- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-22
- Bylos Nr.
- e2-1333-896/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01290-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Ieškovas
- BUAB „Rideko“
- Atsakovas
- UAB „Alsa“, UAB „Algesa“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Enana“, BAB bankui „Snoras“, AB „Kauno tiltai“
- Advokatai
- Eglė Kaminskienė, Paulius Docka
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
dalyvaujant ieškovo BUAB „Rideko“ administratoriaus UAB „Orinata“ įgaliotam asmeniui A. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Rideko“ administratoriaus UAB „Orinata“ ieškinį atsakovams UAB „Alsa“ ir UAB „Algesa“ bei tretiesiems asmenims UAB „Enana“, BAB bankui „Snoras“, AB „Kauno tiltai“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „Rideko“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Orinata“, ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Alsa“ ir UAB „Algesa“ 64000 Eur padarytą materialinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovo BUAB „Rideko“ administratorius UAB „Orinata“ įgaliotas asmuo A. S. ieškinį palaiko. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad vykdant bankroto procedūrą BUAB „Rideko“ buvo perimtas turtas – žemsiurbė MZ-DE 3C-1-050-H.0.1. Žemsiurbė buvo įvertinta 83999,94 Eur. Žemsiurbė į (duomenys neskelbtini) karjerą buvo atgabenta UAB „Rideko“ 2013, tikintis ją išnuomoti UAB „Kauno tiltai“, kuri (duomenys neskelbtini) karjere pagal sutartį su UAB „Alsa“ vykdė žvyro kasybą. UAB „Kauno tiltai“ žemsiurbė netiko, todėl sutartis nebuvo sudaryta. Žemsiurbė liko karjere. Paskutinį kartą nesugadinta žemsiurbė buvo apžiūrėta 2014 m. lapkričio mėn. 2015 m. vasario 27 d. paskelbtos žemsiurbės varžytynės. 2015 m. liepos mėn. žemsiurbei atsirado pirkėjas, kuris 2015 m. liepos 14 d. nuvyko apžiūrėti žemsiurbės. Jis pamatė, kad žemsiurbė išardyta dalimis, sukapota, supjaustyta, o pantonas panaudotas kaip atrama žvyro transportavimui. 2015 m. liepos 15 d. administratorius nuvyko apžiūrėti žemsiurbės ir pamatė, kad žemsriubės mazgai išmėtyti pakrantėje, plūdurai išsisklaidę po visą karjerą, žemsiurbė sugadinta. Jis viską nufotografavo. Atvyko UAB „Alsa“ vadovas. Jis pažadėjo atlyginti žalą. Sužinojus žemsiurbės kainą, kuri tuo metu buvo nustatyta 79000 Eur, pradėjo kalbėti kitaip. Buvo iškviesta policija, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vėliau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nenustačius žalą padariusio asmens. Kitą dieną jis atvažiavo su antstoliu. Jų neįleido į karjerą. Tada jie apėjo iš to krašto, kur matosi žemsiurbė ir viską nufotografavo. Vėliau žemsiurbė buvo nuvertinta iki 15000 Eur ir parduota pirkėjui UAB „Kamesta“. UAB „Alsa“ ir UAB „Algesa“, kadangi veikia pagal jungtinės veiklos sutartį, padarė 64000 Eur žalą. Niekas kitas to padaryti negalėjo, nes žemsiurbei iškelti į krantą reikia sunkios technikos, ji didelio svorio, vien generatorius sveria apie 3 tonas. Todėl bet koks žmogus negalėjo jos sugadinti, supjaustyti ir išmėtyti pakrantėje. Jam taip pat žinomas tikslas – atsakovai norėjo panaudoti pantoną žvyro kasimui. Teritorija saugoma, transportas registruojamas, sveriamas. Kol atsakovai manė, kad žemsiurbė priklauso AB „Kauno tiltai“, jos nelietė, bet kai sužinojo, kad ji priklauso bankrutuojančiai UAB „Rideko“, ją sugadino. Žemsiurbė sugadinta tarp 2014 m. lapkričio ir 2015 m. liepos 14 d. Karjero teritorija neaptverta, tačiau aplink karjerą supiltas pylimas, per kurį su technika negalima pervažiuoti. Karjero teritorija stebima kamerų. Mano, kad karjeras saugomas visus metus. Tikėtina, kad šaltuoju metų laikotarpiu žvyro kasyba nevykdoma. Žemsiurbė buvo laikoma prišvartuota prie kranto. Nuo 2014 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. liepos mėn. pareigą saugoti žemsiurbę turėjo jis. Nors su UAB „Enana“ buvo sudaryta žemsiurbės nuomos sutartis, žemsiurbė tai įmonei nebuvo realiai perduota. Kiti nuomos sutartyje nurodyti daiktai buvo perduoti. UAB „Enana“ už vieną mėnesį yra sumokėjusi visą nuomos kainą. Sugadinimo laikotarpiu AB „Kauno tiltai“ karjere jau veiklos nevykdė. Jo žiniomis, jokios kitos įmonės karjere sugadinimo laikotarpiu veiklos nevykdė. Nežino, kodėl turto vertinimo akte buvo nurodyta, kad žemsiurbė sugedusi, neveikianti. Sraigtas buvo sugadintas, gulėjo krante, bet jo remontas būtų buvęs 100 Eur. Vertintojui buvo sudėtinga vertinti žemsiurbės kainą, nes tokių sandorių nėra. Kreditorių susirinkimas nepardavė už 20000 Eur, nes manė, kad kainą reikia mažinti po truputį (teismo posėdžio, vykusio 2018-06-13, 15 min. 56 s – 1 val. 26 min. 47 s).
Atsiliepimas
Atsakovų UAB „Alsa“ ir UAB „Algesa“ atstovas advokatas Paulius Docka su ieškiniu nesutinka. Jis paaiškino, kad karjeras yra 13 ha ploto. Tik nedidelė karjero teritorijos dalis yra saugoma. Saugomoje teritorijoje yra sargo namelis, aikštelė, kurioje saugoma atsakovų technika. Naktį teritorija saugoma tik elektroninėmis priemonėmis. Karjero dalis, kurioje yra vandens telkinys – nesaugoma. Į ją gali patekti kiti asmenys. Šių metų pavasarį karjere nuskendo žvejys. Karjeras ne kartą buvo apvogtas, buvo ikiteisminiai tyrimai. Žemsiurbė buvo nesaugomoje karjero dalyje. Ieškiniu administratorius bando atsikratyti atsakomybės už turto neišsaugojimą. Žemsiurbė nuomos sutartimi buvo perduota UAB „Enana“. Sutartyje buvo numatyta UAB „Enana“ pareiga saugoti žemsiurbę. UAB „Enana“ savininkas yra tas pats, kaip ir BUAB „Rideko“. Atsakovai neturėjo pareigos saugoti žemsiurbės. Atsakovai nutraukia žvyro gamybą, kai karjeras pasidengia ledu. Visa atsakovų veikla nutraukiama. Ten gali patekti bet kas. Iš žemsiurbės vertinimo ataskaitos matyti, kad žemsiurbė yra neveikianti, sugedusi. Ji buvo sugedusi dėl to, kad buvo naudojama ne pagal paskirtį. Tokia žemsiurbė yra skirta dumblo ar smėlio siurbimui, o ne žvyro. Todėl patekę akmenys sugadino sraigtą. Taip pat nurodyta, kad žemsiurbės dalys mėtosi ant kranto. Byloje nėra įrodymų kiek kainuotų sraigto remontas. Administratorius buvo paskirtas 2013 m. gruodžio mėn., tik po metų sugebėjo atvykti apžiūrėti turtą, o išgabeno tik 2016 m. Iš dokumentų matyti, kad išgabenant žemsiurbė taip pat buvo ardoma. Ar ją ardė kvalifikuoti asmenys, turintys žinias kaip tai daryti, įrodymų nėra. Išvežimas su ardymu truko 3-4 dienas. Žemsiurbės iki pardavimo nebuvo bandoma atstatyti. Ne turto vertinimo ataskaita, o pardavimo iš varžytynių kaina rodo realią turto rinkos vertę. Žemsiurbė iki patekimo į karjerą buvo išnuomota tik kartą. Tai rodo, kad tokie daiktai nepaklausūs. Todėl ir jo pardavimas būtų apsunkintas. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti žemsiurbę sugadinę asmenys. Atsakovai neturėjo tikslo ardyti žemsiurbės. Atsakovai nenaudojo žemsiurbės pantonų savo reikmėms. Byloje nėra jokių įrodymų, kad gadinant žemsiurbę buvo naudojami kranai, suvirinimo aparatai. Nėra jokių įrodymų, kad ieškovo nurodytas žemsiurbės pirkėjas D. U. turėjo realių ketinimų, galimybių pirkti žemsiurbę, kad užsiėmė tokia veikla, kad jam reikėjo žemsiurbės (teismo posėdžio, vykusio 2018-06-13, 56 min. 47 s – 1 val. 39 min. 14 s).
Trečiojo asmens UAB „Enana“ atstovė advokato padėjėja Eglė Kaminskienė paaiškino, kad laikosi procesiniuose dokumentuose nurodytos pozicijos. Pagal nuomos sutartį žemsiurbė UAB „Enana“ nebuvo perduota. UAB „Enana“ nei žalos nustatyme, nei žemsiurbės išvežime nedalyvavo. Abi sutarties šalys teigia, kad žemsiurbė nebuvo išnuomota UAB „Enana“, todėl joks trečiasis asmuo negali aiškinti sutarties kitaip. Kai žemsiurbė buvo pristatyta į karjerą, UAB „Enana“ savininkas buvo kitas asmuo. Trečiojo asmens veiklos pobūdis – statybinės technikos su vairuotojo paslaugomis nuoma. Trečiasis asmuo neužsiima žvyro gamyba. Ieškinys reiškiamas dėl atsakovų veiksmų, o ne dėl pareigos išsaugoti daiktą. Trečiasis asmuo nesusijęs su byla, jo teisių ir pareigų neįtakos teismo sprendimas (teismo posėdžio, vykusio 2018-06-13, 1 val. 39 min. 14 s – 1 val. 54 min. 36 s).
Nustatyta, kad UAB „Rideko“ Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartimi iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas UAB „Orinata“ (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 5-7). Tarp BUAB „Rideko“ ir UAB „Enana“ 2014 m. sausio 6 d. sudaryta įrengimų, tarp jų ir žemsiurbės Dredger ZS-1, nuomos sutartis, kurios 2.1.1. punkte numatyta UAB „Enana“ pareiga saugoti, remontuoti ir prižiūrėti jai perduotą turtą (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 9-11). Žemsiurbė Dredger ZS-1 pirkta 2010-06-11 už 140000 Eur (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 12). Vertintojas K. J. 2014 m. liepos 21 d. atliko žemsiurbės MZ-De 3C-1-050-H.01 vertinimą pagal BUAB „Rideko“ administratoriaus užsakymą. Nustatyta turto vertė 290000 litų (83989,81 Eur). Vertinimo metodikoje nurodoma, kad atliekant vertinimą buvo laikomasi esminių prielaidų, kad kilnojamasis turtas yra techniškai tvarkingas ir sumontavus, tinkamas eksploatuoti ir vertinamas kaip veikiantis (ataskaitos 4 lapas), vertinamo turto techninės būklės ekspertizė nebuvo atlikta, turto vertintojas vadovavosi tik užsakovo informacija, išorinės apžiūros rezultatais (ataskaitos 6 lapas), žemsiurbė skirta lengvo ir biraus grunto išgavimui iš vandens telkinio ir nenumatyta uolienų išgavimui, paskutiniu savo eksploatavimo metu ja buvo išgaunamas akmeningas žvyras ir papuolus į sraigtą dideliam akmeniui įrenginys buvo sugadintas, apžiūros metu ir vizualiai matėsi, kad gruntą išgaunantis sraigtas atskirtas nuo įrenginio ir guli krante ant žemės (ataskaitos 7 lapas), vertinama žemsiurbė pagal savo būklę – atitinka patenkinamą būklę („buvę eksploatacijoje, reikalauja nedidelio remonto arba kai kurių smulkių detalių pakeitimo“) (ataskaitos 13 lapas), vertinamą įrenginį charakterizuojančios ir vertinimui svarbios informacijos pateikta nebuvo ir tai neleido jį identifikuoti rinkos požiūriu, pateikta informacija apie našumą pasirodė abejotina ir nebuvo vertinime naudota (ataskaitos 14 lapas) (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 13-29). Žemsiurbė MZ-DE, valst. Nr. LT-PI-519 2010-12-29 buvo įkeista AB bankui „Snoras“ (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 34). BUAB „Rideko“ pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 3 buvo nutarta nesavaeigės žemsiurbės MZ-DE 3C-1-1050-H.01 92400 Eur pradine kaina nustatyti 92400 Eur, o turto nepardavus, antrose varžytynėse kainą mažinti 10 proc. (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 35-37, 40). Antrose varžytynėse nustatyta žemsiurbės kaina buvo 83160 Eur (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 38-39, 41). BUAB „Rideko“ kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 5 nutarta žemsiurbei nustatyti 79000 Eur kainą (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 42-44). Antstolio S. V. 2015 m. liepos 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad nuvykus į (duomenys neskelbtini) karjerą UAB „Alsa“ vadovas M. P. neleido BUAB „Rideko“ administratoriui apžiūrėti žemsiurbės. A. S. žemsiurbę apžiūrėjo iš toli, būdamas ne žvyro karjero teritorijoje ir pažymėjo, kad žemsiurbė yra išardyta, buvo padarytos dvi fotonuotraukos (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 45-47). Interneto portale Skelbiam.info 2015 m. rugpjūčio 18 d. buvo toks skelbimas „parduodama nesavaeigė žemsiurbė MZ-De 3C-1-050-H.01“ (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 48). Vilniaus rajono PK 2015 m. rugpjūčio 5 d. rašte UAB „Orinata“ paprašė nurodyti tikslią turtinę žalą (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 53), UAB „Orinata“ nurodė, jog žalos dydžio nurodyti negali, nes reikalinga techninė ekspertizė arba turto vertintojo išvada (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 55). BUAB „Rideko“ kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 7 nutarta parduoti žemsiurbę laisvu pardavimu už 63200 Eur (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 62-65). UAB „Algesa“ 2015 rugpjūčio 17 d. ir 2015 m. rugsėjo 11 d. raštais pateikė BUAB „Rideko“ administratoriui UAB „Orinata“ reikalavimą išgabenti žemsiurbę iš (duomenys neskelbtini) karjero (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 66, 67). UAB „Kamesta“ 2016 m. rugsėjo 26 d. pateikė komercinį pasiūlymą, kuriame nurodė, kad žemsiurbę sutiktų nupirkti už 15000 Eur (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 71). Iš elektroninio susirašinėjimo tarp Lindorff ir UAB „Orinata“ matyti, kad „...trečią kartą žemsiurbė buvo pardavinėjama už 40450 Eur...“ (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 77-78), 32358 Eur (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 80). BUAB „Rideko“ kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 8 nutarta parduoti žemsiurbę laisvu pardavimu už 32358 Eur (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 85-86). BUAB „Rideko“ kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 9 nutarta žemsiurbės kainą nustatyti 15000 Eur (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 87). 2017 m. birželio 22 d. žemsiurbė buvo parduota UAB „Kamesta“ už 15000 Eur (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 89). Fotonuotraukose užfiksuotos įrengimų dalys ant vandens telkinio kranto, pantonas vandens telkinyje, žemsiurbė iki jos sugadinimo (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 92-145). Antstolis M. G. 2016 m. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksavo, jog 2016 m. kovo 3 d. nuvyko į (duomenys neskelbtini) karjerą. Žemsiurbės įrangos paimti atvyko bankroto administratorius A. S., pervežimo paslaugas bankroto administratoriui teikiančios įmonės atstovas J. Ž., suinteresuotu asmeniu iš UAB „Alternatyva verslui“ prisistatęs D. U., taip pat įrangą apžiūrėjo D. J., E. P.. Nuotraukose užfiksuota žemsiurbės būklė, dalys, esančios sausumoje, vandenyje. Pradėjus įrangos montavimo darbus į vietą atvyko buvusiu bankrutuojančios įmonės direktoriumi prisistatęs R. J., kuris apžiūrėjęs įrangą informavo, kad įranga nepilnai sukomplektuota, t.y. trūksta antro vamzdžio, nėra kabinos kojų. Taip pat jis teigė, kad sugadinta strėlė, nes nupjauta. Bankroto administratorius akcentavo, kad nukirsti kabinos laidai (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 186 - 193). SR UAB „Alsa“ ir AB „Kauno tiltai“ 2013 m. vasario 20 d. neatlygintino naudojimosi (panaudos) sutartimi susitarė, kad atsižvelgdami į 2013 m. vasario 20 d. žvyro mišinio pirkimo – pardavimo sutartį, kuria šalys susitarė, kad AB „Kauno tiltai“ prekes susimaišo pats, savo jėgomis ir priemonėmis, UAB „Alsa“ (duomenys neskelbtini) karjere, UAB „Alsa“ perduoda AB „Kauno tiltai“ (duomenys neskelbtini) karjero teritorijos dalį – iki 2000 kv.m. aikštelę. UAB „Alsa“ įsipareigojo saugoti gautoje teritorijoje esantį turtą. Sutartis galiojo iki 2014 m. vasario 15 d. (elektroninės bylos apyrašas, t. 2, b.l. 41-43, 44-47). Antstolis I. G. 2018 m. kovo 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksavo (duomenys neskelbtini) karjerą ortofoto bei fotonuotraukose (elektroninės bylos apyrašas, t. 2, b.l. 130-157). Lietuvos Geologijos tarnyba 2002 m. vasario 14 d. UAB „Algesa“ suteikė leidimą naudoti (duomenys neskelbtini) telkinio žvyro išteklius (elektroninės bylos apyrašas, t. 2, b.l. 189-191). Tarp SR UAB „Alsa“ ir UAB „Algesa“ 2002 m. lapkričio 25 d. buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kuria šalys susitarė gaminti karjero produkciją ir ją parduoti iš išgautos žaliavos (duomenys neskelbtini) karjere (elektroninės bylos apyrašas, t. 2, b.l. 192-194). 2008 m. lapkričio 4 d. sutartimi UAB „Algesa“ įsipareigojo parduoti SR UAB „Alsa“ karjerinį žvyrą (elektroninės bylos apyrašas, t. 2, b.l. 195-197). Tarp UAB „Rideko“ ir UAB „Kėdainių melioracija“ 2012 m. rugsėjo 26 d. buvo sudaryta žemsiurbės paslaugų sutartis (elektroninės bylos apyrašas, t. 3, b.l. 80). Ieškovas pateikė fotonuotraukas, teigdamas, kad jose užfiksuotas žemsiurbės pakrovimas gamykloje ir žemsiurbės dalių svoriai, tarp kurių kabinos svoris – 1000 kg, variklio (be grunto siurblio) – 3100 kg, visas žemsiurbės svoris – 2 tonos (elektroninės bylos apyrašas, t. 3, b.l. 82-85). Antstolis S. V. 2018 m. liepos 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksavo, kad BUAB „Rideko“ administratorius A. S. pateikė laikmeną su joje įrašytomis 31 nuotrauka, kurias antstolis atspausdino. A. S. paaiškino, kad šios nuotraukos fotografuotos (duomenys neskelbtini) žvyro karjere, nuotraukų fotografavimo data automatiškai išsaugota techniniuose nuotraukos duomenyse, nuotraukų nuo Nr. 1 iki Nr. 25 data 2015 m. liepos 15 d., nuotraukų nuo Nr. 26 iki Nr. 31 data 2018 m. birželio 14 d. Fotonuotraukose užfiksuota įrengimų dalys ant vandens telkinio kranto, įrengimai vandenyje, pravažiuojamas kelias prie pylimo, žvyro karjero teritorija (elektroninės bylos apyrašas, t. 3, b.l. 86-103). Atsakovų atstovo sudarytoje schemoje su priedais atvaizduotos BUAB „Rideko“, UAB „Enana“ D. U., UAB „Kamesta“ sąsajos ir jas patvirtinantys įrodymai (elektroninės bylos apyrašas, t. 3, b.l. 116 – 137, 142-167). Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažyma patvirtina artimiausioje nuo (duomenys neskelbtini) k., hidrometeorologijos stotyje užfiksuotas oro temperatūras per laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio iki 2015 m. kovo mėn. (elektroninės bylos apyrašas, t. 3, b.l. 138). Pateiktoje ortofoto užfiksuota (duomenys neskelbtini) karjero dalis, kuri, atsakovų teigimu, yra saugoma, taip pat fotonuotraukose užfiksuota karjero teritorija (elektroninės bylos apyrašas, t. 3, b.l. 139-141).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad UAB „Algesa“ turi teisę naudoti (duomenys neskelbtini) telkinio žvyro išteklius. Tarp SR UAB „Alsa“ ir UAB „Algesa“ sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kuria šalys susitarė gaminti karjero produkciją ir ją parduoti iš išgautos žaliavos (duomenys neskelbtini) karjere. 2013 m. UAB „Rideko“ (šiuo metu bankrutuojanti), į (duomenys neskelbtini) karjerą atgabeno žemsiurbę MZ-De 3C-1-050-H.01. Žemsiurbė atgabenta tikslu ją išnuomoti AB „Kauno tiltai“, kuri tuo metu pagal žvyro pirkimo – pardavimo sutartį kasė žvyrą (duomenys neskelbtini) karjere. Žemsiurbė AB „Kauno tiltai“ netiko, todėl nuomos sutartis nebuvo sudaryta. 2013 m. rugsėjo 2 d. UAB „Rideko“ iškelta bankroto byla. Žemsiurbė liko (duomenys neskelbtini) karjere. Paskutinį kartą žemsiurbė apžiūrėta 2014 m. lapkričio mėn. turto vertintojo. 2015 m. liepos 15 d. bankroto administratorius, nuvykęs į karjerą, pamatė, kad žemsiurbė sugadinta – išardyta, mazgai išmėtyti pakrantėje, plūdurai išsisklaidę po visą karjerą, kiti supjaustyti, vamzdžiai užkasti, o pantonas naudojamas kaip atrama žvyro transportavimui. Tarp BUAB „Rideko“ ir UAB „Enana“ 2014 m. sausio 6 d. sudaryta įrengimų, tarp jų ir žemsiurbės Dredger ZS-1, nuomos sutartis, kurios 2.1.1. punkte numatyta UAB „Enana“ pareiga saugoti, remontuoti ir prižiūrėti jai perduotą turtą.
Ieškovas atsakovų civilinę atsakomybę kildina iš atsakovų neteisėtų veiksmų, nurodydamas, jog atsakovai sugadino žemsiurbę.
CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnyje suformuluotoje deliktinės civilinės atsakomybės nuostatoje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Civilinės atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimą turi įrodyti ieškovas, prašantis taikyti atsakovui civilinę atsakomybę (CPK 178 straipsnis). Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį, deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovų nebuvo sutartinių santykių, atsakovai neturėjo pareigos saugoti jų eksploatuojamo karjero teritorijoje paliktos žemsiurbės ar domėtis jos likimu. Žemsiurbės sugadinimo laikotarpiu žemsiurbė buvo išnuomota UAB „Enana“, nuomos sutarties 2.1.1. punkte numatyta UAB „Enana“ pareiga saugoti, remontuoti ir prižiūrėti jai perduotą turtą (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 9-11).
CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
Ieškovas atsakovų neteisėtus veiksmus įrodinėja ne teikdamas įrodymus, kad atsakovai sugadino žemsiurbę, o įrodinėdamas, kad niekas kitas to negalėjo padaryti. Pažymėtina, jog dėl žemsiurbės sugadinimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, tačiau, nenustačius veiką padariusio asmens, ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 58).
Teismas atsižvelgia į tą aplinkybę, kad žemsiurbė yra tokių gabaritų ir svorio, kad jos dalims, kurios sveria toną ir daugiau, išvilkti į krantą bei dalis atskirti viena nuo kitos reikalinga technika, o žmogus fiziškai to padaryti negalėtų. Tačiau taip pat atsižvelgtina į tai, kad žemsiurbė buvo atsakovų nesaugomoje karjero dalyje. Nors karjeras apjuostas pylimu, tačiau iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) karjero ortofoto (elektroninės bylos apyrašas, t. 3, b.l. 139) matyti, kad į karjerą yra keli įvažiavimai, pro kuriuos į karjero teritoriją gali patekti ne tik atsakovų darbuotojai. Bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčas, jog karjero teritorija yra neaptverta, neužrakinta. Ieškovas neįrodė, jog teritorijos dalis, kurioje buvo žemsiurbė, buvo saugoma sargo ar elektroninėmis priemonėmis. Be to, pažymėtina, kad atsakovų darbuotojai, net ir matydami ardomą žemsiurbę, neturėjo pareigos domėtis jos likimu, pranešti apie ardomą žemsiurbę ieškovui. Atsižvelgtina ir į tai, kad žemsiurbė buvo sugadinta laikotarpyje nuo 2014 m. lapkričio iki 2015 m. liepos mėn. Dalis šio laikotarpio yra šaltasis metų periodas, kuomet karjeras būna padengtas ledu ir nėra eksploatuojamas, jame atsakovai veiklos nevykdo. Teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog į karjerą negalėjo patekti kiti asmenys su technika. Teismas sprendžia, kad ieškovas taip pat neįrodė, jog žemsiurbę išardyti turėjo galimybę tik atsakovai.
Atsižvelgtina į ieškovo nurodomą žemsiurbės sugadinimo tikslą – atsakovai naudojo žemsiurbės pantoną žvyro kasybos darbams. Teismas sprendžia, jog ta aplinkybė, jog atsakovai naudojo žemsiurbės pantoną žvyro darbams, nėra pakankamas įrodymas, jog atsakovai ir atliko neteisėtus veiksmus – sugadino žemsiurbę. Pastebėtina, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, jog apžiūrėjus sugadintą žemsiurbę pastebėta, jog trūksta antro vamzdžio, nėra kabinos kojų, nukirsti kabinos laidai (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 186 - 193). Taigi, darytina išvada, kad žemsiurbė galėjo būti sugadinta ir tam tikrų jos dalių vagystės tikslu. Teismas taip pat pažymi, kad atsakovų veika yra susijusi su karjero eksploatavimu, žvyro kasimu. Atsakovai patys naudoja žvyro kasimo techniką, todėl darytina išvada, kad atsakovai turi specialių žinių apie žemsiurbės vertę, jos eksploatavimą, ardymą. Todėl abejotina versija, jog tikslu panaudoti žemsiurbės pantoną žemsiurbę išardė atsakovų nurodymu jų darbuotojai bankroto administratoriaus nurodytu būdu – sukapojant kirviu, supjaustant suvirinimo aparatu.
Be to, teismas pažymi, kad ieškovas neįrodė ir atsakovų, kaip juridinio asmens, valios sugadinti žemsiurbę, ar atsakovų atsakomybės pagal LR CK 6.264 straipsnį. Žemsiurbę galėjo sugadinti ir atsakovų darbuotojai savo iniciatyva, neveikdami atsakovų nurodymu ir jų nekontroliuojami, ne darbo laiku.
Įstatyme įtvirtintos keturios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos – neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kadangi neteisėtus veiksmus padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, ieškinį dėl žalos atlyginimo reiškiančiam asmeniui tenka pareiga įrodyti kitų trijų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimą (CPK 178 straipsnis).
Atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, jų tarpusavio ryšį, teismas sprendžia, kad vien ta aplinkybė, kad žala žemsiurbei padaryta atsakovų eksploatuojamame karjere, kur atsakovai turėjo didesnę galimybę su savo technika privažiuoti prie žemsiurbės, neįrodo, jog žalą padarė atsakovai. Teismas daro išvadą, kad byloje nėra pakankamai įrodymų padaryti išvadą, jog labiau tikėtina, kad neteisėtus veiksmus atliko atsakovai, todėl, vadovaudamas įrodymų tikėtinumo taisykle, teismas sprendžia, kad ieškinys neįrodytas ieškovui neįrodžius būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų atsakovų veiksmų. Todėl ieškinys atmestinas.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas UAB „Alsa“ turėjo 3396,46 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (elektroninės bylos apyrašas, t. 3, b.l. 52-60). Teismas sprendžia, kad atsakovo prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus maksimalius dydžius, atsižvelgtina į tai, kad vyko 2 parengiamieji ir 2 teismo posėdžiai, atsakovų atstovas vyko iš Vilniaus, todėl šios išlaidos atsakovui UAB „Alsa“ priteistinos iš ieškovo. Kadangi ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo bankroto administravimui skirtų lėšų.
Trečiasis asmuo UAB „Enana“ patyrė 968 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai (elektroninės bylos apyrašas, t. 3, b.l. 66-70). Šios išlaidos priteistinos iš ieškovo bankroto administravimui skirtų lėšų.
Bylos nagrinėjimo metu susidarė 8,70 Eur pašto išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas (CPK 83 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93, 96 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti SR UAB „Alsa“, j.a.k. 120640464, iš BUAB „Rideko“, j.a.k. 302296348, bankroto administravimui skirtų lėšų, 3396,46 Eur (tris tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt šešis eurus 46 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti UAB „Enana“, j.a.k. 302896834, iš BUAB „Rideko“, j.a.k. 302296348, bankroto administravimui skirtų lėšų, 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas nuo jo priėmimo per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.