Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-06-30 · Civilinė byla Nr. 2-1631/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-30
Bylos Nr.
2-1631/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Vytas Milius, Gintaras Pečiulis
Ieškovas
J. B.
Atsakovas
M. B.
Kategorijos
  • 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1631/2011Procesinio sprendimo kategorijos 124.2.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3990-262/2011 pagal ieškovės J. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui M. B. dėl nuosavybės teisės nustatymo ir kreditorinių reikalavimų tenkinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teisme buvo gautas ieškovės J. B. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1664-798/2008 pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui M. B. dėl nuosavybės teisės nustatymo ir kreditorinių reikalavimų tenkinimo bei panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008-09-19 nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo. Nurodė, kad ieškovė 2009-03-04 gavo iš antstolės N. Lipeikienės pranešimą su antstolės patvarkymu ir raginimu įvykdyti sprendimą, iš kurio sužinojo, kad pagal pasirašytą taikos sutartį ji privalo išmokėti atsakovui 300 333,34 Lt sumą. Ieškovei tai buvo netikėta, nes teisme ją atstovavęs advokatas paruošė ir pateikė jai pasirašyti taikos sutartį, kurioje buvo nurodyta 100 000 Lt suma. Teismo posėdyje ieškovė nedalyvavo ir todėl jai nebuvo žinoma teismo nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo ir jos sąlygų. Advokatas ieškovę tik informavo, kad teismas patvirtino taikos sutartį ieškovės su advokatu aptartos sumos dydyje, t.y. 100 000 Lt. Tik gavusi antstolio reikalavimą ieškovė kreipėsi į teismą ir gavo teismo nutartis, iš kurių sužinojo, kad ji apgauta. 2008-09-19 taikos sutartis, kurią pasirašė ieškovė pateikta ant dviejų lapų, prierašas pirmame lape padarytas ranka, kur nurodyta 300 000 Lt suma, tačiau įrašo padaryto ranka, o ne atspausdinto ieškovė nematė ir nepasirašė. Ieškovė manė, kad šios sutarties pirmas lapas pakeistas pakeitus sumą nuo 100 000 Lt iki 300 000 Lt. Ieškovė taip pat nurodė, kad byloje esantis 2008-10-21 prašymas dėl rašytinių apsirikimų taikos sutartyje ištaisymo ieškovei nežinomas, tokio prašymo ji nematė ir jo nepasirašė. Dėl šių aplinkybių ieškovė prašė atnaujinti bylos nagrinėjimą LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, t.y. naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Ieškovė nurodė, kad apie teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, ieškovė sužinojo tik 2009-03-05 gavusi antstolio pranešimą ir raginimą sumokėti skolą, todėl trijų mėnesių terminas prašymui pateikti nėra praleistas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 12 d. nutartimi ieškovės prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1664-798/2008 pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui M. B. dėl nuosavybės teisės nustatymo ir kreditorinių reikalavimų tenkinimo atmetė. Nurodė, kad iš 2008 m. spalio 21 d. šalių prašymo dėl rašytinių apsirikimų taikos sutartyje ištaisymo, kuris yra abiejų šalių pasirašytas, iš ieškovės atstovo A. K. liudijimų ir iš vykdomojoje byloje Nr. 2-1664-798/2008 esančio 2009 m. kovo 13 d. ieškovės prašymo, kuriame ieškovė nurodo, jog pagal Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. patvirtintą taikos sutartį ji privalo atsakovui sumokėti 300 000 Lt, kaip įrodymų visumos, galima daryti pagrįstą išvadą, jog apeliantė žinojo apie įsipareigojimą sumokėti atsakovui būtent 300 000 Lt pagal teismo patvirtintą taikos sutartį. Atitinkamai vertino, jog ieškovė neįrodė naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, ir CPK 366 str. 1 d. 2 p. įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo. Be to, nurodė, kad ieškovė praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė dalyvavo 2008 m. kovo 19 d. teismo posėdyje, kuriame buvo suderinta bei patvirtinta taikos sutartis, todėl laikytina, jog būtent nuo šios datos ji sužinojo apie taikos sutarties sąlygas ir būtent nuo šios datos skaičiuojamas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1664-798/2008. Šį prašymą grindė iš esmės tapačiais argumentais kaip ir prašymą dėl proceso atnaujinimo. Nurodė, kad taikos sutartis yra suklastota, o ji, nemokanti lietuvių kalbos, buvo apgauta, pasitikėjo advokatu, kuris patikino, jog taikos sutartis yra parašyta paisant ieškovės valios. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje minėtų aplinkybių nevertino ir netyrė bei dėl to priėmė neteisėtą, nepagrįstą skundžiamą nutartį.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliantės atskirąjį skundą. Atsiliepimu prašo palikti galioti skundžiamą nutartį. Šį prašymą grindžia iš esmės tapačiais argumentais kaip ir pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. V. ir S. M. prekybos centras, bylos Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Antrinis perdirbimas“ v. VĮ Registrų centro Kauno filialas, bylos Nr. 3K-3-561/2008; ir kt.). Šio civilinio proceso teisės instituto tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Lietgalis” v. B. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-403/2008; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; ir kt.).

Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai teismų turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (bylos Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (bylos Nr. 8564/02); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007).

CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Šių normų analizė leidžia padaryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M.; bylos Nr. 3K-3-303/2007).

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu

Prašymą atnaujinti procesą pareiškėja grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t. y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.

Apeliantė nurodo, jog naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuri yra pagrindas atnaujinti procesą, yra ta, kad taikos sutartis yra suklastota, įrašant, kad ieškovė turi atsakovui sumokėti 300 000 Lt, o ne sutartą 100 000 Lt sumą. Taigi yra reikalinga įvertinti byloje esančius įrodymus, kurie paneigtų ar patvirtintų šio apeliantės argumento pagrįstumą ar nepagrįstumą.

Iš byloje esančio 2008 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio, kuriame dalyvavo ieškovė, protokolo (b. l. 155-156, t. 1) matyti, kad byloje kilusį ginčą šalys nutarė išspręsti taikiai. Teismo posėdžio metu į taikos sutarties šabloną buvo įrašytos sutartos sumos ir taikos sutartis buvo pateikta teismui tvirtinti. Iš taikos sutarties (b. l. 157-158, t. 1) turinio matyti, kad šalys sutarė, jog ieškovė atsakovui sumoka 300 000 Lt nustatytais terminais. Abi šalys minėtą sutartį pasirašė. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartimi tarp šalių sudarytą taikos sutartį patvirtino (b. l. 159-160, t 1). 2008 m. lapkričio 28 d. šalys pateikė prašymą dėl rašytinių apsirikimų taikos sutartyje ištaisymo (b. l. 170, t 1). Šis prašymas abiejų šalių buvo pasirašytas. Minėtu prašymu buvo siekiama pakoreguoti taikos sutarties tekstą, tačiau nebuvo prašoma pakeisti sutarties punkto dėl ieškovės atsakovui mokėtinos 300 000 Lt sumos. Minėtas punktas išliko pradinės redakcijos, tačiau buvo pakeistas jo eilės numeris. Šalių prašymą pakoreguoti taikos sutarties tekstą teismas patenkino 2008 m. gruodžio 2 d. nutartimi (b. l. 171-172, t. 1). Šios nutarties ieškovė neskundė. Visos šios aplinkybės ir jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų visuma patvirtina, kad šalys taikos sutartimi susitarė dėl 300 000 Lt mokėtinos sumos dydžio. Be to, aplinkybę, kad ieškovė sutarė atsakovui sumokėti būtent 300 000 Lt, o ne 100 000 Lt, ir tai žinojo, patvirtina vykdomojoje byloje Nr. 2-1664-798/2008 pačios ieškovės J. B. 2009 m. kovo 13 d. prašymas (b. l. 57, vykdomoji byla) dėl skolos vykdymo išieškojimo, kuriame ieškovė aiškiai nurodo, kad „Aš, B. J. pagal taikos sutartį patvirtintą 2008 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus apygardos teismo, privalau atsakovui M. B. sumokėti nustatytais sutartimi terminais ir sumomis 300 000 litų, nepažeidžiant .....“. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovė J. B. nepateikė teismui jokių duomenų, pagrindžiančių jos teiginį, jog naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos jai bylos nagrinėjimo metu. Kartu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir konstatavo, kad apeliantės nurodytos aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios ir kad jų pagrindu negali būti atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. 2-1664-798/2008.

Dėl CPK 386 str. 1 d. nuostatose nurodyto termino

Kaip minėta, viena iš sąlygų procesui atnaujinti – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba.

Kaip jau byloje nustatyta, iš 2008 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio protokolo bei 2008 m. rugsėjo 19 d. teismo nutarties, matyti, kad ieškovė J. B. dalyvavo 2008 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdyje, kuriame buvo suderinta bei patvirtinta taikos sutartis. Atitinkamai ši data yra laikytina termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti eigos pradžia. Ieškovė prašymą atnaujinti procesą pateikė tik 2009 m. gegužės 18 d., nors ji veikdama kaip bonus pater familias, turėjo pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo per tris mėnesius nuo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutarties. Dar daugiau, ieškovei visos bylos nagrinėjimo metu atstovavo advokatas, kuris kaip profesionalus teisininkas, turėjo pareigą ieškovę informuoti apie CPK nustatytus terminus ir šių terminų praleidimo pasekmes. Taigi terminas prašymui atnaujinti procesą yra akivaizdžiai praleistas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1664-798/2008 prašyme ir atskirajame skunde nurodytais motyvais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytais argumentais ir konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta.

Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Artūras DriukasVytas MiliusGintaras Pečiulis