- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-04
- Bylos Nr.
- I1-6886-394/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01209-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- A. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. V. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – atsakovė), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2017 – 2020 metais buvo kalinamas Šiaulių kalėjime sąlygomis, pažeidžiančiomis LR teisės aktus, o būtent: tualetai nuo likusio kameros ploto atskirti tik apie 1,5 metro aukščio pertvaromis arba užuolaidomis, visi tualetui būdingi kvapai lieka kameroje, buvo priverstas kvėpuoti tualeto smarve užterštu oru. Tiek jis, tiek kiti kameroje buvę asmenys buvo priversti naudotis tualetu vieni kitų akivaizdoje, visa tai dar galėjo stebėti ir Šiaulių tardymo izoliatoriuje dirbantis personalas per duryse įrengtą stebėjimo akutę. Daug kartų kreipėsi į Šiaulių TI direktorių dėl kalinimo sąlygų, bet niekas nepasikeitė, buvo bandoma jį įbauginti psichologiškai, įvairiapusiškai palaužti. Šiaulių TI laikomi asmenys yra priversti apsipirkti parduotuvėje nematydami pačių prekių, kainoraščiai dalinami ne dažniau kaip kartą per mėnesį, o kainos jau būna pakitusios, prekės sveriamos nematant pirkėjui. Maistas Šiaulių TI tiekiamas šaltas, neatitinkantis nustatytų normų, su pasibaigusiu galiojimo terminu. Turėjo teisę tik į pusantros valandos pasivaikščiojimą kiemelyje, kiemelių būklė neatitinka higienos normos reikalavimų. Šiaulių TI dažnai nebūna šilto vandens ir nėra sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Pažeidžiamas privatumas naudojantis dušu, persirengimo kambarys yra priešais duris, būdavo atidaromos durys arba stebima pro langelius. Šiaulių TI ventiliacija neveikia visai, vėdinama tik per langus, drėgna, pūva čiužiniai, lovos rūdija nuo drėgmės. Kamerose nėra užtikrinamas patalpos apšvietimas, natūrali šviesa silpnai patenka į patalpas ir jų neapšviečia, kamerose yra elektrinis apšvietimas, šviesa labai stipri, nuo jos skauda galvą ir akis. Buvo laikomas nuolat perpildytose kamerose. Šiaulių TI administracija nesuteikė 8 valandų užimtumo.
Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašė skundą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas kreipiasi į teismą dėl tariamai jam padarytos žalos už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2020-12-31, skundą teismui pateikė 2023-05-19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.125 straipsnio 8 dalis numato, jog reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, prašo pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.
Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. rugsėjo 27 m. įsakymo Nr. V- 317 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (galiojusi suvestinė teisės akto redakcija nuo 2022 m. lapkričio 26 d. iki 2023 m. sausio 4 d.) 2.2 papunkčiu, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Iš Šiaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus 2023 m. birželio 14 d. pažymos Nr. SV-24-16636 matyti, kuriose Šiaulių kalėjimo kamerose buvo laikomas pareiškėjas ginčo laikotarpiu, kameroje buvusių asmenų skaičius bei kamerų plotas, net ir esant pilnai užpildytai kamerai, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas sudarydavo: kameroje Nr. 38 - ne mažiau, kaip 4,138 kv. m; kameroje Nr. 20 - ne mažiau, kaip 3,738 kv. m; kameroje Nr. 64 - ne mažiau, kaip 3,723 kv. m; kameroje Nr. 15 - ne mažiau, kaip 3,77 kv. m; kameroje Nr. 42 - ne mažiau, kaip 3,808 kv. m; kameroje Nr. 22 - ne mažiau, kaip 4,058 kv. m; kameroje Nr. 76 - ne mažiau, kaip 4,62 kv. m; kameroje Nr. 29 - ne mažiau, kaip 4,296 kv. m; kameroje Nr. 13 - ne mažiau, kaip 3,97 kv. m; kameroje Nr. 6 - ne mažiau, kaip 3,758 kv. m; kameroje Nr. 47 - ne mažiau, kaip 4,617 kv. m; kameroje Nr. 17 - ne mažiau, kaip 4,612 kv. m; kameroje Nr. 56 - ne mažiau, kaip 4,762 kv. m; kameroje Nr. 21 - ne mažiau, kaip 3,744 kv. m; kameroje Nr. 102 - ne mažiau, kaip 4,157 kv. m; kameroje Nr. 51 - ne mažiau, kaip 3,772 kv. m; kameroje Nr. 23 - ne mažiau, kaip 6,825 kv. m.
Teisės aktuose nėra nustatyta minimalaus ploto vienam asmeniui kameroje skaičiavimo metodologija. Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta 3,6 kv. m minimalaus kameros ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą, todėl sanitarinio mazgo plotas bei kameroje esančių baldų plotas yra įskaičiuotinas į bendrą vienam asmeniui tenkantį plotą kameroje.
Vadovaujantis Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 12.5 papunkčiu, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm, arba ne mažiau kaip 1,42 m² matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Nei įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nei Lietuvos higienos norma HN 134:2015, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 nereglamentuoja, kokio tipo sanitariniai mazgai turi būti įrengiami kamerose (tupimi ar sėdimi). Vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turi būti 1 komplektas sanitarinio mazgo (klozetas (gali būti ir tupimas) bei praustuvė). Taigi, tupimo tualeto įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Sanitarinis mazgas kamerose yra atskirtas nuo bendros erdvės nesiekiančia lubų mūrine sienele, o praėjimas atitvertas užuolaida (kamerose Nr. 22 ir 23) arba durimis iš OSB plokštės (kitose kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas), Sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, taip suformuojant kabiną.
Higienos normos HN 134:2015 17 p. be kita ko, nustato, jog laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Mechaninės patalpų vėdinimo sistemos įrengimas Šiaulių kalėjime negalimas, kadangi įstaigos rėžiminio korpuso pastatas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą bei saugomų objektų sąrašą. Siekiant pagerinti patalpų oro apykaitą bei kvapų ištraukimą, Šiaulių kalėjime ištraukiamosios ventiliacijos ventiliatoriai buvo prijungti prie natūralios ventiliacijos kanalų (darbai baigti 2020 m. rugsėjo 25 d.). Kamerų plotai buvo pakankamai dideli, asmenų skaičius jose neviršytas, todėl blogas kvapas vėdinant patalpas neturėjo užsistovėti.
Higienos normos HN 134:2015 14 p. reglamentuoja, jog laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Ginčo laikotarpiu Šiaulių TI kamerose, kuriose buvo laikomas Pareiškėjas, bendra dirbtinė apšvieta atitiko nurodytą rodiklį.
Vadovaujantis Higienos normos HN 134:2015 44 p., visiems Šiaulių kalėjime laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Vadovaujantis tos pačios higienos normos 14 p., į Šiaulių kalėjime įrengtų dušo patalpas yra tiekiamas karštas vanduo. Pažymėjo, jog dušo bei persirengimo patalpų įrengimas be atskirų kabinų yra analogiškas visų viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) persirengimo ir dušų patalpų įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtinas nuostatas dėl tokių patalpų įrengimo. Šiaulių kalėjime šiuo aspektu suimtiesiems bei nuteistiesiems nėra sudarytos išimtinai kitokios (blogesnės) kalinimo sąlygos, negu likusiai visuomenės daliai, be to, uždarų persirengimo kabinų įrengimo nenumato teisės aktai, reglamentuojantys laisvės atėmimo vietų įstaigų įrengimą ir eksploatavimą. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjo teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus dėl to, jog jį persirengimo patalpoje galėjo stebėti kiti asmenys, laikytini jo paties subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo konstatuoti Atsakovo neteisėtus veiksmus ar žalos atsiradimą.
Skunde pareiškėjas teigia, kad galimybė pusantros valandos per dieną pasivaikščioti kiemelyje neatitinka Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis antrojo bendro pranešimo Nr. CPT/Inf(92)3 (toliau - Bendras pranešimas) nuostatoms. Anot pareiškėjo, šiame pranešime yra įtvirtintas reikalavimas suteikti suimtajam ar nuteistajam galimybę ne mažiau nei aštuonias valandas praleisti lauke, tačiau minėto pranešino 48 p. yra išaiškinta, kad net ir vienos valandos per dieną pasivaikščiojimas gryname ore yra pripažintinas pakankamu. Tuo tarpu pareiškėjo minima aštuonių valandų per dieną rekomendacija yra įtvirtinta Bendro pranešimo 47 p. ir yra taikytina įvairiai veiklai kalinimo metu (darbas, sportas, švietimas ir pan.), o ne pasivaikščiojimui gryname ore arba abstrakčiam buvimui už kameros ribų, todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų, susijusių su kalinamų asmenų teisės pasivaikščioti lauke įgyvendinimu. Pareiškėjui jo buvimo Šiaulių TI laikotarpiu buvo tinkamai užtikrinama teisė į pasivaikščiojimus, be to, pareiškėjas mankštintis galėjo tiek sporto salėje, tiek kameroje. Šiaulių kalėjime ant rėžiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas - nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m. Visi pasivaikščiojimo kiemeliai neslidūs, juose yra įrengtos šiukšlių surinkimo talpos, kiemeliai kasdien yra valomi ir dezinfekuojami. Pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengti lietaus nutekamųjų vandenų vamzdynai, kanalizacijos vamzdžių alsuoklių pasivaikščiojimo kiemeliuose nėra, kanalizacijai būdingas kvapas nejaučiamas. Siekiant užtikrinti saugią ir nekenksmingą sveikatai aplinką, pasivaikščiojimo kiemelių koridoriuose periodiškai vykdomi sienų dangos remonto darbai. Šiaulių kalėjimo rėžiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, pasivaikščiojimo kiemelių, priėmimo paskirstymo skyriaus priežiūra (valymas, dezinfekcija ir kt.) aktualiu ginčo laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis Šiaulių TI 2020 m. vasario 2 d. Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planu 2020-2021 metams Nr. 20-511.
Lietuvos Respublikos teisės aktai nereglamentuoja, kiek laiko per dieną turi būti skiriama nuteistųjų socialinės reabilitacijos programoms. Įgyvendinant socialinės reabilitacijos programas, bendravimas su nuteistaisiais vykdomas nuolat, tiek tarnybiniuose kabinetuose, tiek gyvenamojoje kameroje. Šiaulių TI ginčo laikotarpiu suimtieji (nuteistieji) buvo vedami į treniruoklių salę, sporto aikšteles, užsiėmimų kambarį-skaityklą, žaidimų kambarius bei stalo teniso patalpą. Suimtieji ir nuteistieji buvo vedami į užimtumo patalpas pagal kiekvieną savaitę tvirtinamą grafiką, kuris buvo sudaromas bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Resocializacijos skyriaus specialistai nuolat organizavo pozityvaus užimtumo renginius, bendradarbiaujant su visuomeninėmis organizacijomis ir savanoriais buvo vedami įvairūs užsiėmimai, skaitomos paskaitos įvairiomis socialinėmis temomis, buvo organizuojami susitikimai su religinių organizacijų atstovais. Dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse pagrįstas savanoriškumo principu, nuteistieji turi savanoriškai dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse ir užsiėmimuose, pažymėtina, jog nesant pareiškėjo valios išraiškos, Šiaulių TI administracija negalėjo pastarajam suteikti šios teisės ex officio.
Šiaulių kalėjime (iki 2022 m. gruodžio 31 d. - Šiaulių TI) parduotuvės nuteistiesiems ir suimtiesiems paslaugas teikia UAB „Lobby Baltic“, t. y. savarankiškas, LKT nepavaldus juridinis asmuo. Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (su pakeitimais, aktualūs ginčo laikotarpiui nuo 2020 m. sausio 22 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.), 36 p. buvo įtvirtinta nuostata, kad nuteistųjų (suimtųjų), kurie laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose (kamerose), apsipirkimą organizuoja pataisos įstaiga (tardymo izoliatorius), šiems asmenims suteikiama galimybė įsigyti prekių, nevedant jų į pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) parduotuvę, o jų įsigytos prekės ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų įsigijimo įteikiamos nuteistajam (suimtajam). Maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas su kainomis atnaujinamas kas mėnesį arba pagal poreikį ir teikiamas į kameras, suderinus su bendrove, teikiančia aprūpinimo prekėmis paslaugą. Maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolė Šiaulių TI ginčui aktualiu laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimentų ir kainų kontrolės taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-172 „Dėl Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimentų ir kainų kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (su pakeitimais, aktualios iki 2023 m. vasario 3 d.) II skyriaus nuostatomis.
Visi Šiaulių kalėjime (iki 2022 m. gruodžio 31 d. - Šiaulių TI) laikomi asmenys gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, maistas yra subalansuotas. Šiaulių kalėjime maistas negaminamas, jis yra atvežamas pagamintas, transportuojamas sandariuose bei uždengtuose termosuose. Pagamintas maistas dalinamas atitinkamos talpos samčiais, kurių tūris atitinka reikalingą svorį. Visas maistas sveriamas, porcijos tikrinamos. Pagamintas maistas buvo išduodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų. Termosai, kuriose buvo laikomas paruoštas maistas, buvo atidaromi tik tada, kai buvo dalinamas maistas, todėl maistas visada buvo paduodamas šiltas. Iš maisto dalintojų reikalaujama pastoviai rūpintis asmens higiena.
Įstaigoje laikomų suimtųjų ir nuteistųjų maitinimo paslaugą ginčui aktualiu laikotarpiu teikė: iki 2018 m. liepos 13 d. - UAB „Pontem“ (pagal 2015 m. rugpjūčio 13 d. maitinimo paslaugos sutartį Nr. 47/08-38, 2017 m. liepos 3 d. maitinimo paslaugos sutartį Nr. 47/08-28 ), nuo 2018 m. liepos 13 d. - VšĮ „Bruneros“ ( pagal 2017 m. liepos 3 d. maitinimo paslaugos pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 47/08-46, pagal 2019 m. liepos 24 d. maitinimo paslaugos pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 47/08-75). Atkreiptinas dėmesys, kad tiek UAB „Pontem“, tiek VšĮ „Bruneros“ yra savarankiški, LKT nepavaldūs juridiniai asmenys. Maitinimo paslaugą teikianti įmonė įpareigota maistą gaminti vadovaujantis galiojančiomis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“.
Pažymėjo, kad visi Šiaulių kalėjimo pareigūnai santykiuose su nuteistaisiais (suimtaisiais), vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutu, Pataisos pareigūnų veiklos įstatymu bei kitais teisės aktais, tiesiogiai reglamentuojančiais pareigūnų veiklą, griežtai laikosi Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis etikos kodekso, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. V-228 „Dėl Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis etikos kodekso patvirtinimo“ normų. Visi LKT pareigūnai griežtai laikosi įstatymų įtvirtinto lygiateisiškumo principo, užtikrinant asmenų lygybę prieš įstatymą, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės ir turtinės padėties, seksualinės orientacijos, išsilavinimo, religinių ar politinių pažiūrų ir kitų aplinkybių. Patikrinus informaciją Suimtųjų ir nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), skundų, peticijų tardymo izoliatoriaus direktoriui registracijos žurnaluose nustatyta, jog ginčo laikotarpiu Pareiškėjas su skundais dėl laikymo sąlygų į įstaigos administraciją nesikreipė.
Pareiškėjo skundas netenkinamas.
Pareiškėjas A. V. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2020-12-31 Šiaulių tardymo izoliatoriuje (ŠTI, nuo 2023-01-01 - Šiaulių kalėjimas) jis buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Pasisakydamas dėl faktinių bylos aplinkybių reikšmės pareiškėjo prašomos atlyginti žalos atsiradimui, teismas laiko, kad turi būti atsižvelgta į atsakovės atsiliepime pareikštą prašymą taikyti senaties terminą.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.124 straipsnį, ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs (CK 1.126 straipsnio 1 dalis), tačiau ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus ieškinio senaties terminui galimybė priverstinai, valstybės prievartos pagalba įgyvendinti subjektines teises išnyksta. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Taigi, atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygų, t. y. įvertinus pareiškėjo nurodomų pažeidimų pobūdį, konstatuotina, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas.
Iš byloje esančios 2023-06-14 pažymos Nr. SV-24-16636 matyti, kad pareiškėjas A. V. nagrinėjamu laikotarpiu Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2017-06-20 iki 2017-11-24, nuo 2018-03-26 iki 2018-06-01, nuo 2020-02-25 iki 2020-03-02 ir nuo 2020-06-01 iki 2020-06-08, o į teismą kreipėsi tik 2023 m. gegužės 17 d. (pagal spaudą ant voko), nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pateisintų tokį delsimą, todėl reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpius nuo 2017-06-20 iki 2017-11-24, nuo 2018-03-26 iki 2018-06-01 ir nuo 2020-02-25 iki 2020-03-02 iki turi būti taikoma ieškinio senatis, o pareiškėjo teisė į žalos atlyginimą teismo ginama nuo 2020-06-01 iki 2020-06-08. Šiuo laikotarpiu pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas 8 dienas kameroje Nr. 23, todėl apie laikymo sąlygas kitose kamerose teismas nepasisakys.
Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Nuo 2020 m. vasario 6 d. iki 2021 m. spalio 1 d. galiojęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymas Nr. V-31 numatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. suaugusiam asmeniui (2.2. p.).
Iš byloje esančios 2023-06-14 pažymos Nr. SV-24-16636, matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020-06-01 iki 2020-06-08, viso 8 dienas, kameroje Nr. 23, kurios plotas 13,65 kv. m, buvo laikomas su dar vienu - dviem asmenimis ir jam teko nuo 4,55 iki 6,82 kv. m, taigi visas dienas pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus.
Minėtame Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakyme nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). EŽTT vertinimu, baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išanalizavęs duomenis apie kameros Nr. 23, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, dydį (13,65 kv. m), sanitarinio mazgo užimamą plotą (0,46 kv. m) bei kameroje buvusių asmenų skaičių (2-3) nustatė, kad net ir atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą pareiškėjui teko nuo 4,39 iki 6,59 kv. m, t. y. žymiais daugiau kaip 3,6 kv. m. Įvertinus pažymos apie baldų užimamą plotą duomenis bei apžiūrėjus į bylą pateiktas kamerų fotonuotraukas, nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų kamerose buvo suvaržyta ir jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.
Pareiškėjas nurodo, kad tualetai nuo likusio kameros ploto atskirti tik apie 1,5 metro aukščio pertvaromis arba užuolaidomis, kamerose laikėsi nemalonus kvapas, buvo priverstas naudotis tualetu kitų akivaizdoje, ŠTI personalas galėjo stebėti per duryse įrengtą stebėjimo akutę.
Sanitarinių mazgų įrengimą gyvenamosiose tardymo izoliatorių kamerose pareiškėjo laikymo laikotarpiu reglamentavo 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (galiojo iki 2020-12-22), kurių III skirsnio 14.5. papunktyje buvo numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.
Pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, tardymo izoliatorių kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupimas), praustuvė. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja.
Atsakovė nurodo, kad sanitariniai mazgai Šiaulių TI kamerose nuo bendros erdvės atskirti lubų nesiekiančia mūrine sienele, praėjimas kameroje Nr. 23 atitvertas užuolaida, sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, taip suformuojant kabiną. Į bylą pateikta ir sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelė, iš kurios matosi, kad sanitarinio mazgo atitvėrimo konstrukcija kameroje Nr. 23 pagaminta iš OSB plokštės, sienelės aukštis 2,11 m.
Taigi iki 2020 m. gruodžio 22 d. galiojusios Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (14.5 p.). Į bylą pateiktos ir kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, fotonuotraukos, iš kurių matosi, kad sanitariniai mazgai kamerose atitverti ne iki lubų, atsakovė nurodo, kad įėjimas į sanitarinio mazgo zoną kameroje Nr. 23 atskirtas užuolaida. Pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtų bylų praktiką, sanitarinio mazgo atitvėrimas durimis arba užuolaidomis pakankamai užtikrina kamerose laikomų asmenų privatumą (LVAT 2021 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-318-968/2021, 2021 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-263-602/2021, 2022 m. gegužės 25 nutartys administracinėse bylose Nr. TA-214-415/2022, Nr. TA-360-662/2022 ir kt.), be to, iš pateiktų nuotraukų matosi, kad galimybės stebėti sanitarinio mazgo zoną per kamerų duryse įrengtą stebėjimo akutę nėra, todėl pareiškėjo teiginiai dėl privatumo pažeidimo atmestini, kaip nepagrįsti.
Ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė, kad sanitariniame mazge turi būti įrengta atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema arba mechaninis vėdinimas. Atsakovė nurodo, kad kameros Šiaulių TI vėdinamos per langus, toks vėdinimo būdas numatytas ir Taisyklių 12.10 p., taip pat Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punkte.
Pareiškėjo nurodoma aplinkybė dėl nuolat tvyrančio nemalonaus kvapo susijusi su nustatytu sanitarinio mazgo atitvėrimo nuo likusio kameros ploto būdu – sanitarinis mazgas pareiškėjo laikymo kameroje nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos. Tačiau nagrinėjamu laikotarpiu kameroje Nr. 23 buvo laikomi tik 2-3 asmenys, pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas tik 8 dienas, todėl jo galimai patirti nepatogumai dėl nemalonaus kvapo iš sanitarinio mazgo negalėjo būti tokio intensyvumo, kad galėtų būti vertinami kaip neturtinė žala.
Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI neveikia ventiliacija, vėdinama per langus, drėgna, nėra užtikrinamas patalpos apšvietimas, natūrali šviesa silpnai patenka į patalpas ir jų neapšviečia, o elektrinis apšvietimas labai stiprus.
Visuomenės sveikatos saugos reikalavimus tardymo izoliatoriams nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 1 d.). Šios normos 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, pagal 14 punktą, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, o 15 punktas numato, kad natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 24 val. Higienos normos 16 punktas reglamentuoja gyvenamųjų patalpų oro temperatūrą, kuri turi būti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukštesnė kaip 28°C, santykinę oro drėgmę, kuri turi būti nuo 35 iki 65 proc., bei oro judėjimo greitį šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15 - 0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05 – 0,15 m/s. Pagal Higienos normos 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, o 39 punktas numato, kad ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (galiojo iki 2020-12-22) 14.1 papunktyje buvo nurodyta, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą, ir lango angoje įstatomos metalinės grotos, o 14.3 p. numatė, kad kamerose įrengiamas natūralus, dirbtinis ir naktinis (budintis) apšvietimas.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad ginčo laikotarpiu Šiaulių TI kamerose bendra dirbtinė apšvieta atitiko higienos normos reikalavimus, taip pat į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2017-2018 metais atliktų patikrinimų aktus, iš kurių matosi, kad kamera Nr. 23 buvo patikrinta 2018 m. gegužės 10 d., oro temperatūra atitiko higienos normos reikalavimus, kiti parametrai nebuvo tikrinami.
Pareiškėjas pats patvirtina, kad galimybė išvėdinti kameras per langus buvo sudaryta, iš pateiktų fotonuotraukų galima spręsti, kad natūralios šviesos patekimas į kameras užtikrinamas pakankamai, dėl drėgmės ir patalpų apšvietimo pareiškėjas skundžiasi abstrakčiai, nenurodo, kurioje jo laikymo kameroje ir konkrečiai kada patalpų santykinės drėgmės ir dirbtinės apšvietos reikalavimai buvo galimai pažeisti, todėl nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjo laikymo kamera Nr. 23 neatitiko higienos normos reikalavimų.
Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI dažnai nebūna šilto vandens ir nėra sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę, pažeidžiamas privatumas naudojantis dušu.
Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, o 18 punktas numato, kad į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas turi būti tiekiamas karštas vanduo.
LR teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (galiojo nuo 2020-01-22 iki 2023-01-01) 17.5. punktas numatė, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į dušą ne rečiau kaip du kartus per savaitę dirbantys ar užsiimantys individualia darbine, kūrybine veikla nuteistieji, kiti – ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Tik 2021 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1R-176 Taisyklių 17.5. punktas pakeistas ir numatyta, kad į dušą nuteistieji (suimtieji) išleidžiami ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos, – kasdien (galiojo nuo 2021-05-26 iki 2023-01-01).
Taigi ginčo laikotarpiu (nuo 2020-06-01 iki 2020-06-08) galioję teisės aktai nenumatė galimybės Šiaulių TI laikomiems asmenims naudotis dušu dažniau kaip vieną kartą per savaitę, karšto vandens tiekimas į gyvenamąsias kameras nėra numatytas, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl naudojimosi dušu atmestinos, kaip nepagrįstos.
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 8 punktas numatė, kad tardymo izoliatorių režiminėje teritorijoje įrengiami gyvenamieji pastatai su kameromis suimtiesiems laikyti, ūkio darbus atliekančių nuteistųjų bendrabutis (kameros), sporto aikštelė, sportui skirtos patalpos, drausmės izoliatorius, apsaugos ir priežiūros, socialinės reabilitacijos, psichologinės, vidaus tyrimų ir kitų tarnybų patalpos, asmens sveikatos priežiūros uždaroji įstaiga su paciento stebėjimo palatomis, radijo laidų transliavimo patalpa, biblioteka, religinių apeigų atlikimo patalpos, virtuvė, skalbykla, sanitarinė švarykla su dušine ir dezinfekcijos kamera, kirpykla, patalynės, drabužių ir avalynės taisyklos, patalynės, suimtųjų aprangos ir asmeninių daiktų sandėliai, dirbtuvės ir kiti ūkiniai pastatai bei patalpos. Taisyklių 14 – 17 punktuose išdėstyti reikalavimai gyvenamųjų kamerų įrengimui.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, 16 ir 18 punktuose keliami reikalavimai oro temperatūrai - prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė, kaip 20°C, taip pat numatytas privalomas karšto vandens į dušo patalpas tiekimas. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, nurodomi dušo patalpai minimaliai būtini baldai ir/ar kietasis inventorius.
Taigi tiek iki 2020 m. gruodžio 21 d. galiojusios Taisyklės, tiek kiti nacionaliniai teisės aktai detalesnio dušo patalpų įrengimo pataisos įstaigose nereglamentuoja.
Atsakovės atstovas į bylą pateikė Šiaulių TI esančių dušo patalpų fotonuotraukas, iš kurių matosi, kad dušinėse įrengtos pertvaros, taip pat tose pačiose patalpose pastatyti suoliukai persirengimui.
Taigi įvertinus išdėstytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo laikyti, kad Šiaulių TI administracija, įrengdama dušo patalpas, pažeidė teisės aktus, t. y. atliko neteisėtus veiksmus ar neveikė taip, kaip privalėjo elgtis, o pareiškėjas galėjo dėl to patirti neturtinę žalą. Iš pateiktų fotonuotraukų aiškiai matosi, kad dušinėse įrengtos pertvaros, kas minimaliai užtikrina jose besimaudančių asmenų privatumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020, 2022 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-43-789/2022).
Nors iš atsakovės pateiktų nuotraukų matosi, kad Šiaulių TI dušų persirengimo patalpose nėra nei kabinų, nei pertvarų, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tik nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018, 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016). Nagrinėjamu atveju nenustatyta kitų pareiškėjo teises pažeidžiančių netinkamų kalinimo sąlygų, todėl nėra pagrindo laikyti, kad galimas privatumo neužtikrinimas dušo persirengimo patalpose galėtų būti vertinamas kaip neturtinę žalą sukeliantis faktorius.
Pareiškėjas nurodo, kad turėjo teisę tik į pusantros valandos pasivaikščiojimą kiemelyje, kiemelių būklė neatitinka higienos normos reikalavimų.
LR suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vieną valandą kasdien pasivaikščioti gryname ore. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktas numatė, kad suimtieji (nuteistieji) galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių rėžiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, o 22 punkte reglamentuota, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, jos uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu; pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių), vidinių grotuotų kamerų durų nėra; išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 centimetrų pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių; pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti įrengta atmosferos kritulių vandens šalinimo sistema.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Šiaulių kalėjime ant rėžiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, jų dydis yra skirtingas - nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m., visi pasivaikščiojimo kiemeliai neslidūs, juose yra įrengtos šiukšlių surinkimo talpos, kiemeliai kasdien yra valomi ir dezinfekuojami, pasivaikščiojimo kiemelių koridoriuose periodiškai vykdomi sienų dangos remonto darbai.
Pareiškėjas pats patvirtina, kad turėjo galimybę kasdien pasivaikščioti gryname ore ilgiau kaip po vieną valandą, dėl pasivaikščiojimo kiemelių neatitikimo higienos normos reikalavimams skundžiasi abstrakčiai, nenurodo, kokiame kiemelyje, kada konkrečiai ir kokie higienos normos reikalavimai pasivaikščiojimo kiemelių būklei buvo pažeisti, todėl pareiškėjo pretenzijos atmestinos, kaip nepagrįstos.
Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI administracija nesuteikė 8 valandų užimtumo.
Suėmimo vykdymo 42 straipsnis reglamentuoja, kad socialinį darbą su suimtaisiais ir jų užimtumą organizuoja tardymo izoliatorių administracija, pagrindinės užimtumo formos yra socialinis ir teisinis švietimas; suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas; pagalba sprendžiant suimtųjų problemas; kultūros, sporto ir kiti renginiai.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad ginčo laikotarpiu suimtieji (nuteistieji) buvo vedami į treniruoklių salę, sporto aikšteles, užsiėmimų kambarį-skaityklą, žaidimų kambarius bei stalo teniso patalpą pagal kiekvieną savaitę tvirtinamą grafiką, kuris sudaromas bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Resocializacijos skyriaus specialistai nuolat organizavo pozityvaus užimtumo renginius, bendradarbiaujant su visuomeninėmis organizacijomis ir savanoriais buvo vedami įvairūs užsiėmimai, skaitomos paskaitos įvairiomis socialinėmis temomis, buvo organizuojami susitikimai su religinių organizacijų atstovais. Dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse pagrįstas savanoriškumo principu, nuteistieji turi savanoriškai dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse ir užsiėmimuose. Įgyvendinant socialinės reabilitacijos programas, bendravimas su nuteistaisiais vykdomas nuolat, tiek tarnybiniuose kabinetuose, tiek gyvenamojoje kameroje.
Iš atsakovės pateiktų duomenų matosi, kad Šiaulių TI suimtųjų teisė į užimtumą buvo pakankamai užtikrinama ir sudaroma galimybė pasirinkti tam tikras veiklas, pareiškėjas dėl nepakankamo užimtumo skundžiasi abstrakčiai, nenurodo, kad jis prašė, bet jam nebuvo leista dalyvauti konkrečiuose renginiuose, varžybose, užimtumo programose, kad jam nebuvo leista pasinaudoti interneto prieiga, negalėjo pasinaudoti bibliotekos paslaugomis, kada tai buvo padaryta, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių TI buvo pažeista pareiškėjo teisė į užimtumą.
Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI laikomi asmenys yra priversti apsipirkti parduotuvėje nematydami pačių prekių, kainoraščiai dalinami ne dažniau kaip kartą per mėnesį, o kainos jau būna pakitusios, prekės sveriamos nematant pirkėjui.
Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (galiojo nuo 2020-01-22), 35-36 punktai numatė, kad paprastajai ir drausmės grupėms priskirtiems nuteistiesiems (suimtiesiems) sudaromos sąlygos apsipirkti pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę, o lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems – ne rečiau kaip du kartus per savaitę. Paprastai nuteistieji pataisos įstaigos parduotuvėje apsiperka patys. Nuteistųjų (suimtųjų), kurie laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose (kamerose), apsipirkimą organizuoja pataisos įstaiga (tardymo izoliatorius). Jiems suteikiama galimybė įsigyti prekių, nevedant jų į pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) parduotuvę, o jų įsigytos prekės ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų įsigijimo įteikiamos nuteistajam (suimtajam).
Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų prekių kainų kontrolės tvarką nagrinėjamu laikotarpiu nustatė Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-09 įsakymu Nr. V-172 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisyklės, kurių tikslas – užtikrinti, kad laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų prekių pardavimo kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo įstaiga. Taisyklių 5-8 punktuose nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius sudaro komisiją arba paskiria atsakingą asmenį tikrinti įstaigoje veikiančioje parduotuvėje parduodamų prekių kainas, kainos turi būti tikrinamos ne rečiau kaip kartą per mėnesį ir palyginamos su maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainomis parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, tikrinimo rezultatai įforminami aktu, nustačius, kad maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainos parduotuvėje yra didesnės kaip 10 procentų, negu šių prekių kainos toje miesto (rajono) teritorijoje esančiose parduotuvėse ir kurių prekių apyvarta yra panaši, parduotuvės savininkui įstaigos direktorius pateikia raštišką įspėjimą, o pakartotinai nustačius didesnį kainų skirtumą, nuomos sutartis su parduotuve nutraukiama.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas su kainomis atnaujinamas kas mėnesį arba pagal poreikį ir teikiamas į kameras, suderinus su bendrove, teikiančia aprūpinimo prekėmis paslaugą.
Atsakovė į bylą pateikė ir Šiaulių TI direktoriaus 2019 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 1/01-208 patvirtintą Suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų aprūpinimo įstaigos parduotuvėje tvarkos aprašą, iš kurio matosi, kad suimtieji ir nuteistieji maisto produktais, būtiniausiais reikmenimis ir kitais daiktais (toliau – prekėmis) aprūpinami ne rečiau kaip kartą per savaitę, o vaisiais ir daržovėmis pagal papildomus prašymus ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę. Prekių sąrašas su kainomis atnaujinamas kas mėnesį arba pagal poreikį teikiamas į kameras. Asmenims prekes į kameras pagal jų pateiktus sąrašus iš įstaigos parduotuvės pristato pareigūnai.
Įvertinęs išdėstytą teisinį reglamentavimą ir atsakovės nurodytas faktines aplinkybes, teismas laiko, kad Šiaulių TI darbuotojai, neišvesdami pareiškėjo apsipirkti iš gyvenamosios kameros į parduotuvę, nepažeidė teisės aktais nustatytos apsipirkimo Šiaulių TI esančioje parduotuvėje tvarkos, teisės aktuose nėra numatyta, kad Šiaulių TI kamerose laikomas asmuo, norintis apsipirkti įstaigoje esančioje parduotuvėje, galėtų pamatyti prekes vizualiai, perskaityti ant pakuotės esančią informaciją, gauti lankstinukus, kad parduotuvėje turi būti taikomos akcijos prekėms. Pareiškėjas skundžiasi abstrakčiai, skunde nurodytų aplinkybių nesieja su savimi pačiu, nenurodo, kad jo įsigytų prekių kainos neatitiko kainoraščiuose nurodytų prekių kainų, kad buvo netikslus prekės svoris ir pan., kada tai buvo, ar jis dėl to skundėsi Šiaulių TI administracijai ar kitoms institucijoms, todėl jo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodo, kad maistas Šiaulių TI tiekiamas šaltas, neatitinkantis nustatytų normų, su pasibaigusiu galiojimo terminu.
LR suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Pagal Fiziologines mitybos normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14, nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maisto energetinės vertė norma asmeniui per parą yra 2298 kcal. Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintas Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018-11-08). Taisyklių 5 punkte numatyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija, 6 punkte nurodyti asmenų maitinimo valgiaraščiai, 7 punkte nurodoma, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Šiaulių TI maistas negaminamas, atvežamas pagamintas, transportuojamas sandariuose bei uždengtuose termosuose. Pagamintas maistas dalinamas atitinkamos talpos samčiais, kurių tūris atitinka reikalingą svorį. Visas maistas sveriamas, porcijos tikrinamos. Termosai atidaromi tik tada, kai dalinamas maistas, todėl maistas visada paduodamas šiltas. Įstaigoje laikomų suimtųjų ir nuteistųjų maitinimo paslaugą nuo 2018 m. liepos 13 d. teikia VšĮ „Bruneros“.
Pareiškėjas dėl galimai netinkamo maitinimo skundžiasi abstrakčiai, nenurodo, kad jam išduotas maistas buvo šaltas, neatitinkantis nustatytų normų, duomenų, kad dėl maito kokybės jis būtų skundęsis Šiaulių TI administracijai ar kitoms institucijoms, byloje nėra to nenurodo ir pats pareiškėjas, todėl nėra pagrindo laikyti, kad dėl maitinimo Šiaulių TI pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-939/2013).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, tik tokiu atveju, jeigu jis yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis. Taigi tik ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Tik nustačius konkrečius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4070-261/2018, 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1317-438/2018, 2017 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1371-520/2017 ir kt.).
Kadangi reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant visoms trims civilinės atsakomybės sąlygoms, nenustačius nei Šiaulių TI neteisėtų veiksmų, nei pareiškėjo patirtos žalos, nėra civilinės atsakomybės sąlygų, todėl neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas, o pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. V. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.