- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-19
- Bylos Nr.
- e2S-338-614/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-01613-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Atsakovas
- A. B.
- Ieškovas
- S. G.
- Trečiasis asmuo
- G. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 13 d. nutarties, kuria buvo nutraukta civilinė byla e2-367-1204/2025 pagal ieškovo S. G. ieškinį atsakovui A. B., trečiajam asmeniui G. B. dėl sandorio pripažinimo galiojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo S. G. (toliau – ieškovas) ieškinį atsakovui A. B. (toliau – atsakovas), trečiajam asmeniui G. B. (toliau – trečiasis asmuo) dėl šalių pasirašytos 2015 m. lapkričio 30 d. pinigų dovanojimo sutarties pripažinimo galiojančia dovanojimo sutartimi.
2. 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartimi civilinės bylos e2-367-1204/2025 nagrinėjimas atnaujintas išnykus Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. liepos 10 d. nutartyje nurodytoms aplinkybėms, t. y. Lietuvos apeliaciniam teismui 2025 m. rugsėjo 16 d. priėmus sprendimą civilinėje byloje e2A-376-577/2025, kuriuo panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2024 m. liepos 1 d. sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškovo (šioje byloje – atsakovo) A. B. ieškinys atsakovui (šioje byloje – ieškovui) S. G. dėl skolos priteisimo ir paskirstytos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos bei priėmus naują sprendimą – A. B. ieškinį atmetus.
Šalies argumentai
3. Ieškovo atstovė advokatė prašė atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-367-1204/2025 nagrinėjimą. Bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Prie bylos prijungti Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir jame nustatytas aplinkybes laikyti prejudiciniais faktais šioje byloje. Prie bylos prijungti teismo eksperto K. A. 2025 m. gegužės 12 d. Konsultacinę išvadą Nr. KI04 su priedais. Ieškovo išlaidas 1 815 Eur VšĮ Ekonominių teismo ekspertizių centrui už teismo eksperto K. A. atliktą tyrimą ir 2025 m. gegužės 12 d. Konsultacinės išvados Nr. KI04 pateikimą, pripažinti su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir spręsti dėl jų paskirstymo priimant byloje sprendimą.
Atsiliepimas
4. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė spręsti klausimą dėl bylos nutraukimo Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 293 straipsnio 1 dalies 1 arba 3 punktų pagrindu.
5. Trečiasis asmuo atsiliepimu prašė ieškovo atstovės prašymus nagrinėti ir spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. spalio 13 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. rugsėjo 16 d. sprendimu nuspręsdamas, kad, be kitų byloje buvusių įrodymų, tarp šalių sudaryta 2015 m. lapkričio 30 d. pinigų dovanojimo sutartis patvirtina, jog A. B. atleido S. G. nuo 146 258,10 Eur paskolos grąžinimo, todėl šioje byloje ieškovo ieškinio patenkinimas ieškovui nebesukels jokių teisinių pasekmių. Atitinkamai, ši civilinė byla nutrauktina.
8. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjama byla buvo pradėta ieškovui turint materialinį teisinį suinteresuotumą pripažinti 2015 m. lapkričio 30 d. dovanojimo sutartį galiojančia, bet ieškovas šį teisinį suinteresuotumą prarado. Teismo vertinimu, bylos nutraukimą lėmė kitoje byloje nustatyti prejudiciniai faktai, todėl spręstina, jog teisingumo ir sąžiningumo principus šioje byloje atitinka bylinėjimosi išlaidų nepaskirstymas tarp šalių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 13 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų nepaskirstymo ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti iš ieškovo atsakovo naudai jo patirtas 3 630 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. Teismas, nurodydamas, kad teisingumo ir sąžiningumo principus šioje byloje atitinka bylinėjimosi išlaidų nepaskirstymas tarp šalių, tik nustatė bylos nutraukimo pagrindą, tačiau nenustatinėjo bylinėjimosi išlaidų patyrimo priežastingumo ir kaltės.
9.2. Vertinant atsakovo susidariusių bylinėjimosi išlaidų priežastingumą, aktualu tai, kad atsakovas į šios bylos nagrinėjimą buvo įtrauktas ieškovo, pareiškusio ieškinį iniciatyva. Atitinkamai, darytina išvada, kad atsakovas šioje byloje bylinėjimosi išlaidas patyrė išimtinai dėl ieškovo kaltės.
9.3. Ieškovas nebuvo apdairus ir sąžiningas, kadangi dar neįsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui kitoje byloje (Nr. e2-141-883/2024), kurioje buvo nagrinėjamos aplinkybės dėl dovanojimo sutarties (ne)galiojimo, tuo pačiu pareiškė ieškinį ir šioje byloje, siekdamas dovanojimo sutartį pripažinti galiojančia.
Atsiliepimas
10. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovo procesiniai veiksmai buvo sąžiningi, atitinkantys procesines teises ir pareigas, todėl jam negali kilti pareiga atlyginti nesąžiningo atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).
12. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas nepaskirstė nepriteisė atsakovui byloje jo patirtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
14. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju, sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-684/2025).
15. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą ir kt. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015).
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
16. Nagrinėjamoje byloje esančiais duomenimis bei LITEKO duomenimis nustatyta, kad nagrinėjama civilinė byla Šiaulių apylinkės teisme buvo pradėta ieškovo S. G. 2024 m. rugsėjo 30 d. pateikto ieškinio atsakovui A. B. pagrindu, kuriuo ieškovas prašė pripažinti 2015 m. lapkričio 30 d. pinigų dovanojimo sutartį galiojančia dovanojimo sutartimi, kuria atsakovas A. B. atleido ieškovą S. G. nuo turtinės pareigos grąžinti jam 146 258,10 Eur, kuriuos atsakovas A. B. ieškovui S. G. pervedė į jo banko sąskaitą 2009 m. birželio 11 d., 2010 m. spalio 11 d. ir 2012 m. gegužės 31 d. mokėjimo nurodymais.
17. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. spalio 1 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti ieškovo S. G. ieškinį atsakovui A. B. dėl sandorio pripažinimo galiojančiu, nes teismas konstatavo, jog ši byla pagal ieškinio reikalavimo sumą yra teisminga Šiaulių apygardos teismui.
18. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-421-357/2024 nutarė atsisakyti priimti S. G. ieškinį dėl sandorio pripažinimo galiojančiu ir nurodė, kad ieškovo reikalavimas pripažinti, kad pinigų dovanojimo sutartis yra galiojanti, yra reikalavimas dėl teisinių santykių pripažinimo, ieškinys nėra turtinis ir kvalifikuotinas kaip neturtinis, o jo teismingumas priskirtinas apylinkės teismui.
19. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. spalio 1 d. nutarties. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. spalio 10 d. nutartimi atskirąjį skundą tenkino, pasinaikino Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje, tačiau ta pačia nutartimi atsisakė priimti ieškovo S. G. ieškinį atsakovui A. B., konstatavęs, jog teismo žinioje jau yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Šią išvadą teismas padarė nustatęs, kad Šiaulių apygardos teismas 2024 m. liepos 1 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-141-883/2024 ir tenkino ieškovo A. B. (šioje byloje – atsakovo) ieškinį, priteisė iš atsakovo S. G. (šioje byloje – ieškovo) 146 258,10 Eur. Nors sprendimas nutarties priėmimo metu nebuvo įsiteisėjęs (buvo apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui), teismas pažymėjo, kad minėtoje byloje atsakovas S. G. gindamas savo teises bandė įrodyti tuo, kad ieškovas yra atleidęs jį nuo prievolės įvykdymo, nes paskolintus pinigus – 146 528,10 Eur padovanojo, tai patvirtindamas raštu – surašydamas 2015 m. lapkričio 30 d. dovanojimo sutartį. Tai iš esmės atitinka ieškovo S. G. pateikto ieškinio reikalavimą, kuriuo prašoma pripažinti 2015 m. lapkričio 30 d. pinigų dovanojimo sutartį galiojančia dovanojimo sutartimi.
20. Išnagrinėjęs S. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nutarties, Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį. Teismas Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškovo S. G. ieškinį atsakovui A. B. panaikino ir ieškinio priėmimo klausimą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Civilinė byla Nr. e2S-2786-430/2024).
21. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos teismas 2024 m. liepos 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-141-883/2024 (vieningas proceso numeris 2-58-3-00104-2023-0) tenkino ieškovo A. B. (šioje byloje – atsakovo) ieškinį ir priteisė iš atsakovo S. G. (šioje byloje – ieškovo) 146 258,10 Eur (šioje byloje taip pat ginčo sumą). Minėtoje byloje ieškovo A. B. ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad jis savo broliui S. G., kaip šeimos nariui, kuriam buvo reikalinga finansinė pagalba namo statybai, laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 11 d. iki 2012 m. gegužės 31 d., paskolino 146 258,10 Eur (505 000,00 Lt), mokėjimo nurodymas Nr. 621, kurių mokėjimo paskirtyse nurodyta „suteikiama beprocentinė paskola“, paskolos sutartys sudarytos nebuvo. Atsakovas nuo pareikšto ieškinio gynėsi tuo, kad ieškovas, kaip ūkininkas pervedė ieškinyje nurodytas lėšas atsakovui, kurios buvo apskaitomos atsakovo, kaip ūkininko, buhalterinėje apskaitoje iki 2015 m., kuomet buvo sudaryta 2015 m. lapkričio 30 d. pinigų dovanojimo sutartis, kuria ieškovas padovanojo atsakovui 146 258,100 Eur, t. y. 2009 m. birželio 11 d., 2010 m. spalio 11 d. ir 2012 m. gegužės 31 d. mokėjimo nurodymais pervestas lėšas, dovanojimo sutartyje nurodant jų atitikmenį eurais, todėl prievolė buvo užbaigta. Šioje byloje pareikštu ieškiniu, ieškovas prašo minėtą 2015 m. lapkričio 30 d. pinigų dovanojimo sutartį pripažinti galiojančia CK 1.93 straipsnio 4 dalies pagrindu. Ieškinys grindžiamas tuo, kad nors šalių sudaryta dovanojimo sutartis nėra patvirtinta notariškai, šia sutartimi buvo išreikšta atsakovo valia atleisti ieškovą nuo turtinės pareigos grąžinti jam pinigus, kuriuos atsakovas ieškovui pervedė 2009 m. birželio 11 d., 2010 m. spalio 11 d. ir 2012 m. gegužės 31 d. mokėjimo nurodymais, o ieškovas tokią atsakovo valią ir jos išraišką priėmė bei patvirtino sutartį savo parašu, ir tokiu būdu dovaną priėmė.
Žemesnės instancijos teismas
22. Vilniaus apygardos teismas minima 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi nurodė, jog nors minėtoje byloje atsakovas nuo ieškinio gynėsi tais pačiais argumentais ir teismai dėl šių argumentų pagrįstumo pagal minėtoje byloje esančius įrodymus pasisakė, tačiau tai savaime neįrodo nei ieškinio dalyko, nei pagrindo tapatumo, kadangi skyrėsi įrodinėjimo dalykas bei teisinis rezultatas, kurio siekė šalys ieškinyje suformuluotais reikalavimais (vienu atveju, tai sutartinių įsipareigojimų nevykdymas teigiant kad prievolė pasibaigė dovanojimo sutartimi bei skolos priteisimas, kitu atveju, reikalavimas pripažinti minėtą dovanojimo sutartį galiojančia taikant CK 1.93 straipsnio 4 dalyje numatytą išimtį). Teismas nurodė, jog net sutampant faktinėms aplinkybėms, bet skiriantis teisės normai, kuria grindžiamas ieškinys, nebus teisinio pagrindo konstatuoti ieškinio pagrindo sutapimą.
23. Šiaulių apylinkės teismas iš naujo spręsdamas ieškovo S. G. ieškinio atsakovui A. B. dėl sandorio pripažinimo galiojančiu priėmimo klausimą, 2024 m. gruodžio 20 d. rezoliucija ieškinį priėmė.
24. Civilinės bylos nagrinėjimas Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. nutartimi buvo sustabdytas iki kol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinės bylą pagal S. G. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo. Teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos teismo 2024 m. liepos 1 d. sprendimu (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-141-883/2024) yra patenkintas A. B. ieškinys S. G. dėl 146 258,10 Eur skolos priteisimo, t. y. sumos, kurią A. B. S. G. pervedė į jo banko sąskaitą 2009 m. birželio 11 d., 2010 m. spalio 11 d. ir 2012 m. gegužės 31 d. mokėjimo nurodymais. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartimi 2024 m. liepos 1 d. sprendimas paliktas galioti, tačiau 2025 m. kovo 18 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė S. G. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo (prejudicinė byla).
25. Nustatyta, kad minima prejudicinė civilinė byla pagal A. B. ieškinį S. G. dėl 146 258,10 Eur skolos priteisimo (vieningas proceso Nr. 2-58-3-00104-2023-0) galutinai išnagrinėta Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. priimtu sprendimu (Civilinė byla Nr. e2A-376-577/2025). Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gruodžio 17 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2024 m. liepos 1 d. sprendimą paliko nepakeistą, teisėjų kolegijai konstatavus, kad S. G. neįrodė, jog ieškovas jį atleido nuo prievolės įvykdymo, 2015 m. lapkričio 30 d. dovanojimo sutarties, kaip rašytinio įrodymo, turinys nepatvirtina ieškovo valios atleisti atsakovą nuo prievolės grąžinti paskolą įvykdymo, o ji pati kaip sandoris neatitinka įstatymo nustatytos privalomos notarinės formos reikalavimo. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. birželio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-1075/2025, minimą Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. Kasacinis teismas konstatavo, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias atleidimą nuo prievolės įvykdymo, galimai tinkamai nenustatė, ar ieškovas atleido atsakovą nuo prievolės grąžinti 146 258,10 Eur paskolą įvykdymo. Nurodė, kad 2015 m. lapkričio 30 d. dovanojimo sutartis turėjo būti vertinama kaip rašytinis įrodymas kartu su kitais įrodymais. Kasacinis teismas padarė išvadą, kad, siekdami nustatyti, ar ieškovas aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė valią atleisti atsakovą nuo prievolės grąžinti 146 258,10 Eur paskolą įvykdymo, bylą nagrinėję teismai turėjo įvertinti įrodymų visumą.
26. Iš naujo išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacine tvarka, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2025 m. rugsėjo 16 d. priimtu sprendimu panaikino Šiaulių apygardos teismo 2024 m. liepos 1 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovo A. B. ieškinys atsakovui S. G. dėl skolos priteisimo ir paskirstytos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos bei priėmė naują sprendimą – ieškovo A. B. ieškinį atmetė. Įvertinusi nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų visumą (2015 m. lapkričio 30 d. pinigų dovanojimo sutartį, įrodymus, pagrindžiančius jos apskaitymą šalių ūkių finansinės apskaitos dokumentuose, liudytojų parodymus) ir aptartus argumentus, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovas S. G. įrodė, jog A. B. aiškiai ir nedviprasmiškai atleido jį nuo prievolės grąžinti 2009 m. birželio 11 d., 2010 m. spalio 11 d. ir 2012 m. gegužės 31 d. mokėjimo nurodymais pervestus pinigus, o įrodymų visuma patvirtina nuoseklią atsakovo poziciją.
27. Išnykus nagrinėjamos bylos sustabdymo pagrindui (prejudicinę bylą išnagrinėjus Lietuvos apeliaciniame teisme) Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartimi bylos nagrinėjimą atnaujino. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, 2025 m. spalio 13 d. nutartimi teismas civilinę bylą e2-367-1204/2025 nutraukė, konstatavęs, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. priimtas sprendimas ir jame nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais šioje nagrinėjamoje byloje. Kadangi Lietuvos apeliacinis teismas minėtu sprendimu konstatavo, kad A. B. 2015 m. lapkričio 30 d. pinigų dovanojimo sutartimi atleido S. G.nuo paskolos grąžinimo, teismas sprendė, jog šioje byloje ieškovo ieškinio patenkinimas ieškovui nebesukels jokių teisinių pasekmių.
28. Pažymėtina, kad apeliantas (atsakovas) A. B. neginčija pirmosios instancijos teismo nutarties nutraukimo teisėtumo, pagrindų bei išvados dėl minimos bylos prejudicijos. Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad jis į šios bylos nagrinėjimą buvo įtrauktas ieškovo, bylinėjimosi išlaidas patyrė išimtinai dėl ieškovo kaltės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su šiais apelianto argumentais sutikti.
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad vien ieškinio pareiškimas atskiroje nuo skolos priteisimo byloje reiškia ieškovo piktnaudžiavimą teise. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, ieškovas gynėsi nuo A. B. kitoje byloje jam pareikšto reikalavimo įstatymo numatytomis ir leistinomis priemonėmis. Ieškinį šioje byloje ieškovas pareiškė būtent tada, kai atsakovo reikalavimas kitoje civilinėje (prejudicine laikomoje) byloje buvo nepagrįstai patenkintas. Tik dėl tos priežasties, kad vėliau ieškovui nepalankus teismo sprendimas buvo panaikintas ir apelianto reikštas jam reikalavimas atmestas, nagrinėjama byla tapo neaktuali.
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamoje byloje, kuri buvo baigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, susidarė būtent dėl apelianto nepagrįsto ieškinio prejudicinėje byloje pareiškimo, kuris teismams galutinai išnagrinėjus ginčą buvo atmestas, o konstatuoti netinkamą ieškovo procesinį elgesį apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė pagrindo.
31. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas apskųsta nutarties dalimi tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir pagrįstai nepriteisė apeliantui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo, todėl apelianto atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutarties dalis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsniu 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atsakovo A. B. atskirąjį skundą atmesti.
Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 13 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.