Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. S. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

2.2.3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai, pateikti administracinėje byloje Nr. A-2005-525/2025, neaktualūs, kadangi minėtos bylos kurios ratio decidendi nesutampa su šia byla. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas kitas klausimas – ar pareiškėjo senelis iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis.

3. Teismas 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2025 m. rugsėjo 8 d. 11:00 val.

Reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo B. S. S. senelis Š.-B. Š. (kuris taip pat buvo žinomas kaip B. S.), gimęs (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, tenkintinas.

4. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad: pareiškėjas B. S. S, gim. (duomenys neskelbtini) yra Š-B. Š. (dar žinomo vardu kaip B. S.) vaikaitis. Tai patvirtina Pietų Afrikos Respublikos Vidaus reikalų departamento 2021 m. vasario 12 d. išduotas gimimo liudijimas (informacinė gimimo forma) (e. t. 1, b. l. 24-26), kurioje nurodyta, kad pareiškėjo tėvas yra G. S. S., gimęs (duomenys neskelbtini), 24 m. amžiaus, pareiškėjo motina F. M. (mergautinė pavardė G.), gimusi (duomenys neskelbtini), 22 m. amžiaus. Pareiškėjo tėvo G. S. S. gimimo liudijime (informacinėje gimimo formoje), išduotoje Pietų Afrikos Respublikos Vidaus reikalų departamento (e. t. 1, b. l. 29-31), nurodyta, kad pareiškėjo tėvas G. S. S. gimė (duomenys neskelbtini), jo tėvas B. S., 36 m. amžiaus, motina F. Z., 32 m. amžiaus. Pareiškėjo tėvas G. S. S. kaip B. S. sūnus taip pat nurodytas Pietų Afrikos Respublikos Vidaus reikalų departamento išduotame B. S. pranešime apie mirtį (e. t. 1, b. l. 34-36). Pranešime apie mirtį nurodyta, kad B. S. gimė Lietuvoje, mirė (duomenys neskelbtini) (59 m. amžiaus), (duomenys neskelbtini). Johanesburgo žydų pagalbos ir laidojimo bendruomenės Chevrah Kadisha, Westpark žydų kapinių 2022 m. spalio 14 d. rašte (e. t. 1, b. l. 63-65), nurodoma, kad B. S. mirė (duomenys neskelbtini), jo hebrajiškas vardas buvo S. B. (Y. sūnus).

5. Šioje byloje prieš nustatant juridinį faktą reikia atsakyti į du esminius klausimus:

6. Pareiškėjo senelis Š.-B. Š. (dar žinomas vardu kaip B. S.) Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 2 straipsnio 1¹ dalies nuostatų prasme, laikytinas asmeniu, kuris iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, nes:

2) kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir 2013 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013);

3) teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kai asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami. Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018, 29 punktas);

4) Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 2 straipsnio 1¹ dalis nustato, kad asmuo, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę, – asmuo, bet kuriuo metu iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybės neteko atlikus Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas privalomas procedūras ir dėl kurių yra priimti Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyti sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo.

6.2. Pareiškėjo B. S. S. senelis Š.-B. Š. (dar žinomas kaip B. S.), gimė (duomenys neskelbtini), ir iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, be to ir iki 1990 m. kovo 11 d. išvyko iš Lietuvos, patvirtina šie byloje esantys įrodymai:

1) B. S. (anksčiau žinomo kaip S./S. B.) natūralizacijos liudijimas (e. t. 1, b. l. 39-45) patvirtina, kad B. S. gimė (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis, vedęs, žmonos vardas F. Z., tėvų vardai L. (L. K.) S. ir S. L. Z.;

2) Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2022 m. gegužės 23 d. pažyma Nr. R4-1720 „Dėl duomenų apie Š. B. Š. pateikimo“ (e. t. 1, b. l. 46) ir prie jos pridėti dokumentai: Š.-B. Š. gimimo liudijimas (e. t. 1, b. l. 50), kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) metrikų knygoje apie (duomenys neskelbtini) metais gimusius (duomenys neskelbtini) yra užrašyta, kad (duomenys neskelbtini) visuomenės miestiečiui L.-K. E. S. ir jo žmonai Š. E. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus, kuriam suteiktas Š. B. vardas; 1923 m. liudymas (e. t. 1, b. l. 51), kuriame nurodyta, kad Š. Š.-B. yra gimęs (duomenys neskelbtini), gimė ir gyvena (duomenys neskelbtini) mieste nuo gimimo (e. t. 1, b. l. 51); Paso blankas Nr. 760469 (e. t. 1, b. l. 52-53) patvirtina, kad Š.-B. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 1923 m. gruodžio 21 d. išduotas pasas, Nr. 317 (e. t. 1, b. l. 52-53); (duomenys neskelbtini) valsčiaus Duotųjų pasų žinių lape (e. t. 1, b. l. 48) įrašytas Š. Š.-B., gyv. (duomenys neskelbtini), kuriam 1923 m. gruodžio 21 d. buvo išduotas pasas (e. t. 1, b. l. 48); (duomenys neskelbtini) apskrities valsčių savivaldybių archyviniame fonde esančio (duomenys neskelbtini) valsčiaus valdybos išduotų vidaus pasų 1923 m. sąrašo ištraukoje padarytas įrašas apie Š.-B. Š., gyv. (duomenys neskelbtini), gruodžio 21 d. išduotą Lietuvos Respublikos pasą (e. t. 1, b. l. 46-47); Lietuvos TSR užsienio reikalų ministerijos archyviniame fonde, žinių apie Lietuvos piliečius, gyvenančius Pietų Afrikoje, byloje esanti Lietuvos konsulato Johanesburge 1940 m. birželio 20 d. rašto Užsienio reikalų ministerijai kopija, patvirtina, kad, Lietuvos konsulatą informavo Vidaus reikalų sekretorius Pretorijoje, jog šie buvę Lietuvos piliečiai (tarp kurių įrašytas S. B. S., natūralizacijos liudijimo Nr. 20664, turėjęs 1924 m. gruodžio 27 d. išduotą Lietuvos Respublikos užsienio pasą) buvo natūralizuoti kaip Didžiosios Britanijos piliečiai Sąjungoje. Rašte taip pat nurodyta, kad minėtų asmenų Lietuvos pasai yra siunčiami saugojimui į Lietuvos pasiuntinybę Londone (e. t. 1, b. l. 54-58);

3) Jungtinės Karalystės Nacionaliniame archyve saugoma laivo „Grantully Castle“ 1925 m. sausio 29 d. keleivių sąrašo kopija (e. t. 1, b. l. 59-61), kurioje įrašytas pareiškėjo senelis S. S., (duomenys neskelbtini) metų amžiaus (atitinka dokumentuose įrašytus gimimo metus – (duomenys neskelbtini) m.), Lietuvos pilietis, vykęs į Pietų Afriką (Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 3 punktas).

7.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad 1919 m. sausio 9 d. Laikinajame įstatyme apie Lietuvos pilietybę nebuvo nustatyta, kad asmuo, įgijęs kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos pilietybės; nebuvo nustatyta ir kitų Lietuvos pilietybės netekimo atvejų. Kasacinės instancijos teismas išaiškino, kad tuometinis pilietybės suteikimo/netekimo teisinis reglamentavimas įtvirtino dvigubos pilietybės neleistinumo principą, tačiau pagal tarpukario įstatymus pilietybės netekimas, įgijus kitos valstybės pilietybę, nebuvo pagal įstatymą (lot. ex lege), jį turėdavo patvirtinti (arba sukurti išimtį ir pilietybę leisti išlaikyti) Ministrų Taryba. Tiek kasacinės instancijos teismas, tiek Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, formuodami teismų praktiką bylose dėl pilietybės atkūrimo, pažymėjo, kad valstybės institucijų, turėjusių nurodytą reglamentavimą taikyti nuostata buvo tokia, jog įgijęs kitos valstybės pilietybę asmuo, Lietuvos pilietis jos netekdavo tik oficialios procedūros būdu, gavęs valstybės institucijos, Vidaus reikalų ministerijos, sutikimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2915-602/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-701/2021, 67 punktas).

7.2. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 2 straipsnio 1¹ dalimi apibrėžus asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, sąvoką, įstatymo leidėjas siekė palengvinti asmenims, besikreipiantiems dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, įrodinėjamų aplinkybių, kad Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmens protėvis iki 1940 m. birželio 15 d. nebuvo jos netekęs, naštą (Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Pagrindinio komiteto išvada dėl Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-430(2), 2021 m. gruodžio 15 d. Nr. 102-P-36) (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartis civilinė byloje Nr. e2A-1094-852/2022, 42 punktas), atitinkamai nėra būtina nustatyti, kad pilietybė turėjo būti turėta būtent 1940 m. birželio 15 d., o tik kad ją turėjo bet kuriuo metu iki 1940 m. birželio 15 d.

7.3. Pareiškėjo senelis Š.-B. Š. (dar žinomas kaip B. S.) išvykimo (emigracijos) iš Lietuvos momentu (1925 m. sausio 29 d.) turėjo Lietuvos pilietybę (žr. šio sprendimo 5.3 papunktį), t. y. bet kuriuo metu iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2022 m. gegužės 23 d. pažymoje Nr. R4-1720 „Dėl duomenų apie Š. B. Š. pateikimo“ (e. t. 1, b. l. 46) nurodyta, kad, daugiau žinių, patvirtinančių, kad Š. B. (S. B.) Š. (S., S.) g. (duomenys neskelbtini), gyveno Lietuvoje ir buvo Lietuvos Respublikos pilietis.

7.4. Dokumentų patvirtinančių, kad pareiškėjo senelis Lietuvos Respublikos pilietybės neteko atlikus Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas privalomas procedūras ir dėl kurių yra priimti Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyti sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo nėra pateikta, t. y. minėtos Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 2 straipsnio 1¹ dalies antro sakinio nuostatos reiškia, kad turėta Lietuvos Respublikos pilietybė laikoma prarasta, jei yra atliktos nustatytos procedūros ir priimti nustatyti sprendimai. Byloje jokių duomenų apie tai nėra pateikta. Todėl spręstina, kad dėl pareiškėjo senelio nėra atliktos Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytos privalomos procedūros ir nėra priimti Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyti sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo nei iki 1940 m. birželio 15 d. nei po minėtos datos. Vien faktinė aplinkybė, kad pareiškėjo senelis buvo natūralizuotas kaip Didžiosios Britanijos pilietis nepatvirtina fakto, kad pareiškėjo senelis Lietuvos Respublikos pilietybės kada nors neteko įstatymo nustatyta tvarka. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas šioje byloje priešingų aplinkybių, kad buvo atliktos Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytos privalomos procedūros ir priimti Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyti sprendimai dėl pareiškėjo senelio pilietybės atėmimo, neįrodinėjo. Taip pat nebuvo pateikta priešinio reikalavimo nustatyti, kad pareiškėjo senelis yra netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės.

8. Apibendrinus tai, kas išdėstyta šio sprendimo 6 ir 7 punktuose, yra pagrindas pagrįstu įsitikinimu paremta išvada spręsti, kad pareiškėjo B. S. S. senelis Š.-B. Š. (kuris taip pat buvo žinomas kaip B. S.), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 2 straipsnio 1¹ dalies nuostatų prasme, laikytinas asmeniu, kuris iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę.

9. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėjas įgytų teisę Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo (CPK 448 straipsnio 1 dalis, Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalis, 7 straipsnio 3 ir 4 punktai, 9 straipsnio 1 dalis).

10. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos Lietuvos valstybei nepriteistinos, nes byloje nebuvo patirtos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis). Bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui nėra atlygintinos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

III. Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 275, 279, 448 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo B. S. S, gim. (duomenys neskelbtini), senelis Š.-B. Š. (taip pat žinomas kaip B. S.), gimęs (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, t. y. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 2 straipsnio 1¹ dalies nuostatų prasme, laikytinas asmeniu, kuris iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tam, kad pareiškėjas B. S. S, gim. (duomenys neskelbtini), įgytų teisę Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.