Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-11-08 · Civilinė byla Nr. 2-1838/2012

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-11-08Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-10-21Vilniaus apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2016-02-03Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-08
Bylos Nr.
2-1838/2012
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01178-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Konstantinas Gurinas, Algirdas Gailiūnas
Atsakovas
AS Merko Ehitus
Civilinė byla Nr. 2-1838/2012Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01178-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūnio, Konstantino Gurino (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų inžineriniai tinklai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-4847-619/2012 pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų inžineriniai tinklai“ ieškinį atsakovui AS Merko Ehitus, veikiančiam per AS Merko Ehitus filialą, dėl sutarčių nutraukimo, vienašalių įskaitymų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Swedbank lizingas“).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas RUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ pateikė ieškinį atsakovui AS Merko Ehitus, veikiančiam per AS Merko Ehitus filialą, dėl 2010 m. spalio 12 d. Jungtinės veiklos sutarties ir papildomų susitarimų, sudarytų tarp ieškovo ir atsakovo, nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, bei atsakovo 2012 m. sausio 31 d. raštu „Dėl sutarčių nutraukimo“ atliktų vienašalių įskaitymų 680 389,09 Lt sumai pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais.

Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti mokėjimus atsakovui AS Merko Ehitus pagal UADB „Ergo Lietuva“ 2011 m. balandžio 7 d. išduotą avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo raštą Nr. 47588. Ieškovas nurodė, kad nepaisant šiuo metu teisme sprendžiamo teisminio ginčo, atsakovas reikalauja draudiko išmokėti draudimo rašte nurodytas išmokas. Atsakovas ne kartą buvo informuotas, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartimi dėl pareiškimo iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei 2012 m. vasario 21 d. teismo nutartimi dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ieškovo turtui, uždraudžiant bet kokį išieškojimą iš įmonės turto. Nepaisydamas imperatyvių įstatymo normų atsakovas 2012 m. sausio 31 d. raštu Nr. COE12-0010 „Dėl sutarčių nutraukimo“ informavo ieškovą apie atliktus vienašalius įskaitymus bei 2012 m. kovo 8 d. raštu Nr. COE12-0013 papildomai kreipėsi į draudiką pateikdamas reikalavimą sumokėti 365 585,92 Lt sumą, kaip neužskaitytą ir negrąžintą avansinio apmokėjimo dalį. Draudikas, vadovaudamasis atliktu tyrimu, 2012 m. kovo 28 d. raštu atsisakė tenkinti atsakovo reikalavimą, kadangi dalis sumos jau buvo atsakovo užskaityta kaip avansinio apmokėjimo sumažinimas pagal draudimo raštą. Teisminis ginčas tarp ieškovo ir atsakovo vyksta dėl to, ar pagrįstai buvo atlikti vienašaliai sutarčių nutraukimai, atlikti vienašaliai įskaitymai bei dėl to, kokios yra mokėtinos šalių viena kitai sumos. Esant ieškovui palankiam teismo sprendimui, ieškovas iš viso neturės jokių mokėtinų sumų atsakovui. Nepaisant šios aplinkybės atsakovas kreipėsi į draudiką, kad šis už ieškovą atliktų tam tikrus veiksmus, kuriuos ieškovas ginčija. Nagrinėjamo ginčo atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bei priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą jo įvykdymas ženkliai pasunkėtų dėl kelių priežasčių, t.y. atsakovas gautų pinigines lėšas, į kurias neturėtų teisės, jeigu būtų priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Šio nagrinėjamo ginčo atveju laikinosios apsaugos priemonės taip pat susijusios su įmonių veiklos finansine rizika ir tuo, kad šalys ateityje galimai negalės grąžinti (sumokėti) išmokėtų bei įskaitytų sumų. Taip pat ieškovui palankiu teismo sprendimu pripažinus atsakovo atliktus įskaitymus neteisėtais, sprendimo įvykdymą bus sunkiau užtikrinti, kadangi draudikui išmokėjus sumas pagal draudimo raštą atsiras trečiųjų asmenų reikalavimai dėl išmokėtų sumų, tai reiškia, kad vykdant teismo sprendimą iškils klausimai dėl turto, įgyto be teisėto pagrindo, išreikalavimo.