- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-04
- Bylos Nr.
- e2A-391-370/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01290-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Jūratė Varanauskaitė, Danguolė Martinavičienė
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė ENANA
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,RIDEKO“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1333-896/2018 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „RIDEKO“ ieškinį atsakovėms statybos ir remonto uždarajai akcinei bendrovei „ALSA“ ir uždarajai akcinei bendrovei „ALGESA“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė ENANA, bankrutavusi akcinė bendrovė bankas SNORAS, akcinė bendrovė „Kauno tiltai“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Orinata“ įgalioto asmens A. S., kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti solidariai iš atsakovių SR UAB „ALSA“ ir UAB „ALGESA“ 64 000 Eur žalos atlyginimo ir 6 proc. metinių palūkanų nuo ieškinio pareiškimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartimi UAB „RIDEKO“ iškelta bankroto byla. Ieškovei priklausančios nesavaeigės žemsiurbės nepavykus parduoti varžytynėse, 2015 m. liepos 10 d. BUAB „RIDEKO“ kreditorių susirinkimo nutarimu nutarta ją parduoti laisvu pardavimu už 79 000 Eur. Galimam pirkėjui 2015 m. liepos 14 d. atvykus apžiūrėti, pastebėta, jog žemsiurbė išardyta: nuo pontono nupjauta strėlė, numontuotas valdymo bokštelis, generatorius ir kiti įrenginiai; pontonas panaudotas kaip atrama žvyrui transportuoti. Kadangi bankroto administratorė kartu su antstoliu nebuvo įleista į teritoriją, antstolis faktines aplinkybes konstatavo nuo teritoriją juosiančio pylimo. Nepavykus parduoti už kreditorių susirinkimo patvirtintą kainą, sugadinta žemsiurbė buvo parduota už 15 000 Eur. Vykdant 2013 m. vasario 20 d. ieškovės ir AB „Kauno tiltai“ sudarytą žvyro kasimo ir mišinio gamybos sutartį, žemsiurbė buvo atgabenta į (duomenys neskelbtini) karjerą (duomenys neskelbtini); už technikos, medžiagų ir kito turto apsaugą atsakinga buvo SR UAB „ALSA“, kuri karjere pagal jungtinės veiklos sutartį statybos ir remonto veiklą vykdo kartu su UAB „ALGESA“. Dėl atsakovių neteisėtų veiksmų, sugadinant žemsiurbę, ieškovė patyrė žalą, kuri skaičiuotina kaip skirtumas nesuniokotos ir faktiškai parduotos žemsiurbės kainos (79 000 Eur – 15 000 Eur). Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti už žemsiurbės sugadinimą atsakingi asmenys, nereiškia, jog bylą nagrinėjant civiline tvarka atsakingiems asmenims negali būti taikoma civilinė atsakomybė vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263-6.264 straipsniais.
3. Atsakovės SR UAB „ALSA“ ir UAB „ALGESA“ nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovės veikia pagal jungtinės veiklos sutartį. UAB „ALGESA“ nuomos sutarties pagrindu valdo ir eksploatuoja (duomenys neskelbtini) karjerą (duomenys neskelbtini). Pagal 2013 m. vasario 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2013/02/20 SR UAB „ALSA“ įsipareigojo AB „Kauno tiltai“ parduoti žvyro mišinį, kurį pagal sutarties 3.1 punktą AB „Kauno tiltai“ įsipareigojo savo jėgomis ir priemonėmis pasigaminti. AB „Kauno tiltai“ iniciatyva į karjerą buvo atvežta sunkiasvorė technika, tarp jų ir žemsiurbė. Atsakovės su AB „Kauno tiltai“ nesudarė jokios sutarties dėl atvežtos technikos saugojimo. Pasibaigus sutarčiai AB „Kauno tiltai“ neišsivežė žemsiurbės iš karjero. Iki 2015 m. atsakovėms nebuvo žinoma kam priklauso žemsiurbė. AB „Kauno tiltai“ informavus, kad žemsiurbės savininkė yra ieškovė, UAB „ALGESA“ 2015 m. rugpjūčio 17 d., pakartotinai 2015 m. rugsėjo 11 d. kreipėsi į ieškovės bankroto administratorę dėl žemsiurbės išvežimo, tačiau ši tik 2016 m. kovo 3 d. pradėta išgabenti. Ieškovės bankroto administratorė ir jos įgalioti asmenys patys išardė žemsiurbę, tai patvirtina ir antstolio I. G. 2016 m. kovo 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovių atsakomybę už žemsiurbės sugadinimą. Neegzistuoja nė viena iš deliktinės atsakomybės atsakovių atžvilgiu taikymo sąlygų, nes atsakovės neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėjo sukelti žalą ieškovei. Be to, žemsiurbė buvo parduota už realią kainą. Ieškovės nurodyta kaina – 79 000 Eur neatitiko realios kainos, nes žemsiurbė ilgą laiką nebuvo parduota už tokią kainą.
4. Trečiasis asmuo UAB ENANA prašė dėl ieškinio tenkinimo spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad nors sudarė su ieškove 2014 m. sausio 6 d. įrenginių nuomos sutartį, kurios priede Nr. 1 nurodyta, jog žemsiurbė perduota trečiajam asmeniui, tačiau faktiškai žemsiurbė nebuvo perduota. Faktinių aplinkybių visuma bei pačios ieškovės patvirtinimai sudaro pagrindą daryti išvadą, jog žemsiurbė nuomos sutarties pagrindu niekuomet nebuvo faktiškai perduota trečiajam asmeniui. Todėl trečiasis asmuo nėra atsakingas už žemsiurbės sugadinimą ir neturi jokio teisinio suinteresuotumo šioje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų SR UAB „ALSA“ naudai 3 396,46 Eur, UAB ENANA naudai – 968 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovė atsakovių civilinę atsakomybę kildina iš atsakovių neteisėtų veiksmų – žemsiurbės sugadinimo. Įstatyme įtvirtintos keturios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos – neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kadangi neteisėtus veiksmus padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, ieškinį dėl žalos atlyginimo reiškiančiam asmeniui tenka pareiga įrodyti kitų trijų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).
7. Teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovių nebuvo sutartinių santykių, atsakovės neturėjo pareigos saugoti jų eksploatuojamo karjero teritorijoje paliktos žemsiurbės ar domėtis jos likimu. Žemsiurbės sugadinimo laikotarpiu žemsiurbė buvo išnuomota UAB ENANA, kuriai nuomos sutarties 2.1.1 punkte numatyta pareiga saugoti, remontuoti ir prižiūrėti jai perduotą turtą.
8. Teismas atkreipė dėmesį, jog dėl žemsiurbės sugadinimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, tačiau, nenustačius veiką padariusio asmens, ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas.
9. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, jog žemsiurbę sugadinti turėjo galimybę tik atsakovės. Tokią išvadą teismas padarė, įvertinęs, kad: žemsiurbė buvo atsakovių nesaugomoje karjero dalyje, nors karjeras apjuostas pylimu, tačiau iš (duomenys neskelbtini) karjero ortofoto matyti, kad į karjerą yra keli įvažiavimai, pro kuriuos į karjero teritoriją gali patekti ne tik atsakovių darbuotojai; ginčo, jog karjero teritorija yra neaptverta, neužrakinta, byloje nekilo; žemsiurbė buvo sugadinta laikotarpyje nuo 2014 m. lapkričio iki 2015 m. liepos, o šaltuoju metų periodu atsakovės karjere veiklos nevykdo. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovių darbuotojai, net ir matydami ardomą žemsiurbę, neturėjo pareigos domėtis jos likimu, pranešti apie ardomą žemsiurbę ieškovei.
Šalies argumentai
10. Ieškovės versiją, jog atsakovių darbuotojai jų nurodymų išardė / sugadino žemsiurbę, ieškovės nurodytu būdu – sukapojant kirviu, supjaustant suvirinimo aparatu, siekiant panaudoti žemsiurbės pontoną, vertino kaip abejotiną. Atsižvelgiant į antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame nurodyta, kad trūksta antro vamzdžio, nėra kabinos kojų, nukirsti kabinos laidai, teismas padarė išvadą, kad žemsiurbė galėjo būti sugadinta ir tam tikrų jos dalių vagystės tikslu. Atsakovės pačios naudoja žvyro kasimo techniką, todėl, teismo vertinimu, turi specialių žinių apie žemsiurbės vertę, jos eksploatavimą, ardymą.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė ir atsakovių, kaip juridinio asmens, valios sugadinti žemsiurbę, ar atsakovių atsakomybės pagal CK 6.264 straipsnį, nes žemsiurbę galėjo sugadinti ir atsakovių darbuotojai savo iniciatyva, neveikdami atsakovių nurodymu ir jų nekontroliuojami, ne darbo laiku.
12. Atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, jų tarpusavio ryšį, teismas sprendė, kad vien ta aplinkybė, kad žala žemsiurbei padaryta atsakovių eksploatuojamame karjere, kur atsakovės turėjo didesnę galimybę su savo technika privažiuoti prie žemsiurbės, neįrodo, jog žalą padarė atsakovės. Byloje nėra pakankamai įrodymų padaryti išvadą, jog labiau tikėtina, kad neteisėtus veiksmus atliko atsakovės, todėl teismas, vadovaudamasis įrodymų tikėtinumo taisykle, sprendė, kad neįrodžius būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų atsakovių veiksmų, ieškinys atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
13. Apeliaciniame skunde ieškovė BUAB „RIDEKO“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Orinata“ įgalioto asmens A. S., prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Teismas neatkreipė dėmesio, kad nors ieškovė ir UAB ENANA sudarė įrangos nuomos sutartį, tačiau realiai žemsiurbė nebuvo išnuomota. Žemsiurbę išardė atsakovės. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nepavyko nustatyti konkretaus kalto asmens, nereiškia, kad negali būti taikoma civilinė atsakomybė.
13.2. Teismas nevertino ieškovės argumentų, jog žemsiurbė buvo saugoma gamybinės teritorijos zonoje, į kurią yra tik vienas kontroliuojamas įvažiavimas; kiti įvažiavimai yra iš kitos pusės ir tik prie vandens telkinio, kuriais prie žemsiurbės atvažiuoti negalima; važiuoti per ledą į kitą vandens telkinio pusę su krautuvu ar kranu tam, kad nuo pontono nukelti tris tonas sveriantį įrengimą nelogiška dėl rizikos įlūžti ir nieko nepasiėmus pasišalinti; išgabenant žemsiurbę bankroto administratorė pasiėmė buvusį ieškovės direktorių R. J. tam, kad būtų galima teisingai išardyti žemsiurbę ir nustatyti, ar nieko netrūksta; buvo nustatyta, jog niekas nedingo, tačiau kabina, strėlė, atraminės kojos (vamzdžiai) ir generatorius buvo numontuoti, nupjaunant suvirinimo aparatu ir kirviu nukapojant sujungimo laidus.
13.3. Atsakovių darbuotojai privalėjo pranešti savo vadovams apie teritorijoje ardomą žemsiurbę. Atsakovių pareiga domėtis ir kontroliuoti kas vyksta jų teritorijoje. Tik su atsakovių žinia buvo galima tokiu būdu suniokoti ieškovės žemsiurbę.
13.4. Teismas nevertino, kad atsakovės, sužinojusios, jog žemsiurbė nepriklauso AB „Kauno tiltai“, nesiaiškino kam ji priklauso, nors žemsiurbė buvo registruota, todėl pagal numerį nesunku nustatyti savininką.
13.5. Atsakovės gavo naudą iš tokių savo veiksmų – panaudojo žemsiurbės pontoną kaip transporterio atramą žvyro gavybai. Nesutiktina su teismo argumentu, kad dėl naudos žemsiurbę galėjo sugadinti kiti į teritoriją patekę asmenys, nes nauda menkavertė, palyginus su pastangomis ir rizika – iš metalinių kojų mažai naudos, buvo ir vertingesnių detalių iš spalvoto metalo, bet jos nedingo, iš žemsiurbės nieko nebuvo pavogta. Nuo pontono buvo numesta viskas, kas trukdė transporterio uždėjimui. Visa tai matoma foto fiksacijose.
13.6. Kad atsakovės norėjo nuslėpti padarytą žalą parodo tai, jog pirmą kartą atvykus apžiūrėti žemsiurbės, atsakovės SR UAB „ALSA“ generalinis direktorius prižadėjo atlyginti žalą, tačiau sužinojęs žemsiurbės kainą, pradėjo viską neigti, neleido antstoliui fiksuoti faktinių aplinkybių.
Atsiliepimas
14. Atsiliepime į ieškovės BUAB „RIDEKO“ apeliacinį skundą atsakovės SR UAB „ALSA“ ir UAB „ALGESA“ prašo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
14.1. Atsakovės neinicijavo AB „Kauno tiltai“ įrangos, kartu ir žemsiurbės, atgabenimo ir naudojimo karjero teritorijoje. Kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, ieškovė net nebuvo sudariusi jokios sutarties su AB „Kauno tiltai“, o žemsiurbę atgabeno savo iniciatyva ir rizika bei nesiėmė jokių priemonių žemsiurbę išgabenti.
14.2. Žemsiurbės saugojimo pareigą ieškovė 2014 m. sausio 16 d. nuomos sutarties pagrindu buvo perdavusi būtent UAB ENANA, todėl UAB ENANA atžvilgiu gali būti taikomi CK 6.845 straipsnyje įtvirtinti saugotojo atsakomybės pagrindai. Tačiau ieškovė ir UAB ENANA yra susiję asmenys (K. J. 2009 m. lapkričio 16 d. – 2011 m. lapkričio 23 d. buvo ieškovės vadovas, o nuo 2013 m. gegužės 22 d. iki dabar yra UAB ENANA direktorius; pagal viešai prieinamą internete informaciją ieškovės ir UAB ENANA kontaktinis telefono numeris sutampa), kurie siekia įrodyti, kad tariamai žemsiurbė nebuvo perduota UAB ENANA, dirbtinai sudaryti sąlygas aiškiai nepagrįstam ieškiniui patenkinti.
14.3. Nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovės suniokojo žemsiurbę ir taip sumažino jos vertę. Nors nesutiktina su skundžiamame sprendime teismo nurodytu teiginiu, jog atsakovės naudojo žemsiurbės pontoną žvyro kasybos darbams, tačiau sutiktina, jog net jei ir būtų naudojusios, tai nėra pakankamas įrodymas, jog atsakovės atliko neteisėtus veiksmus – sugadino žemsiurbę. Atsakovės yra specializuotos įmonės, visiškai apsirūpinusios reikalinga technika. Be to, kaip teisingai nurodė teismas, atsakovės turi specialių žinių apie žemsiurbės vertę, jos eksploatavimą, ardymą. Ieškovė nesugebėjo paaiškinti, kodėl atsakovėms, net jei būtų reikalinga kokia nors žemsiurbės dalis, reikėtų gadinti žemsiurbę.
14.4. Tai, kad ieškovės reikalavimas atlyginti nuostolius yra nepagrįstas, įrodo aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti jokie atsakovių veiksmai, susiję su tariamu žemsiurbės ardymu.
14.5. Jeigu žemsiurbė iš tiesų būtų buvusi suniokota, dėl to yra atsakinga ieškovės bankroto administratorė, kuri pasirinko netinkamą saugotoją – UAB ENANA, ir tokiu būdu neužtikrino tinkamos žemsiurbės apsaugos. Priešingai nei nurodė ieškovė, iš karjero plano matyti, jog egzistuoja ne viena galimybė patekti į karjerą; UAB „ALGESA“ saugo tik nedidelę dalį karjero dalies, o į kitą dalį gali ir realiai patenka visi pageidaujantys.
14.6. Ieškovė neįrodė, kad žemsiurbei buvo padaryta žala ir kokie tariamos žalos pašalinimo kaštai. Antstolis neturi techninių ar kitų specialių žinių, kurios leistų konstatuoti, kad žemsiurbė yra išardyta netinkamai. Jokie asmenys, turintys specialių žinių, nebuvo pasitelkti konstatuoti žalos žemsiurbei tariamo padarymo. Ieškovė žemsiurbės gamintojui pateikė į bylą nepateiktus duomenis apie žemsiurbę tik elektroniniu paštu, o žemsiurbės gamintojas pateikė savo vertinimą neapžiūrėjęs žemsiurbės, o tik matęs nuotraukas.
14.7. Žemsiurbę ieškovė pardavė už rinkos kainą ir nepatyrė jokios žalos. Beveik dvejus metus trukęs žemsiurbės pardavimas, kurio metu net ir žymiai mažinant žemsiurbės kainą iš potencialių pirkėjų nebuvo jokio suinteresuotumo ją įsigyti.
14.8. Ieškovė sąmoningai manipuliavo situacija, nes žemsiurbę įsigijo UAB „Kamesta“, kuri ir buvo suinteresuota jos įsigijimu nuo pat pradžių. UAB „Kamesta“ pateikė ieškovei komercinį pasiūlymą dar 2016 m. rugsėjo 26 d. Su UAB „Kamesta“ susiję asmenys nuo pat bankroto bylos ieškovei iškėlimo dalyvavo žemsiurbės įsigijimo procese, žinojo jos būklę ir sąmoningai kūrė situaciją dėl kurios žemsiurbę galėtų įsigyti kuo mažesne kaina, o ieškovės atstovas tam sudarė visas sąlygas. Atsakovių kartu su atsiliepimu pateikta schema parodo ieškovės, UAB ENANA ir su UAB „Kamesta“ susijusių asmenų tarpusavio ryšius, siekį sukurti niekuo nepagrįstas prielaidas dėl tariamo žemsiurbės sugadinimo.
15. Atsiliepime į ieškovės BUAB „RIDEKO“ apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB „Kauno tiltai“ prašo ieškovės skundo netenkinti. Nurodė, kad AB „Kauno tiltai“ nei su ieškove, nei su UAB ENANA, nei kitomis byloje paminėtomis įmonėmis nebuvo sudariusi nuomos, panaudos ar kitokio pobūdžio sutarčių dėl žemsiurbės, todėl negali būti atsakinga už žemsiurbės būklę, naudojimą, saugojimą ar jai padarytą žalą. Taip pat nėra atsakinga už SR UAB „ALSA“ ar kitų įmonių veiklą (duomenys neskelbtini) karjere, jame esančius įrenginius ar UAB ENANA ir ieškovės tarpusavio sutartimis prisiimtus įsipareigojimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu padaręs išvadą, kad ieškovė neįrodė atsakovių neteisėtų veiksmų, sprendė, jog nėra pagrindo taikyti atsakovių atžvilgiu civilinę atsakomybę dėl žemsiurbės sugadinimo, todėl ieškinį atmetė. Teismo vertinimu, tai, kad žemsiurbė jos sugadinimo laikotarpiu (nuo 2014 m. lapkričio iki 2015 m. liepos) buvo atsakovių eksploatuojamame karjere, neįrodo, jog atsakovės sugadino žemsiurbę ir tokiu būdu padarė žalą. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad žemsiurbės sugadinimo laikotarpiu žemsiurbė buvo išnuomota UAB ENANA, kuri pagal sutartį turėjo pareigą saugoti, remontuoti ir prižiūrėti žemsiurbę, o tarp atsakovių ir ieškovės nebuvo sudaryta jokių sutarčių.
18. Apeliantė nesutikimą su skundžiamu sprendimu grindžia tuo, kad nors apeliantė ir UAB ENANA sudarė įrangos nuomos sutartį, realiai žemsiurbė UAB ENANA nebuvo perduota. Apeliantės teigimu, kad būtent atsakovės padarė žalą išardant ir sugadinant žemsiurbę, patvirtina tai, jog ji buvo saugoma gamybinėje karjero zonoje, į kurią yra tik vienas kontroliuojamas įvažiavimas ir jį, kaip ir visą teritoriją, privalo kontroliuoti atsakovės, iš žemsiurbės niekas nebuvo pavogta, žemsiurbės pontoną atsakovės panaudojo kaip transporterio atramą žvyro gavybai. Apeliantė taip pat nurodo, jog teismas nevertino, kad atsakovės galėjo, tačiau nesiaiškino pagal registro numerį, kam priklauso žemsiurbė.
19. Bylos duomenimis, Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartimi UAB „RIDEKO“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Orinata“. Ieškovė, pareikštu ieškiniu prašydama priteisti solidariai iš atsakovių 64 000 Eur žalos atlyginimą, jį grindė CK įtvirtintomis deliktinės civilinės atsakomybės taikymo nuostatomis. Ieškovė įrodinėjo atsakovių neteisėtus veiksmus sugadinant ieškovei nuosavybės teise priklausančią žemsiurbę, dėl to ieškovė patyrė žalą, kurią ieškovė apskaičiavo (79 000 Eur – 15 000 Eur) kaip skirtumą tarp BUAB „RIDEKO“ 2015 m. liepos 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintos (79 000 Eur) ir faktiškai parduotos žemsiurbės kainos (15 000 Eur).
20. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Pagrindas civilinei atsakomybei (žalos atlyginimo forma) bendraisiais atvejais kilti egzistuoja, jeigu nustatomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis). Atsižvelgiant į CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi civiliniame procese principą, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Dėl to civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, žalos dydį, turi įrodyti žalos atlyginimo prašantis asmuo.
21. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į byloje esančios medžiagos visumą nėra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad būtent atsakovės išardė ir sugadino žemsiurbę ir dėl tokių neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė žalą. Apeliantė iš esmės remiasi deklaratyviu teiginiu, jog be atsakovių / jų darbuotojų niekas kitas šių veiksmų negalėjo atlikti. Tačiau apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad į karjerą, kuriame buvo žemsriubė, yra galimybė patekti ne vienu keliu (kaip matyti iš karjero ortofoto), ikiteisminio tyrimo, kuris buvo sustabdytas, metu nenustatytas asmuo, padaręs veiką, ieškovė ir atsakovės nebuvo sudariusios jokių sutarčių dėl žemsiurbės atgabenimo, jos saugojimo karjere.
22. Dėl byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovių eksploatuojamame karjere (atsakovei UAB „ALGESA“ 2002 m. gegužės 4 d. išduotas leidimas naudoti (duomenys neskelbtini) telkinio žvyro išteklius, atsakovės sudarė 2002 m. lapkričio 15 d. jungtinės veiklos sutartį ir 2008 m. lapkričio 4 d. didmeninio pirkimo–pardavimo sutartį) žemsiurbė buvo išardyta ir sugadinta laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio iki 2015 m. liepos, ginčo nėra. Byloje taip pat nėra ginčo, kad apeliantė BUAB „RIDEKO“ ir UAB ENANA 2014 m. sausio 6 d. sudarė įrengimų nuomos sutartį, pagal kurios 1.1 punktą šalys susitarė, kad apeliantė perduoda savo transporto priemones ir įrengimus naudoti ir saugoti UAB ENANA. Šalių atstovų pasirašytame nurodytos sutarties priede Nr. 1 – 2014 m. kovo 25 d. priėmimo–perdavimo akte nurodyta, kad BUAB „RIDEKO“ perdavė, o UAB ENANA priėmė 11 turto vienetų, tarp jų ir žemsiurbę. Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Nors apeliantė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad faktiškai žemsiurbė nebuvo išnuomota UAB ENANA, byloje nesant jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog minėta 2014 m. sausio 6 d. įrengimų nuomos sutartis su priedais būtų įstatymo nustatyta tvarka nuginčyta, sudaro pagrindą išvadai, kad šalių laisva valia sudaryta ir pasirašyta sutartis yra galiojanti. Atitinkamai sutiktina su atsakovių argumentu, kad teisiškai būtent UAB ENANA įrengimų nuomos sutarties pagrindu atiteko žemsiurbės saugojimo pareiga, atsakomybė už netinkamą šios pareigos vykdymą.
23. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovių eksploatuojamame karjere žemsiurbė buvo išardyta ir sugadinta jau esant apeliantei BUAB „RIDEKO“ iškeltai bankroto bylai. Šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. ĮBĮ 11 straipsnyje nurodyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir bankuose esančias įmonės lėšas bei jais disponuoja, užtikrina bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai, taip pat privalo ginti visų kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, už bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, jo pardavimo procedūras, užtikrinant tinkamą bankroto proceso įgyvendinimą, yra atsakingas būtent bankroto administratorius, kuris jam numatytas pareigas privalo atlikti sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai, nes jam, pagal teismų praktikos išaiškinimus, kaip savo srities profesionalui, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai.
24. Nagrinėju atveju, kaip minėta, BUAB „RIDEKO“ bankroto byla iškelta 2013 m. rugsėjo 2 d., todėl paskirtai bankroto administratorei UAB „Orinata“ atiteko pareiga saugoti, spręsti dėl perimto bankrutuojančios bendrovės turto panaudojimo. Bankroto administratorė UAB „Orinata“, atstovaujama įgalioto asmens A. S., 2014 m. sausio 6 d. įrengimų nuomos sutartimi atitinkamus įrenginius ir transporto priemones nuomoti ir saugoti perdavė UAB ENANA. Nors ši sutartis, kaip jau nurodyta aukščiau, nenuginčyta ir laikytina galiojančia, apeliantės argumentas, kad faktiškai pagal sutartį žemsiurbė nebuvo perduota UAB ENANA, iš esmės nėra reikšminga bankroto administratorės pareigos užtikrinti bendrovės turto apsaugą vykdymo aspektu. ĮBĮ nuostatos įpareigojo bankroto administratorę UAB „Orinata“, kaip savo srities profesionalę, užtikrinti tinkamą bendrovės turto apsaugą. Nepaisant to, ar sutartimi žemsiurbė buvo perduota nuomoti ir saugoti kitam subjektui, ar tokia sutartis nebuvo sudaryta / nebuvo faktiškai vykdoma, įstatymu įtvirtinta bankroto administratorės pareiga rūpintis bankrutuojančios bendrovės turtu išlieka. Šiuo atveju, byloje esančių įrodymų visuma leidžia spręsti, kad pati bankroto administratorė, atstovaujanti apeliantei, nebuvo pakankamai atsakinga ir rūpestinga, kiek tai susiję su žemsiurbės saugojimu – vertinant 2014 m. sausio 6 d. įrengimų nuomos sutartį kaip galiojančią ir nenuginčytą, bankroto administratorė nekontroliavo, kad ši sutartis būtų tinkamai vykdoma (užtikrintas tinkamas žemsiurbės saugojimas / naudojimas), o tuo atveju, jei realiai sutartis nebuvo vykdoma, nesiėmė teisinių veiksmų pakeisti ar nutraukti sutartį.
25. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien aplinkybė, jog žemsiurbė buvo išardyta, sugadinta atsakovių eksploatuojamame karjere, nesant konkrečių įrodymų, pagrindžiančių būtent atsakovių neteisėtų veiksmų atlikimą, t. y. – žemsiurbės sugadinimą, nesudaro pagrindo atsakovių atžvilgiu taikyti deliktinę civilinę atsakomybę. Kaip minėta, apeliantė turėjo pareigą įrodymais pagrįsti civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, žalos dydį, tačiau, kaip matyti iš apeliantės procesinių dokumentų turinio, ji, įrodinėdama atsakovių neteisėtus veiksmus išardant ir sugadinant žemsiurbę bei gaunant iš to naudą panaudojus jos dalį savo veiklai, remiasi deklaratyviais, įrodymais nepagrįstais, teiginiais (CPK 178 straipsnis).
26. Įvertinusi bylos medžiagą, šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus bei įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovių atžvilgiu neįrodytos civilinės atsakomybės sąlygos, konkrečiai – neteisėti veiksmai. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi esminės teisinės reikšmės procesinio sprendimo rezultatui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).
28. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, atsakovės įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis).
29. Atsakovė SR UAB „ALSA“ prašo priteisti iš apeliantės 2 376,27 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Kartu su prašymu pateikė banko sąskaitos išrašą, 2018 m. spalio 31 d. PVM sąskaitos–faktūros kopiją, kurioje mokėtina bendra suma už suteiktas pasaugas – atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą, schemų į atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą, aprašymą, apeliacinio skundo peržiūrą ir koregavimą, peržiūrą apeliacinio skundo ir komentarų parengimą, bei viešųjų registrų mokesčiai. Kadangi SR UAB „ALSA“ pateiktoje sąskaitoje–faktūroje išvardytos paslaugos patenka į atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą, teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais ir Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 2 punkte nurodytais kriterijais ir 8.11 papunkčiu, konstatuoja, jog atsakovei SR UAB „ALSA“ iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų priteistina bylinėjimosi išlaidoms už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą apeliacinės instancijos teisme atlyginti suma mažintina iki 1 500 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei statybos ir remonto uždarajai akcinei bendrovei ,,ALSA“, juridinio asmens kodas 120640464, iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „RIDEKO“, juridinio asmens kodas 302296348, bankroto administravimui skirtų lėšų 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.