjo juos į kišenę, kad nuėjus į garažą pagaląsti ir nuėjo pas M., kuris tik atidaręs duris čiupo jį ir parvertė. Jis negalėjo rankų ištraukti, nes maišė peiliai. Tuo metu kambaryje buvo M. sugyventinė ir jos sūnus. Jį kaltino, kad jis norėjo juos užpulti. M. buvo jam ant viršaus, sudavė smūgius kirvuku ar tai plaktuku, pjaustė jį su atimtu peiliu, o sūnus spardė, neleisdami atsikelti. Liepė atiduoti peilį, kurį jis atidavė Ž. (Š.). Po to, konfliktas baigėsi, jam M. dar davė narkotikų ir jie išsiskirstė. Peilius jam grąžino. Išėjęs į laiptinę jis blogai jautėsi, todėl sėdėjo apie 2 valandas prie lango. Po to, išėjo į miestą, kur susitikęs U. paprašė telefono, kad paskambinti. Paskambino V. (G.) ir paprašė atvažiuoti spręsti problemą, nes jį dviese sumušė, dar sakė, kad jei gali porą žmonių paimti. Minėjo, kad konfliktas buvo dėl blogų narkotikų, pasakė atvažiuoti prie (duomenys neskelbtini) namo. Valdas su dar vienu asmeniu atėjo pėsčiomis. Valdas buvo girtas. Kadangi gatvėje patruliavo policijos mašina, jie pirmiausia nuėjo pas jį į namus, kur išgėrė alaus. Jis sakė, kad buvo sumuštas ir būtų gerai pasikalbėti, parodė savo sužalojimus. A. (J.) paklausė ar neturi kokio pagalio, tačiau jis pasakė, kad ne, kad taip einam pakalbėti ir viskas, tačiau pasiūlė jei nori, duoti ir davė jam išardyto dviračio vairą. Visi nusileido žemyn, jis parodė, kur gyvena jį sumušę asmenys. Į duris paskambino V.. M. atidarė duris ir paklausė ko nori. V. pasakė, kad ateik reikia pasikalbėti. A. M. iškišo per duris galvą pamatė jį ir pavadino pyderais. V. paėmė už rankenos, prie jo stovėjo J., M. uždarinėjo duris, jie už rankenos atitraukinėjo tas duris. M. paleido duris ir pradėjo rėkti, ateikit čia gaidžiai ir nubėgo į kambarį. Pirmas Valdas įlėkė ir jis išgirdo, kad prasidėjo ten „uraganas“, paskui J. užėjo. Jis į butą neužėjo, nes paprasčiausiai ten nebuvo laiko, viskas buvo greitai. Nežino kas spintą pargriovė, nes jis nebuvo į tą butą užėjęs. Gal ji pati nuvirto, nes spinta buvo tuščia ir kiek kartų yra buvęs pas juos, ten praeini, užkliudai ir ta spinta virsdavo. Ir po kelių sekundžių išgirdo, kad Š. rėkė, kad nereikia peilių. Nesuprato, kas čia per peiliai. Išbėgo Š., jis pasitraukė į šoną, o Š. šoko ant jo, į atlapus įsikibo, o jis jam, pastūmė link išėjimo. Dar pasivijęs jam į užpakalį įspyrė. Š. nubėgo, jo nelaikė. Nematė, kas dėjosi viduje, nes beveik nebuvo prie tų durų. Jei jis stovėtų prie tų durų, kaip jie sako, tai ar ne lengviau būtų užblokuot tas duris ir stovėt, kam laikyt tas duris atidarytas, kam reikia liudininkų. Po kelių sekundžių išėjo kruvinu veidu G.. Jis paklausė kas buvo, pasakė, kad sudavė su taburete. Jis pasakė, kad reikia pasišalinti, nes tuoj bus policija. Jie (G. ir J.) nuėjo į apačią, o jis pas motiną. Netrukus atvažiavo policija, pradėjo baladoti į duris. Kadangi jis neatidarė durų atvažiavo gaisrinkai, kurie ruošėsi pjauti duris, todėl jis motinai liepė duris atidaryti. Jį sulaikė ir nuvežė į policiją, patikrino girtumą, jis buvo blaivus. Paėmė šalpimo tyrimui. Eidami jie nieko nesitarė, peilių nedavė. Kad davė dviračio vairą neneigia. Jokios grupės nebuvo, nes jie kaip grupė neregistruoti policijos, nebuvo bendros kasos ar reikalų, vieno iš jų - A. J., net nepažinojo, jo nekvietė atvykti. Nežino, kaip atsirado pas G. peilis. Jis nežinojo, kiek asmenų bus bute, bet kai telefonu kalbėjo sakė, kad dviese sumušė. Nei M., nei Š. žudyti neketino. Su civiliniais ieškiniais nesutinka.

Kaltinamasis V. G. savo kaltę pripažino iš dalies bei parodė, kad 2014 m. spalio 8 d. apie pietus, jam paskambino Ch.. Ch. pasakė, kad ryte ar prieš pietus nuėjo nusipirkti narkotinių medžiagų, nusipirko ir jos buvo blogos, o kai nuėjo aiškintis dėl tų narkotikų, buvo sumuštas. Paklausė ar gali atvažiuoti, jis pažadėjo pasistengti. Tuo metu kai skambino Ch., jis buvo vienas. Išėjęs į kaimą susitiko J. ir jam pasakė, kad reikia nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini), kokiu tikslu nesakė. Tuo metu buvo apsvaigęs, vartojo marihuaną, ryte apie 10 val. su J. išgėrė butelį degtinės. Nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) juos prie daugiabučio pasitiko Ch., pravarde „P.“. Matė, kad šio veidas nubrozdintas, patinę po akim. Nuėjo pas jį į butą, kur atsigėrė gurkšnį alaus, nes jį nuo marihuanos pykino, tai daugiau negėrė. Ch. papasakojo tą pačią istoriją, kad pasiėmė narkotikų, kad jį du užpuolė. J. tuo metu buvo, tačiau nežino ar jis girdėjo ką Ch. pasakojo. Iš to ką pasakojo Ch. suvokė, kad juos gali sutikti agresyviai. Jis (G.) pasakė, kad einam pažiūrėti kas ten yra, reikia eit pašnekėt, išsiaiškinti. Turėjo eit ir išsiaiškinti, kodėl muštynės gavosi. Kalba buvo vyriškai nueiti ir išsiaiškinti. Kalbos, kad reikia juos sumušti nebuvo, ėjo galvojo, kaip bus taip bus. P. O. bute nesitarė, jokios kalbos nebuvo, kad kažkas eis tą daryti, kitas aną, jokio susitarimo žudyti 2 žmones nebuvo. O. J. davė lyg vamzdį ar raktą, iš kur jį paėmė nematė. Peilio pradžioje jis tikrai neturėjo, pas O. bute jam peilio nedavė, į butą ėjo be peilio. Priėjus prie buto Ch. pasakė, kad čia tas butas ir jis pabaladojo į duris, uždengė akutę. Akutę uždengė iš įpročio. M. ir Š. anksčiau nebuvo matęs. Duris atidarė jaunas vyras, kuris paklausė kas yra ir pradėjo visokiais žodžiais vadinti, nubėgo iš karto į kambarį, pasiėmė taburetę ir rėkė visokiais žodžiais. Kai jie į butą įėjo, O. buvo už jo, atrodo jis į butą nebuvo įėjęs, stovėjo prie durų. Jis užėjo į butą gal keturis žingsnius ir gavo smūgį kėde į galvą. Prasidėjo muštynės. Jam buvo suduoti 2 smūgiai, sudavė R. Š.. Jis parkrito, bėgo kraujas ir su striuke užsidengė veidą. Gal jis tuo metu ant grindų tą peilį rado ir paėmė, tačiau dūrimo neprisimena, nes buvo labai daug marihuanos prirūkęs. Kaip viskas vyko negali pasakyti. Jei ekspertai rodo, kad ant peilio rasti jo pirštų antspaudai, tai vadinasi jis dūrė. Kai jie stumdėsi tiesiai buvo R., o šalia šone buvo M.. M. priekyje stovėjo. Į kurią kūno vietą įdūrė neprisimena, gal į šoną. Negali pasakyti, kaip jis atsidūrė prie M. ir kodėl dūrė. Kaip nugriuvo spinta nežino, neatsimena, kad ta spinta būtų nugriuvusi. Kai jie išėjo iš buto Ch. lyg prie durų stovėjo. Kai jis buvo viduje, kur buvo Ch. nematė. Jis nematė, kad Ch. būtų įėjęs į buto koridorių, jis laiptinės koridoriuje stovėjo. Prisimena, kad išėjus iš buto kažką metė, bet ką neatsimena. Nesutinka su neturtine ieškinio dalimi, mano, kad 75000 eurų yra per daug. Dėl turtinės žalos sutinka, dėl išlaikymo nepilnametei dukrai sutinka, dėl žalos už gydymo išlaidas taip pat sutinka.

Kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad spalio 8 d. sutiko V., išgėrinėjo. Po to, su V. G. važiavo į Kėdainius pas O.. Jis O. nepažinojo, tai V. draugas. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), juos pasitiko O.. Nuėjo pas jį, pavaišino alum ir išėjo kalba, kad jį kažkas sumušė, kas neminėjo. Labai daug nebuvo kalbėta, nesakė nei keli sumušė, nei už ką. Išgėrė ir nuėjo aiškintis kodėl sumušė O., nieko nesitarė. Ėjo aiškintis tame pačiame name, žemiau nusileidus. Einant į butą nežinojo, kiek ten yra vyrų. Buvo neblaivus. Jam paprašius O. davė dviračio vairą, kurį jis įšsikišo į dešinės rankos rankovę, taip ir nepanaudojo, paskui jį išmetė. Pasiėmė savigynai, jei muštynės įvyktų. Žinojo, kad tas žmogus neprognozuojamas ir nežinojo ko laukti, nes O. užpuolė ir nežinojo nei už ką. Ėjo pasakyti, kad nebemuštų ir nebelystų daugiau prie jo. Nespėjo to pasakyti, pasikalbėti, nes išprovokavo konfliktą duodamas su kėde. Jam atrodo, kad V. paskambino į duris. Atidarė vyras, kurio nepažinojo. Jis pravėrė duris ir neleido jam uždaryti. Į butą įėjo jis ir V., O. stovėjo prie durų. Užėjus į butą R. Š. pradėjo rėkti ką čia norit ir iš karto, nieko nelaukdamas puolė su kėde ir trenkė V. per galvą. Viskas įvyko spontaniškai, greitai. Toliau stovėjo tas kitas, irgi su kėde ateidinėjo. Jis puolė atiminėti kėdę iš R., kad nebeduotų daugiau ir su juo susistumdė. R. Š. paleidęs kėdę išbėgo. R. jis jokio smūgio nesudavė. Jo veiksmai buvo, kad paėmė už taburetės galo ir su juo pasistumdė ir atėmė iš jo taburetę. Ten viskas labai greitai įvyko, gal 1-2 minutės. Jis net nesuprato tiksliai kas įvyko. Jie nesitikėjo, kad bus muštynės. Negali pasakyti, kas R. Š. sužalojimus padarė. Ką tuo metu veikė V. G. nepastebėjo. Atsisukęs pamatė V., kad kraujuoja, pagriebė už rankos ir pasakė, kad bėgam, nes jis išbėgo iškviesti policiją. Tuo momentu O. kažkur prie durų koridoriuje turėjo būti. Spinta galėjo nukristi, kai jie stumdėsi su Ryčiu, nes nestabilios būsenos buvo. Kas spintą nuvertė nepastebėjo. Bėgdami R. nematė. Po R. išbėgimo jie išėjo gal po pusės minutės, jie išėjo normaliai, laiptais nulipo. O. nuėjo pas save laiptais į viršų. Išeidami tą spintą jie su ranka atsistūmė ir, paskui ji vėl turbūt nugriuvo. Kai išeidinėjo nematė kokioje padėtyje buvo kitas asmuo, kad jis sužalotas. Įdūrimo peiliu nematė, jis pats nedūrė. Nematė, kad V. G. turėjo peilį. Po to, kai išbėgo į lauką V. išmetė kažką, bet ką nesuprato. Tyrimo metu sužinojo, kad peilį. Nematė iš kur V. pasiėmė peilį ar iš jų atėmė, ar rado. Dviračio vairą jis išmetė už namo. V. buvo kraujuotas, nes jam buvo perkirstas žandas. V. sudavė R. Š.. Neprisipažįsta, kad buvo susitarimas nužudyti žmones. Nebuvo jokio susitarimo, nesidalino nei vaidmenimis, nei tarėsi. Be to, jis O. nepažįsta, tada antrą kartą jį matė. Pripažįsta, kad įsibrovė į butą ir dėl to labai gailisi. Žodžiai „dedam ir šitą“, tikrai nebuvo pasakyti. Negirdėjo, kad V. ar O. taip sakytų. R. Š. ir M. nužudyti tikslo neturėjo. Nebuvo kalbos, kad reikia žmones sumušti, norėjo gražiai išsiaiškinti. Jei nebūtų puolimo iš šeimininkų pusės, būtų nieko neįvykę. Ch. jiems jokių nurodymų nedavė. Buvo kažkur kambaryje girdėti žodžiai peiliai ar peilis, bet negali tiksliai pasakyti, kuris pasakė tuos žodžius. Nežinojo, kiek asmenų buvo viduje, tyrimo metu tik sužinojo, kad ten 2 asmenys buvo. O. nieko neminėjo, bylos eigoje tik sužinojo, kad ten dėl kažkokių narkotikų viskas buvo. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 100-101, t. 4) parodė, kad jam kriminalistai pasakė, kad dėl blogo kaifo, jis pasakė, kad nežino, gali būti. Dėl to jie ir parašė, kad dėl blogo kaifo. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, nes nepadarė jokios žalos.

Nukentėjusysis R. Š. parodė, kad įvykis galėjo būti 2014 m. spalio 8 d.. Konfliktas vyko dviem etapais. Pirmas konfliktas buvo apie 11-12 val. dienos. Į butą atėjo O. C., kuris susitumdė su jo patėviu A. M.. Pamatęs pas Ch. iš rankovių išlindusius 2 didelius peilius, puolė ginti patėvį. Gali būti, kad pamatęs, jog Ch. atėjo su piktais kėslais, jam trenkė pirmas. Viskas vyko koridoriuje, prieškambaryje. Parvertė jį dviese su A., tada O. pats atidavė peilius. Peiliai buvo virtuviniai, maždaug 20 cm, galėjo būti ir didesni. Jis girdėjo kaip O. sakė, kad daugiau taip nebebus ir paskui išėjo. Po šio konflikto jie susitaikė. Po įvykio su patėviu apie tai, kodėl O. buvo atėjęs, nekalbėjo. Po to, išėjo į miestą ir grįžo gal 15 val. ar prieš 16 val.. Džiaustydamas balkone drabužius išgirdo skambutį į duris. Duris atidarė patėvis. Iš garsų suprato, kad vyksta susistumdymas. Išėjęs pamatė atidarytas duris ir du vyrus ginkluotus peiliais, kurių anksčiau nepažinojo. Pas vieną matė blizgančią peilio geležtę, o pas kitą surūdijęs, nugaląstas peilis buvo. A. atsitraukė nuo durų, o jis supratęs, kad reikės gintis, pasiėmė kėdę. Jis tuo metu šaukė, kad be peilių ir matė, kaip jie įsiveržė į butą. Jie įėjo rankose laikydami peilius ir dūrė jo patėviui, nebuvo jokio pokalbio, jokios kalbos, jie tam ir ėjo. Prie jo priėjo G. ir jiedu iš karto susigrūmė. Jam atrodo, kad su kėde trenkė G., o patėvis grūmėsi su Jocium. Kai sudavė G. su kėde pataikė į kaktą ar į ranką. Viskas vyko labai greitai 4-5 sekundžių laikotarpyje. Vieną kartą tikrai sudavė, o ar antrą kartą sudavė negali pasakyti, nebent gindamasis nuo peilio galėjo netyčia suduoti. Be taburetės jis daugiau jokių įrankių neturėjo, o ar turėjo patėvis nežino, nepastebėjo. Jam (R. Š.) buvo bandoma durti peiliu, gal kelis kartus, bet jis su ranka numušė. Buvo įrėžta dešinė ranka. Peiliu įpjovė po sudavimo kėde. Po smūgio jis greitai pasišalino. Kaip gynėsi patėvis nematė, jis stovėjo šone, jam iš dešinės. Išgirdo patėvio aimaną ir suprato, kad jam įdūrė. Negali pasakyti, kuris dūrė. Jie visi keturi buvo minimaliu atstumu vienas nuo kito, apie 3 metrų kvadratinėje erdvėje. Grumtynių metu buvo riksmai, šauksmai. Jis visą laiką šaukė, kad bachūrai be peilių. Iš buto išbėgo, kai prasprūdo tarp užpuolikų. Išbėgant ant praėjimo buvo užversta spinta ir jam atrodo, kad ją O. užvertė. Spinta buvo stabili, nebūdavo taip, kad ji pati nukristų. Kas ją ir kuriuo momentu nuvertė nematė. Jis tą spintą pečiu nustūmė. Tarpdurį buvo O. ir šį jis kažkaip nustūmė. O. pamatė tik išbėgdamas, jis (Ch.) laikė duris, stovėjo už durų. Jis nematė, kad Ch. nuvertė spintą, jis tik matė, kad šis buvo už tų durų ir bandė jo neišleisti. Bėdgamas iš rūbų išsinėrė, nes jį visą laiką kažkas laikė ir bandė pačiupti, bėgo laiptais žemyn rėkdamas. Kuris iš kaltinamųjų laikė nematė. Jei būtų nepabėgęs, tikriausiai jam būtų baigęsi, kaip patėviui, nes jis girdėjo laiptais bėgdamas, kaip jie vejantis šnekėjo – „dedam ir šitą“. Jis tai suprato, kaip grėsmę, kad bus nužudytas. Jį vijosi tie patys du vyrai. Jie išbėgo pasižiūrėjo į jį ir išsigandę nubėgo į kitą pusę. Jie paskui jį iš karto išbėgo, gal po sekundės ar dviejų. Kai grįžo atgal į butą, patėvis sėdėjo toje vietoje, kur paskutinį kartą jį matė grumiantis, koridoriaus gale. Pastebėjo, kad patėviui ant krūtinės, kažkur kairėje pusėje, kraujas. Jis iškvietė pagalbą bendruoju pagalbos telefonu 112. Kai grįžo į butą O. nematė, tik matė, kaip jį išvedė policija iš jo buto. Parodymų atpažinimo metu atpažino kaltinamuosius, parodymų atpažinimo protokolus tvirtina. Negali pasakyti ar jie buvo apsvaigę ar ne. Pas medikus dėl sužalojimų nesikreipė, nereikėjo siūti, buvo tik pas ekspertus. Mano, kad O. C. viską organizavo, nes pirmoje pusėje dienos buvo su juo konfliktas ir išbėgant jis bandė jį sulaikyti. Iki įvykio su J. konflikto neturėjo, jų, išskyrus O., nepažinojo. Civilinio ieškinio nereiškia.

Pagarsinus nukentėjusiojo R. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 41-42, 43-45, 48-51, t. 2), patvirtino, kad žodžiai „dedam ir šitą“, buvo pasakyti. Bute buvo gal 3 taburetės. Negali nei patvirtinti, nei paneigti ar patėvis paėmė taburetę. Taburetę iš jo galėjo atimti G., bet atrodo, kad ji pati jam iš rankų išsprūdo. Galėjo atimti ir J., nes ten viskas mažoje erdvėje vyko. Realiai nematė, kas dūrė M.. Prieš apklausą niekas neaiškino ką reikia sakyti.

Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją R. Š. parodė, kad iki įvykio pažinojo tik O. C., su juo susipykęs nebuvo, kitų užpuolikų nepažinojo. Pas jo patėvį A. M. O., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), atėjo apie 12- 13 val. Butas nuosavybės teise priklauso jo mamai Ž. Š.. Atėjęs O. buvo buto koridoriuje, pradėjo stumdytis su A.. Tada, kai jis pamatė iš O. rankovių išlindusias dviejų peilių geležtes, su A. parvertė O. ant žemės ir atėmė peilius - vieną peilį jis su A. atėmė, o kitą pats O. atidavė jo mamai, kuri buvo namuose. A. kažką dar pasikalbėjo su O.. Peilius padėjo virtuvėje į kriauklę. O. buvo apsiraminęs, sėdėjo. Kiek pamena, išėjus O., mama išmetė peilius. Patėvis su O. prieškambaryje kažką pasikalbėjo ir O. buvo paprašytas iš buto išeiti. Paskui jis išėjo ir grįžo apie 16 val. Balkone džiaustė rūbus, išgirdo skambutį į duris. Patėvis nuėjo atidaryti durų. Girdėjo, kaip durys buvo atidaromos ir vėl uždaromos, dar išgirdo, kad lyg kažkokios grumtynės vyko. Girdėjo, kad patėvis kažką šaukia. Suprato, jog kažkas vyksta, grįžo iš balkono į butą ir pamatė du vyrus - kaip dabar jau žino, A. J. ir V. G.. Jie abu rankose turėjo po peilį. Pas vieną buvo senas peilis, surūdijusiais ir išdilusiais ašmenimis, o pas kitą peilis buvo blizgančiais ašmenimis. Patėvis kažką šaukė, jis pagriebė taburetę, nes suprato, jog reikės gintis. Patėvis tikrai matė, kad tie vyrai turi po peilį. Mamos nebuvo namie, jis su patėviu buvo dviese. Jis su taburete užsimojo tikslu gintis. Abu vyrai buvo bute ar ką sakė, jis nepamena, bet keiksmų buvo. Abu užpuolikai kokią sekundę abejojo ir pradėjo eiti link jo ir A.. A. buvo greta, jam iš dešinės pusės. Tie vyrai ėjo link jo ir Arūno, ir jis V. G. trenkė taburete į galvą. Jis šaukė „bachūrai, nereikia peilių“. Po trenkimo tas, kuriam jis praskėlė galvą, du kartus bandė jam durti, jis gynėsi ranka, jam buvo sužeista dešinės rankos plaštakos išorinė pusė ir dilbis. Tuo metu išgirdo patėvio šūksmą, lyg aimaną. Patėvio tuo metu nematė, bet šis buvo jam iš dešinės. Suprato, kad patėviui dūrė. Tada dužo stiklai, kuriuos jis su patėviu buvo paruošę išnešti ir išmesti. Jis prasibrovė tarp tų dviejų užpuolikų ir išbėgo iš kambario. Buto koridoriuje O. praėjimą iš buto buvo užvertęs spinta, kuri stovėjo šalia durų. Iki to momento O. nematė ir tik išbėgdamas jį pamatė. Spinta buvo paversta į šoną, buvo užtvertos durys. O. stovėjo už spintos prie durų. O. buvo atsirėmęs viena ranka į staktą, stovėjo tarpduryje. Jis atsikėlė spintą, kažkas jį dar laikė už rūbų. Pakėlęs spintą ir pamatęs O., atsistūmė nuo jo, nes šis bandė sukliudyti išbėgti. Išbėgo į koridorių, bėgant laiptine ir leidžiantis laiptais, jam nutraukė džemperį. Jį vijosi tie du užpuolikai, ar jį vijosi O., nežino. Bėgdamas girdėjo, kaip vienas iš besivejančių pasakė „dedam ir šitą“. Bėgdamas laiptais jis pradėjo švilpti, rėkti. Išbėgo į lauką ir bėgo į kairę pusę link parduotuvės, kad jį matytų žmonės. Pamatė išbėgant iš laiptinės abu užpuolikus, jie abu turėjo po peilį, bet jie nubėgo į kitą pusę ir jo nebesivijo. Supratęs, kad patėviui įdurta, grįžo atgal atsargiai, nes žinojo, kad O. neišėjo. Grįžęs į kambarį pamatė patėvį, jis nekalbėjo, tik aimanavo, matė, kad patėvio džemperis permirkęs krauju. Patėvio telefonu iškvietė greitąją. Mano, kad tų dviejų asmenų įsiveržimą į butą iššaukė O. ir patėvio nesutarimai tą pačią dieną, kerštas. V. G., A. J. ir O. įsiverždami į butą apie 16 val. veikė bendrai. Iš buto jis bėgo, nes grėsė pavojus jo gyvybei. Spinta, kuri stovėjo buto koridoriuje, iki įvykio buvo stabili. Žodžius „dedam ir šitą“ suvokė kaip grasinimą nužudyti, tai jų tarpusavio tarimasis. Spintą nuvertė Ch., nes įėjus į butą G. ir J. spinta dar stovėjo. Jis gynybai naudojo tik taburetę, kitų įrankių nenaudojo, rankoje jokio aštraus ar kito daikto, išskyrus taburetę, neturėjo. Ch. bandė jo neišleisti, jis pečiu ar koja nuo šio atsistūmė ir išbėgo. Pas abu užpuolikus matė po peilį, net jiems išbėgus iš namo matė, kad šie turi po peilį (2 t., b. l. 48- 51).

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis R. Š. parodė, kokius veiksmus atliko įtariamieji J., G. ir Ch. jo bei A. M. atžvilgiu ir kokius veiksmus atliko jis pats, gindamasis ir gindamas A. M. (2 t., b. l. 52 - 53, 54 - 55).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis R. Š. atpažino O. C. - asmenį, 2014-10-08 apie 11 val. grasinusį peiliais jam ir A. M., o užpuolimo metu stovėjusį prie durų ir trukdžiusį jam pabėgti iš buto (2 t., b. l. 59- 60, 61).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis R. Š. iš veido bruožų atpažino V. G., kuris 2014-10-08 apie 16 val. įsiveržė į jo butą ir jį puolė peiliu, dėl ko jam sudavė taburete per galvą ( 2 t., b.l. 62- 63, 64).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis R. Š. iš veido bruožų atpažino A. J., kuris 2014-10-08 apie 16 val. įsiveržė į jo butą ir puolė peiliu jį bei A. M. (t., b.l. 65- 66, 67).

Nukentėjusioji Ž. Š. parodė, kad A. M. jos sugyventinis. 10 metų gyveno kartu, turi bendrą dukrą K. M., gimusią 2007 m.. R. Š. jos sūnus iš pirmos santuokos. Atsimena, kad ryte, būdama vonioje, išgirdo, kad kažkas paskambino į duris. Išgirdusi grumtynes išbėgo iš vonios. Kai išėjo iš vonios O. gulėjo ant žemės, o A. ir R. jį prispaudę laikė. Kas įleido O. C., nežino. Girdėjo, kaip O. pasakė, kad tik jai atiduos peilius. O. padavė jai tuos peilius ir muštynės baigėsi. Peiliai buvo du, dideli. Kur tuos peilius padėjo, neatsimena. Niekas nebuvo sužalotas. Jos sūnus pasakė negąsdink mamos, nevaikščiok su peiliais. O. atsakė, kad nenorėjo išgąsdinti, kad jis visada tuos peilius nešiojasi. Normaliai jie ten šnekėjosi, nesipyko ir paskui išėjo. Sugyventinis ir O., kaip ir draugai buvo, bendraudavo. Būdavo, kad narkotines medžiagas pavartodavo. Namuose narkotinių medžiagų tikrai nebuvo, buvo tik metadonas. Tą dieną metadono O. nepardavė. Po šio įvykio ji išvažiavo į miestą. Jau einant namo paskambino kaimynas Mindaugas ir pasakė, kad A. pripjautas. Prisiskambinus sūnui šis pasakė, kad nieko baisaus nėra, kad A. išvežė į ligoninę. Ji nuvažiavo į ligoninę. Sugyventinis apie įvykį ligoninėje nieko nešnekėjo, dejavo, aimanavo. Kai grįžo namo namuose buvo baisu, visur kraujas. Kraujas buvo virtuvėje, kambaryje, o spinta buvo koridoriuje ištemta. Kaip spinta atsidūrė koridoriuje ji neįsivaizduoja. Nebūdavo, kad spinta pati nukrisdavo, ji buvo stabili. Sūnų pamatė grįžusi namo, sūnui buvo sužalota ranka. Sūnus sakė, kad gynėsi, kad su kėde kažkuriam trenkė, sakė, kad jei būtų nepabėgęs būtų ir jį padūrę. Rodė tas vietas, kur sėdėjo A.. Sūnus jai sakė, kad į kambarį įsiveržė 2 vaikinai ir abudu puolė, O. už durų laikė duris, kad neišeitų. Sūnus jų nepažinojo, todėl tiksliai negalėjo pasakyti, kas sužalojo M.. Sūnus buvo pasimetęs, buvo šoke. O. mama pasakojo, kad matė, kaip O. draugai pas ją bute peilius kišosi.

K. M. su jais negyvena nuo gimimo. Karina liko su močiute gyventi. A. su dukra bendraudavo. Pas mamą dažnai važiuodavo, mergaitė žinojo, kas jos tėvai. Sugyventinis mamai duodavo pinigų, kad išlaikytų dukrą. A. gaudavo po 200 Lt per savaitę. Mokėjo alimentus, po 50 Lt įnešdavo ir už ją. Per šventes ar gimtadienį dovanų nuveždavo. Mergaitė žino, kad jos tėvas nužudytas, buvo laidotuvėse. Ji labai skaudžiai sureagavo, išgyveno.

Žemesnės instancijos teismas

Nukentėjusioji L. M. parodė, kad apie įvykį žino tik iš kalbų. Jai Ž. pasakė, kad A. pripjautas, guli ligoninėje. Sakė, kad O. atsivedė draugų ir jie peiliais jį užbadė. Sakė, jog kalbėjo su gydytojais, kurie pasakė, kad nieko baisaus. Kitą rytą paskambino į ligoninę ir sužinojo, kad sūnus mirė. Ji į tai labai blogai sureagavo. Su sūnum artimai, dažnai bendraudavo, jis atvažiuodavo prieš darbą. Padėdavo rūpintis dukra. Ir už Ž. po 50 Lt per mėnesį duodavo, ir už save 100 Lt. Atrodo, kad daug nepadėdavo, o dabar kas kur truputį, tai trūksta. Teismo sprendimu buvo priteistas išlaikymas K., iš kiekvieno po 300 Lt. Jei kas atsitikdavo, paskambindavo A., atlėkdavo sutvarkydavo, o dabar jokios vyriškos rankos nėra. Tai didžiulė netektis. Anūkė pas ją gyveno, nes jie priklausomybę turi. Sūnaus dėl to nebuvo išsižadėjusi. Mergaitė ir dabar nervuota, nervai sutrikę, pas nervų gydytoją ėjo, bijo žmonių. Tėtį labai mylėjo. Visą laiką tėtiuku vadindavo. Labai išgyveno dukra. Iki tol nebūdavo, kad vengdavo žmonių. Jos (L. M.) sveikata irgi pablogėjo, pati nervuota. Laidotuvėmis bendromis jėgomis rūpinosi. Išvardintos turtinės išlaidos buvo patirtos. Neturtinę žalą sunku tiksliai įvardinti, pasilieka prie tos sumos, kuri nurodyta. Iki sūnaus mirties, kiek išleisdavo anūkės išlaikymui, neprisimena. Dabar valstybė moka socialinę pašalpą. Našlaičio pensija yra 49 eurai ir 101 euro pašalpa. Ji pensijos gauna 244 eurus. Ji turi dukrą gyvenančią užsienyje. Dukra pastoviai siunčia pinigų. Vasarą K. buvo pas ją išvažiavusi, drabužių visada atveža. Visi, kiek gali, tiek prisideda. Jei nepadėtų dukra, tai skurstų, bet dabar padeda dukra. Dabar mergaitei yra 8 metai. Kai jos tėvą nužudė, jai buvo 7 metai. Dabar ji mokosi. Mokytis ji stengiasi, mokėsi labai gerai. Šiemet pradėjo su gitara groti, bet neturi gitaros. Labai nori karate lankyti. Jos poreikiai didėja. Ieškinį palaiko.

Liudytojas D. Š. parodė, kad jam patruliuojant (duomenys neskelbtini) mieste važiavo pro šalį ir papuolė toje vietoje, kur vyko nusikaltimas, žmonės pribėgo. Nuėjo į butą, rado nukentėjusį, aiškinosi kas tokie. Matė ar nematė kas nubėgo, tai nepamena. Iškvietė greitąją, kriminalistai suvažiavo ir ieškojo tų nusikaltimų. Parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino kaip teisingus.

Ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti BPK 276 str. pagrindu), liudytojas parodė, 2014-10-08 dirbo patruliu (duomenys neskelbtini) mieste. Apie 17 val. patruliavo (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Priėjo moteris, kuri pasakė, kad (duomenys neskelbtini) pirmoje laiptinėje bute kažkas vyksta. Jis kartu su ta moterimi užėjo į butą antrame aukšte. Buto durys buvo praviros. Į buto vidų nėjo, tačiau iš karto pamatė, kad buto koridoriuje ant praėjimo yra užvirtusi spinta. Stovėdamas tarpduryje matė, kad buto viduje išvartyti daiktai, ant grindų daug kraujo, duženų. Viduje prie spintos matė gulintį kruviną nepažįstamą vyrą, apie 45 m. amžiaus. Jis vilkėjo raudoną džemperį. Sužalotas vyras nieko nekalbėjo, dejavo. Jis buvo dar gyvas, nes judėjo, dejavo. Šalia jo bute stovėjo kruvinomis rankomis, kruvinu veidu, kitas jaunas vaikinas, kuris pasakė, kad į butą įsiveržė trys vyrai su peiliais ir sužalojo tą vyrą. Jaunas vyras bandė gintis ir taip pat užpuolikų buvo sužalotas. Tas jaunas vyras šaukė, kad greičiau kviesti medikus. Tuo metu prisistatė kitas nepažįstamas vaikinas, kuris jam pasakė, kad vienas iš užpuolikų gyvena to pačio namo, toje pačioje laiptinėje, trečiajame aukšte. Minėjo, kad tai yra O. C.. Išėjęs į namo kiemą, aikštelėje tarp pirmos ir antros laiptinių matė numestą peilį. Tai buvo virtuvinis peilis. Nepamena ar ant jo buvo kraujo. Šį peilį vėliau paėmė atvykę kriminalistai (2 t., b.l. 99- 100).

Liudytoja B. S. parodė, kad paties įvykio nematė. Išėjusi iš savo namo laiptinės išgirdo rėkiantį jaunuolį, kuris šaukėsi pagalbos „padėkit, žmogų pripjovė“. Pamatė du vaikinukus išbėgančius iš tos laiptinės, ir su jais prasilenkė. Vieną atpažino, o antro atpažinti negali, nes jo veidas buvo visas kruvinas. Tas kur kruvinas kažką metė. Antras užantyje turėjo, kaip kirvuką užsikišęs, bandė traukti, lyg išmesti, bet įkišo atgal. Matė geležį, nedidukas toks, panašus į kirvuką mėsai kapoti. Ji gyvena antroje laiptinėje, o tas vaikinukas išbėgo iš ketvirtos daugiabučio laiptinės. Rėkusio vaikino paklausė ko jis rėkia, kad pripjovė, paklausė ar tikrai, pasakė „taip“. Paprašė iškviesti greitąją ir policiją. Prie namo kampo pamatė pareigūnus ir juos pakvietė. Iš bėgusių vaikinų, kur vieną atpažino. Jo vardo, pavardės nežino, tik gali parodyti kuris – parodė į A. J.. J. vedė už parankės kitą, kurio veidas buvo kruvinas. Vaikinas, kurį atpažino, turėjo kažką už striukės užsikišęs, bandė traukti, bet po to atgal įsikišo. O kažką numetė tas, kuris buvo kruvinas. Paskui pamatė, kad tai buvo peilis. Nuo vaikino šauksmų, tie du vaikinai išėjo labai greitai, tas pirmas tik pasisuko į vieną pusę ir tada kiti du išbėgo, pro ją praėjo paskubomis, sparčiai. Tie du išbėgę jaunuoliai nebandė vytis pagalbos šaukusio vaikino, jie į vieną pusę pasuko, jis į kitą. Išbėgę nesidairė kur tas asmuo. Bute, laiptinėje nebuvo. Šaukęs vaikinas pasakė, kad „pripjovė patėvį, padėkit, gelbėkit, kvieskit policiją ir greitąją“, minėjo, kad gynėsi, trenkė su taburete ir išbėgo. Apie trečią asmenį buvo ar ne jis nieko nesakė.

Liudytoja G. C. teisme parodymus duoti atsisakė. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jai nepaaiškino jos teisių duodant parodymus. Ji buvo po insulto, labai spaudimas buvo didelis, jie labai skubino pasirašyti, o perskaityti ji nesugebėjo, liejosi raidės, ką pasirašė neatsimena, nieko neskaitė.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) liudytoja parodė, kad jos sūnus O. C. vartoja narkotikus. 2014-10-08 apie 13 val. sūnus grįžo namo sumuštu veidu, nubrozdinta kakta. Paklausus, kas jam atsitiko, pasakė, kad M. jam pardavė blogus narkotikus, dėl to jis norėjo su juo pasiaiškinti, tačiau ,,M.“ jį sumušė. Po kelių valandų sūnus į butą parsivedė du nepažįstamus vyrus. Kaip jie apsirengę buvo nepamena, tačiau įsidėmėjo, kad jie yra jaunesni už jos sūnų. Pastebėjo, kad vienas iš jų buvo tamsių plaukų, o kitas šviesių gelsvų plaukų. Jie nebuvo sužaloti ar sumušti. Vaikinas šviesių plaukų jai atrodė išgėręs alkoholio. Jis nuolat ragino jos sūnų ir kitą tamsių plaukų vaikiną greičiau eiti. Nežinojo, kur jie ruošėsi eiti. Nelabai klausėsi, ką jie tarpusavyje kalbėjo. Jos butas yra vieno kambario, todėl visi trys jie buvo netoliese vienas kito. Stovėdama greta jų, pamatė, kad vaikinas juodais plaukais kambaryje iš dešinės rankovės buvo išsitraukęs peilį. Ji nematė kaip atrodė peilio rankena, tačiau matė peilio geležtę. Tai nebuvo atlenkiamas peilis. Tai buvo peilis, kuris paprastai naudojamas virtuvėje. Tai nebuvo peilis iš jos namų, kadangi jos visi peiliai buvo sudėti dėtuvėje. Tą peilį vaikinas juodais plaukais atvirai kambaryje apžiūrėjo ir vėl susikišo į dešinės rankos drabužių rankovę, ašmenimis į delną. Ji to vaikino paklausė „kam tau tas peilis“, šis jai nieko nesakė. Daugiau peilių ar kokių kitokių įrankių pas juos nematė. Taip jie ir išėjo. Pas ją bute jie užtruko apie 15 minučių. Ji nematė, kad jie su savimi turėtų dviračio vairą ar kitokį įrankį. Savo namuose dviračio vairo nėra mačiusi. Nematė kada namo sugrįžo sūnus. Prabudo nuo policijos beldimo (b.l. 72- 73, 74-75, t. 2).

Asmens parodymo atpažinti protokolas patvirtina, kad liudytoja G. C. parodymo atpažinti asmenį metu pareiškė, kad panašių į V. G. bruožų vaikinas 2014-10-08 jos namuose turėjo rankovėje peilį, jo veidas tada sužalotas nebuvo (2 t., b. l. 76- 77, 78).

Liudytojas E. U. parodė, kad pažįsta tik O. C.. Pamena, kai O. atėjo į bendrabutį paprašė paskambinti, tačiau kam skambino nežino. Telefonu kalbėjo, kad atvažiuotų pasikalbėti. Kai jis atėjo, buvo paraudęs veidas. Apie užpuolimą nieko negirdėjo, negirdėjo kad kažką tartųsi. Apie užpuolimą O. jam nieko nepasakojo.

BPK 276 str. tvarka buvo pagarsinti liudytojo E. U. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2014-10-08 vidurdienį (duomenys neskelbtini) name susitiko pažįstamą O.. Šis buvo susinervinęs. Sakė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo užpultas. Nesakė, kas jį užpuolė. Bandė iš savo telefono, kažkam skambinti, tačiau jam tai nepavyko, kadangi jo telefono sąskaita buvo tuščia. Prašė jo, kad iš savo telefono parašytų SMS, kad jam perskambintų. Jis iš savo telefono paskambino O. nurodytam abonentui. O. telefonu kalbėjo, kad jį kirviu ir plaktuku ginkluoti asmenys užpuolė, sumušė, prašė, kad vaikinas, kuriam skambino atvažiuotų, nes reikia nueiti pas O. sumušusius asmenis padėti su jais išsiaiškinti. Vaikinas sakė, kad atvažiuos, jie susitarė susitikti (duomenys neskelbtini) gatvėje prie parduotuvės (2 t., b. l. 83). Šiuos parodymus liudytojas patvirtino kaip teisingus. Papildomai parodė, kad kai atėjo į bendrabutį O. girtas nebuvo.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad liudytojas E. U. atpažino O. C. - (duomenys neskelbtini) name sutiktą vyrą vardu O. (2 t., b. l. 84-87).

Liudytojas M. M. parodė, kad galėjo būti 2014 m. spalio 8 d., valandos nepamena. Tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini) name. M. pažinojo, jis toje pačioje laiptinėje gyveno. O. C. iš matymo žinojo. Su juo nebendraudavo, su juo piktuoju buvo. Nematė, kad O. vartotų narkotikus. Rūkydamas namų balkone, išgirdo triukšmą ir matė nubėgančius du asmenys ir kaip kažkuris iš jų prie mašinos metė peilį. Matė, kad tai peilis, nes nemažas buvo. R. Š. buvo išbėgęs iš laiptinės ir rėkė gelbėkit žmonės. Tada jis išėjo į lauką. 2 asmenys išbėgo iš jų laiptinės. Jų veidų nematė, tik nugaras. Jie išbėgo prieš išbėgant Š., po jų R. išbėgo. Jam R. sakė, kad O. gali būti užsidaręs tualete. R. nieko neaiškino buvo šoke, buvo blaivus. Ar buvo sužalotas R. Š. neatkreipė dėmesio, nesimatė, kad būtų sužalotas. Atėjęs į butą pamatė, kad M. kraujuotas. Jis sėdėjo ant grindų, susiėmęs už pilvo, nematė, iš kur jam bėgo kraujas. Koridoriuje buvo nuversta spinta, kurią reikėjo atversti norint įeiti. Anksčiau tame bute yra buvęs ir ta spinta įėjus pati negriūdavo. Galima suprasti, kad per susistumdymą nuvertė, nes atėjus spinta buvo nuversta, pati ji nenukris. R. sakė, kad buvo susistumdymas, kad nepažįsta tų asmenų. Sakė, kad buvo du bachūrai ir O., kuris laikė duris, kad jie nepabėgtų.

BPK 276 str. tvarka buvo pagarsinti liudytojo M. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad jo kaimynė Ž. Š. su A. M. gyvena Nr. (duomenys neskelbtini) bute. A. M. pardavinėjo narkotines medžiagas, bet kokias tiksliai pasakyti negali, nes pats jokių narkotikų nevartoja. Yra ne kartą matęs, kaip O. C. stovėdavo laiptinėje su švirkštu įdurtu į kojos veną. O. C. draugų nepažįsta, nes su juo išvis nebendrauja. 2014 metų spalio 8 dieną buvo savo bute, kai apie 16- 17 val., būdamas kambaryje išgirdo riksmą lauke- Lukšio g. 2 namo kieme. Išėjęs į balkoną, pamatė (duomenys neskelbtini) namo kieme R. Š., kuris rėkė „žmonės gelbėkit, papjovė“. Pamatė, kad link antros laiptinės pusės per kiemą bėga du asmenys, kuriuos matė tik iš nugaros pusės. Vienas buvo su kapišonu ant galvos, bėgdamas išmetė (duomenys neskelbtini) namo kieme, netoli šviesios spalvos automobilio, peilį. Tai buvo netrumpas peilis juodos spalvos rankena. Išėjęs iš buto prie laiptinės sutiko R. Š., kuris buvo isterijoje, pasimetęs, pasakė, kad jų bute, tualete gali būti užsidaręs O. C.. Su R. Š. nuėjo prie jo buto Nr. (duomenys neskelbtini), buto durys buvo atidarytos. Pirmas įėjo R. Š., kuris pažiūrėjo, kad tualete nėra O. C.. Jis tuomet pamatė, kad bute spinta pasukta ant įėjimo, o kambaryje pamatė į sekciją atsirėmusi, sėdintį A. M., kuris buvo užsiėmęs dešinį šoną, po pažastimi ir šonas visas buvo kruvinas ir ant grindų buvo daug kraujo. Paskambino į pagalbos centrą 112 ir pranešė apie nelaimę. Ž. Š. tuo metu namuose nebuvo. Atvykus greitosios medicinos pagalbai, A. M. išvežė į ligoninę. R. Š. pasiliko namuose, matė, kad R. Š. dešinė ranka perrėžta, R. Š. jam sakė, kad jis būdamas balkone ir džiaustydamas rūbus, išgirdo kambaryje triukšmą ir atėjęs į kambarį pamatė, kad A. M. buvo jau sužalotas ir jis sakė, kad pagriebęs taburetę vienam iš asmenų trenkė per galvą, grūmėsi ir pabėgo iš buto pagalbos kviesti. R. Š. tų dviejų pasišalinusiu asmenų neįvardino, tik minėjo, kad buvo ir O. C., kuris laikė duris, kad niekas iš buto neišeitų. R. Š. minėjo, kad tų dviejų asmenų nepažįsta, su kuriuo grūmėsi nenurodė ir neapibūdino. Dėl ko viskas įvyko nesakė (2 t., b. l. 88 - 90).

Perskaičius šiuos parodymus liudytojas M. M. parodė, kad apie M. klaida įsivėlusi (dėl prekybos narkotikais). Jis asmeniškai nematė, bet mama sakė, kad Ch. matė su švirkštu. Visa kita teisingai užrašyta. Jis tuo tarpu balkone rūkė ir matė, kaip 2 asmenys nubėgo, o paskui buvo R. riksmas. Kai R. pradėjo rėkti jie jau buvo daugiau nei pusę namo nubėgę. Iš pačios laiptinės, kaip išbėgo nematė, tik matė, kaip jie toliau nubėginėjo. Pirmiau išbėgo jie. Kažkas R. lyg ir buvo įrėžta, neatsimena dabar gerai.

Liudytojas A. J., kurio parodymai buvo perskaityti BPK 276 str. nustatyta tvarka, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. J. pažįsta nuo vasaros. 2014-10-08 apie 13 val. jam paskambino A. J.. Prašė jį pavežti iš (duomenys neskelbtini) ir atgal. Žadėjo nupirkti kuro. J. su nepažįstamu draugu, kuris buvo apsivilkęs trumpa tamsia „pūsta“ striuke su gaubtuvu, avėjo NIKE sportiniais batais, įsėdo į automobilį. A. buvo išgėręs. Nepastebėjo, kad A. draugas būtų girtas. A. vilkėjo taip pat ,,pūsta“ tamsiai mėlyna striuke. Jie abu sėdo ant galinės sėdynės. Nematė, kad jie su savimi turėtų peilius ar kitokius daiktus, kuriais galima žaloti žmogų. A. su draugu kalbėjo, kad į (duomenys neskelbtini) vyksta pas kažkokį jų draugą, norėdami kažką išsiaiškinti. A. draugas buvo nervingas, atrodė piktas, mažai kalbėjo. Nepamena, kuris iš judviejų pasakė, kad juos vežtų iki (duomenys neskelbtini) namo. Netoli (duomenys neskelbtini) namo, prie IKI parduotuvės, sustojo ir A. su draugu išlipo iš automobilio. A. sakė, kad greitai paskambins, kada reiks privažiuoti. A. jam sakė, kad (duomenys neskelbtini) name kažką išsiaiškins ir grįš. Po 15-20 minučių vėl paskambino A. ir liepė atvažiuoti iki IKI parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini). Nuvykęs prie parduotuvės, ties išėjimu iš parduotuvės, automobilių aikštelėje pamatė A. ir jo draugą. Matė, kad A. draugo veidas sužalotas, žaizda veide kraujavo. Jie abu su savimi jokių peilių, strypų neturėjo. A. sakė, kad jie nuėjo, kažkur aiškintis ir ten susimušė. Muštynių metu jo draugui buvo sužalotas veidas. Draugo drabužiai buvo kruvini, rankos kruvinos. Jie iškvietė medikus. Atvykus greitajai pagalbai, A. draugas sėdo į medikų automobilį, A. sėdo į BMW automobilį ir liepė jį vežti į ligoninę. Važiuojant A. nesakė, kad kažką sužalojo peiliu. A. kalbėjo, kad „ateis laikas ir bus matyt, kas atsitiks su jo draugą sumušusiais asmenimis“, ar kažką panašiai kalbėjo. A. nieko nesakė, kad (duomenys neskelbtini) nužudė žmogų. Jis mažai kalbėjo (2 t., b. l. 81- 82).

2014-10-08 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme ant asfalto rastas peilis, su juodos spalvos rankena, ant peilio geležtės ir rankenos matyti raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės pirmojo aukšto aikštelėje ant laiptų rastos rausvos dėmės, panašios į kraują. (duomenys neskelbtini) bute, priklausančiame Ž. Š., esančio daugiabučio namo antrajame aukšte, duris apdorojus daktiloskopiniais milteliais, rastas ir užfiksuotas delno pėdsakas, ant durų staktos vidinės pusės rastas ir užfiksuotas rankos pėdsakas, buto viduje ant kabyklos, virtuvėje ant sienos rastos ir užfiksuotos rusvos dėmės, bute ant durų paviršiaus rasti du rankos pėdsakai, nukopijuoti ant daktiloskopinės plokštelės, ant koridoriaus spintos apdailos rastas ir užfiksuotas rankos pėdsakas, kvapų pėdsakai (1 t., b. l. 5 - 9, 10 - 25).

Iš 2014-10-09 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas peilis, rastas ir išimtas įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini), kurio ašmenys yra 12,5 cm. ilgio, kriaunos 11 cm., tiek ant kriaunų, tiek ant ašmenų matomos raudonos spalvos, panašios į kraują dėmės. Iš fotolentėlės matyti, kad peilis yra vienašmenis (1 t., b. l. 74- 76).

2014-10-08 daiktų savanoriško pateikimo protokole nurodoma, kad VšĮ „K. L.“ pateikė A. M. bliuzoną ir kelnes (1 t., b. l. 77), kuriuos apžiūrėjus 2014-10-09 apžiūros protokole užfiksuota, jog drabužiai sutepti dėmėmis, panašiomis į kraują. Džemperio (bliuzono) viršutinėje priekinėje dešinėje dalyje matyti lygių kraštų, pailgos formos, einanti iš viršaus į apačią 3 cm. ilgio skylė, kairiojo peties srityje – horizontali, lygių kraštų 2,5 cm. skylė (b. l. 78-81, t. 1).

Iš 2014-10-08 asmens kratos protokolo matyti, jog iš O. C. paimta juodos kelnės, juodos, baltos spalvos marškinėliai, pilka striukė (3 t., b. l. 4).

Iš 2014-10-08 asmens kratos protokolo matyti, kad iš V. G. paimta mėlynos spalvos striukė (bliuzonas) ir juodos spalvos striukė (4 t., b. l. 2).

2014-10-09 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad iš V. G. buvo paimta juodos spalvos sportinės kelnės, marškinėliai, sportiniai bateliai „Nike“ (b. l. 3, t. 4).

Iš 2014-10-09 asmens kratos protokolo matyti, kad iš A. J. buvo paimta mėlynos ir geltonos spalvos striukės, telefonas SONY (b.l. 86, t. 4).

2014-10-13 daiktų savanoriško pateikimo protokolas patvirtina, kad liudytoja G. C. pateikė O. C. mobiliojo ryšio telefoną NOKIA ( 2 t., b. l. 113).

2014-10-13 daiktų savanoriško pateikimo protokolas patvirtina, kad liudytojas R. G. pateikė V. G. mob. ryšio telefoną NOKIA (2 t., b. l. 114).

Iš 2014-10-14 daiktų savanoriško pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. Š. pateikė savo pilkos spalvos marškinėlius (2 t., b. l. 70).

Daiktų apžiūros protokolas patvirtina, jog 2014-10-13 apžiūrėtas V. G. MRT NOKIA, IMEI (duomenys neskelbtini), A. J. telefonas SONY, IMEI (duomenys neskelbtini), O. C. mobiliojo ryšio telefonas NOKIA, IMEI (duomenys neskelbtini), fiksuoti jų individualūs požymiai (2 t., b. l. 115).

Iš 2014-10-27 vyr. tyrėjo tarnybinės ataskaitos, matyti, kad buvo atlikta įtariamųjų O. C., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), V. G., tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. J., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-10-08 telefoninių pokalbių išklotinių analizė. Įtariamojo O. C. išklotinės analizės metu nustatyta, kad: 2014-10-08, 12 val. 05 min. 52 sek. O. C. skambino A. M., tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną 15 val. 51 min. 55 sek., 16 val. 13 min. 26 sek., 16 val. 20 min. 53 sek., ir 16 val. 27 min. 47 sek., O. C. skambino V. G..

Įtariamojo V. G. išklotinės analizės metu nustatyta, kad 2014-10-08, 12 val. 48 min. 07 sek. V. G. skambino A. J.. 15 val. 11 min. 35 sek. V. G. gavo SMS žinutę iš liudytojo E. U., Nr. (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną 15 val. 14 min. 56 sek. V. G. skambina į E. U. numerį. 15 val. 17 min. 10 sek. iš E. U. numerio skambinama V. G.. 15 val. 23 min. 51 sek., 15 val. 28 min. 33 sek., ir 15 val. 34 min. 22 sek. V. G. skambina į E. U. numerį. 15 val. 40 min. 21 sek. V. G. išsiuntė SMS žinutę į E. U. numerį. 15 val. 48 min. 01 sek. V. G. skambina į E. U. numerį. 15 val. 51 min. 17 sek. V. G. gauna SMS žinutę iš E. U. numerio. 15 val. 51 min. 55 sek,, 16 val. 13 min. 26 sek.. 16 val. 20 min. 53 sek., ir 16 val. 27 min. 47 sek. V. G. skambino įtariamajam O. C.. 15 val. 55 min. 43 sek.. V. G. skambina įtariamasis A. J.. 16 val. 59 min. 39 sek., 17 val. 02 min. 38 sek., ir 17 val. 06 min. 03 sek. Iš V. G. numerio skambinama A. J..

Įtariamojo A. J. išklotinės analizės metu nustatyta, kad: 15 val. 31 min. 12 sek.. 15 val. 33 min. 36 sek,, ir 15 val. 46 min. 09 sek. A. J. skambina liudytojui A. J.. 16 val. 03 min. 20 sek. liudytojas A. J. skambina įtariamajam A. J.. 16 val. 41 min. 04 sek. A. J. skambina liudytojui A. J.. 16 val. 42 min. 25 sek., liudytojas A. J. skambina įtariamajam A. J.. 16 val. 55 min. 43 sek. A. J. skambina įtariamajam V. G.. 16 val. 59 min. 39 sek., 17 val. 02 min. 38 sek., ir 17 val. 06 min, 03 sek. iš V. G. numerio skambinama A. J. (2 t., b. l. 138 - 139 ).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2015-08-26 specialisto išvadoje Nr. 140-(5582)-ISI-5563 nurodyta, kad:

1. Ant tirti pateiktų tamponų su nuoplovomis nuo „pakabos prieškambaryje“ ir „laiptų laiptinėje“, padarytomis 2014-10-08 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo, kurio genotipas sutampa su V. G. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų V. G. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000000006 proc.

Ant tirti pateikto tampono su nuoplova nuo „sienos virš kriauklės virtuvėje“, padarytos 2014-10-08 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo, kurio genotipas sutampa su R. Š. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų R. Š. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,00000000000000000002 proc.

Ant tirti pateikto tampono su nuoplova nuo „laiptų į antrą aukštą“, padaryto 2014-10-08 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

2. Ant tirti pateikto peilio, tiriant pažymėto Nr. 1, paimto 2014-10-08 apžiūrint įvykio vietą namo Nr. 2 kieme P. Lukšio g., Kėdainiuose, rasta dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 8, Nr. 9), iš jų ir kraujo, iš kurių identifikuoti galima abu asmenis, tačiau negalima atsakyti, kurio asmens yra ant peilio Nr. 1 geležtės rastas kraujas. Vieno asmens, kurio biologinių pėdsakų arba kraujo rasta ant peilio Nr. 1 geležtės, genotipas sutampa su V. G. genotipu, kito asmens, kurio biologinių pėdsakų arba kraujo rasta ant peilio Nr. 1 geležtės, genotipas sutampa su A. M. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. M. lokusų genotipui, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000000000001 proc.

Ant peilio Nr. 1 rankenos rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir kraujo, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra tik vieno vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su V. G. genotipu.

3. Ant tirti pateiktų peilių, tiriant pažymėtų Nr. 2-7, paimtų 2014-10-08 atliekant kratą O. C. namuose (duomenys neskelbtini), žmogaus kraujo nerasta.

Žemesnės instancijos teismas

Ant peilio Nr. 3 rankenos rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 14), iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra tik vieno vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su O. C. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų O. C. lokusų genotipui, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000000000001 proc. Ant peilio Nr. 3 geležtės nerasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

Ant peilio Nr. 6 geležtės rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, ant rankenos rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

Ant peilių Nr. 2, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 7 geležčių ir rankenų rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

4. Ant tirti pateiktų O. C. kelnių rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 23, Nr. 24, Nr. 26-33), kurio genotipas sutampa su O. C. genotipu, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 25), iš jų ir kraujo, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra tik vieno vyro biologiniai pėdsakai arba kraujas, kurių genotipas sutampa su O. C. genotipu.

Ant tirti pateiktos O. C. striukės rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 34), kurio genotipas sutampa su A. M. genotipu, rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 35–37), kurio genotipas sutampa su O. C. genotipu, rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 38), kurio genotipas sutampa su V. G. genotipu. Ant O. C. striukės (pažymėta mėg. Nr. 39) žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, kurių genotipas sutampa su O. C. genotipu.

Ant tirti pateiktų O. C. sportinių batų, rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 41, Nr. 42), kurio genotipas sutampa su O. C. genotipu, rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 40), netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

Žemesnės instancijos teismas

Ant tirti pateiktų O. C. marškinėlių rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 43, Nr. 44), kurio genotipas sutampa su O. C. genotipu.

5. Ant tirti pateiktų V. G. sportinių batų rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 45, Nr. 46), kurio genotipas sutampa su V. G. genotipu.

Žemesnės instancijos teismas

Ant tirti pateiktos V. G. striukės rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 49, Nr. 51–56), kurio genotipas sutampa su V. G. genotipu, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 50), iš jų ir kraujo, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra tik vieno vyro biologiniai pėdsakai arba kraujas, kurių genotipas sutampa su V. G. genotipu.

Ant tirti pateikto V. G. bluzono rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 57- 60, Nr. 62), kurio genotipas sutampa su V. G. genotipu, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 61), iš jų ir kraujo, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra tik vieno vyro biologiniai pėdsakai arba kraujas, kurių genotipas sutampa su A. M. genotipu.

6. Ant tirti pateiktos A. J. striukės, tiriant pažymėtos Nr. 1, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 63), iš jų ir kraujo, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra tik vieno vyro biologiniai pėdsakai arba kraujas, kurių genotipas sutampa su V. G. genotipu, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 64), iš jų ir kraujo, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra tik vieno vyro biologiniai pėdsakai arba kraujas, kurių genotipas sutampa su A. J. genotipu, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 65), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant N. T., kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. J. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000000000001 proc.

Ant tirti pateiktos A. J. striukės, tiriant pažymėtos Nr. 2, rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 66), kurio genotipas sutampa su A. J. genotipu, rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 68, Nr. 70), kurio genotipas sutampa su V. G. genotipu, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų ( pažymėta mėg. Nr. 69), iš jų ir kraujo, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra tik vieno vyro biologiniai pėdsakai arba kraujas, kurių genotipas sutampa su A. J. genotipu, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų ( pažymėta mėg. Nr. 67), iš jų ir kraujo, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra tik vieno vyro biologiniai pėdsakai arba kraujas, kurių genotipas sutampa su V. G. genotipu (1 t., b. l. 94 - 106).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015-02-12 specialisto išvadoje Nr. 11 - 2624 (14) nurodyta, kad:

1. Ant tirti pateikto A. M. bliuzono rastas mėlynas su violetiniu atspalviu medvinės pluoštas, vienodas su V. G. bliuzono margo trikotažo atitinkamais pluoštais.

Žemesnės instancijos teismas

Ant tirti pateikto A. M. bliuzono nėra pluoštų iš V. G. bliuzono, marškinėlių, sportinių kelnių, striukės.

2. Ant A. M. sportinių kelnių nėra pluoštų iš V. G. drabužių.

3. Ant tirti pateikto A. M. bliuzono nėra pluoštų iš A. J. dviejų striukių.

4 - 6. Ant tirti pateikto V. G. drabužių (bliuzono, marškinėlių, sportinių kelnių, striukės) rasta raudonos spalvos poliesterinių pluoštų, ant A. J. tamsiai violetinės spalvos striukės rasta raudonos spalvos poliesterinių pluoštų vienodų su A. M. bliuzono trikotažo atitinkamais pluoštais.

Žemesnės instancijos teismas

Tikėtina, kad A. M. bliuzonas kontaktavo su V. G. drabužiais (bliuzonu, marškinėliais, sportinėmis kelnėmis, striuke).

7 - 8. Ant tirti pateiktų R. Š. marškinėlių nėra pluoštų iš V. G. drabužių ir iš A. J. abiejų striukių.

9 - 10. Ant tirti pateiktų V. G. bliuzono, sportinių kelnių, striukės, ant A. J. dviejų striukių rasta juodos spalvos poliesterinių pluoštų, vienodų su R. Š. marškinėlių trikotažo atitinkamais pluoštais (1 t., b. l. 109 - 117).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos 2014-10-31 specialisto išvadoje Nr. 20- 4- ISI- 1462 nurodyta, kad daktiloskopinio tyrimo metu nustatyta, jog piršto pėdsakas, nukopijuotas daktiloskopine plokštele Nr. 2, yra paliktas R. Š. dešinės rankos nykščiu. Du delnų pėdsakai, nukopijuoti daktiloskopinėmis plokštelėmis Nr. 3 ir Nr. 4 yra palikti R. Š. kairės ir dešinės rankos delnais. Delno pėdsakas, nukopijuotas daktiloskopine plokštele Nr. 1, yra paliktas įtariamojo V. G. kairės rankos delnu (1 t., b. l. 135- 141).

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro odorologinio tyrimo 2014-11-07 specialisto išvados Nr. 140-1-(00086)-ISI-88 matyti, kad kvapo pėdsake, paimtame 2014-10-08 nuo peilio, nerasta O. C., A. J., V. G. kvapo (1 t., b. l. 149 - 153).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto 2015-01-12 išvados Nr. M957/14 ( 02) matyti, kad:

1. A. M. mirė nuo durtinio - pjautinio kiauryminio krūtinės dešinės pusės sužalojimo su tarpuplaučio ir širdiplėvės pažeidimo. Tai komplikavosi išoriniu ir vidiniu nukraujavimu.

2. A. M. mirtis yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su jam padarytu durtiniu - pjautiniu krūtinės dešinės pusės sužalojimu su tarpuplaučio ir širdiplėvės pažeidimu.

3. A. M. kūne pristačius jį į gydymo įstaigą, nustatyti šie sužalojimai: durtinė dešinės krūtinės ląstos priekinės sienos žaizda ir durtinė kairio peties žaizda. Nustatyti sužalojimai A. M. padaryti aštriu duriančiu įrankiu, kuo galėjo būti peilio geležtė.

Žemesnės instancijos teismas

4. Gydymo įstaigoje konstatuoti sužalojimai padaryti dviejų trauminių poveikių pasakoje.

5. Durtinis - pjautinis kiauryminis krūtinės ląstos dešinės pusės sužalojimas su tarpuplaučio ir širdiplėvės pažeidimu esant A. M. gyvam būtų kvalifikuota sunkiu sveikatos sutrikdymu. Durtinė pjautinė akla kairio peties žaizda esant A. M. gyvam būtų kvalifikuota nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl šios žaizdos jo sveikata būtų sutrikdyta ilgesniam kaip 10 d. laikotarpiui.

6. Poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje ir abejose plaštakose bei odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje galėjo gautis suduodant smūgius ar ginantis nuo jų. Sužalojimai esant gyvam A. M. būtų vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

7. Po padarytų durtinių pjautinių krūtinės ir kairio peties sužalojimų A. M. tam tikrą laiko tarpą galėjo atlikti savarankiškus veiksmus.

Žemesnės instancijos teismas

9. Tikėtina, kad A. M. ir užpuolikas sužalojimų metu buvo vienas prieš kitą.

10. Durtiniai - pjautiniai krūtinės ir kairiojo paties sužalojimai padaryti aštriu duriančiai pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo būti vienpusiai aštri peilio geležtė. Tai patvirtina sužalojimų pobūdis, sužalojimų kanalai ir krūtinkaulio pažeidimo duomenys. Nustatyti ar durtiniai - pjautiniai krūtinės ir kairio peties sužalojimai padaryti vienu įrankiu nėra galimybės, nes kairio peties žaizdos kraštai prieš juos susiuvant buvo pašalinti chirurginės intervencijos metu.

Žemesnės instancijos teismas

11. A. M. prieš mirtį buvo blaivus, nes jo lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. A. M. lavono kraujyje rasta morfino, metadono, amfetamino, metamfetamino bei pėdsakai bedidino ir fenobarbitalio.

12. Nustatytos narkotinės medžiagos ir psichotropiniai medikamentai A. M. lavono kraujyje tiesioginės įtakos mirčiai neturėjo (b. l. 39- 44, 45, t. 1).

Iš teismo medicinos specialisto (eksperto) 2015-09-17 L. G. paaiškinimo matyti, kad A. M. galėjo būti sužalotas peiliu, kuris 2014-10-08 įvykio vietos apžiūrios metu buvo rastas P. Lukšio g. 2 esančio namo Kėdainiuose kieme (1 t., b. l. 48 - 49).

2015-11-18 specialisto išvadoje Nr. DM5(72)2016(V-01) nurodoma, kad teigti, jog tarp A. M. gydžiusio VšĮ „K. L.“ personalo veiksmų ir jo mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys, negalima, kadangi ir nustačius krūtinės organų sužalojimą bei skubiai organizavus krūtinės chirurgo konsultaciją ir gydymą, dėl patirto sužalojimo sudėtingumo ir ypatumo, išeitis galėjo būti tokia pati (b. l. 175-184, t. 5).

Aplausiamas teisme espertas L. G. parodė, kad pirmiausiai buvo nediagnozuotas laiku sužalojimas, o paskui teikta pagalba atitinkamai buvo nepilnavertė. Jei būtų laiku diagnozuota, atlikta chirurginė operacija, gal ir būtų daugiau šansų tam žmogui išgyventi. O kaip būtų buvę praktikoje sunku pasakyti. Galbūt, jei (duomenys neskelbtini) klinikose būtų buvę, gal būtų išgebėję gyvybę, bet tai yra tik teorinis klausimas. Tai priklauso nuo to, kaip laiku diagnozuojama, kaip laiku atliekama operacija ir kokios yra to gydymo pasekmės. Gali įšsivystyti įvairios komplikacijos ir žmogus gali mirti. Kiekvienas žmogus yra individualus, kiekvienas sužalojimas, kiekvienam žmogui skirtingai gyja. Esant tokiam sužalojimui vidinis kraujavimas prasideda iš karto. Žmogus netekęs apie 3 litrų kraujo gali mirti, nes pas žmogų yra apie 5-6 litrus kraujo. Sužalojimas ir nukraujavimas yra visas kompleksas, kuris sukėlė mirtį. Durtinis - pjautinis kiauryminis krūtinės dešinės pusės sužalojimas su tarpuplaučio ir širdiplėvės pažeidimu pagal visas nuostatas yra sunkus sužalojimas. Daugumoje atvejų, jei nesuteikiama laiku ir tinkama pagalba, esant tokiems sužalojimams žmogus dažniausiai miršta. Tai, kad gydytojas traumatologas atliko chirurginį žaizdos sutvarkymą, neįsitikinęs ar žaizda yra kiauryminė, neorganizavo gydytojo chirurgo konsultacijos, neįvertino kraujyje hemoglobino kiekio sumažėjimo, nekartojo kraujo tyrimo, neatlikto plaučių rentgenogramos, visa tai pablogino ligos eigą. Tai turėjo įtakos ligos baigčiai. Jei visa tai būtų padaryta ar būtų išgelbėta gyvybė sunku pasakyti. Žmogaus mirtį lėmė tai, kad žmogus neteko daug kraujo jo specialisto išvada, nei kiek nesikeičia.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2014-10-10 specialisto išvada Nr. G 2622/ 14 (02)patvirtina, kad R. Š. konstatuoti odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, dešiniame dilbyje, padaryti aštriu, galimai duriančiu pjaunančiu savybių turinčiu daiktu trijų ir daugiau trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti besiginant (2 t., b. l. 69).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2014-10-08, 17.44 val. O. C. užfiksuotas 0,09 promilės girtumas (b. l. 2, t. 3). 2014-10-08 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte nurodyta, kad O. C. nurodė vartojęs alų, narkotinių medžiagų vartojimo testas teigiamas (b. l. 139, 3).

2014-10-08 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte nurodyta, kad V. G. nurodė išgėręs apie 350 ml degtinės, THC teigiamas (b. l. 75, T. 4),

Iš 2014-10-09 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, matyti, kad A. J. 2014-10-08, 17.10 val. buvo girtas, jam nustatytas 3,78 promilės girtumas (b. l. 85, t. 4).

Prokuroro 2015 05 25 nutarimu iš ikiteisminio tyrimo Nr. 66-1-01005-14 atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00400-15 dėl galimai VšĮ Kėdainių ligoninė medicinos specialistų padaryto tarnybos pareigų neatlikimo pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 str. (1 t., b. l. 54-55, 56).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 2657/ 14 ( 02) patvirtina, kad V. G., dviejų trauminių kontaktų pasekmėje padarytos dvi žaizdos dešiniame antakyje bei nosies dešinėje pusėje. Mažai tikėtina, kad tokie sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant kumščiu, ar spiriant kojomis. Tikėtina, kad tai galėjo būti daiktas, turintis briauną. Sužalojimų V. G. rankose, kurie galėjo būti padaryti ginantis nuo smūgių, nėra. Sužalojimai vertinami, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl masyvių žaizdų veide V. G. sveikata bus sutrikdyta daugiau nei 10 parų ( 4 t., b. l. 78).

Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK KPS vyriausiojo tyrėjo 2015 10 27 nutarimu dėl nesunkiai sutrikdytos V. G. sveikatos ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakyta ( 4 t., b.l. 79- 81).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 2654/ 14 ( 02) patvirtina, kad poodinės kraujosruvos dešinės akies abiejuose vokuose bei kairės akies viršutiniamevoke, odos nubrozdinimai kairio momens bei dešinio skruosto srityse, lengvas galvos smegenų sukrėtimas O. C. padaryti kietais bukais daiktais ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje. Odos įdrėskimai kaktoje bei kairiame žaste padaryti kietu bukabriauniu daiktu, kuo galėjo būti peilio smaigalys, ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Poodinės kraujosruvos akių vokuose galėjo būti padaryta tiek suduodant kumščiu, tiek spiriant koja. Sužalojimų O. C. plaštakose bei dilbiuose, kurie galėjo būti padaryti ginantis nuo suduodamų smūgių, nėra. Visi sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ( 3 t., b. l. 141).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 2659/ 14 ( 02) patvirtina, kad A. J. kūne išorinių sužalojimų nėra ( 4 t., b. l. 169).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, daro išvadą, kad kaltinamųjų veiksmai atitinka požymius nusikaltimų, numatytų BK 165 str. 1 d., 129 str. 1 d., 140 str. 1 d. (perkvalifikavus iš BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5 p.).

Kaltinamieji O. C., V. G. ir A. J. buvo kaltinami, kad O. C. 2014-10-08 subūrė organizuotą grupę nesunkiam ir labai sunkiam nusikaltimui padaryti, į kurios sudėtį įtraukė A. J. ir V. G., šios nusikalstamos grupės nariams vadovavo - siekdamas atkeršyti už jam parduotas neva nekokybiškas narkotines medžiagas, sukūrė nusikaltimo planą, telefonu organizavo organizuotos grupės narių susitikimą rengiamo nusikaltimo aptarimui, paskirstė nusikalstamos grupės nariams vaidmenis, parūpino nusikaltimo įrankius - peilius, ir bendrininkaudamas su minėtais asmenimis organizuotoje grupėje, veikdamas organizuotos grupės sudėtyje kaip organizatorius ir padėjėjas, o V. G. ir A. J. kaip vykdytojai, padarė organizuotoje grupėje nesunkų ir labai sunkų nusikaltimą - neteisėtą A. M. būsto neliečiamumo pažeidimą ir jo nužudymą bei pasikėsinimą nužudyti antrą asmenį - R. Š., o būtent: 2014-10-08, turėdami tikslą nužudyti A. M. ir R. Š. ir taip atkeršyti už O. C. parduotas neva nekokybiškas narkotines medžiagas, iš anksto aptarė nusikaltimo planą, O. C. kaip organizatorius paskirstė vaidmenis, aptarė, kad jis duos A. J. ir V. G. peilius, nuves juos prie A. M. buto, kur V. G. delnu uždengs durų akutę, pabels į buto duris, o jas atidarius, A. J. ir V. G. jėga įsibraus į butą, peiliais nužudys A. M. ir R. Š., o O. C. tuo metu stovės prie buto durų ir saugos, kad nukentėjusieji nepabėgtų, taip veikdami išankstinio susitarimo pagrindu organizuotoje grupėje – O. C. kaip organizatorius ir padėjėjas, A. J. ir V. G. kaip vykdytojai, gavę iš O. C. peilius, 2014-10-08 apie 16 val. 30 min. nuėjo prie A. M. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kur, veikiančiam organizuotoje grupėje V. G. paskambinus į buto duris, o A. M. jas atidarius, V. G. ir A. J. neteisėtai įsibrovė į butą, O. C. prieškambario spinta užtvėrė išėjimą iš buto, stovėjo prie buto durų ir saugojo, kad nukentėjusieji nepabėgtų iš buto, V. G. peiliu sudavė smūgius A. M. į kairįjį petį ir dešinįjį šoną, tuo padarė poodines kraujosruvas dešiniajame dilbyje ir abejuose plaštakose, odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, durtinę - pjautinę aklą kairio peties žaizdą, durtinį - pjautinį kiauryminį krūtinės ląstos dešinės pusės sužalojimą su tarpuplaučio ir širdiplėvės pažeidimu, kuris komplikavosi išoriniu ir vidiniu nukraujavimu, nuo ko A. M. 2014-10-09 apie 08 val. VšĮ K. L.“ mirė, taip organizuotoje grupėje bendrais tyčiniais veiksmais pastarąjį nužudė, o tų pačių grumtynių metu A. J. sudavė peiliu ne mažiau trijų smūgių R. Š. taikant į krūtinės sritį, tuo rankomis besiginančiam nuo gyvybei pavojingo smurto R. Š. padarius odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, dešiniame dilbyje ir taip pasikėsino šį nužudyti, tačiau savo nusikalstamos veikos nepabaigė nuo priežasčių nepriklausančių nuo organizuotos grupės narių valios, kadangi R. Š. pavyko iš buto pabėgti į kiemą ir iškviesti pagalbą, o taip pat išankstinio susitarimo pagrindu, veikdami organizuotoje grupėje, neteisėtai, atvirai, prieš savininko valią įsibrovė į Ž. Š. butą, kur nužudė vieną žmogų ir pasikėsino nužudyti antrą žmogų, t. y. buvo kaltinami padarę nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 25 str. 3 d., BK 129 str. 1 d., BK 25 str. 3 d., 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 5 p., BK 25 str. 3 d., 165 str. 1 d.., tačiau kaip jau minėta, su tokia veiksmų kvalifikacija pilnai sutikti pagrindo nėra.

Dėl organizuotos grupės požymio

Iš aukšiau išdėstytų apibendrintų kaltinimų matyti, kad O. C. buvo kaltinamas, tuo kad jis subūrė organizuotą grupę nesunkiam ir labai sunkiam nusikaltimui padaryti, į kurios sudėtį įtraukė A. J. ir V. G., ir veikė kaip organizatorius bei padėjėjas, tuo tarpu V. G. ir A. J. dalyvavo šios organizuotos grupės sudėtyje kaip vykdytojai, tačiau pagrindo išvadai, kad kaltinamieji veikas, nustatytas šiuo nuosprendžiu padarė veikdami kaip organizuota grupė nėra.

Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2011, 2K-257/2011, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-35/2013). Taikant šią normą būtina nustatyti atitinkamą bendrininkų susitarimą, nusikalstamos veikos sunkumo laipsnį bei tam tikrą organizuotumo lygį. Organizuotą grupę išskiria vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-210/2009, 2K-140/2014 ir kt.).

Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamieji veikė organizuota grupe, nes tarp šių asmenų nebuvo susiformavusių ilgalaikių ir tvirtų nusikalstamų ryšių, aukšto organizuotumo lygio. Kaip seka iš kaltinamųjų parodymų, jie iš anksto nesitarė ką ir kaip kiekvienas iš jų darys, juolab, kad kaltinamasis O. C. vieno iš kaltinamųjų – A. J., iki įvykio netgi nepažinojo. Nors iš byloje surinktų įrodymų akivaizdu, kad kaltinamieji susitiko kaltinamojo O. C. iniciatyva, tačiau jų tolimesnė veikla padarant nusikaltimus buvo stichiška ir neorganizuota, tuo tarpu įrodymų, patvirtinančių, kad jie iš anksto susitarė kokius nusikaltimus darys, koks kurį vaidmenį atliks, kokių pasekmių sieks nėra, kas leidžia teigti, jog kaltinamieji nusikalstamas veikas, dėl kurių padarymo jie pripažįstami kaltais šiuo nuosprendžiu, padarė veikdami bendrininkų grupėje, todėl iš kaltinimų šalintina aplinkybė, dėl veikimo organizuotoje grupėje.

Pažymėtina, kad bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis). Be to, teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Kasacinės nutartys Nr. 2K-275/2007, Nr. 2K-229/2008).

Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje nustatyti kaltinamųjų nusikalstami veiksmai (susitarimas eiti aiškintis santykių, nekonkretizuojant tokio aiškinimosi ribų), tačiau suvokiant, kad jie dalyvauja/dalyvaus nusikalstamoje veikloje (ką patvirtina peilių pasiėmimas, įsibrovimas į butą) atitinka būtent bendrininkų grupės požymius (BK 24 straipsnis), todėl, visi jie laikomi vykdytojais, ir jų veiksmai kvalifikuojami be nuorodos į BK 24 straipsnio atitinkamą dalį. Paprastojo bendrininkavimo atveju dažniausiai visi bendrininkai tiesiogiai dalyvauja atlikdami objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos požymius sudarančius veiksmus (visus ar atskirą jų dalį). Tačiau nusikaltimo vykdytojais gali būti ir tie bendrai veikiantys asmenys, kurie nors tiesiogiai neatlieka nusikalstamos veikos sudėtyje aprašytų veiksmų, tuo pačiu metu būdami kartu su kitais vykdytojais nusikalstamos veikos darymo vietoje tiesiogiai jiems suteikia būtiną pagalbą: palaužia nukentėjusiųjų pasipriešinimą, neleidžia jiems pabėgti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-502/2009, 2K-89-139/2016).

Iš kaltinamųjų atliktų veiksmų, tiek įsibraunant į butą, tiek ir atliekant neteisėtus veiksmus A. M., R. Š. atžvilgiu, matyti, kad kiekvieno jų veiksmai buvo reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, sudarė sąlygas kito bendrininko veiksmams ir juos papildė. Tokie kaltinamųjų veiksmai iš esmės reiškė susitarimą padaryti nusikalstamą veiką, kūno sužalojimo atveju nekonkretizuojant nusikalstamos veikos pasekmių. Šioje konkrečioje situacijoje susitarimas pasireiškė sutartinais veiksmais, t. y., veiksmais, rodančiais, kad jie visi pritaria vieni kitų veiksmams, sutinka su jų neteisėtais veiksmais, taip išreikšdami savo tikrąją valią – neteisėtą įsibrovimą į butą bei smurto panaudojimą ir motyvą – O. C. kerštą. Nors kaip jau minėta, kaltinamieji susitiko O. C. iniciatyva, tačiau pagrindo išvadai, kad jis veikė tik kaip organizatorius vėlgi nėra. Esminis nusikaltimo organizatoriaus požymis yra tai, kad jis sujungia ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, sukuria sistemą, organizuotumą bendroje nusikalstamoje veikoje – ar atskirose jos stadijose, ar jau nusikaltimo darymo metu, tačiau aptariamu atveju jo veiksmai iš esmės pasireiškė tik kitų bendrininkų pasikvietimu į butą, tuo tarpu tolimesni – t.y. jau nusikalstami veiksmai buvo atliekami visų trijų iniciatyva, jie visi suprato, kad turėdami keršto motyvą, neteisėtai įsibraus į butą ir vartos smurtą prieš bute esančius asmenis – šiuo atveju A. M. ir R. Š., tai patvirtina ir jų bendri veiksmai tiek įsibraunant į butą, tiek smurtaujant paminėtų asmenų atžvilgiu. Nors kaltinime buvo nurodoma, kad būtent kaltinamasis O. C. davė kaltinamiesiems peilius bei nurodymus nužudyti A. M. ir R. Š. ir, kad į butą buvo įsibrauta turint išankstinę tyčią nužudyti 2 asmenis, tačiau šioms kaltinimo prielaidoms pagrįsti byloje nesurinkta jokių objektyvių įrodymų, apie ką bus pasisakyta aptariant konkrečius kaltinimus.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 165 str. 1 d.

BK 165 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją.

BK 165 straipsnio saugoma vertybė (objektas) – žmogaus būsto neliečiamumas, o dalykas – pats žmogaus būstas. Žmogaus būstas neliečiamas. Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnis). Šie konstituciniai draudimai yra aktualūs vertinant tiek privataus asmens, tiek valstybės institucijų teisėtumą. Taigi pripažįstant veiksmą įsibrovimu, būtina nustatyti jo neteisėtumą. Neteisėtumui nustatyti būtini du požymiai: 1) kai tai buvo padaryta be savininko ar kito būsto teritorijoje teisėtai esančio žmogaus leidimo ir 2) neturint kito teisėto pagrindo. Įstatymų leidėjas, nors ir nurodo galimus įsibrovimo būdus (apgaulė, smurtas), tačiau šių būdų sąrašas nėra baigtinis. Tai reiškia, kad įsibrovimas gali būti padarytas bet kuriuo būdu: slapta ar atvirai, apgaule ar be apgaulės, su smurtu ar be smurto, įveikiant technines kliūtis ar kai to neprireikia. Pats įsibrovimas yra bet kuris neteisėtas patekimas į minėtas patalpas arba teritoriją. Su patekimo momentu siejamas ir veikos baigtumas (formalioji sudėtis). Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti ir asmens kaltę – tiesioginę tyčią, t. y. kaltininko supratimą, kad jis neteisėtai prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrauna į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant ir saugomą būsto teritoriją, ir norą taip veikti. Nors veikos padarymo motyvai nėra būtinas šios nusikaltimo sudėties požymis, kita vertus, jų nustatymas padeda tinkamai kvalifikuoti padarytą veiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-37-942/2015).

Aukščiau išvardinti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinimje nurodytu laiku ir būdu, kaltinamieji neteisėtai, atvirai, prieš savininko valią įsibrovė į Ž. Š. butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Kaip seka iš pačių kaltinamųjų parodymų, į butą jie turėjo tikslą patekti, kad atkeršyti A. M. už pastarojo O. C. neva parduotas prastos kokybės narkotines medžiagas, išsiaiškinti dėl O. M. ir R. Š. anksčiau atliktų veiksmų O. C. atžvilgiu, taigi jų patekimo į butą tikslas buvo neteisėtas. Į butą jie pateko bendromis visų trijų pastangomis – O. C. parodė bendrininkams į kurį butą eiti ir ėjo kartu, V. G. paskambino į duris, o A. M. duris atidarius buvo neleidžiama uždaryti duris, kaltinamieji V. G. ir A. J. įsiveržė į buto vidų, tuo tarpu O. C. nuvertė prieškambario spintą ant praėjimo ir liko saugoti išėjimą. Nurodytos aplinkybės rodo, kad kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, į butą pateko be bute gyvenančių asmenų ir savininko sutikimo, todėl jų veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 165 str. 1 d. sudėtį.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 129 str. 1 d., BK 22 str. 1 d.,129 str. 2 d. 5 p.

Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norėjo ją atimti. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir nors, ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-237/2005, 2K-469/2007, 2K-281/2008 2K-302/2010, 2K-22/2013).

Smūgiuodamas peiliu į kūno dalį, kurioje randasi gyvybiškai svarbūs vidaus organai, normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti.

Aukščiau paminėti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis A. M. sužalojo kaltinamasis V. G., nukentėjusįjį R. Š. – A. J.. Iš esmės šių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu neneigė ir paminėti kaltinamieji. Jas patvirtina ne tik pačių kaltinamųjų ir R. Š. parodymai, bet ir specialisto išvadose nurodyti duomenys. Kaip seka iš kaltinamųjų V. G., A. J. bei nukentėjusiojo R. Š. parodymų, grumtynės iš pradžių vyko tarp jų bendrai, todėl natūralu, kad tiksliai nustatyti kas ir kam bei kiek tiksliai sudavė smūgių nėra galimybės, tačiau kaip matyti iš 2015-01-12 specialisto išvados Nr. M957/14 (02), A. M. mirė nuo durtinio - pjautinio kiauryminio krūtinės dešinės pusės sužalojimo su tarpuplaučio ir širdiplėvės pažeidimo, kas komplikavosi išoriniu ir vidiniu nukraujavimu, A. M. mirtis yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su jam padarytu durtiniu - pjautiniu krūtinės dešinės pusės sužalojimu su tarpuplaučio ir širdiplėvės pažeidimu. Šios išvados teisingumą ekspertas patvirtino ir apklausiamas teisme. Nors teismui buvo pateikta duomenys apie tai, kad A. M. po padarytų sužalojimų buvo gydomas netinkamai, tačiau tai nepaneigia priežastinio ryšio tarp jo mirties ir patirto sužalojimo, juolab, kad nėra pagrindo išvadai, jog jei gydymas būtų buvęs kitoks, mirties neabejotinai būtų buvę išvengta. Paminėtoje specialisto išvadoje, nurodyta ir tai, jog tikėtina, kad A. M. ir užpuolikas sužalojimų metu buvo vienas prieš kitą, durtiniai - pjautiniai krūtinės ir kairiojo paties sužalojimai padaryti aštriu duriančiai pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo būti vienpusiai aštri peilio geležtė. Nurodytos specialisto išvados atitinka ir liudytojo R. Š. parodymus, dėl peilių panaudojimo užuolimo metu, kaltinamųjų ir jo bei A. M. padėčių užpuolimo metu. Tai, kad sužalojimai buvo padaryti peiliu neabejotinai patvirtina ir 2015-08-26 specialisto išvadoje Nr. 140-(5582)-ISI-5563 nurodyti duomenys apie tai, kad ant tirti pateikto peilio, tiriant pažymėto Nr. 1, paimto 2014-10-08 apžiūrint įvykio vietą namo Nr. 2 kieme P. Lukšio g., Kėdainiuose, rasta dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 8, Nr. 9), kurių genotipai sutampa su V. G. ir A. M., tuo tarpu ant peilio Nr. 1 rankenos rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir kraujo, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra tik vieno vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su V. G. genotipu, kas patvirtina, jog A. M. sužalojo būtent V. G..

Kaip jau buvo paminėta, kaltinamieji į butą neteisėtai įsibrovė, turėdami keršto motyvą dėl O. C.. Iš esmės šios aplinkybės neginčijo ir patys kaltinamieji, šį motyvą patvirtina ir nukentėjusiųjų R. Š., Ž. Š. parodymai, tačiau kaltinamieji neigia turėję tikslą A. M. ir R. Š. nužudyti.

Kaip seka iš R. Š. parodymų, kuriais teismas neturi jokio pagrindo netikėti, (priešingai nei kaltinamųjų parodymais, kurie suinteresuoti sušvelninti savo kaip kaltinamųjų padėtį), kaltinamieji A. G. ir A. J. į butą įsiveržė turėdami rankose peilius, todėl kaltinamųjų parodymai, kad jie peilių nematė ir jų neturėjo, vertinami tik kaip jų gynybinė taktika. Nors vienas iš peilių ikiteisminio tyrimo metu ir nebuvo rastas (pažymėtina, kad kaltinamasis A. J. nurodė turėjęs ne peilį, o dviračio vairą), tačiau ši aplinkybė patikimai įrodyta liudytojo R. Š. parodymais. Pažymėtina, kad apie tai, jog kaltinamieji (ar vienas iš jų) turėjo peilį, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir liudytoja apklausta G. C., kurios parodymai teisme buvo perskaityti BPK 276 str. 4 d. pagrindu, t. y. šios liudytojos parodymai tik patvirtina R. Š. parodymų patikimumą bei paneigia kaltinamųjų teiginius, kad jiems nebuvo žinoma apie turimus peilius einant aiškintis tarpusavio santykius su A. M. ir R. Š.. Tai, kad kaltinamieji turėjo peilį patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas, kurio metu buvo surastas peilis, bei liudytojos B. S. parodymai apie šio peilio išmetimo aplinkybes, tačiau vien peilių turėjimas neduoda pagrindo išvadai, jog kaltinamieji buvo iš anksto susitarę A. M. ir R. Š. nužudyti, kadangi jų teigimu jie tik ėjo aiškintis tarpusavio santykių. Iš kaltinamųjų parodymų visumos galima spręsti, kad nors jie neatmetė smurto vartojimo nukentėjusiųjų atžvilgiu galimybės, tačiau konkrečių padarinių ir smurto vartojimo intensyvumo nebuvo numatę, t. y. nėra pagrindo teigti, kad kaltinamieji turėjo tiesioginę tyčią abu nukentėjusiuosius nužudyti. Pažymėtina ir tai, kad jokių patikimų įrodymų, pagrindžiančių, kad kaltinamiesiems V. G. ir A. J. peilius davė, o tuo pačiu ir liepė nužudyti A. M. bei R. Š. O. C., byloje nėra, juolab, kad kaltinamieji kaip jau minėta, išvis neigia turėję peilius įsibrovimo į butą metu. Kaip seka iš kaltinamojo V. G. parodymų, A. M. jis galėjo įdurti peiliu rastu bute grumtynių metu, tačiau tokie jo parodymai prieštarauja ne tik pačių kaltinamųjų parodymams (nei vienas iš jų nenurodė, kad nukentėjusieji būtų turėję peilį), bet ir liudytojo R. Š. parodymams, kuris, kad nuo kaltinamųjų, jau įėjimo metu turėjusių rankose peilius, gynėsi kėde. Nors kaltinamasis V. G. nurodė, neprisimenąs, kad būtų dūręs peiliu nukentėjusiajam, tačiau atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus pripažino, kad taip galėjo būti. Nors nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, kad A. M. mirė būtent nuo V. G. peiliu padarytų sužalojimų, tačiau kaip jau buvo minėta anksčiau, pripažintina, kad už pasekmes yra atsakingi visi trys kaltinamieji, kadangi tai yra jų visų trijų bendrų veiksmų rezultatas. Visi trys bendrais veiksmais neteisėtai įsibrovė į butą, A. J. smurtavo R. Š. atžvilgiu, todėl V. G. turėjo galimybę smurtą vartoti A. M. atžvilgiu, tuo tarpu O. C. užtikrino, kad kaltinamiesiems smurtaujant, nukentėjusiųjų galimybės pabėgti iš buto būtų apribotos – nuvertė prieškambario spintą bei saugojo išėjimą. Tai, kad būtent O. C. galėjo nuversti spintą nurodė liudytojas R. Š.. Be to, akivaizdu, kad spinta buvo nuversta po to, kai kaltinamieji V. G. ir A. J. jau buvo įėję į butą, kadangi jiems įėjimo į butą spinta nebuvo užtvėrusi. Jiems tik įėjus į butą įvyko grumtynės su nukentėjusiais, tuo tarpu vienintelis O. C. tuo metu nesigrūmė, todėl turėjo galimybę spintą nuversti ir taip užtverti išėjimą iš buto. Nors buvo iškelta versija, kad spinta galėjo nugriūti pati, nes buvo nestabili, tačiau šią versiją paneigė ne tik R. Š., bet ir liudytojai Ž. Š., M. M..

Tais atvejais, kai kaltininkai supranta vieni kitų veiksmus, jiems pritaria, suvokia daromos veikos pobūdį, numato, kad nuo tokių veiksmų nukentėjusysis gali mirti, laikoma, kad jie veikia kaip bendravykdytojai. Nėra būtina, jog kiekvienas iš vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų, kad už tyčinį nužudymą asmenys atsako kaip bendrininkai ir tuo atveju, kai nukentėjusysis miršta ne nuo visų bendrininkų panaudoto smurto, tačiau visi bendrininkai turėjo tyčią nužudyti ar neapibrėžtą tyčią dėl padarinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2007, 2K-191/2008, 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-324/2009).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, t. y. atvykimo į nusikaltimo vietą aplinkybes, kaltinamųjų elgesį įvykio vietoje, atliktus konkrečius smurtinius veiksmus, jų pobūdį, veiksmų intensyvumą, sprendžia, kad kaltinamieji veikdami bendrais suderintais veiksmais dalyvavo gyvybės atėmimo procese, suvokė savo veiksmų pavojingumą kito žmogaus sveikatai ar gyvybei, numatė galimybę atsirasti bet kuriam iš kelių galimų jų nusikalstamos veikos padarinių (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymai ar mirtis), tačiau tų padarinių savo sąmonėje nedetalizavo. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi trys kaltinamieji turėjo neapibrėžtą tyčią dėl padarinių, todėl ir už kilusias pasekmes atsako bendrai. Aukščiau aptartas kaltinamųjų elgesys ir atlikti veiksmai įvykio vietoje akivaizdžiai rodo, jog jie suvokė veikiantys ne po vieną. Taigi byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamųjų susitarimas darant nusikaltimą reiškėsi konkliudentiniais veiksmais, t. y. veiksmais, rodančiais, kad nuteistieji vienas kito veiksmams pritaria, vienas su kito neteisėtais veiksmais sutinka, taip išreikšdami savo tikrąją valią – smurtauti ir atkeršyti. Nurodytos aplinkybės paneigia ir tai, kad kaltinamasis V. G. įvykdė vykdytojo ekscesą.

Kaltinamųjų asmeninės savybės (jų amžius, gyvenimo patirtis), įdūrimo peiliu lokalizacija bei tam panaudoto įrankio savybės, specialisto išvadoje nurodomas sužalojimų padarymo mechanizmas, rodo, kad kaltinamieji neabejotinai suvokė, kad tokie veiksmai gali ne tik sužaloti A. M., bet ir būti jo mirties priežastimi, tačiau buvo tam abejingi. Nužudymas pripažįstamas padarytu netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali ją atimti ir, nors to nenorėjo, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Nors kaip seka iš kaltinamųjų parodymų, jie nesiekė nukentėjusiojo mirties ir tokių duomenų byloje nėra, tačiau jie nesiėmė ir jokių veiksmų, tokiems padariniams išvengti, t.y. leido jiems atsirasti. Įvertinus kaltinamųjų parodymų turinį, daroma išvada, kad nusikalstama veika padaryta netiesiogine tyčia. Tokia nuteistųjų nusikalstama veika atitinka BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, todėl dėl A. M. nužudymo teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Tačiau, kolegijos nuomone, nėra pagrindo išvadai, kad kaltinamieji pasikėsino nužudyti R. Š., t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5 p..

Nužudymas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, kai kaltininkas supranta, kad savo veika jis kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numato, kad gali jam gyvybę atimti ir to nori (siekia atimti gyvybę). Tam, kad pripažinti kaltininką veikus tiesiogine tyčia, būtina įrodyti, jog jis suvokė, jog žmogui gyvybė bus atimta neišvengiamai. Pasikėsinimas nužudyti gali būti padarytas tik veikiant tiesiogine tyčia, maža to – tiesiogine apibrėžta tyčia (kai be jokių alternatyvų veikiama siekiant tik atimti gyvybę). Pasikėsinimo nužudyti du žmones atveju kaltininkas turi sąmoningai siekti dviejų žmonių gyvybės atėmimo. Vieno žmogaus nužudymas ir pasikėsinimas nužudyti kitą žmogų galėtų būti kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 1 d. (jei nėra kvalifikuojančių požymių) ir 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 5 p. tik tuomet, kai yra besąlygiškai įrodoma, jog kaltininkas turėjo sumanymą nužudyti du žmones. Apie tyčios turinį sprendžiama atsižvelgiant į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo bei kt.

Kolegijos vertinimu, šioje byloje tokių įrodymų, kurie patvirtintų kaltinamųjų tyčią nužudyti du žmones, nėra. Nors kaip seka iš kaltinamųjų parodymų jie žinojo, kad prieš įvykį O. C. konfliktavo su dviemis asmenimis, ir kad būtent bent du asmenys gali būti tame bute, į kurie jie ketino įsibrauti, tačiau jokių duomenų, leidžiančių daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog kaltinamieji iš anksto susitarė nužudyti du žmones byloje nėra. Pagal kaltinamųjų atliktų veiksmų apimtį ir intensyvumą nėra pagrindo ir išvadai, jog tokia kaltinamųjų tyčia susiformavo staiga, veikos darymo metu. Kaip matyti iš R. Š. padarytų sužalojimų, jie yra nežymūs. Be to, kaip seka iš paties R. Š. parodymų, jis iš buto pasišalino pro užpuolikus, tame tarpe ir pro nuverstą spintą, O. C., kas leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamieji nesiekė jo nužudyti, juos tenkino tuos pasekmės, kurios jau buvo padarytos. Vien tai, jog R. Š. teigimu jis girdėjo sakant, kad reikia nužudyti ir jį (posakis – „dedam ir šitą“), nerodo kaltinamųjų apibrėžtos tyčios jį nužudyti, kadangi kaltinamasis O. C. nors ir bandė nukentėjusįjį išbėgantį laikyti, tačiau veiksmų, rodančių jo ir kitų bendrininkų siekį nukentėjusįjį sulaikyti ir nužudyti atlikta nebuvo, nors tokią galimybę kaltinamieji neabejotinai galėjo įgyvendinti tiek grumtynių metu, tiek nukentėjusiojo pasišalinimo iš buto metu. Tokią išvadą patvirtina ne tik nukentėjusiajam padaryti nežymūs sužalojimai, bet ir liudytojų B. S., M. M. parodymai, pasak kurių, išbėgus iš laiptinės kaltinamieji nubėgo į priešingą pusę nei nukentėjusysis.

Pagal BK 22 str. 1 d. pasikėsinimu yra laikomas tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Kaip jau buvo minėta, nėra jokių įrodymų, jog kaltinamasis (kaltinamieji) sąmoningai siekė atimti gyvybę R. Š., t. y. veikė tiesiogine apibrėžta tyčia, kas yra būtina pasikėsinimui nužudyti. Vien jau dėl to kaltinamųjų veika negali būti vertinama kaip pasikėsinimas. Pagaliau, teismų praktikoje aplinkybėmis, nepriklausančiomis nuo kaltininko valios, dėl kurių pasikėsinimo atveju nebaigiama veika, pripažįstamos įvairaus pobūdžio aplinkybės, neleidžiančios sėkmingai pabaigti pradėtą nusikalstamą veiką. Svarbu tai, kad būtent šios aplinkybės neleidžia kaltininkui pabaigti nusikalstamos veikos. Šiuo atveju, pripažinti, jog kaltinamieji nepabaigė veikos, t. y. nenužudė R. Š. dėl to, kad šis pabėgo, tikrai negalima, kadangi kaip jau minėta, dar iki nukentėjusiajam pasišalinant iš buto, tokią galimybę kaltinamieji turėjo, juolab, kad kaip seka iš paties R. Š. parodymų, nors jam buvo bandoma durti peiliu, tačiau jis jį ranka numušdavo, tuo tarpu jam tėra padaryti tik odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, dešiniame dilbyje, kas rodo, smūgiai nebuvo stiprūs, nebuvo smūgiuojama į gyvybiškai svarbias kūno vietas, kas paneigia ir kaltinimo prielaidą, jog A. J. smūgius peiliu sudavė „taikant į krūtinės sritį“. Aptariamu atveju tai, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo vartojamas smurtas, o jam pavyko nuo kaltinamųjų pabėgti, rodo, kad kaltinamieji tiesioginės apibrėžtos tyčios nužudyti abu nukentėjusiuosius šiuo atveju neturėjo, ir R. Š. nužudyti nesikėsino, todėl jų veiką kvalifikuoti pagal BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 5 p., kaip pasikėsinimą nužudyti du asmenis, pagrindo nėra. Tačiau remiantis aukščiau išdėstytais duomenimis, nekyla abejonių, kad nukentėjusiajam R. Š., šiuo nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis, buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kas atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d. sudėtį, todėl kaltinamųjų veika iš BK 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 5 p. perkvalifikuojama pagal BK 140 str. 1 d.. Kaltinamųjų kaip bendrininkų veika pagal šį straipsnį kvalifikuojama remiantis aukščiau išdėstytais motyvais dėl bendrininkavimo nužudant A. M., todėl iš naujo tie patys aregumentai nekartojami. Kolegijos nuomone, toks kaltinamųjų veikos perkvalifikavimas nepažeidžia jų teisės į gynybą bei BPK 255 str. 2 d. reikalavimo, jog kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota <...>, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta, nes esminės faktinės įvykio aplinkybės, nurodytos jam pateiktame kaltinime, šiuo atveju nesikeičia, o perkvalifikuojant veiką pagal BK 140 str. 1 d. pakeičiamas tik kaltinamųjų veiksmų teisinis įvertinimas.

Dėl atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių, bausmės

BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 2 d.).

Byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamieji, nusikalstamų veikų padarymu metu buvo asvaigę, kas nuo alkoholio, kas nuo vartotų narkotinių medžiagų, ar ir nuo alkoholio, ir nuo narkotinių medžiagų bendrai (b. l. 2, t. 3, b. l. 75, 85, t. 4, kaltinamųjų parodymai). Nors iš karto po įvykio tikslus kaltinamųjų girtumas ir apsvaigimas nebuvo nustatytas, tačiau įvertinus visumą aplinkybių, galima padaryti išvadą, kad nusikalstamų veikų padarymui įtakos neabejotinai turėjo apsvaigimas nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, todėl ši aplinkybė pripažintina jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė bendrininkų grupe (sunkinanti aplinkybė tiesiogiai nurodyta kaltinimuose, BK 60 str. 1 d. 1 p.). Nors šiuo metu kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė baudžiamajame įstatyme yra numatyta ir tai, kad veika padaryta recidyvisto, tačiau veikų padarymo metu, ši aplinkybė atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąraše nurodyta nebuvo, todėl kaltinamiesiems neinkriminuojama (BK 60 str. 1 d. 13 p., BK 3 str.).

Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamųjų parodymai neaptvirtina, jog dėl padarytų nusikaltimų jie nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamasis O. C. nuo 2003-01-10 yra VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC priklausomybės ligų priežiūros grupėje (3 t., b. l. 134), tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM 2015-01-26 specialisto išvadoje Nr. 93TPK-68 nurodyta, kad O. C. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (3 t., b. l. 138), jo parodymai teisme yra logiški ir logiškumo prasme nuoseklūs, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nekyla. Kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir turėdamas neišnykusį teistumą, t. y. būdamas recidyvistu (BK 27 str. 1 d., b. l. 85-97, t. 3). Daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 110-131, t. 3). Nedirba (b. l. 132, t. 3).

Kaltinamasis V. G. psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų kabinetų priežiūros grupėse neregistruotas (4 t., b. l. 74), jo parodymai teisme yra logiški ir logiškumo prasme nuoseklūs, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nekyla. Nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir turėdamas neišnykusį teistumą, t. y. būdamas recidyvistu (BK 27 str. 1 d., b. l. 60-68, t. 4). baustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 69, t. 4). Nedirba (b. l. 70, 71, t. 4).

Kaltinamasis A. J. psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų kabinetų priežiūros grupėse neregistruotas (4 t., b. l. 170), jo parodymai teisme yra logiški ir logiškumo prasme nuoseklūs, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nekyla. Nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir turėdamas neišnykusį teistumą, t. y. būdamas recidyvistu (BK 27 str. 1 d., b. l. 153-162, t. 4). baustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 163-164, t. 4). Nedirba (b. l. 166, 168, t. 4).

Nusikalstama veika, numatyta BK 129 str. 1 d. yra priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstamos veikos, numatytos BK 165 str. 1 d., BK 140 str. 1 d. - nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 3, 6 d.). Įstatymas nenumato, jog padarius tyčinį labai sunkų nusikaltimą būtų galima taikyti BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Pagrindų taikyti BK 62 str. 1 d. ar 2 d. nuostatas ir paskirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę byloje nenustatyta. BK 54 str. 3 d. numato, kad teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Aukščiau nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo padaryti išvadą, kad sankcijos ribose kaltinamiesiems paskirta bausmė prieštarautų teisingumo principui, išimtinių aplinkybių dėl kurių būtų galima taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas nenustatyta. Aukščiau išdėstytos, kaltinamuosius charakterizuojančios aplinkybės, duoda pagrindą pripažinti, kad bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu, paskyrimas kaltinamiesiems, yra netikslingas, todėl už visas nusikalstamas veikas jiems skirtinos realios laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis kiekvienam kaltinamajam nustatytinas atsižvelgiant į visumą aukščiau paminėtų aplinkybių, kiekvieno iš kaltinamųjų atliktus veiksmus bei vaidmenį, į tai, jog nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Paskirtos baumsės tarpusavyje bendrinamos BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1, 2 p. pagrindu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes. Į bausmės laiką įskaitytina laikiname sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2014-10-08 iki 2016-05-27, vieną vieną sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai parai terminuoto laisvės atėmimo (BPK 140 str. 9 d., BK 66 str.). Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2016 m. gegužės 27 d. (BK 15 str., 27 str. 1 d., 41 str., 50 str., 54 str., 58 str., 61 str.).

Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės - suėmimas, kurių taikymo terminas paskutinį kartą pratęstas 2016-03-01 nutartimis, 3 mėn. skaičiuojant nuo 2016 m. kovo 8 d., kadangi suėmimo paskyrimo pagrindai neišnykę, iki bausmės vykdymo pradžios nekeistinos (pratęstina) (BPK 119 str., 139 str., 307 str. 1 d. 6 p., BVK 66 str. 1 d.).

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusioji L. M. prašė iš kaltinamųjų solidariai jai priteisti 2153,30 eurų turtinės ir 75000 eurų neturtinės žalos, o nukentėjusiajai K. M. 75000 eurų neturtinės žalos ir po 275,62 eurus išlaikymo, mokant periodinėmis išmokomis, nuo 2014-10-09 iki vaiko pilnametystės, priteistas lėšas indeksuoti LR vyriausybės nustatyta tvarka bei paskirti L. M. gaunamų lėšų K. M. išlaikymui tvarkytoja uzufrukto teise bei atstovavimo išlaidas valstybei (2 t., b. l. 17 - 20).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. M. nurodė, kad ji palaidojo sūnų, dėl to turėjo piniginių išlaidų. CK 6.291 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusiojo asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Nukentėjusioji nurodė laidotuvėms bei su tuo susijusiomis išlaidoms (paminklas ir pan.) išleidusi 2153,30 eurų. Kaip matyti iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, paminėta išlaidų suma yra likusi įvertinus valstybės išmokėtą 304 eurų išmoką. Šių išlaidų dydį patvirtina ne tik ieškinyje nurodytos aplinkybės, bet ir pateikti dokumentai (b. l. 17-20, 36-37, t.2). Tokiais nukentėjusios paaiškinimais teismas neturi pagrindo netikėti – nurodomas išlaidų dydis protingumo kriterijui neprieštarauja. Kadangi žala atsirado dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų, civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas pilnai, priteisiant solidariai iš kaltinamųjų 2153,30 eurus (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.245 str. 4 d., 6.249 str., 6.263 str., 6.284 str. 1 d., 6.290 str., 6.291 str.).

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės ar savo dydžiu niekaip nepagrįstos kompensacijos. Nukentėjusiojo - ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta. Nors teismų praktika yra nevienoda, o ir negali būti visiškai vienoda, kadangi kiekvienu atveju jos dydį lemiantys kriterijai nėra tapatūs, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją.

Nukentėjusiosios neteko artimo žmogaus: L. M. – sūnaus, K. M. – tėvo. Kaip seka iš nukentėjusios parodymų, tiek ji, tiek K. M. su A. M. artimai bendravo, o dėl A. M. mirties patyrė ir patiria dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Nors iš byloje esančio teismo sprendimo matyti, kad 2009-03-02 teismo sprendimu buvo neterminuotai apribota A. M. tėvo valdžia į dukrą K. M., tačiau tai nepanaikina tėvų pareigų vaikų atžvilgiu, neužkerta kelio jų tarpusavio bendravimui ir neduoda pagrindo išvadai, kad tokiu atveju patiriama neturtinė žala yra mažesnė. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į tai, jog K. M. našlaite tapo būdama mažamete, o L. M. sūnaus neteko būdama senyvo amžiaus, kai sūnaus parama labiau reikalinga, tačiau negalima teigti, kad abiejų nukentėjusiųjų išgyvenimai ir patirta neturtinė žala yra vienoda. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų turtinę padėtį, amžių, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgdamas į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas sprendžia, kad nukentėjusiųjų pareikšti civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti tenkintini sekančiai: K. M. priteistina 30000 eurų, L. M. – 20000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str. 1 d., 6.248 str., 6.249 str. 1 d., 6.250 str.).

CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie galėjo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Negautomis pajamomis pagal įstatymą pripažįstamos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai atlyginamos tik nustačius jų buvimo realumą, t. y. atsižvelgiant į realias asmens galimybes gauti tokių pajamų, į jo pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokių pajamų. Negautas pajamas kaip netiesioginius nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų; pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos. Pagal įstatymą nuostolių buvimas nepreziumuojamas, todėl tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 str.).

Kaip matyti iš 2009-03-02 teismo sprendimo, juo ne tik apribota A. M. tėvo valdžia į dukrą K. M., bet ir priteistas išlaikymas dukrai – po 300 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009 m. sausio 5 d. iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant L. M. išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise (b. l. 24-26, t. 2). Duomenų, kad šis išlaikymo dydis būtų pakeistas ar, kad A. M. dukrai būtų teikęs daugiau lėšų nei priteista nėra, todėl būtent paminėta pinigų suma – 86,88 eurų (konvertavus į eurus pagal Euro įvedimo įstatymo nuostatas), iš šios sumos atėmus mokamos valstybinio socialinio draudimo našlaičių pensijos dydį, kuris sudaro 49,38 eurus, pripažintina negautomis pajamomis, t. y. po 37,50 eurų kas mėnesį, iki K. M. pilnametystės, kurią turi solidariai atlyginti kaltinamieji, skaičiuojant nuo A. M. mirties dienos – 2014-10-09 (CK 6.284 str., 6.228 str. 3 d.. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamųjų solidariai, K. M. priteistina kas mėnesį periodinės išmokos po 37,50 eurų, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. L. M. skirtina priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė 687,14 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 58 - 60, t. 5, b. l. 63 - 64 ). Kaip matyti iš pateikto ieškinio, žalą sudaro K. M. išmokėtos našlaičių pensijos suma už laikotarpį nuo 2014-10-09 iki 2015-11-30. Šią žalos sumą patvirtina ir pridėti įrodymai (b. l. 66-67, 68-69, 70, 75, t. 5), todėl daroma išvada, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas pilnai, minėtą pinigų sumą solidariai priteisiant iš kaltinamųjų (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d., CK 6.245 str. 4 d., 6.263 str., 6.279 str. 1 d. 6.290 str. 1, 3 d., 6.280 str. 1 d., 6.283 str. 1 d.).

Daiktai ir informacijos laikmenos, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas su tamponais, išimtais įvykio vietoje (1 t., b. l. 5- 9, 10- 25); mikrodalelės prie specialisto išvados Nr. 11- 2624 (14) (1 t., b. l. 109- 117); 2 vokai su daktiloskopinėmis plokštelėmis, išimtomis įvykio vietoje (1 t., b. l. 5- 9); A. M. DNR pavydžiai ( 1 t., b. l. 39- 44); L. M. DNR pavyzdžiai (1 t., b. l. 91- 92); V. G. mėlyna striukė ( bliuzonas) ( 4 t., b. l. 2); V. G. kelnės ( 4 t., b. l. 3); V. G. marškinėliai ( 4 t., b.l. 3); R. Š. marškinėliai ( 2 t., b. l. 70); A. J. striukė (4 t., b. l. 86); V. G., A. J., O. C. mob. ryšio telefonai (4 t., b. l. 86, 2 t., b. l. 113, 114, 115); peilis, rastas P. Lukšio g. 2 Kėdainiuose kieme ( 1 t., b. l. 5- 9, 74- 75, 76); A. M. raudonas bliuzonas (džemperis), juodos kelnės (1 t., b. l. 77, 78- 79, 80- 81); O. C. pilka striukė ( 3 t., b.. 4); V. G. juoda striukė ( 4 t., b. l. 2); A. J. mėlynai violetinė striukė ( 4 t., b. l. 86), saugomi Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK ( 2 t., b. l. 141), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Dėl proceso išlaidų

Nagrinėjant bylą kaltinamiesiems ir nukentėjusioms buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. BPK 105 str. 1 d. numato, kad teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. Už advokato darbą yra apmokama BPK 106 str. nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, jog pagal bylos duomenis kaltinamųjų turtinė padėtis nėra gera, iš jų priteisiamas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, o tai neišvengiamai dar labiau pasunkins turtinę padėtį, proceso išlaidos ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš jų nepriteistinos (BPK 51 str. 1 d. 3 p., 5 p., 3 d., 105 str. 1 d., 106 str. 2 d., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str., 308 str. ,

nusprendžia:

O. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 11 (vienuolika) metų terminuoto laisvės atėmimo.

O. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 165 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.

O. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 8 (aštuonis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.

O. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) paskirtas bausmes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1, 2 p., subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 11 (vienuolika) metų terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., 140 str. 9 d., į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme bei kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2014 m. spalio 8 d. iki 2016 m. gegužės 27 d., vieną laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai dienai terminuoto laisvės atėmimo. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos - 2016-05-27.

V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 12 (dvylika) metų terminuoto laisvės atėmimo.

V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 165 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.

V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 8 (aštuonis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.

V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) paskirtas bausmes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1, 2 p., subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 12 (dvylika) metų terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., 140 str. 9 d., į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme bei kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2014 m. spalio 8 d. iki 2016 m. gegužės 27 d., vieną laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai dienai terminuoto laisvės atėmimo. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos - 2016-05-27.

A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 11 (vienuolika) metų terminuoto laisvės atėmimo.

A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 165 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 1 (vienerius) metus 2 mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.

A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 1 (vienerius) metus terminuoto laisvės atėmimo.

A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) paskirtas bausmes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1, 2 p., subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 11 (vienuolika) metų terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., 140 str. 9 d., į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme bei kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2014 m. spalio 8 d. iki 2016 m. gegužės 27 d., vieną laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai dienai terminuoto laisvės atėmimo. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos - 2016-05-27.

O. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) paskirtas kardomąsias priemones – suėmimą, palikti nepakeistas (pratęsti) iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

Nukentėjusiųjų L. M., K. M. bei VSDF Kauno skyriaus civilinius ieškinius tenkinti sekančiai:

- priteisti solidariai iš kaltinamųjų O. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2153,30 eurų turtinės ir 20000 eurų neturtinės žalos atlyginimo;

- priteisti solidariai iš kaltinamųjų O. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai K. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 30000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 37,50 eurų kas mėnesį mokamą periodinę išmoką nuo 2014-10-09 iki K. M. pilnametystės, periodines išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti L. M..

- priteisti solidariai iš kaltinamųjų O. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 687,14 eurų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (AB DNB bankas, sąskaitos Nr. LT584010042403495020).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką su tamponais, išimtais įvykio vietoje, mikrodaleles prie specialisto išvados Nr. 11-2624 (14), 2 vokus su daktiloskopinėmis plokštelėmis, išimtomis įvykio vietoje, A. M. DNR pavydžius, L. M. DNR pavyzdžius, V. G. mėlyną bliuzoną, juodą striukę, kelnes, marškinėlius, R. Š. marškinėlius, A. J. striukę, V. G., A. J., O. C. mob. ryšio telefonus, peilį, rastą P. Lukšio g. 2 Kėdainiuose kieme, A. M. raudoną bliuzoną (džemperį), juodas kelnes, O. C. pilką striukę, A. J. mėlynai violetinę striukę, saugomus Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Proceso išlaidų ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti iš kaltinamųjų O. C., V. G., A. J., nepriteisti.

Nuosprendis, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Kauno apygardos teismą.

Kolegijos pirmininkas teisėjas Albinas AntanaitisTeisėjai: Svetlana JurgaitienėRimas Švirinas