- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-16
- Bylos Nr.
- eAN2-171-990/2026
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.11.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 23 d. nutarties, kuria netenkintas P. G. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos J. M. 2026 m. sausio 19 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-1630-2026.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja J. M., nustačiusi, kad 2025 m. gruodžio 26 d. 15.40 val. Upės gatvėje, Vilniuje, P. G. vairavo automobilį „Audi A6 Limousine“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam, įvertinus paklaidą, nustatytas 0,67 promilių neblaivumas (girtumas), 2026 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-1630-2026 P. G. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 800 eurų dydžio baudą ir administracinio poveikio priemones – specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą šešiems mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, dvylikai mėnesių.
2. Nesutikdamas su 2026 m. sausio 19 d. nutarimu, šį P. G. apskundė apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 23 d. nutartimi P. G. skundas dėl 2026 m. sausio 19 d. nutarimo netenkintas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliaciniu skundu P. G. prašo panaikinti 2026 m. vasario 23 d. nutartį ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, 2026 m. sausio 19 d. nutarimu jam skirtas administracinio poveikio priemones – specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą šešiems mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, dvylikai mėnesių, pakeisti į švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Institucijos ir apylinkės teismo argumentai yra formalūs. Teisingumo samprata suponuoja ne nominalų teismo ir Institucijos vykdomą teisingumą ir ne išorinę vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Apylinkės teismas tinkamai neįvertino aplinkybių visumos, padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Šiuo atveju egzistuoja kompleksas faktinių duomenų, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas;
4.2. 2025 m. gruodžio 25 d. vakare jis vartojo alkoholį ir 2025 m. gruodžio 26 d. 15.40 val., pakankamai neįvertinęs alkoholio poveikio organizmui, vairavo automobilį. Vairuodamas automobilį jis nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Jis buvo sustabdytas reido metu, sustabdžius policijos pareigūnams jis elgėsi adekvačiai, kalbėjo rišliai, jo judesiai buvo koordinuoti. Policijos pareigūnams jis davė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus, nevengė administracinės atsakomybės. Administracinį nusižengimą jis padarė dėl neatsargumo, tyčios padaryti administracinį nusižengimą jis neturėjo. Prieš nuspręsdamas vairuoti automobilį jis nesijautė neblaivus, o jeigu būtų jautęsis neblaivus, automobilio jis nebūtų vairavęs;
4.3. jis nuoširdžiai gailisi padaręs administracinį nusižengimą, suvokia padaryto nusižengimo rimtumą, galimas pasekmes. Administracinio nusižengimo padarymo metu jis neneigė padaręs nusižengimą, paaiškino visas su įvykiu susijusias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Jis neturi neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktuose įtvirtintas privalomas taisykles, susijusias su eismo dalyvių elgesiu. Jis išgyvena nepakeliamą gėdos jausmą ir psichologinį spaudimą dėl visuomenėje smerkiamo nusižengimo padarymo, prieštaraujančio teisės ir moralės normoms. Jis yra doras visuomenės narys, visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirbantis, besirūpinantis mažamečiais vaikais, savo darbine aplinka, aplinkinių charakterizuojamas teigiamai kaip atsakingas, rūpestingas, nuoširdus, kruopštus, ramus, palaikantis, pozityvus, patikimas ir pareigingas asmuo. Jo gyvenimo būdas ir alkoholio vartojimas nėra kasdienio gyvenimo būdo išraiška. Jis išgyvena dėl darbų praradimo, pajamų netekimo, negalėjimo pasirūpinti mažamečiais vaikais;
4.4. jis turi virš (duomenys neskelbtini) metų vairavimo stažą, iki šio įvykio jis nėra padaręs analogiško ar panašaus administracinio nusižengimo, teisė vairuoti iš jo niekada nebuvo atimta, jis šia teise naudojasi atsakingai. Padarytas administracinis nusižengimas buvo atsitiktinis, susiklosčius atsitiktinėms aplinkybėms. Jam buvo nustatytas lengvas girtumas - įvertinus paklaidą buvo nustatytas 0,67 promilių neblaivumas. Jis alkoholiu nepiktnaudžiauja;
4.5. jis yra (duomenys neskelbtini) verslo tarybos prie (duomenys neskelbtini) pirmininko (duomenys neskelbtini). Jis dirba komercijos (duomenys neskelbtini) ir projektų tarptautinei plėtrai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dukterinėje įmonėje Ukrainoje – (duomenys neskelbtini). Jis turi leidimą dirbti Ukrainoje, darbo užmokestis jam yra mokamas Ukrainos grivinomis. Neturėdamas teisės vairuoti jis negali vykdyti savo darbinių pareigų. Darbo funkcijų atlikimui jam būtina turėti galimybę vairuoti transporto priemones. Šios teisės turėjimas ypač reikšmingas vykdant darbines funkcijas, kurias vykdydamas jis privalo vykti į darbo vietą, esančia (duomenys neskelbtini), Ukrainoje, (duomenys neskelbtini). Įmonė kuria (duomenys neskelbtini), kurie yra ypatingai svarbūs Ukrainos ekonomikai, saugumui ir atsparumui. Iki karo tokių pervežimo maršrutų nebuvo, šiuos sukūrė (duomenys neskelbtini). 2025 m. į Ukrainą buvo perkelta (duomenys neskelbtini) kapitalo (vagonai, lokomotyvai) konkurencingesnio ir atsparesnio (duomenys neskelbtini) sektoriui. Įmonė išveža ir į Ukrainą įveža (duomenys neskelbtini) krovinių, (duomenys neskelbtini), Ukrainos (duomenys neskelbtini) produkciją į Klaipėdos uostą ir kt. Ši logistika yra gyvybiškai svarbi karo metu. Į Ukrainą jis privalo vykti tik automobiliu - vykti traukiniu ar skristi lėktuvu dėl karo galimybės nėra;
4.6. netekęs teisės vairuoti jis negalėtų vykdyti savo darbinių pareigų ir ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes ne tik jam, bet ir jo artimiesiems. Jis privalo pasirūpinti ir savo dviem mažamečiais vaikais M. G. ((duomenys neskelbtini)) ir D. G. ((duomenys neskelbtini)). Jo dukra lanko progimnaziją, (duomenys neskelbtini) mokyklą, (duomenys neskelbtini) treniruotes ir (duomenys neskelbtini) treniruotes; jo sūnus taip pat lanko progimnaziją, (duomenys neskelbtini) mokyklą, (duomenys neskelbtini) treniruotes, (duomenys neskelbtini) treniruotes ir dalyvauja (duomenys neskelbtini) varžybose įvairiuose Lietuvos miestuose. Teisė vairuoti jam reikalinga siekiant užtikrinti mažamečio sūnaus saugų patekimą ir grįžimą iš treniruočių ir varžybų. Vaikai gyvena su buvusia jo sutuoktine, jis kas mėnesį moka apie (duomenys neskelbtini) eurų vaikų išlaikymo pinigus;
4.7. jis mano, kad sutrumpinus administracinio poveikio priemonės laiką jis būtų pakankamai paveiktas ir būtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai. Dėl trumpesnio administracinio poveikio priemonės termino nustatymo nebūtų pažeistas nei viešasis interesas, nei teisingumo principas;
4.8. siekiant atgauti teisę vairuoti transporto priemones jis privalės baigti papildomus mokymus vairavimo mokykloje, kurių metu patirs auklėjamąjį prevencinį poveikį, jam bus suteikta papildomų žinių apie atsakomybę už nusižengimus, jų padarymo pasekmes, alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai;
4.9. skunde nurodytos apylinkės ir apygardos teismų nutartys, kuriose teismai už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, sutrumpino administracinio poveikio priemonių – specialiosios teisės atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminus arba neskyrė draudimo.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas J. V. prašo 2026 m. vasario 23 d. nutartį palikti galioti nepakeistą ir P. G. apeliacinį skundą atmesti. 2026 m. vasario 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra jokio teisinio pagrindo ją keisti ar naikinti. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai, tinkamai nustatė reikšmingas faktines aplinkybes bei teisingai pritaikė materialinės teisės normas. Teismo išvados yra pagrįstos byloje esančių įrodymų visuma, o jų vertinimas atitinka įrodymų vertinimo taisykles. Apelianto argumentai dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo yra nepagrįsti. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta jokių išimtinių ar ypatingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo įstatyme nustatytos sankcijos minimumo. Apelianto nurodomos aplinkybės, tokios kaip darbinė veikla, šeiminė padėtis ar turimi nepilnamečiai vaikai, yra įprastos ir būdingos daugeliui administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų, todėl savaime negali būti laikomos išskirtinėmis ar lemiančiomis švelnesnės atsakomybės taikymą. Apeliacinis skundas grindžiamas abstrakčiais ir bendro pobūdžio teiginiais, kurie nėra susieti su konkrečiomis nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis ar aiškiai identifikuotais teisės normų pažeidimais. Apeliantas pasirinktinai remiasi teismų praktika, tačiau neatsižvelgia į esminius nagrinėjamų bylų faktinių aplinkybių skirtumus, kurie turi lemiamą reikšmę sprendžiant dėl teisės normų taikymo. Be to, žemesnių instancijų teismų praktika neturi precedento galios, todėl negali būti laikoma privalomu teisės taikymo šaltiniu. Kiekviena byla sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į konkrečių faktinių aplinkybių visumą. Apeliantui skirta administracinė nuobauda atitinka teisingumo, proporcingumo ir prevencijos principus, yra parinkta laikantis įstatymo reikalavimų ir faktiškai yra švelniausia įmanoma pagal taikytiną teisės normą. Tolimesnis nuobaudos švelninimas neatitiktų administracinės atsakomybės tikslų, pažeistų asmenų lygybės prieš įstatymą principą bei nepagrįstai sumenkintų bendrąjį ir specialųjį prevencinį poveikį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apygardos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
Žemesnės instancijos teismas
6. P. G. yra nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą.
7. P. G. neneigia padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, neginčija jam skirtos administracinės nuobaudos – baudos skyrimo pagrįstumo ir dydžio, tačiau jis nesutinka su jam skirtų administracinio poveikio priemonių – specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminais, prašydamas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti jam švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik apeliacinio skundo ribose.
8. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
9. ANK 422 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
Žemesnės instancijos teismas
10. Skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė, spręsdama dėl P. G. skirtinos administracinės administracinio poveikio priemonės, atsižvelgė į ANK 34 straipsnio imperatyvias nuostatas – įvertino P. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad P. G. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ir skyrė jam ANK 422 straipsnio 6 dalyje nurodytas privalomas skirti administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kurios terminą nustatė minimalų - šešis mėnesius, ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, kurios terminą nustatė minimalų - vienerius metus.
11. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos, t. y. administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015, Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-188-211/2018, AN2/-198-870/2018 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
12. Kaip išskirtines aplinkybes, galinčias būti pagrindu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalies sankcijoje, P. G. nurodo, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs administracinį nusižengimą, paaiškino visas su įvykiu susijusias aplinkybes, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, vairuodamas automobilį jis nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, jam buvo nustatytas lengvas girtumas, padarytas administracinis nusižengimas buvo atsitiktinis, iki šio įvykio jis nėra padaręs analogiško ar panašaus administracinio nusižengimo, turi virš (duomenys neskelbtini) metų vairavimo stažą, teisė vairuoti iš jo niekada nebuvo atimta, netekęs teisės vairuoti jis negalėtų vykdyti savo darbinių pareigų, o ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes ne tik jam, bet ir jo artimiesiems.
13. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl P. G. skirtų administracinio poveikio priemonių švelninimo, pagrįstai atsižvelgė į P. G. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį - P. G. mieste šventinę dieną (2025 m. gruodžio 26 d.) dienos metu vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam, įvertinus paklaidą, nustatytas 0,67 promilių neblaivumas, ženkliai viršijantis alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones, t. y. P. G. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių administracinių nusižengimų. Apeliaciniame skunde P. G. nurodytos aplinkybės, kad jis nesijautė neblaivus, alkoholį vartojo iš vakaro, o vairuodamas automobilį jis nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, neleidžia P. G. veikos vertinti kaip nepavojingos, sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas: priešingai, P. G. padaryta veika jau pati savaime yra pavojinga, o dėl tokio neteisėto P. G. elgesio kilus pasekmėms, jam kiltų kituose ANK arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniuose numatyta teisinė atsakomybė. Apygardos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nedaro išlygos dėl alkoholio vartojimo laiko, t. y. ar alkoholis buvo vartotas išvakarėse, ar tą pačią dieną – asmuo, priimdamas sprendimą vairuoti transporto priemonę, privalo įvertinti visas aplinkybes bei galimas rizikas tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams bei priimti socialiai naudingą bei atsakingą sprendimą. Visuotinai žinoma, kad neblaivus asmuo tinkamai neįvertina pavojaus savo ir kitų gyvybei, jo reakcija būna sulėtėjusi, aplinkos suvokimas iškreiptas, o tai, atsitikus nenumatytai, avarinei situacijai, dažnai turi lemiamą įtaką kilsiantiems padariniams ir jų sunkumui. Be to, apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad neblaivumo būsena ir požymiai, nors ir nebuvo labai akivaizdūs, bet turėjo būti suprantami P. G., kuris žinojo apie išgerto alkoholinio gėrimo stiprumą ir kiekį, vartojimo laiką ir kitas reikšmingas aplinkybes, todėl jo padaryta veika nelaikytina atsitiktine.
14. Vertindamas P. G. argumentus, susijusius su jo prisipažinimu ir gailėjimusi padarius šį administracinį nusižengimą, apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad šios aplinkybės buvo įvertintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu - P. G. prisipažinimas bei gailėjimasis pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir, nenustačius P. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, buvo nustatyti minimalūs ANK 422 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatyti administracinio poveikio priemonių terminai. Apygardos teismas su šiomis apylinkės teismo išvadomis neturi pagrindo nesutikti. Apygardos teismas įvertina ir tai, kad, nors P. G. nurodo turintis ilgesnį nei (duomenys neskelbtini) metų vairavimo stažą, tokio pobūdžio administracinį nusižengimą jis padarė pirmą kartą ir teisė vairuoti iš jo niekada nebuvo atimta, tačiau negalima nepastebėti ir to, jog, kaip matyti iš išrašo iš administracinių nusižengimų registro, P. G. per paskutinius penkerius metus ne kartą buvo baustas už ženklų leistino greičio viršijimą mieste (kelio ruože, kuriame leistinas ne didesnis nei 50 km/h greitis, jis važiavo 84 km/h greičiu; kelio ruože, kuriame leistinas ne didesnis nei 90 km/h greitis, jis važiavo 133 km/h greičiu), kas neleidžia P. G. charakterizuoti kaip išimtinai pavyzdingo vairuotojo, kas ypač svarbu svarstant galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
15. P. G. skunde nurodytų aplinkybių, kad jis dirba, turi šeimą, netekęs teisės vairuoti jis negalėtų vykdyti savo darbinių pareigų, o ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes ne tik jam, bet ir jo artimiesiems, apygardos teismas nevertina kaip išskirtinių, galinčių būti pagrindu taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį skirti P. G. švelnesnę administracinio poveikio priemonę – aplinkybės, susijusios su darbine veikla ir šeimos nariais, yra būdingos daugeliui žmonių ir skundžiamoje nutartyje buvo įvertintos. Apygardos teismas pažymi, kad teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo, o būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo pobūdžio ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis. Nors teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo artimųjų gerove, tačiau, apygardos teismo įsitikinimu, P. G., būdamas apdairus ir atidus, prieš darydamas teisės pažeidimą galėjo ir privalėjo numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo padarymo, todėl jis turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. P. G., ignoruodamas teisės normas, pablogino savo ir savo šeimos padėtį, tai yra jo netinkamo elgesio rezultatas ir nesudaro pagrindo švelninti jam skirtų administracinio poveikio priemonių terminus. Dėsninga, kad skirta administracinio poveikio priemonė sukelia teisės pažeidėjui neigiamų pasekmių, tačiau šių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti skirtą administracinio poveikio priemonę, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
16. Apeliaciniame skunde cituojama teismų praktika, kurioje asmenims, padariusiems administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, buvo sutrumpintas administracinio poveikio priemonės terminas. Apygardos teismas pažymi, kad administracinio poveikio priemonės taikymas individualizuojamas atsižvelgiant į konkrečioje byloje reikšmingų aplinkybių visumą, todėl net ir esant panašioms aplinkybėms teismas nėra įpareigojamas paskirti identišką administracinio poveikio priemonę ar jos neskirti. Nagrinėjamu atveju P. G. apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog jam skirtos nubaudimo priemonės yra per griežtos, neproporcingos ir neteisingos.
17. Apibendrinus išdėstytus argumentus konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl P. G. apeliacinis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
Netenkinti P. G. apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 23 d. nutarties.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.