- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-17
- Bylos Nr.
- e2S-204-440/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07981-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Pareiškėjas
- PlusPlus AS
- Skolininkas
- T. B.
- Kategorijos
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
- 3.5.18Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės
- 3.5.21.5Kitos priverstinio vykdymo priemonės
- 3.5.26Kiti su vykdymo procesu susiję klausimai
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) PlusPlus Capital AS atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties priimtos civilinėje byloje Nr. e2VP-16411-907/2019 pagal pareiškėjo PlusPlus AS pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys skolininkas T. B., antstolė V. Š. ir G. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas PlusPlus AS (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti, kad skolininkui T. B. (toliau – ir skolininkas) nuosavybės teise priklauso ½ dalis turto, esančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine G. B. (toliau – ir sutuoktinė), t. y. nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ dalis jo sutuoktinės gaunamų ar ateityje gautinų darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas, taip pat ½ dalis sutuoktinės banko sąskaitoje esančių ar ateityje būsiančių piniginių lėšų, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad antstolė V. Š. (toliau – ir antstolė) vykdo Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą vykdomąjį raštą dėl skolos, palūkanų, delspinigių ir kitų išlaidų priteisimo iš skolininko. Antstolė vykdydama vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad skolininkas yra sudaręs santuoką, todėl antstolė 2019 m. rugsėjo 11 d. pranešimu dėl turto arešto ir siūlymo sudaryti susitarimą dėl turto padalijimo, turto arešto aktu areštavo bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas lėšas (t. y., areštuota sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio dalis, priklausanti bendrąja jungtine nuosavybe, preziumuojant, kad sutuoktinių turto dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra lygios). Be to, antstolė skolininkui siūlė pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, tačiau sutikimas nebuvo pateiktas. 2019 m. lapkričio 26 d. antstolė pateikė pareiškėjui siūlymą kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendra su kitais asmenimis, dalies nustatymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi – atmetė pareiškėjo pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.
4. Pirmosios instancijos teismo vertinimu remiantis išreikalautų registrų išrašu duomenimis, skolininkas turi jam nuosavybės teise priklausančio turto – piniginių pajamų, į kurias galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Tačiau teismui (ne)aišku, kokiu pagrindu pareiškėjas prašė nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nes pareiškėjas prašymo niekaip, išskyrus tai, kad antstolė pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, neargumentavo.
5. Atkreipė dėmesį, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – ir CK) 3.116 straipsnio nuostatomis, kreditoriai, siekdami išieškoti iš sutuoktinio dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, galėtų reikalauti nustatyti dalį bendroje nuosavybėje, jeigu asmeninėms tokio sutuoktinio prievolėms patenkinti nepakanka asmeninio jo turto. Skolininkui gaunant pajamų, teismas sprendė, jog reikalavimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje (t. y., skolininko turto dalies, lygios ½ sutuoktinės gaunamų pajamų) nustatymo atmestinas, kaip nepagrįstas.
6. Be to, ½ dalis skolininko gaunamų pajamų, t. y., jo darbo užmokesčio, – taip pat priklauso ir sutuoktinei, tačiau šios dalies pareiškėjas nustatyti neprašė. Byloje nėra duomenų, kad būtų nustatyta paties skolininko pajamų, gaunamų iš darbo santykių ir lėšų, esančių ir/ar patenkančių į skolininko vardu atidarytas banko sąskaitas, bendrosios jungtinės nuosavybės dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 215-684/2018). Teismo vertinimu, nustačius abiejų sutuoktinių iš darbo santykių gaunamų pajamų dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, iš esmės gautųsi ta pati suma, t. y., skolininko šiuo metu gaunamas (duomenys neskelbtini) Eur darbo užmokestis, nes abiejų sutuoktinių pajamos iš darbo santykių vienodos, todėl ir šiuo pagrindu teismas pareiškimą atmetė.
7. Taip pat, pareiškėjas prašė nustatyti, kad skolininkui nuosavybės teise priklauso ½ dalis sutuoktinės gaunamų ar ateityje gautinų darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų, į kurias galėtų būti nukreiptas išieškojimas bei ½ dalis sutuoktinės banko sąskaitoje esančių ar ateityje būsiančių piniginių lėšų, į kurias galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Tačiau pareiškėjas nurodė, jog sutuoktinė gauna darbo užmokestį darbovietėje, bet nenurodė, kokio dydžio ir kokioje darbovietėje, o apie kitas pajamas, kurių dalį prašė nustatyti – nenurodė ir nepateikė duomenų.
8. Byloje nėra duomenų, jog sutuoktinė gautų kokias nors kitas pajamas (t. y., pensiją, kitas darbo užmokesčiui prilygintas pajamas ir panašiai) ar kad turėtų ar turės piniginių lėšų sąskaitose banke. Teismas dėl jų nepasisakė, nes dėl kiekvienų skolininko sutuoktinės gaunamų pajamų (ar galima į jas nukreipti išieškojimą), kai jos gaunamos dabar, o ne atsiras ateityje, teismas turėtų spręsti kiekvienu konkrečiu atveju atskirai. Šioje dalyje teismas pareiškimą atmetė, kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atskiruoju skundu apeliantas (pareiškėjas) PlusPlus AS prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šaulių rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-16411-907/2019 ir tenkinti pareiškėjo prašymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. Skolininkui asmenine nuosavybės teise priklausančių lėšų nėra pakankama patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Pažymėjo, kad skolininkas uždirba tik minimalų darbo užmokestį.
9.2. Apeliantas neprašė nustatyti turto dalies paties skolininko gaunamoms pajamoms, tačiau tai negalėtų būti teisėtu ir pagrįstu pagrindu atmesti prašymą dėl turto dalies nustatymo skolininko sutuoktinės pajamoms.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys byloje nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė.
12. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, remiantis CPK 667 straipsnio 1 dalimi.
13. Vykdant išieškojimą iš skolininko (fizinio asmens) išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.87 straipsnio 1 dalį, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Bendrąja jungtine nuosavybe laikomos ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos gautos pajamos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
14. Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį, asmeninės prievolės, visų pirma, privalėtų būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima būtų nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis).
15. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per 20 d. nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimų vykdymo instrukcijos) nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (10¹ sprendimo vykdymo instrukcijos punktas). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui nurodyto sutikimo, nepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1-2 dalys).
16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko. Vykdymo proceso metu antstolė nustatė, kad skolininkas yra sudaręs santuoką su G. B., kuri dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ bei gauna darbo užmokestį. Antstolė 2019 m. rugsėjo 11 d. pranešimu dėl turto arešto ir siūlymas susitarimą dėl turto padalijimo, pasiūlė skolininkui bei jo sutuoktinei per 20 d. nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstolei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo. Per įstatyme numatytą terminą Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos skolininko su bendraturčiais pasirašytas sutikimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu nebuvo pateiktas, todėl antstolė 2019 m. lapkričio 26 d. siūlė apeliantui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi apelianto prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo atmetė. Teismas nurodė, jog (ne)aišku, kokiu pagrindu apeliantas prašė nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nes apeliantė prašyme niekaip, išskyrus tai, kad antstolė siūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, neargumentavo. Be to, teismas nustatė, kad abiejų sutuoktinių iš darbo santykių gaunamų pajamų dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, iš esmės gautųsi ta pati suma, t. y. abiejų sutuoktinių pajamos iš darbo santykių vienodos. Byloje nėra duomenų, kad sutuoktinė gautų kokias nors kitas pajamas ar kad turi ar turės piniginių lėšų sąskaitose banke, todėl teismas dėl jų nepasisakė. Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
18. Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, apeliantas prašė nustatyti, jog skolininkui priklauso ½ jo sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio bei ½ piniginių lėšų, esančių ar ateityje būsiančių sutuoktinės banko sąskaitose. Taigi, tam, kad būtų galima taikyti CPK 667 straipsnį, turėjo būti areštuota: 1) skolininko sutuoktinės banko sąskaitose esančios lėšos; ir 2) skolininko sutuoktinės gaunamas darbo užmokestis.
19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į kasacinio teismo išaiškinimus dėl CPK 667 straipsnyje įtvirtintos skolininkui priklausančios dalies bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomame turte nustatymo vykdymo proceso metu ypatumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014, 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-504-421/2016), įvertinus konkrečias bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą, netinkamai įvertino nagrinėjamos bylos faktinę situaciją, civilinio proceso kodekso nuostatas taikė pernelyg formaliai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog CK 3.88 straipsnio 2 dalyje ir CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos nuginčytos. Nėra duomenų, jog teismas galėtų nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis), taip pat nenustatyta, jog skolininkas su sutuoktine yra sudarę vedybinę sutartį ar nutraukę santuoką. Spręstina, jog skolininkui priklauso ½ jo sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio bei ½ piniginių lėšų, esančių ar ateityje būsiančių sutuoktinės banko sąskaitose (CPK 666 – 667 straipsniai).
20. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, atskirojo skundo argumentus, taip pat atsižvelgus į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, daroma išvada, kad CK 3.117 straipsnio 1 dalimi įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija, t. y., kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl nustatytina, kad skolininko dalis sutuoktinės gaunamose pajamose yra būtent ½ dalis. Nors CK 3.123 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad teismas galėtų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, tačiau aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo nagrinėjamu atveju nenustatyta, jų nenurodė nei apeliantas, nei suinteresuoti asmenys byloje, todėl teismas neturi pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo.
21. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, todėl atskirasis skundas atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus spręstina yra pagrįstas, tenkintinas, o skundžiama nutartis panaikintina, išsprendžiant klausimą iš esmės – apelianto (pareiškėjo) pareiškimas tenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo PlusPlus AS (j. a. k. 11919806) prašymą ir nustatyti, jog skolininkui T. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priklauso ½ jo sutuoktinės G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) gaunamo darbo užmokesčio bei ½ piniginių lėšų, esančių ar ateityje būsiančių sutuoktinės banko sąskaitose.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.