- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-04
- Bylos Nr.
- I-182-320/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01228-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irena Varžinskienė, Nijolė Čekanauskienė, Dalytė Zlatkuvienė
- Pareiškėjas
- O. I.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Molėtų rajono savivaldybės administracijai, V. V., A. L., R. V.
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. I. skundą atsakovei Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims: Molėtų rajono savivaldybės administracijai, V. V., A. L., R. V. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja teismui pateiktu skundu, kurį patikslino (b.l.97-100), prašo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo J. Ž. atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant natūra 1,2555 ha žemės sklypo dalį, esančią 2,5110 žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Molėtų mieste, (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti atsakovą nuosavybės teisių atkūrimo klausimą spręsti iš naujo; 2) panaikinti Utenos apskrities viršininko 2009-12-21 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuosavybės teisės į žemę atkurtos J. V. vardu į M. Ž. nuosavybės teise valdytą žemę ir įpareigoti atsakovą nuosavybės teisių atkūrimo klausimą spręsti iš naujo.
Pareiškėja skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad Molėtų rajono apylinkės teismo 2000-06-15 sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog J. Ž. ir K. Ž. Molėtų r. Spaskų kaime bendrosios nuosavybės teise iki 1940 metų valdė 6 ha žemės. Pareiškėja yra testamentinė įpėdinė po J. Ž. mirties, o J. Ž. - testamentinis įpėdinis po K. Ž. mirties. Todėl jai turi būti atkuriamos nuosavybės teisės ne tik į J., bet ir į M. Ž. valdytą išlikusį nekilnojamąjį turtą. Tačiau atsakovas jai nuosavybės teises atkūrė tik į 3 ha Spaskų kaime buvusios žemės. Iš J. Ž. ir K. Ž. nuosavybės teise Spaskų kaime valdytų 6 ha žemės 4 ha patenka į Molėtų miesto teritoriją, tačiau atsakovas, suformavęs žemės sklypą miesto teritorijoje, ginčijamu sprendimu nuosavybės teises jai atkūrė tik į 1,2555 ha sklypo dalį (su bendraturčiu J.V.). J. V. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į savo senelio M. Ž. žemę, kurios tik 2 ha pateko į miesto teritoriją, todėl pareiškėjai turėjo tekti dvi Molėtų mieste suformuoto žemės sklypo dalys, o J. V. - viena dalis. J. V. nuosavybės teisės į mieste suformuotą žemės sklypą atkurtos dar 2009-12-21 sprendimu. Jos atkurtos pareiškėjos sąskaita, todėl tiek 2009-12-21 sprendimas, tiek 2013-03-15 sprendimai turi būti panaikinti.
Pareiškėjos atstovas papildomai paaiškino, kad pareiškėja apie ginčijamą 2009-12-21 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo niekaip informuota, todėl ji nėra praleidusi termino skundui paduoti. O jeigu teismas laikytų, jog terminas yra praleistas, prašo šį terminą atnaujinti, nes pareiškėja atsakovės 2013-03-12 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) tarp savo turimos gausios medžiagos nėra radusi. Todėl mano, kad toks raštas pareiškėjos nėra pasiekęs. Pareiškėja yra vieniša moteris, neturinti teisinio išsilavinimo, todėl netgi gavusi tokį atsakovės raštą iš jo turinio nebūtų suvokusi savo teisių pažeidimo ir nebūtų sugebėjusi parengti skundo teismui. Be to, atsakovė atsisakė jai įteikti sprendimo, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės Jono Vyšniausko vardu, nuorašą ir minėtą sprendimą ji pamatė tik teisme nagrinėjant šią administracinę bylą. Negali būti tokios situacijos, kai vienam pretendentui atkuriama nuosavybės teisė į dalį suformuoto žemės sklypo, o kitam pretendentui į tą patį žemės sklypą nuosavybės teisė atkuriama tik po 4 metų. Pretendentų dalys mieste suformuotame žemės sklype nustatytos neproporcingai turėtos žemės kiekiui. Į Molėtų miesto teritoriją patenka būtent Spaskų kaimo žemė.
Atsiliepimas
Atsakovė su skundu nesutinka, savo atsiliepime teismui nurodė ir teismo posėdyje atsakovės atstovė paaiškino, kad J. Ž. 1992 m. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į 8 ha žemės plotą, esantį Molėtų rajone ir Molėtų mieste; J. V. 1992 m. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į 8 ha žemės plotą, pagal teritorinį suskirstymą esantį Molėtų rajone, Spaskų kaime ir Molėtų mieste. Molėtų r. apylinkės teismo 2000-06-05 sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. Ž. ir K. Ž. Spaskų kaime valdė 6 ha žemės, t.y. buvo laikyta, kad kiekvienas iš jų valdė po 3 ha. Kartografavus turėtos žemės ribas, nustatyta, kad dalis Spaskų kaime savininkų turėtos žemės (3 ha) patenka į Molėtų miesto teritoriją. Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-11-27 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinti žemės sklypų dydžiai ir naudojimo sąlygos; šiame sąraše ir buvo patvirtintas žemės sklypas, kurio plotas 2,5110 ha, esantis Molėtų mieste. Vyriausybės nutarimo Nr.1057 106-1 punktas nustato, kad jeigu pretendentai atkurti nuosavybės teises nesusitaria dėl suformuoto natūra grąžinamo žemės sklypo dalių toje miesto teritorijoje, kurioje buvo rėžių sistema, laisva žemė šioje miesto teritorijos dalyje grąžinama natūra pretendentams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise. O. I. tik 2012-10-16 teismo sprendimu buvo atnaujintas terminas pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus. Ji tik po šio sprendimo pateikė dokumentus, kad yra testamentinė J. Ž. įpėdinė, o J. Ž. yra testamentinis K. Ž. įpėdinis, taigi, tik nuo šio momento ji pretendavo ir į K. Ž. nuosavybės teise valdytos žemės dalį. J. V. nuosavybės teisės buvo atkurtos 2009 metais, o O.I. pateikus 2012-10-16 teismo sprendimą - 2013-03-15 nuosavybės teisės atkurtos ir J. Ž. (į 1,2555 ha). O.I. apie nuosavybės teisių atkūrimą J.V. žinojo, jai ne kartą buvo siūlyta susitarti su J.V. įpėdiniais dėl žemės sklypo atidalijimo, tačiau susitarti nepavyko.
Šalies argumentai
Tretieji suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, jiems apie teismo posėdžio vietą ir laiką tinkamai pranešta. Trečiasis suinteresuotas asmuo Molėtų rajono savivaldybės administracija teismui pateiktu prašymu prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant iki proceso pabaigos (t.1, b.l.67).
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo V.V. savo atsiliepimu teismui (I t., b.l.110-112) su skundu nesutiko, ankstesniame teismo posėdyje paaiškino, kad R. V. bei M. V. turėtas žemės plotas yra toks pats kaip ir plotas, į kurį pretenduoja nuosavybės teises atkurti pareiškėja, todėl miesto teritorijoje ir buvo atkuriamos nuosavybės teisės lygiomis dalimis. J. V. bendravo su pareiškėja dar iki 2009 m., tačiau pareiškėja nesutiko su mieste suformuoto žemės sklypo dalimis, teigė, kad jai turėtų priklausyti didesnioji dalis. Kadangi jokių kliūčių atkurti nuosavybės teises J. V. nebuvo, 2009-12-21 buvo priimtas sprendimas atkurti jam nuosavybės teises į pusę mieste suformuoto žemės sklypo. Sprendimo priėmimo, nuosavybės teisių atkūrimo klausimas ilgai nebuvo sprendžiamas tik dėl pareiškėjos įvairiausių pretenzijų. Pareiškėja jau seniai žinojo apie priimtą sprendimą atkurti nuosavybės teises J. V.
Motyvuojamoji dalis
Dalis administracinės bylos nutrauktina, kita skundo dalis atmestina.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises J. Ž. vardu į J. ir K. Ž. nuosavybės teisėmis valdytą žemę. Pareiškėja O. I. yra testamentinė įpėdinė po J. Ž. mirties (t.1, b.l.122), kuris yra testamentinis įpėdinis po K. Ž. mirties (t.1, b.l.123). J. V., mirusio (duomenys neskelbtini) (I t., b.l.40), vardu atkuriamos nuosavybės teisės į M. Ž. ir R. V. nuosavybės teise valdytą žemę. Ginčo dėl teisės į nuosavybės teisių atkūrimą byloje nėra. Žemės tvarkymo bylose pateikti nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai: Žemės ištyrimo žiniaraštyje Nr.73¹, 76¹- 78¹ iš 1935 m. rugsėjo 11 d. pažymėto Spaskų kaimo žemė, Ivoniškė žemės ploto savininkų sąrašas, Žemės ištyrimo žiniaraštyje Nr.73², 76²- 78², 91¹ iš 1935 m. rugsėjo 11 d. pažymėto Spaskų kaimo žemė, Ivoniškė žemės ploto savininkų sąrašas, Žemės ištyrimo žiniaraštyje Nr.73-78 iš 1935 m. rugsėjo 9 d. pažymėto Juodiškių kaimo žemė žemės ploto savininkų sąrašas ( žemės tvarkymo byla „Juodiškių kaimas. R. V. M. Ž. J. V.“, l.15-17) (toliau- ir 1935 m. žemės ištyrimo žiniaraščiai) bei teismų priimti sprendimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo patvirtina, kad M. Ž., R. V., J. Ž. bei K. Ž. iki žemės nacionalizacijos turėjo žemės tiek Spaskų, tiek Juodiškių kaimuose.
Nagrinėjamojoje byloje keliamas ginčas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į šių savininkų žemę, patenkančią į Molėtų miesto ribas. Pareiškėja nurodo, jog į Molėtų miesto administracines ribas patenka dalis Spaskų kaime buvusios žemės, savo skundą grindžia ta aplinkybe, kad J. Ž. ir K. Ž. Spaskų kaime žemės turėjo daugiau negu M. Ž., R. V., todėl J. Ž. vardu turėjo būti atkuriamos teisės į didesnę Molėtų mieste nuosavybės teisių atkūrimui suformuoto žemės sklypo dalį, o J. V. vardu turėjo būti atkuriamos nuosavybės teisės į mažesnę šio sklypo dalį. Pareiškėja, nurodydama, jog į Molėtų miesto ribas patenka Spaskų kaimo žemė, remiasi Molėtų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-242-01/2000 priimtu 2000-06-05 sprendimu (žemės tvarkymo byla Nr.45, l.16), kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtu teismo sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog Ž. J. ir K. Ž. Molėtų r., Spaskų km. Bendrosios nuosavybės teise iki 1940 m. valdė 6 ha žemės, tačiau šiuo sprendimu nebuvo aptartos Spaskų kaimo ribos, vieta ar dalies šio kaimo žemės patekimas į dabartines Molėtų miesto administracines ribas. Utenos apskrities Molėtų rajono Čiulėnų seniūnijos Spaskų kaimo, Juodiškių kaimo, Molėtų miesto ribų nustatymo bei į Molėtų miesto teritoriją patenkančios žemės dalies, buvusios Juodiškių, Spaskų kaimuose, schema (I t., b.l.121) neginčijamai patvirtina, jog į Molėtų miesto teritoriją patenka ne buvusi Spaskų kaime, o buvusi Juodiškių kaime žemės dalis. Ši schema atitinka ir Utenos apskrities Molėtų valsčiaus Spaskos kaimo žemės viensėdžiais išskirstymo planą, sudarytą 1938 metais, kuriame pažymėtos Spaskų kaimo ribos, nurodant gretimybes nuo taškų G-A į pietus- „Ž. K. ir J. ir V. žemė Juodiškių kaime“ (I t., b.l.53, 82). Jokių kitų įrodymų, paneigiančių nurodytąjį Spaskų ir Juodiškių kaimų išsidėstymą Molėtų miesto atžvilgiu, byloje nėra pateikta. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovė savo atsiliepime teismui bei teismui teiktuose paaiškinimuose taip pat neteisingai nurodo, jog į Molėtų miesto ribas patenka buvusio Spaskų kaimo žemė, žemės tvarkymo bylose nuosavybės teisių atkūrimo procese surinkti dokumentai dėl buvusių Spaskų ir Juodiškių kaimų yra prieštaringi, pvz. 2007-10-19 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007-10-31 rašte Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotuose O. I. (I t., b.l.157-161), 2011-01-17 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (Žemės tvarkymo byla „Nuosavybės teisių atkūrimo byla. Išvada. J. V.“, l.1) aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, jog į Molėtų miesto teritoriją patenka Juodiškių kaimo žemė, tuo tarpu 2011-09-27 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b.l.66-72) nurodoma, jog į miestą patenka dalis Spaskų kaimo žemės. Nagrinėjamam ginčui atsakovo neteisingas buvusių kaimų vietos traktavimas įtakos neturi, nes bylos duomenys patvirtina, jog tiek J. Ž. ir jo teisių perėmėja pareiškėja, tiek J. V. ir jo teisių perėmėjai turi (turėjo) teisę atkurti nuosavybės teises mirusiųjų J. Ž. ir J. V. vardu į didesnį plotą žemės, buvusios tiek Spaskų, tiek Juodiškių kaimuose, negu Molėtų mieste jiems nuosavybės teisių atkūrimui natūra suformuoto žemės sklypo plotas. Tačiau pažymėtina, jog Nacionalinė žemės tarnyba, spręsdama nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, turėtų teisingai nurodyti vietą (kaimus), kurioje iki nacionalizacijos buvo žemė, į kurią atkuriamos nuosavybės teisės.
Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau- ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinat natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnio priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad žemė yra išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995-06-01 buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų. Nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, kad dalis Juodiškių kaimo žemės Molėtų miestui buvo priskirta iki 1995-06-01.
Nuosavybės teisių atkūrimo į žemę sąlygos ir tvarka yra detalizuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr.1057 patvirtintoje Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo tvarkoje (toliau - ir Tvarka). Pagal Tvarkos 106 punktą (2007-08-29 nutarimo Nr.915 redakcija, galiojusi ginčo žemės sklypo suformavo dienai), reglamentavusį nuosavybės teisių į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtoje teritorijoje, atkūrimo natūra tvarką, savivaldybės direktorius savo įsakymu paskiria atsakingus savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypų riboms formuoti, patvirtina šių žemės sklypų planus ir perduoda juos žemėtvarkos skyriui, o žemėtvarkos skyrius, gavęs iš savivaldybės administracijos direktoriaus dokumentus (duomenis) pakviečia pretendentus susipažinti su savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktais dokumentais (duomenimis), parengia apskrities viršininko įsakymo projektus dėl žemės servitutų nustatymo ir sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo projektus. Tais atvejais, kai piliečiai nesusitaria dėl natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės dalių, apskrities viršininkas natūra grąžinamo žemės sklypo dalis nustato proporcingai pagal kiekvienam bendraturčiui likusios grąžinti žemės plotą. Iš esmės analogiška nuostata dėl bendraturčių dalių žemės sklype nustatymo įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame Tvarkos 106¹ punkte. Remiantis šiuo Tvarkos punktu, Molėtų savivaldybės administracijos direktorius 2004-11-12 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)patvirtino suformuoto 25110 kv. m žemės sklypo Molėtų mieste, (duomenys neskelbtini) dydį bei naudojimo sąlygas (2009-12-08 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sklypo adresas pakeistas į (duomenys neskelbtini)) (žemės tvarkymo byla „(duomenys neskelbtini), Molėtų m. kadastriniai matavimai, 2007, l.2-4, 24-31). Dėl Molėtų mieste nuosavybės teisių atkūrimui suformuoto žemės sklypo dydžio byloje ginčo nėra. Utenos apskrities viršininko 2009-12-21 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) į šio sklypo 1,2555 ha dalį atkurtos nuosavybės teisės natūra mirusio J. V. vardu (II t., b.l.77), o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013-03-15 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) į šio sklypo 1,2555 ha dalį atkurtos nuosavybės teisės natūra mirusio J. Ž. vardu (I t., b.l.4). Pareiškėja, nesutikdama dėl nustatytų bendraturčių dalių žemės sklype (duomenys neskelbtini), Molėtų m., prašo panaikinti abu šiuos sprendimus.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ ) 33 str. numato, kad skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant įstatymo nuostatas dėl termino skundui paduoti yra nurodyta, kad tais atvejais, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu bei skundą paduodančiam asmeniui neturėjo būti įteiktas ar paskelbtas, skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo suinteresuoto asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (administracinio akto esmę) dienos. Skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: Nr. AS-7-301/2006, Nr. A-146-90/2010, Nr. A-858-1464/2012 ir kt.). Pareiškėja nurodo, kad apie ginčijamą Utenos apskrities viršininko 2009-12-21 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ji sužinojo tik nagrinėjant šią bylą teismui išreikalavus nuosavybės teisių atkūrimo dokumentaciją, t.y. 2014-01-28. Tačiau tokius jos paaiškinimus paneigia byloje pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus (toliau- ir Molėtų skyrius) 2013-03-12 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) (I t.,b.l.135-136), iš kurio turinio matyti, jog pareiškėja šiuo raštu buvo išsamiai informuota apie priimtą sprendimą atkurti nuosavybės teises J. V. vardu, t.y. nurodytas priimto sprendimo numeris, data, turinys. Vien ta aplinkybė, kad dėl techninės klaidos šio rašto data buvo nurodyta ne 2013-04-12, o 2013-03-12, nagrinėjamu atveju reikšmės neturi. Atsakovės pateikti duomenys, patvirtina, kad minėtas 2013-03-12 raštas pareiškėjai buvo įteiktas 2013-04-25 ( II t., b.l.3-5, 74-76). Teisėjų kolegija, įvertinusi 2013-03-12 turinį bei jame pateiktą informaciją ir duomenis apie šio rašto įteikimą pareiškėjai, sprendžia, jog šio rašto gavimas neginčijamai patvirtina, jog skundžiamas 2009-12-21 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai buvo paskelbtas 2013-04-25, todėl terminas Utenos apskrities viršininko 2009-12-21 sprendimui Nr. (duomenys neskelbtini) apskųsti teismine tvarka skaičiuotinas nuo 2013-04-25.
Pareiškėja Panevėžio apygardos administraciniam teismui skundą (patikslintą), kuriame suformulavo prašymą panaikinti 2009-12-21 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), padavė tik 2014-02-25 (pagal pašto žymą) (I t., b.l.97-101), t.y. akivaizdžiai praleidusi terminą skundui dėl šio reikalavimo paduoti.
Pareiškėja pateikė prašymą praleistą terminą atnaujinti. ABTĮ 34 straipsnis numato, kad tuo atveju, kai pareiškėjas yra praleidęs įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti, jo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. Formuodamas administracinių teismų praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, yra laikomasi nuoseklios praktikos, kad praleistas terminas administracinėse bylose gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios, tos, kurios objektyviai trukdė asmeniui per įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą bei nepriklausė nuo jo valios(žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. AS-556-341/2009; Nr. AS-62-235/2011 ir kt.). Pareiškėja svarbiomis termino praleidimo priežastimis nurodo savo garbų amžių, teisinio išsilavinimo neturėjimą, nepripažįsta, jog 2013-03-12 raštą Nr. (duomenys neskelbtini) yra gavusi, nurodo, jog net ir tuo atveju, jeigu jį būtų gavusi, iš jo turinio nebūtų supratusi savo teisų pažeidimo apimties. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo tuo pačiu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises. Kitoks skundo padavimui teismui termino eigos skaičiavimas, teigiant, kad apie pažeistas teises buvo sužinota vėliau, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra vertinamas kaip prielaidų asmenims piktnaudžiauti teise kreiptis į teismą sudarymas bei teisinio tikrumo, teisinių santykių stabilumo principų pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS-143-467/2011 ir kt.). Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja itin aktyviai dalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo procese (tarp jų – ir į žemę, patenkančią į Molėtų miesto teritoriją), nuosavybės teisių atkūrimo klausimu daugkartiniais pareiškimais kreipėsi į atsakovą (I t., b.l.132-139, 154-155, 157-176, II t.b.l.66-72). Jau nuo 2004 buvo sprendžiamas nuosavybės teisių atkūrimo į mieste esančią žemę bei vyko ginčai tarp pareiškėjos ir J.V. dėl dalių mieste formuojamajame žemės sklype nustatymo (I t., b.l.83, 150), pareiškėja apie žemės sklypo formavimą Molėtų mieste buvo informuojama tiek Molėtų rajono savivaldybės administracijos raštais (I t., b.l. 156, II t., b.l.63), tiek Nacionalinės žemės tarnybos Molėtų skyriaus (iki 2010- Utenos apskrities viršininko administracijos) raštais (I t., b.l.135-136, 157, 160-161, 165, 166, 171-172, 173-176,II t., b. l. 66-72), kuriuose buvo išsamiai aptarta žemės sklypo formavimo procedūra, kiekvienam pretendentui skaičiuojamų dalių nustatymas, nurodytas mieste suformuoto žemės sklypo plotas. Nurodytos aplinkybės paneigia pareiškėjos teiginį, kad ji, nepamačiusi sprendimo, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės J.V. vardu, negalėjo suprasti savo pažeistų teisių apimties. Todėl teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti pareiškėjos nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis svarbiomis ir atnaujinti pareiškėjai praleistą terminą skundui paduoti. Paaiškėjus, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytą padavimo terminą, o teismui atmetus prašymą jį atnaujinti, administracinės bylos dalis dėl 2009-12-21 sprendimo Nr.13-29466 panaikinimo nutraukiama (ABTĮ 101 straipsnio 7 punktas).
Pareiškėja skundu taip pat ginčija ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013-03-15 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo mirusio J. Ž. vardu (pareiškėja yra jo teisių perėmėja) atkurtos nuosavybės teisės natūra į Molėtų mieste (duomenys neskelbtini) suformuoto žemės sklypo dalį 1,2555 ha. Pareiškėja neginčija nei šio žemės sklypo ribų, nei vietos, nei dydžio, nei nuosavybės teisių atkūrimo būdo, savo nesutikimą su šiuo ginčijamu sprendimu grindžia iš esmės vien tik neteisingu žemės sklypo dalių tarp bendraturčių (šiuo atveju – J. Ž. ir J. V.) nustatymu. Dėl aukščiau nurodytų argumentų nenuginčijus 2009-12-21 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į dalį šio žemės sklypo J. V. vardu (administracinę bylą šioje dalyje nutraukus), net ir panaikinus 2013-03-15 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės J. Ž. vardu natūra į žemę, patenkančią į Molėtų miesto teritoriją, kitaip negu jos šiuo metu yra atkurtos ginčijamu sprendimu, negalėtų būti atkurtos. Be to, net ir vertinant pareiškėjos nurodytus argumentus būtinybės žemės sklypo dalis nustatyti proporcingai iki nacionalizacijos turėtajam žemės kiekiui, pažymėtina, kad pagal byloje pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, Juodiškių kaime J. ir K. Ž. turėjo 12,18 ha žemės (Molėtų rajono apylinkės teismo 2000-04-06 sprendimas civ. byloje Nr.2-113-02/2000, kuriame yra įvertinti ir 1935 m. žemės ištyrimo žiniaraščiai, Žemės tvarkymo byla Nr. (duomenys neskelbtini), l.17), o M. Ž. bei R. V. - mažiausiai 21,74 ha (Molėtų rajono apylinkės teismo 1995-05-24 sprendimas civilinėje byloje Nr.2-302/95, žemės tvarkymo byla „Juodiškių kaimas. R. V. M. Ž. J. V.“, l.22, 1935 m. žemės ištyrimo žiniaraščiai). Be to, pretenduoti į K. Ž. nuosavybės teise turėtą žemę pareiškėja įgijo teisę tik po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-10-16 sprendimo, kuriuo buvo atnaujintas terminas nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti, priėmimo administracinėje byloje Nr.I-3418-426/2012 Todėl pareiškėjos argumentas, jog Molėtų mieste suformuotame žemės sklype jai proporcingai iki žemės nacionalizavimo turėtajai žemei turėtų tekti didesnioji žemės sklypo dalis, yra nepagrįstas.
Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad 2013-03-15 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo, tuo pačiu nėra pagrindo įpareigoti atsakovą klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. Ž. ir J. V. vardu į žemę, patenkančią į Molėtų miesto teritoriją, spręsti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsniu, 101 straipsnio 1 dalies 7 punktu,88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,
nusprendžia:
neatnaujinti O. I. termino skundui dėl Utenos apskrities viršininko 2009-12-21 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo paduoti.
Nutraukti administracinės bylos dalį dėl skundo reikalavimo panaikinti Utenos apskrities viršininko 2009-12-21 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjos O. I. skundo dalį atsakovei Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Molėtų rajono savivaldybės administracijai, V. V., A. L., R. V. dėl 2013-03-15 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą