- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-25
- Bylos Nr.
- e2S-920-1043/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01911-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Atsakovas
- G. M.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Kauno energija“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovui G. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Kauno energija“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo G. M. (toliau – atsakovas) 508,78 Eur skolą, 3,25 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, jog tiekia butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – butas) šilumą. Butas nuo 1995 m. gruodžio 18 d. nuosavybės teise priklauso atsakovui. Ieškovė ir atsakovas 2018 m. lapkričio 26 d. sudarė Šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 29612328 (toliau – sutartis). Šiluma bute vartojama, tačiau atsakovas tinkamai nevykdo įsipareigojimų dėl ko susidarė skola, t. y. už patalpų šildymą ir vandens pašildymą laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d. susidarė 508,78 Eur skola. Vadovaujantis sutarties 2.6. punktu ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 3,25 Eur delspinigius, susidariusius už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d.
Atsiliepimas
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1011-584/2020 nutraukė bylos dalį dėl 641,19 Eur skolos, 8,68 Eur delspinigių, o likusią ieškinio dalį atmetė. Kokiu būdu susidarė ieškinyje minimas įsiskolinimas yra neaišku, nes atsakovas už ieškinyje nurodytą laikotarpį yra atsiskaitęs ir įsiskolinimo nėra. Tikėtina, jog skola yra perkelta iš laikotarpio, už kurį esama skola nebuvo priteista.
Šalies argumentai
4. Ieškovė Kauno apylinkės teismui 2023 m. balandžio 3 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kuriuo prašė teismo priimti ieškovės ieškinio reikalavimų dėl skolos ir delspinigių priteisimo atsisakymą, nutraukti civilinę bylą, grąžinti ieškovei 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio (13,50 Eur), bei priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškime nurodė, jog atsakovas po ieškinio pateikimo teismui, 2022 metų vasario, balandžio mėnesiais padengė 227,58 Eur skolą ir 3,25 delspinigius. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.55 straipsniu, atsakovo įmokomis pirmiausiai buvo dengiami delspinigiai ir seniausia skola. Ieškovė 2022 m. gegužės 16 d. pareiškimu atsisakė ieškinio reikalavimo dalyje dėl 227,58 Eur skolos ir 3,25 Eur delspinigių priteisimo, o likusius ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė priteisti iš atsakovo 281,20 Eur skolą už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d. Atsakovas 2022 m. rugpjūčio mėnesį atliko 27,29 Eur mokėjimą, todėl ieškovė 2022 m. spalio 4 d. atsisakė ieškinio reikalavimo dalyje dėl 27,29 Eur skolos priteisimo iš atsakovo. Ieškovė 2022 m. gruodžio mėnesį gautu atsakovo mokėjimu padengė 112,77 Eur skolą, o 2023 m. kovo mėnesį gautu 227,64 Eur mokėjimu padengė likusį 141,14 Eur ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo. Visa prašoma iš atsakovo priteisti skolos suma – 508,78 Eur ir 3,25 Eur delspinigiai buvo padengti po ieškinio pateikimo teismui dienos.
Atsiliepimas
5. Atsakovas su pareiškimu dėl ieškinio atsisakymo nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad ieškovė vengia ginčo nagrinėjimo iš esmės. Visi atsakovo mokėjimai yra už einamąjį laikotarpį, nes skolos nėra, todėl negali būti užskaitomi už neegzistuojamas senas skolas.
II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 11 d. nutartimi priėmė ieškovės pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir civilinę bylą nutraukė. Priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 5 procentų metines palūkanas už 512,03 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 15 d.) iki visiško skolos sumokėjimo ieškovei dienos, 38,43 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 4,50 Eur žyminio mokesčio dalį.
7. Teismas nurodė, jog nors atsakovas nesutinka, kad ieškovė atsisakytų nuo ieškinio, tačiau atsakovo sutikimas reikalingas tik ieškovei atsiimant ieškinį, o ne nuo jo atsisakant. Teismas nesutiko su atsakovės atstovės nuomone, jog ieškovė negali atsisakyti nuo ieškinio, nes atsakovas nėra skolingas ieškovei už ginčo laikotarpį, todėl ginčas turėtų būti sprendžiamas iš esmės. Atsakovui nenurodžius kaip paskirstyti įmokas, ieškovė pasinaudojo įstatymo nustatyta teise jas paskirstyti savarankiškai, todėl atsakovui sumokėjus skolą už ginčo laikotarpį, ieškovė turi teisę spręsti dėl reikalavimo atsakovui atsisakymo jį tinkamai įvykdžius.
8. Teismas nurodė, jog ieškovė ieškinio atsisakė dėl to, kad atsakovas patenkino ieškovės reikalavimus bylos nagrinėjimo metu, todėl bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovo veiksmų, dėl to jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga.
III. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovas G. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Pirmosios instancijos teismas ignoravo aplinkybę, jog Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1011-584/2020 nutraukė bylos dalį dėl 641,19 Eur skolos, 8,68 Eur delspinigių, o likusią ieškinio dalį atmetė. Todėl nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. turėjo būti „nulinė“ sąskaita atsakovui ir nuo šio laikotarpio turėjo būti skaičiuojamas pateiktų sąskaitų bei apmokėjimo už jas balansas.
1.2. Teismas nevertino, jog ginčas iš esmės nebus išspręstas ir ieškovė, užskaitydama įmokėtas pinigines lėšas į neegzistuojančios skolos dengimą, siekia išvengti ginčo nagrinėjimo iš esmės. Iš AB „Kauno energija” sąskaitų bei atsakovo už tą patį laikotarpį atliktų mokėjimų akivaizdu, jog ne tik jokios skolos nėra, tačiau turi būti skaičiuojama ir permoka.
1.3. Teismas turi teisę nepriimti atsisakymo nuo ieškinio, nustatęs, jog toks atsisakymas pažeidžia vienos iš šalių teises ir teisėtus interesus, kas numatyta CPK 140 straipsnyje. Reikia išsiaiškinti – paskaičiuoti pateiktų sąskaitų nuo pat buto įsigijimo pradžios sumą, bei pateiktų mokėjimų sumą. Tik atlikus paskaičiavimus spręsti ar ieškinys pagrįstas, ar ieškovė sąžiningai naudojasi savo teise atsisakyti nuo ieškinio, kai mokami einamieji mokėjimai, o ne dengiamas skolinis įsipareigojimas.
Atsiliepimas
10. Ieškovė AB „Kauno energija“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioji Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Atsakovas mokėjimus daro nereguliariai, mokėjimų sumos neatitinka ieškovės išrašomas sąskaitas, o atlikdamas mokėjimus, atsakovas nenurodo už kokį laikotarpį moka. Atsakovas nereiškė priešinių reikalavimų dėl ieškovės atliekamų įmokų paskirstymo, todėl ieškovė pasinaudojo įstatymo nustatyta teise jas paskirstyti savarankiškai (CK 6.54 straipsnis). Atsakovui sumokėjus skolą už ginčo laikotarpį, ieškovė turi teisę spręsti dėl reikalavimo atsakovui atsisakymo jį tinkamai įvykdžius.
Šalies argumentai
2.2. Ieškovė pateikė teismui įrodymus ir paaiškinimus, jog Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1011-584/2020 bylos dalį dėl 641,19 Eur skolos, 8,68 delspinigių priteisimo iš atsakovo nutraukė, nes buvo atlikti mokėjimai po ieškinio pateikimo teismui dienos, likusią ieškinio dalį dėl 810,65 Eur skolos priteisimo atmetė. Ieškovė 810,65 Eur sumą nurašė, todėl visas atsakovo 1 451,19 Eur skolos likutis 2017 m. rugsėjo 1 d. yra išspręstas.
Atsiliepimas
2.3. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, jog yra neva permokėjęs ieškovei, nes laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio iki 2021 m. gruodžio mėnesio atsakovui pateiktų sąskaitų bendra suma – 1 198,58 Eur, o mokėjimų laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio iki 2021 m. gruodžio mėnesio atlikta 1 324,49 Eur sumai. Tačiau mokėjimais, kuriuos atsakovas atliko laikotarpiu 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. vasario 1 d. buvo dengiama skola, susidariusi iki 2017 m. rugsėjo 1 d. ir 8,68 Eur delspinigiai, dėl kurių priteisimo ieškovė kreipėsi į teismą su 2017 m. lapkričio 7 d. ieškiniu. Atsakovas su šiuo įmokų dengimu sutiko, dėl ieškovės reiškiamų dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo 2019 m. gruodžio 16 d., 2020 m. spalio 21 d. civilinėje byloje Nr. e2-1011-584/2020 neprieštaravo, jų neskundė, taigi nėra jokio pagrindo teigti, jog ieškovė netinkamai užskaitė atsakovo atliktus mokėjimus laikotarpiu 2017 m. gruodžio 1 d. – 2019 m. vasario 1 d. skolai, susidariusiai iki 2017 m. rugsėjo 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria priimtas ieškovės atsisakymas nuo ieškinio ir byla nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
13. Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai laisvai disponuoja jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Šalys plačiai naudojasi proceso įstatymo suteikiamomis procesinėmis galimybėmis: ieškovas nustato bylos nagrinėjimo dalyką, turi teisę keisti ieškinio dalyką ir pagrindą, padidinti ar sumažinti ieškinyje pareikštus reikalavimus, atsisakyti ieškinio, atsakovas turi teisę pripažinti ieškinį ir kt. (CPK 42 straipsnio 1 dalis).
14. CPK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą, jeigu nenustato, kad ieškinio atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis).
15. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisę atsisakyti pareikšto ieškinio lemia dispozityvumo principas civiliniame procese. Ieškinio atsisakymas reiškia, kad ieškovas atsisako ir paties materialiojo teisinio reikalavimo ne tik šiame procese, bet ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-629/2013). Pagal dispozityvumo principą šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Dėl to šalių procesines teises ir pareigas reglamentuojančiame CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ir ieškovo teisė atsisakyti ieškinio. Prielaidos įgyvendinti tokią ieškovo procesinę teisę ir teisinis pagrindas teismui nutartimi patvirtinti ieškovo ieškinio atsisakymą yra tuomet, kai ieškovo ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Taigi, ieškinio reikalavimų atsisakymas nėra besąlygiškas pagrindas teismui nutraukti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430-687/2016).
16. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog nesutinka, kad ieškovė atsisakytų nuo ieškinio, nes ieškovei atsisakius nuo ieškinio ginčas iš esmės nebus išspręstas ir ieškovė, užskaitydama įmokėtas pinigines lėšas į neegzistuojančios skolos dengimą, siekia išvengti ginčo nagrinėjimo iš esmės. Apeliantas nurodo, jog byloje reikia išsiaiškinti pateiktų sąskaitų nuo pat buto įsigijimo pradžios sumą, bei pateiktų mokėjimų sumą, ir tik atlikus paskaičiavimus spręsti ar ieškinys pagrįstas, ar ieškovė sąžiningai naudojasi savo teise atsisakyti nuo ieškinio.
17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, siekdama atsakovo prievolių, atsiradusių tarp šalių susiklosčiusių šilumos energijos teikimo pagrindu, įvykdymo, t. y. prašė priteisti iš atsakovo 508,78 Eur skolą už pateiktą šilumos energiją atsakovo butui nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d., bei 3,25 Eur delspinigius, paskaičiuotus nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d. Ieškovė, po ieškinio pateikimo teismui, gavusi iš atsakovo mokėjimus už pateiktą šilumos energiją, paskirstė įmokas vadovaudamasi CK 6.54 straipsnio nustatyta tvarka ir pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl ieškinio atsisakymo ir bylos nutraukimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi priėmė ieškovės ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą nutraukė.
18. Kaip minėta, teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Apeliantas savo atskirajame skunde nenurodė, kokias įstatymo normas pažeidžia ieškinio atsisakymas, nepagrindė kaip ieškovės ieškinio atsisakymas prieštarauja viešajam interesui ar imperatyviosioms įstatymų nuostatoms. Kaip galima suprasti iš apelianto nurodomų teiginių, apeliantas siekia, kad byla būtų išnagrinėta apelianto (atsakovo) atsikirtimų pagrindu. Nagrinėjamo klausimo kontekste apeliantui išaiškintina, kad kiekvienas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnis). Savo pažeistų teisių teisminės gynybos siekiantis asmuo turi pateikti teismui CPK nustatytus reikalavimus atitinkantį ieškinį / priešieškinį, kurio turiniui keliami reikalavimai išdėstyti CPK 135 straipsnyje. Kas reiškia, jog atsakovas nesutikdamas su ieškovės atliktu įmokų paskirstymu ar manydamas, kad jo teisės yra pažeidžiamos, gali jas savarankiškai ginti pareikšdamas ieškinį teisme. Nagrinėjamoje byloje atsakovas savarankiškų reikalavimų nebuvo pareiškęs.
19. Ieškovei pareiškus, jog ji atsisako ieškinio, šios procesinės teisės realizavimas civilinėje byloje tampa nebeįmanomas, nes ieškovė iš esmės atsisako savo reikalavimų, o bylos nutraukimas neužkerta kelio apeliantui kreiptis į teismą su ieškiniu ir savarankiškai ginti savo pažeistas teises. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kad ieškovės atsisakymas nuo ieškinio prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui nebuvo kliūčių ieškovės ieškinio atsisakymą priimti ir bylą pagal ieškovės prašymą nutraukti (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 294 straipsnio 2 dalis).
20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
21. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.