Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-3251-1137/2024 pagal pareiškėjo A. P. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuoti asmenys antstolis S. R., V. S., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas gera valia teikia išlaikymą, nekyla pareiga mokėti išieškotojai antstolio nurodytas sumas.

4. 2024 m. vasario 29 d. patvarkymu antstolis S. R. skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė skundą nagrinėti teismui. Antstolis nurodė, kad teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytinas skubiai, todėl tenkinti pareiškėjo skundą nėra pagrindo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal pareiškėjo A. P. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

10. Šioje byloje apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad išlaikymo įsiskolinimas, susidaręs iki teismo sprendimo priėmimo gali būti vykdomas skubiai, nors teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio yra apskųsta. Taigi, esminis ginčas, kylantis šioje byloje yra tas, ar neįsiteisėjusiu teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pagrindu apskaičiuotas išlaikymo įsiskolinimas, susidaręs iki teismo sprendimo priėmimo dienos, gali būti taip pat vykdomas skubiai.

11. Vertindamas byloje kilusį ginčą, apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi tai, kad CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina nuostatą, jog išlaikymo priteisimo atveju teismo sprendimas nukreipiamas vykdyti skubiai. Šia norma yra siekiama užtikrinti pagrindines žmogaus teises, jo egzistencinį minimumą. Ši įstatymo norma nedetalizuoja dėl kokio ir kokiam asmeniui priteisto išlaikymo teismo sprendimas turi būti vykdomas skubiai. Išlaikymas pagal instituto paskirtį priteisiamas to reikalingam asmeniui, t. y. kuriam reikalinga parama. Kartu pastebėtina ir tai, kad teisės norma, priešingai nei atskirajame skunde dėsto apeliantas, neišskiria išlaikymo įsiskolinimo, susidarančio dėl to, kad išlaikymas iki teismo sprendimo priėmimo teiktas nebuvo. Be to, vaikui išlaikymas reikalingas ir į ateitį.

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir dėl to ginčas nekyla, jog teismo sprendimu E. P. priteistas išlaikymas po 317,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo tėvystės pripažinimo (2023 m. vasario 8 d.), todėl nuo 2023-02-08 iki 2024-02-01, antstolio paskaičiavimu, yra susidariusi išlaikymo nepriemoka 2 725,00 Eur.

13. Taigi nagrinėjamu atveju egzistuoja iš pareiškėjo priteisto išlaikymo įsiskolinimas, kuris iš esmės susidarė dėl to, kad pareiškėjas gera valia išlaikymą nutarė teikti tik nuo teismo sprendimo priėmimo. Tačiau, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas teisės aktų nuostatas, galima pagrįstai spręsti, kad išlaikymas yra ir buvo reikšmingas visais laikotarpiais, t. y. tiek iki teismo sprendimo priėmimo, tiek po jo, dėl ko, priešingai nei teigia apeliantas, nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismo sprendimo skubaus vykdymo nuostatos neapima susidariusio išlaikymo įsiskolinimo.

14. Pirmiau padarytos išvados nepaneigia ir atskirojo skundo argumentai, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis gali būti pakeistas byla nagrinėjant instancine tvarka, kadangi tokiu atveju būtų perskaičiuojamas išlaikymo įsiskolinimo dydis vykdymo procese, o apeliantas turėtų galimybę reikšti reikalavimą dėl jau sumokėtų sumų, galimai viršijančių susidariusį įsiskolinimą, įskaitymo. Taigi vykdymo proceso nuostatos neužkerta kelio spręsti galimų išlaikymo dydžio pokyčių klausimų, dėl ko vien tuo pagrindu, kad yra ginčijamas išlaikymo dydis, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad pirmiau aptartos CPK 282 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios skubų teismo sprendimo dėl išlaikymo vykdymą, turėtų būti netaikomos.

15. Apibendrindamas išdėstytus motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo pateiktą skundą dėl išlaikymo įsiskolinimo vykdymo, tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą ir teismo sprendimo skubų vykdymą, todėl atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.