Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-833-730/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-06-23
Bylos Nr.: e2A-833-730/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-01241-2019-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
Atsakovas: V. G., J. G.
Ieškovas: gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Sembijos namai“

Kategorijos

3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
3.3.1.18.4pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-833-730/2020Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01241-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.20; 3.3.1.18.4; 2.6.1.3.6 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės ir Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. G. ir J. G. (J. G.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Sembijos namai“ ieškinį atsakovams V. G. ir J. G. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, I. M. ir R. M..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė gyvenamųjų namų savininkų bendrija (toliau – GNSB) „Sembijos namai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 2 025,81 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovai laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio iki 2019 m. birželio 31 d. neatsiskaitė už GNSB „Sembijos namai“ suteiktas paslaugas ir liko skolingi 2 025,81 Eur. Nurodė, kad atsakovai nesumokėjo bendro naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidų, mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų į kaupiamuosius bendrijos fondus. Skolą sudaro: kaupiamasis mokestis, skirtas infrastruktūrai gerinti, administravimo lėšos (bendrijos išlaikymo kaštai), mokestinės išlaidos (žemės mokestis), gatvių apšvietimo ir priežiūros mokestis, infrastruktūros ir jos remonto išlaidos. Taip pat nurodė, kad 2018 m. birželio 21 d. visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 5 7 punktu susirinkimo metu buvo svarstyta dėl K. ir L. gatvių asfaltavimo ir rangovo išrinkimo. Atlikus numatytus infrastruktūros darbus L. ir K. gatvių asfaltavimo darbų kaina bendrijai sudarė 69 631,54 Eur. Būtent 2018 m. birželio 30 d., kai buvo pasirašyta rangos sutartis ir atlikti gatvių asfaltavimo darbai, išaugo atsakovų susidaręs įsiskolinimas bendrijai ir kilo prievoliniai santykiai.

Atsiliepimas

2. Atsakovai pateikė atsiliepimą, juo nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad 2019 m. birželio mėnesio mokėjimo nurodymas buvo išrašytas (sudarytas) tik 2019 m. liepos 8 d. ir jo apmokėjimo terminas buvo 2019 m. liepos 28 d., o ieškinys pateiktas 2019 m liepos 11 d., tai reiškia, kad ieškovė į teismą dėl 31,07 Eur einamųjų komunalinių mokesčių ir 9,00 Eur kaupiamųjų lėšų įmokos priteisimo kreipėsi anksčiau, nei suėjo šių sumų mokėjimo terminas. Nurodė, kad jie šias dvi sumas sumokėjo 2019 m. liepos 27 d., t. y. dar nesuėjus galutiniam jų mokėjimo terminui, todėl dėl šios dalies ieškovės teisės niekada nebuvo ginčijamos ar pažeistos ir ieškovė be teisinio pagrindo kreipėsi į teismą dėl 40,07 Eur sumos priteisimo. Taip pat nurodo, kad jie niekada neneigė savo pareigos mokėti ir infrastruktūros mokesčius, kurie sudaro likusią prašomą priteisti sumą, tačiau ne kartą prašė ieškovės pagrįsti ir paaiškinti, iš ko susideda skola, nes ieškinyje nurodoma, kad skola grindžiama GNSB „Sembijos namai“ 2018 m. birželio 21 d. visuotinio susirinkimo 12 klausimu priimtais nutarimais, o protokolo 12.3 punkte nurodoma, kad nustatomas 1 950,00 Eur infrastruktūros mokestis, kurį savininkai turi sumokėti iki 2018 m. rugsėjo 15 d., tačiau kartu 12.2 punktu nurodoma, kad į minėtą 1 950,00 Eur infrastruktūros mokestį įskaitomi visi savininkų iki 2017 m. gruodžio 31 d. sumokėti kaupiamieji įnašai, t. y. protokolo 12.3 punkte numatytas infrastruktūros mokestis mažinamas ta kaupiamųjų įnašų suma, kurią savininkai yra sumokėję iki 2017 m. gruodžio 31 d. Jų įsitikinimu, jiems nustatytas mokėtinas 1 950,00 Eur infrastruktūros mokestis turėjo būti mažinamas ne tik šiomis kaupiamojo įnašo įmokomis, tačiau ir tomis, kurias iki jų mokėjo buvę turto savininkai. Taip pat nurodė, kad iš sąskaitų ir kitų pateiktų dokumentų taip ir lieka neaišku, kokio pobūdžio prievolė yra sumokėti 80,74 Eur infrastruktūros mokesčio (patirtų išlaidų), nėra aišku, kokiam turtui, kokiu tikslu, kada ir ar realiai tos išlaidos patirtos, taip pat negalima nustatyti, ar jie turi prievolę tokias išlaidas apmokėti, ar jie yra turto, kuriam patirtos šios išlaidos, bendraturčiai ar naudotojai, ar jie gauna kokias nors paslaugas iš šio turto. Neaišku ir dėl reikalaujamo 1 950,00 Eur infrastruktūros mokesčio, kadangi ieškovė taip ir nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų, nėra pateikta informacija dėl to, ar būtent tokios sumos lėšų reikėjo, ar tiek jų ir buvo panaudota, t. y. faktiškai sumokėta, ar visa ši suma vis dar reikalinga surinkti – lėšos buvo renkamos avansu, todėl jeigu faktiškai darbai kainavo mažiau, šios sumos dalies rinkimas netenka pagrįstumo. Ieškovė nepateikia visiškai jokių įrodymų, kad ji yra kokio nors kelio, kuriam asfaltuoti buvo renkamos lėšos, savininkė ar kad jį valdo kokiu nors kitu pagrindu, taip pat atsakovams nežinoma, kad koks nors kelias būtų ir bendrijos narių ar kitų savininkų bendroji dalinė nuosavybė.

Šalies argumentai

3. Ieškovė teismui 2020 m. sausio 14 d. ir 2020 m. sausio 27 d. pateikė prašymus dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo, kuriais atsisakė ieškinio dalies dėl 120,81 Eur (80,74 Eur + 40,07 Eur) skolos priteisimo, nes nurodytą sumą atsakovai sumokėjo. Taigi ieškovė savo reikalavimą mažina 120,81 Eur suma ir prašo teismo priteisti solidariai iš atsakovų 1 904,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino; priėmė ieškovės GNSB „Sembijos namai“ atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų ir civilinės bylos dalį dėl 120,81 Eur skolos priteisimo solidariai iš atsakovų nutraukė; priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 1 904,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas – 1 132,56 Eur, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 566,28 Eur; priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis 43,00 Eur žyminio mokesčio valstybei. Teismo motyvai:

4.1. Nurodė, kad 2018 m. birželio 21 d. GNSB „Sembijos namai“ visuotiniame susirinkime priimti sprendimai, kiek jie susiję su bendro turto išlaikymu ir išsaugojimu, mokesčiais, rinkliavomis ir kitomis įmokomis, galioja visiems atitinkamų gyvenamųjų namų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis), šiuo atveju ir atsakovams V. G. ir J. G.. Namo savininkas, tiek esantis, tiek nesantis bendrijos nariu, nesutinkantis su bendrijos susirinkimo sprendimais, gali ginčyti šį sprendimą teisme. Nenuginčijęs atitinkamo sprendimo teisme namo savininkas privalo jį vykdyti ir apmokėti išlaidas proporcingai savo daliai.

4.2. Nurodė, kad 2018 m. birželio 21 d. GNSB „Sembijos namai“ visuotinio susirinkimo metu buvo nutarta visus kaupimo įnašus iki 2017 m. gruodžio 31 d. perskaičiuoti ir priskirti infrastruktūros mokesčių įnašų grupei kiekvienam individualiai kaip permoką ar skolą; taip pat patvirtinti 1 950,00 Eur infrastruktūros mokesčio įnašo dydį. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. N., GNSB „Sembijos namai“ buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės vadovas, patvirtino, kad jo vadovaujama įmonė, perimdama apskaitą, perėmė ir iki tol buvusios apskaitos likučius, siekdama užtikrinti apskaitos tęstinumą. Kadangi perimtuose likučiuose buvo nurodytos gyventojų individualiai sumokėtos pinigų sumos, kurios buvo skirtingos, todėl pagal 2018 m. birželio mėnesio žiniaraštį apskaitos likučiai buvo sulyginti ir gyventojams jų individualiai sumokėtos sumos buvo grąžintos. Į bylą pateiktas 2020 m. kovo 9 d. GNSB „Sembijos namai“ priskaitymų, komisinių, skolos, delspinigių žiniaraštis patvirtina, kad atsakovams už 2018 m. birželio mėnesį priskaičiuotas infrastruktūros mokestis sudaro 1 950,00 Eur, infrastruktūros mokestis (patirtos išlaidos) sudaro 80,74 Eur, o kaupiamojo mokesčio dedamoji dalis sudaro 45,00 Eur. Byloje nėra ginčo, kad atsakovų V. G. ir J. G. sumokėta kaupiamojo mokesčio dedamoji dalis sudaro 45,00 Eur, tai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, ir patys atsakovai. Minėtas žiniaraštis patvirtina, kad kitiems ieškovės GNSB „Sembijos namai“ administruojamoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams mokėtinos mokesčių sumos buvo mažesnės dėl to, kad jos buvo mažinamos ne tik kaupiamojo mokesčio dedamosios dalies įmokomis, bet ir kaupiamųjų lėšų likučiais ir priskaičiuotomis įmokomis už infrastruktūros mokestį kiekvienam individualiai, atsakovai šių likučių ir įmokų, ieškovės teigimu, įmokėję nebuvo ir neturėjo, todėl atsakovų mokėtinas 1 950,00 Eur infrastruktūros mokestis buvo mažinamas tik jų individualiai sumokėta kaupiamojo mokesčio dedamąja dalimi, kuri sudaro 45,00 Eur.

4.3. Nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 8 d. protokolu-nutarimu Nr. 1 „Dėl buvusio bendrijos nario A. Z. skolos bendrijai ir infrastruktūros mokesčio ir kaupimo lėšų panaudojimo“ GNSB „Sembijos namai“ valdyba ir revizorių komisija nutarė: turto (duomenys neskelbtini), buvusio savininko A. Z. (A. Z.) statybinio įnašo likutį, kuris yra 1 256,93 Eur, ir kaupiamąjį mokestį, kuris yra 91,21 Eur, laikyti daliniu skolos kompensavimu bendrijai už nesumokėtą papildomą infrastruktūros įmoką, kuri yra 8 109,36 Eur. GNSB „Sembijos namai“ atstovas S. G. 2020 m. kovo 10 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo protokolu buvo sutvarkyta bendrijos dokumentacija dėl nekilnojamojo turto, kurio dalis šiuo metu priklauso atsakovams, buvusio savininko paliktų įsiskolinimų bendrijai. 2020 m. sausio 27 d. teismo posėdžio metu S. G. taip pat nurodė, kad bendrija yra priėmusi sprendimą dėl A. Z. likučio. Aplinkybes, kad buvęs nekilnojamojo turto savininkas, atlikęs nekilnojamojo turto padalijimą, turėjo skolinių įsipareigojimų bendrijai, taip pat patvirtino ir atsakovė teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus. Šis protokolas nėra nuginčytas, todėl galiojantis.

4.4. Nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad K. ir L. gatvių asfaltavimo darbai yra atlikti, tai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. 2019 m. balandžio 30 d. UAB „Inkomsta & Co“ PVM sąskaita faktūra, pažyma apie atliktų darbų vertę Nr. 2 ir atliktų darbų aktas, iš kurių nustatyta, kad darbų kaina sudarė 69 631,54 Eur, be to, šių aplinkybių neginčija ir atsakovai. Atsakovams priklausantis nekilnojamasis turtas yra adresu (duomenys neskelbtini), taigi, šios gatvės pagerinimas ją išasfaltuojant yra susijęs su atsakovų interesais. Atsakovai ginčija prašomo priteisti įsiskolinimo dydį, tačiau neginčija pačių bendrijos sprendimų, kurių pagrindu buvo renkama ginčo įmoka. 1 950,00 Eur įmokos dydį nustatė bendrijos narių susirinkimas, bendrija jį patvirtino, bendrijos narių susirinkimas taip pat nusprendė dėl kaupimo įnašų perskaičiavimo ir priskyrimo infrastruktūros mokesčių įnašų grupei kiekvienam individualiai, o byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovų individualiai sumokėta kaupiamojo mokesčio dedamoji dalis sudaro 45,00 Eur, ja buvo sumažintas atsakovų mokėtinas infrastruktūros mokestis, todėl atsakovams kyla pareiga sumokėti už K. ir L. gatvių asfaltavimo darbus. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl 1 904,00 Eur infrastruktūros mokesčio priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

4.5. Nurodė, kad atsakovai priešieškinio dėl jiems perėjusių su kaupiamosiomis lėšomis susijusių teisių ir pareigų nereiškė, todėl, neginčydami bendrijos priimtų sprendimų, o ginčydami tik jų pagrindu pateiktus reikalavimus sumokėti mokesčius, neturi teisės įrodinėti mokesčių nepagrįstumo.

4.6. Dėl atsakovų reikalavimo, jog turėtų būti keliamas ieškovės atsakomybės klausimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio pagrindu, teismas nurodė, kad nenustatyta, kad ieškovės atstovas S. G. tiek 2020 m. kovo 10 d. teismo posėdžio metu, tiek 2020 m. sausio 27 d. teismo posėdžio metu būtų teikęs nenuoseklius ir visiškai prieštaringus paaiškinimus. Priešingai, 2020 m. kovo 10 d. teismo posėdžio metu GNSB „Sembijos namai“ pirmininkas S. G. nurodė, kad ankstesnių savininkų įnašai nėra panaudoti, taip pat nėra grąžinti ankstesniems savininkams, be to, bendrija yra priėmusi sprendimą dėl A. Z. likučio. 2020 m. kovo 10 d. teismo posėdžio metu į bylą pateikė 2019 m. rugpjūčio 8 d. protokolą-nutarimą Nr. 1 „Dėl buvusio bendrijos nario A. Z. skolos bendrijai ir infrastruktūros mokesčio ir kaupimo lėšų panaudojimo“, kuriuo iš esmės buvo patvirtinta dalis jo 2020 m. sausio 27 d. teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų. Be to, pažymėjo, kad ieškovės atstovas S. G. byloje buvo apklaustas ne kaip liudytojas, o kaip šalies atstovas, todėl teisinio pagrindo ieškovės atstovo atsakomybei BK 235 straipsnio pagrindu nėra.

4.7. Pažymėjo, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidę atsakovai privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl ieškovei iš atsakovų priteistos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Atsakovai (toliau – ir apeliantai) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

5.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai priešieškinio dėl jiems perėjusių su kaupiamosiomis lėšomis susijusių teisių ir pareigų nereiškė, todėl, neginčydami bendrijos priimtų sprendimų, o ginčydami tik jų pagrindu pateiktus reikalavimus sumokėti mokesčius, neturi teisės įrodinėti mokesčių nepagrįstumo, prieštarauja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir LR DGNKPPSBĮ) 25 straipsnio 3 dalies, LR CK 4.82 straipsnio 4 dalies nuostatoms, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.

5.2. Nurodo, kad ginčas yra ne dėl 2018 m. birželio 21 d. protokolo Nr. 5 12 punkto turinio ar esmės, o dėl jo netinkamo taikymo. Ieškovė, taikydama šį iš esmės aiškų nutarimą, jį aiškina ir taiko netinkamai, todėl ieškovės reikalaujama iš atsakovų sumokėti infrastruktūros mokesčio dalis yra nepagrįsta 2018 m. birželio 21 d. protokolo Nr.5 12 punktu, iš kurio ieškovė kildina šį reikalavimą.

5.3. Pažymi, kad LR CK 4.82 straipsnio 4 dalis numato, jog, perleidus butą ar kitas patalpas naujam savininkui, su kaupiamosiomis lėšomis susijusios teisės ir prievolės atitenka naujam savininkui. Toks įstatymo nustatytas buvusio savininko teisių ir pareigų mokėti kaupiamuosius įnašus perėjimas naujam savininkui lemia prezumpciją, jog atsakovams perėjo buvusių savininkų teisės ir pareigos mokėti kaupiamuosius įnašus, o, ieškovei teigiant priešingai, jai tenka pareiga tai įrodyti.

5.4. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškino 2018 m. birželio 21 d. protokolo Nr. 5 12 punktą, nurodydamas, kad 2018 m. birželio 21 d. visuotinio susirinkimo metu nutarta visus kaupimo įnašus iki 2017 m. gruodžio 31 d. perskaičiuoti ir priskirti infrastruktūros mokesčių įnašų grupei kiekvienam individualiai, kaip permoką ar skolą, t. y. perskaičiuoti ir priskirti tik tuos kaupimo įnašus, kuriuos iki 2017 m. gruodžio 31 d. sumokėjo konkretus šiuo metu esantis turto savininkas, tačiau toks pirmosios instancijos teismo kaupimo lėšų statuso aiškinimas neatitinka LR DGNKPPSBĮ 25 straipsnio 3 dalies nuostatų.

5.5. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovai turėjo ginčyti ieškovės 2019 m. rugpjūčio 8 d. protokolą-nutarimą Nr.1 „Dėl buvusio bendrijos nario A.Z. skolos bendrijai ir infrastruktūros mokesčio ir kaupimo lėšų panaudojimo“, o nenuginčijus jis yra galiojantis ir taikytinas. Ieškovė šiuo nutarimu pagrindė, kur panaudotos buvusio atsakovų turto savininko A. Z. sumokėtos kaupimo lėšos – 91,21 Eur. Tačiau, apeliantų nuomone, perleidus butą ar kitas patalpas naujam savininkui, su kaupiamosiomis lėšomis susijusios teisės ir prievolės atitenka naujajam savininkui.

5.6. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė, dėl kokių priežasčių buvusių savininkų sumokėti kaupimo įnašai, kuriems nagrinėjimo metu buvo skiriama daugiausia šalių ir teismo dėmesio, taip ir nebuvo vertinami priimant sprendimą. Teismas neatsižvelgė ir tinkamai neįvertino to, kad ieškovės atstovai teikė prieštaringą informaciją dėl atsakovų turto buvusių savininkų sumokėtų kaupimo įnašų dydžio ir jų panaudojimo aplinkybių.

5.7. Nurodo, kad teismas nevertino neatitikimų tarp 2020 m. kovo 10 d. ir 2020 m. sausio 27 d. posėdžiuose teiktų ieškovės atstovo paaiškinimų ir paaiškinimų, teiktų 2019 m. rugsėjo 9 d. parengiamojo posėdžio metu ir 2019 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio metu, todėl ir klausimą dėl priesaikos sulaužymo teismas išsprendė netinkamai.

Atsiliepimas

6. Ieškovė GNSB „Sembijos namai“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

6.1. Nesutinka su apeliantų teiginiais, kad kaupiamųjų lėšų reglamentavimas lemia tai, kad, atsakovams tapus buto (t. y. dalies gyvenamojo namo) ir dalies žemės sklypo savininkais, jiems pagal įstatymą perėjo teisės bei pareigos, susijusios su buvusių savininkų sumokėtais kaupiamaisiais įnašais, inter alia, visos buvusių savininkų lėšos, esančios kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, įskaitant lėšas, surinktas ir (arba) naudojamas pastato (pastatų) ar jo (jų) bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, kurios buvo į apskaitą įtraukiamos ir tvarkomos buvusiems atsakovų turto savininkams. Ieškovės nuomone, atitekusios naujam savininkui su kaupiamosiomis lėšomis susijusios teisės ir prievolės yra pareiga prisidėti prie reguliaraus lėšų kaupimo, išlaikant lėšų kaupimo tęstinumą.

6.2. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai priešieškinio dėl jiems perėjusių su kaupiamosiomis lėšomis susijusių teisių ir pareigų nereiškė, todėl, neginčydami bendrijos priimtų sprendimų, o ginčydami tik jų pagrindu pateiktus reikalavimus sumokėti mokesčius, atsakovai neturi teisės įrodinėti mokesčių nepagrįstumo. Bendrijos sprendimai yra galiojantys tol, kol jie nėra nuginčyti.

6.3. Nurodo, kad apeliantų teiginiai, jog jiems turi pereiti buvusių savininkų kaupiamosios lėšos, yra nepagrįsti, nes nei Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimas Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo pakeitimo“, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimas Nr. 390 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo“ nenumato jokios teisės ir pareigos jau surinktas kaupiamąsias lėšas perduoti naujam buto savininkui ar tomis lėšomis įskaityti jam (naujam savininkui) tenkančią mokestinę pareigą.

6.4. Nurodo, kad pareiga mokėti infrastruktūros mokestį grindžiama 2018 m. birželio 21 d. protokolu Nr. 5. Tikslinis infrastruktūros mokestis įrodytas 2019 m. balandžio 30 d. UAB „Inkomsta & Co“ PVM sąskaita faktūra, pažyma apie atliktų darbų vertę Nr. 2 ir atliktų darbų aktu, iš kurių nustatyta, kad darbų kaina sudarė 69 631,54 Eur, todėl apeliantų argumentas, kad teismas turėjo arba tiksliai apskaičiuoti atsakovų mokėtiną infrastruktūros mokestį (jeigu tam pakaktų duomenų), arba atmesti ieškovės reikalavimą kaip nepagrįstą (jeigu pateiktų duomenų nepakaktų), yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniu skundu yra prašoma panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau, įvertinus apeliacinio skundo turinį ir motyvus, matyti, kad apeliantai neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo priimtas ieškovės GNSB „Sembijos namai“ atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų ir civilinės bylos dalis dėl 120,81 Eur skolos priteisimo solidariai iš atsakovų nutraukta. Kadangi ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka nėra ginčijama, teisėjų kolegija nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas vertina tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas ieškovės reikalavimas dėl 1 904,00 Eur skolos priteisimo, teisėtumą ir pagrįstumą.

10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė GNSB „Sembijos namai“ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruota 2015 m. kovo 4 d. (e. b. I t., b. l. 7–9). 2015 m. kovo 4 d. buvo patvirtinti GNSB „Sembijos namai“ įstatai, kurių 2.3 punkte numatyti pagrindiniai bendrijos veiklos uždaviniai, t. y. bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklypų ir inžinerinės įrangos eksploatavimas, remontas, renovacija, tvarkymas, naujų bendrojo naudojimo objektų kūrimas, bendrų mokėjimo įsipareigojimų vykdymas, kitų bendrų teisių bei interesų gynimas ir apsauga (e. b. I t., b. l. 25–39). Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad žemės sklypas (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) su statiniais (patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastate 1A1b suformuoti 2 atskiri nekilnojamojo turto objektai), esantis (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės 23 d. iki 2014 m. spalio 17 d. priklausė A. Z., laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 17 d. iki 2017 m. birželio 5 d. priklausė I. J. (1838/3675 dalys), o likusios 1838/3675 dalys nuo 2014 m. spalio 17 d. ir šiuo metu priklauso I. M. ir R. M., laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 5 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. 1838/3675 dalys priklausė R. M., laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. ir šiuo metu 1838/3675 dalys priklauso V. G. ir J. G. (e. b. I t., b. l. 47–48).

11. Nagrinėjamas ieškovės reikalavimas dėl 1 904 Eur infrastruktūros mokesčio priteisimo yra kildinamas iš ieškovės visuotinio susirinkimo 2018 m. birželio 21 d. protokolo Nr. 5 (e. b. I t., b. l. 51–57) 7 ir 12 punktų, kuriais svarstyta dėl K. ir L. gatvių asfaltavimo ir rangovo išrinkimo, taip pat dėl infrastruktūros mokesčio dydžio. 2018 m. birželio 21 d. protokolo Nr. 5 12 punktu buvo svarstytas klausimas dėl infrastruktūros mokesčio ir jo likučio paskirties: 12.1 punktu nutarta infrastruktūros mokesčio įnašo pinigų permokas arba skolas perskaičiuoti ir pateikti kiekvienam individualiai; 12.2 punktu nutarta visus kaupimo įnašus iki 2017 m. gruodžio 31 d. perskaičiuoti ir priskirti infrastruktūros mokesčių įnašų grupei kiekvienam individualiai kaip permoką ar skolą; 12.3 punktu nutarta patvirtinti 1 950,00 Eur infrastruktūros mokesčio įnašo dydį, kurį privalo sukaupti iki 2018 m. rugsėjo 15 d. kiekvienas turto vieneto savininkas arba pusę sumos – bendraturtis. Taigi, nutarta, kad kiekvienas savininkas turi sukaupti 1 950,00 Eur infrastruktūros mokestį (12.3 punktas), o jau sukaupta infrastruktūros mokesčio dalimi laikomi savininko iki 2017 m. gruodžio 31 d. sumokėti kaupiamieji įnašai (12.2 punktas). Ginčijamame sprendime nurodoma, kad visi kaupimo įnašai, atlikti iki 2017 m. gruodžio 31 d., bus susumuoti ir panaudoti kelių asfaltavimo darbams ir priskirti infrastruktūros mokesčio įnašams už kelių asfaltavimą. Taigi buhalterija suformuos nuo 2018 m. liepos mėnesio kiekvienam savininkui individualiai mokėtiną infrastruktūros mokesčio įnašo sumą, įskaitant visas skolas ar permokas. Ieškovė ir apeliantai skirtingai aiškina šį 2018 m. birželio 21 d. protokolo Nr. 5 12 punktą, todėl nagrinėjamu atveju ginčas iškilo dėl to, kiek pagal šį nutarimą infrastruktūros mokesčio jau yra sukaupę apeliantai ir kiek jie dar turi sumokėti, kad būtų laikomi sukaupę reikiamą 1 950,00 Eur sumą.

12. Nustatyta, kad apeliantai kaupimo įnašus ieškovei mokėjo nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d., kai tapo turto savininkais. Pagal 2018 m. birželio 21 d. protokolo Nr. 5 12.2 punktą, į infrastruktūros mokestį įskaitomi visi iki 2017 m. gruodžio 31 d. sumokėti kaupimo įnašai. Ieškovė nurodė, kad, vykdant šį nutarimą, apeliantai laikytini sukaupę 45 Eur kaupimo įnašų, t. y. tiek, kiek apeliantai asmeniškai sumokėjo tapę savininkais. Su tokiu 2018 m. birželio 21 d. protokolo Nr. 5 12 punktu aiškinimu ginčijamame sprendime sutiko ir pirmosios instancijos teismas. Tačiau apeliantai nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir nurodo, kad jų turimais kaupimo įnašais laikytini ir apeliantų perimti buvusių turto savininkų sumokėti kaupimo įnašai.

13. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad GNSB „Sembijos namai“ įstatų (e. b. I t., b. l. 25–39) 2.1 punktas numato, kad bendrijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK), Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – DGNKPPSBĮ), kiti teisės aktai ir šie Įstatai. DGNKPPSBĮ 25 straipsnio 3 dalis numato, kad bendrija, kaip ir kitų teisinių formų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privalo turėti atskirą kaupiamųjų lėšų sąskaitą. Visos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų lėšos, esančios kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, įskaitant lėšas, surinktas ir (arba) naudojamas pastato (pastatų) ar jo (jų) bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, į apskaitą įtraukiamos ir tvarkomos kiekvienam daugiabučiam namui ir kiekvienam butų ir kitų patalpų (pastato) savininkui atskirai. CK 4.82 straipsnio 4 dalis numato, jog savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, o šios lėšos yra savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Į šias lėšas negali būti nukreiptas išieškojimas pagal atskiro buto ir kitų patalpų savininko prievoles. Nurodoma, kad, perleidus butą ar kitas patalpas naujam savininkui, su kaupiamosiomis lėšomis susijusios teisės ir prievolės atitenka naujam savininkui.

14. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas kaupiamųjų lėšų reglamentavimas lemia tai, kad, apeliantams tapus buto (t. y. dalies gyvenamojo namo) ir dalies žemės sklypo savininkais, jiems pagal įstatymą perėjo teisės bei pareigos, susijusios su buvusių savininkų sumokėtais kaupiamaisiais įnašais, t. y. visos buvusių savininkų lėšos, esančios kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, įskaitant lėšas, surinktas ir (arba) naudojamas pastato (pastatų) ar jo (jų) bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, kurios buvo į apskaitą įtraukiamos ir tvarkomos buvusiems apeliantų turto savininkams.

15. Tačiau įvertinus ginčijamo sprendimo turinį nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu nurodė tik tiek, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovų individualiai sumokėta kaupiamojo mokesčio dedamoji dalis sudaro 45,00 Eur, ja sumažintas atsakovams mokėtinas infrastruktūros mokestis, tuo tarpu atsakovai priešieškinio dėl jiems perėjusių su kaupiamosiomis lėšomis susijusių teisių ir pareigų nereiškė, todėl, neginčydami bendrijos priimtų sprendimų, o ginčydami tik jų pagrindu pateiktus reikalavimus sumokėti mokesčius, atsakovai neturi teisės įrodinėti mokesčių nepagrįstumo. Teisėjų kolegija tokią pirmosios instancijos teismo išvadą vertina kaip nepagrįstą ir sutinka su apeliantų argumentu, kad tokios išvados prieštarauja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 25 straipsnio 3 dalies, CK 4.82 straipsnio 4 dalies nuostatoms.

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatymas nustato dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio procesines priemones – priešinį ieškinį ir atsikirtimus į ieškinį. Šios atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonės realizuojamos atsakovui pateikiant atsiliepimą (CPK 142 straipsnis) ir (arba) pareiškiant priešieškinį (CPK 143 straipsnis). Atsikirtimais į ieškinį atsakovas pateikia argumentus, kuriais jis siekia paneigti jam pareikšto reikalavimo pagrįstumą arba ginčija ieškovo teisę pareikšti ieškinį. Atsikirtimai gali būti materialiojo ar procesinio teisinio pobūdžio. Materialiojo teisinio pobūdžio atsikirtimais atsakovas nurodo faktines aplinkybes, argumentus, paaiškinimus, kuriais siekia paneigti ieškinio pagrįstumą, t. y. įrodyti, kad ieškovas neturi teisės į ieškinio patenkinimą. Įstatyme nenurodyta, nei kada atsakovas turi gintis nuo jam pareikšto reikalavimo priešieškiniu, nei kada jis gali pasinaudoti atsikirtimais (materialiniais ir (ar) procesiniais). Gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą visais atvejais pasirenka pats atsakovas priklausomai nuo jo siekiamo rezultato. Atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą pirmiausia lemia materialieji teisiniai santykiai ir materialiųjų teisių gynimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

17. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantai, kaip gynimosi nuo pareikšto ieškinio procesinę priemonę, pasirinko atsiliepime išdėstytus atsikirtimus į ieškinį. Atsakovai nurodė, kad 2018 m. birželio 21 d. protokolo Nr. 5 12 punktu įtvirtintas nutarimas yra tinkamas ir jo ginčijimas nėra būtinas šio ginčo tinkamam išsprendimui, kadangi ginčijamas yra ne šio nutarimo turinys, bet jo taikymas.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2018 m. birželio 21 d. protokolo Nr. 5 12 punkte aiškiai numatyta, kad kiekvienas savininkas turi sukaupti 1 950,00 Eur infrastruktūros mokesčio įnašo dydį (12.3 punktas), o jau sukaupta infrastruktūros mokesčio dalimi bus laikomi savininko iki 2017 m. gruodžio 31 d. sumokėti kaupiamieji įnašai (12.2 punktas). Ginčas nagrinėjamu atveju iškilo ne dėl paties nutarimo esmės, bet dėl to, kiek pagal šį nutarimą infrastruktūros mokesčio jau yra sukaupę apeliantai ir kiek jie dar turi sumokėti, kad būtų laikomi sukaupę reikiamą 1 950,00 Eur sumą. Todėl teisėjų kolegija sutinka apeliantų argumentu, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovai priešieškinio dėl jiems perėjusių su kaupiamosiomis lėšomis susijusių teisių ir pareigų nereiškė, todėl, neginčydami bendrijos priimtų sprendimų, o ginčydami tik jų pagrindu pateiktus reikalavimus sumokėti mokesčius, neturi teisės įrodinėti mokesčių nepagrįstumo, vertintina kaip nepagrįsta ir prieštaraujanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.

19. Apeliantai nagrinėjamoje byloje neginčijo nustatyto infrastruktūros mokesčio dydžio ir jo apskaičiavimo tvarkos, tačiau siekė, kad visos buvusių savininkų lėšos, esančios kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, būtų įskaitomos į apeliantams mokėtiną infrastruktūros mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad CK 4.82 straipsnio 4 dalis numato, jog, perleidus butą ar kitas patalpas naujam savininkui, su kaupiamosiomis lėšomis susijusios teisės ir prievolės atitenka naujam savininkui, darytina išvada, kad apeliantams nebuvo pagrindo reikšti priešieškinio dėl jiems perėjusių su kaupiamosiomis lėšomis susijusių teisių ir pareigų, kadangi tokį teisių ir pareigų perėjimą numato įstatymai. Toks įstatymo nustatytas buvusio savininko teisių ir pareigų į kaupiamuosius įnašus perėjimas naujam savininkui lemia prezumpciją, jog atsakovams perėjo buvusių savininkų teisės ir pareigos į kaupiamuosius įnašus, o, ieškovei teigiant priešingai, jai tenka pareiga tai įrodyti. Ieškovės CK 4.82 straipsnio 4 dalies aiškinimas, kad jeigu pirkimo–pardavimo sutartimi nebuvo aptarta dėl kaupiamųjų lėšų, tai jos ir lieka bendrijai, o tada buvęs savininkas ir sprendžia, ar atsiimti tą įnašą ar už kažką įskaityti, teisėjų kolegijos vertintinas kaip teisiškai nepagrįstas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų ar motyvų, kodėl apeliantams įsigyjant turtą turėtų būti netaikomas kaupimo įnašų perėjimas naujam savininkui pagal CK 4.82 straipsnio 4 dalį.

20. DGNKPPSBĮ 25 straipsnio 3 dalis numato, kad visos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų lėšos, esančios kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, įskaitant lėšas, surinktas ir (arba) naudojamas pastato (pastatų) ar jo (jų) bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, į apskaitą įtraukiamos ir tvarkomos kiekvienam daugiabučiam namui ir kiekvienam butų ir kitų patalpų (pastato) savininkui atskirai. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad šių lėšų apskaita ir tvarkymas siejamas su konkrečiu turtu, kurio savininkas jas moka, o ne su konkrečiu asmeniu, kuris jas moka. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentu, kad CK 4.82 straipsnio 4 dalis, numatanti, jog, perleidus butą ar kitas patalpas naujam savininkui, su kaupiamosiomis lėšomis susijusios teisės ir prievolės atitenka naujam savininkui, reiškia, kad, pasikeitus konkretaus turto savininkui, kaupiamųjų lėšų apskaitoje sukauptos lėšos ir toliau į apskaitą traukiamos ta pačia tvarka, kaip konkretaus turto savininko sukauptos kaupimo lėšos, tik kaip savininkas jau įvardijamas kitas asmuo. Įstatymų leidėjas kaupimo įmokų neskirsto į sumokėtas buvusių ir esamų savininkų, kadangi kaupimo įmokos kaupiamos ir į apskaitą įtraukiamos konkretaus turto savininkui plačiąja prasme, t. y. ne konkrečiam asmeniui, o daiktinės nuosavybės teisės subjektui, kadangi šios teisės ir pareigos seka paskui daiktą.

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad turto perleidimas ir šių lėšų perėjimas naujam turto savininkui pirmiausia įvyko A. Z. perleidus turtą I. J. pagal 2014 m. spalio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3257, ir ji tapo su šiomis lėšomis susijusių teisių ir pareigų perėmėja. Vėliau toks pats teisių ir pareigų į šias lėšas perėjimas įvyko pagal 2017 m. birželio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. K1ES-4997 I. J. perleidus turtą R. M., o dar vėliau – 2017 m. rugpjūčio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. K1ES-6887 pagrindu turtą perėmus apeliantams (e. b. I t., b. l. 81–85). Tačiau, įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, matyti, jog teismas visiškai nevertino ir neanalizavo, kiek kaupimo įmokų yra sumokėję anksčiau minėti buvę apeliantų turto savininkai, neatsižvelgė į tai, ar ankstesnių turto savininkų sumokėti kaupiamieji įnašai yra panaudoti, ar grąžinti buvusiems savininkams. Tik nustačius, kiek kaupimo įmokų buvo sumokėję buvę apeliantų turto savininkai, būtų galima nustatyti, kiek apeliantų turtui yra priskirta kaupimo įnašų, kurie įskaitomi į reikalaujamą priteisti infrastruktūros mokestį, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų svarbių bylos aplinkybių ir todėl neatskleidė bylos esmės, nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą priteisti infrastruktūros mokestį, kurio dydis neatitinka 2018 m. birželio 21 d. protokolo Nr. 5 12 punkte numatytos infrastruktūros mokesčio apskaičiavimo tvarkos.

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad asmenys, įsigiję žemės sklypą ir nepageidaujantys tapti bendrijos nariais, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas, kurių pateikimas nėra formalus veiksmas, kadangi sąskaitomis atskleidžiamas žemės sklypo, esančio bendrijos teritorijoje, savininko prievolės turinys, o savininkas, nesutikdamas su sąskaitoje nurodyta mokėjimo prievole, gali ją ginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-706/2016, 45-46 p.). Teisinis reglamentavimas ir jį aiškinanti kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad žemės sklypo savininko (ne bendrijos nario) mokėjimo prievolės gali atsirasti dėl konkrečių paslaugų suteikimo ir dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais (išlaidos šiems objektams išlaikyti, išsaugoti, mokesčiai, rinkliavos ir pan.), todėl jos turi būti pagrįstos konkrečiais duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554-378/2016; 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-701/2018).

23. Pažymėtina, kad byloje esant ginčui dėl tikslaus apeliantų mokėtino įsiskolinimo apskaičiavimo, atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, į tai, kad ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai dėl minėto nekilnojamo turto objekto buvusių savininkų įmokėtų kaupiamųjų lėšų dydžio vertintini kaip prieštaringi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo ne tik įpareigoti ieškovę pateikti teismui tikslius duomenis, iš kurių būtų galima nustatyti, kiek buvę minėto nekilnojamojo turto objekto savininkai, t. y. A. Z., I. J., R. M., laikotarpiais, kai jiems priklausė minėtas nekilnojamasis turtas, bendrijai įmokėjo kaupiamųjų lėšų, bet ir, siekdamas byloje surinkti kuo tikslesnius ir objektyvesnius duomenis, byloje trečiaisiais asmenimis įtraukti buvusius nekilnojamojo turto objekto savininkus, t. y. A. Z., I. J., R. M., kurie nurodytų objektyvias aplinkybes, susijusias su jų sumokėtais kaupiamaisiais įnašais ir jų panaudojimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos išsprendimas gali turėti įtakos šių asmenų teisėms ir pareigoms (CPK 47 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

24. Įvertinusi visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė kaupiamąsias lėšas reglamentuojančias materialinės teisės normas (DGNKPPSBĮ 25 straipsnio 3 dalį, CK 4.82 straipsnio 4 dalį), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktai). Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Minėta, kad faktinėms bylos aplinkybėms nustatyti ir sprendimui priimti šioje byloje pateiktų įrodymų nepakanka. Kadangi dėl papildomai tirtinų faktinių aplinkybių apimties (buvusių nekilnojamojo turto savininkų kaupiamųjų įnašų dydžio ir jų panaudojimo paskirties) ir pobūdžio byla turi būti nagrinėjama didesne apimtimi naujais aspektais, išreikalaujant papildomus įrodymus, įtraukiant į bylos nagrinėjimą naujus asmenis, apklausiant liudytojus, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 1 904 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimo naikintina ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

25. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas iš dalies ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, panaikintina ir teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas bus išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės. Atitinkamai nespręstinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimo dalį dėl 1 904,00 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjos Kristina DomarkienėJolanta GailevičienėErinija Kazlauskienė