- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-20
- Bylos Nr.
- e2-80-475/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04486-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Simanavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“
- Atsakovas
- E. P., L. A.
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 2.4.2.1Nuosavybės teisės samprata, jos rūšys ir formos, nuosavybės teisių turinys
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
atsakovui E. P., jo atstovui advokatui R. L.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ patikslintą ieškinį atsakovams E. P. ir L. A. dėl skolos, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Š. reikalavimai, paaiškinimai ir argumentai
1. ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti jos naudai solidariai iš atsakovų 3 458,00 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškovės atstovas teismo posėdyje palaikė patikslintą ieškinį ir prašo jį tenkinti pilnai patikslintame ieškinyje nurodytais motyvais. Ieškovės atstovas patikslino, kad prašoma priteisti skola susidarė 2011 m. kovo 31 d. iki 2012 m. liepos 22 d. laikotarpiu, tai yra skola paskaičiuota nurodytu laikotarpiu už 479 paras.
1.2. Patikslintas ieškinys grindžiamas tuo, kad 2009 m. kovo 23 d. UAB „Tomadas“ (toliau — ieškovė) su Kauno apskrities VPK sudarė Viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo bei, atitinkamai, priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas sutartyje nustatyta tvarka.
1.3. 2011 m. kovo 31 d. ieškovė gavo Kauno apskrities VPK pareigūnų iškvietimą atvykti į įvykio vietą priverstinai nuvežti transporto priemonę OPEL CALIBRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl KET 14, 222 ir 101 punktų reikalavimų bei administracinės teisės pažeidimų numatytų tuomet galiojusio (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje pažeidimų.
1.4. Ieškovė niekada nebuvo subjektas savarankiškai priimantis sprendimus dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ar dėl jų grąžinimo savininkams ar teisėtiems valdytojams. Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir grąžinimo tvarką aiškiai numato sutarties 4.10 ir 4.13. punktai, bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 5-V-200 patvirtinto transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašo 19 punkto nuostatos (toliau - Aprašas). Vadovaujantis aprašo 19 punkto nuostatomis tik policijos įstaigos, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą ar kitas įgaliotas pareigūnas, gali priimti sprendimą grąžinti nuvežtą transporto priemonę ir išduoti leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę.
1.5. Ieškovė informaciją iš Kauno apskrities VPK apie automobilio savininką gavo 2012 m. liepos 17 d. raštu. Rašte automobilio savininku buvo nurodytas E. P., o asmuo, vairavęs automobilį ir pažeidęs KET, buvo nurodytas L. A.. 2011 m. gruodžio 15 d. ieškovė pasirašė teisinių paslaugų sutartį su advokatu G. U., kuris savarankiškai sprendė ieškovės skolininkų paieškos klausimus.
1.6. Taigi, 2012 m. liepos 22 d. ieškovės advokatas (jo nuomone tuo metu būtina buvo kreiptis tik į automobilio savininką) kreipėsi į E. P. su pranešimu (pranešimas siųstas Kauno apskrities VPK nurodytu gyvenamosios vietos adresu), informuodamas dėl transporto priemonės atsiėmimo ir apmokėjimo už jos transportavimą ir saugojimą, tačiau atsakymo nesulaukė. Ieškovė norėdama taikiai susitarti su automobilio savininku bei pažeidėju, su pranešimais kreipėsi tiek 2018 m. gruodžio 21 d. į E. P., tiek 2019 m. vasario 18 d. į L. A. juos apie susidariusį įsiskolinimą ir būtinybę atsiimti priverstinai nuvežtą automobilį, tačiau ir šį kartą atsiskaitymo už suteiktas paslaugas negavo.
1.7. Ieškovės išlaidos, kurias ji patyrė veikdama atsakovų interesais, turi būti atlygintos. Kadangi bendras ieškinio pateikimo teismui (išieškojimo teisminiu keliu) senaties terminas yra 10 metu, tai UAB „Tomadas“ turi teisę pareikšti ieškinį teismui dėl įsiskolinimo priteisimo net už dešimties metu įsiskolinimo laikotarpį. Atsakovams neatsiskaitant už suteiktas paslaugas ilgą laikotarpį, ieškovė yra priversta kreiptis į teismą dėl skolos, įstatymo nustatytų procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškinio teikimo dieną atsakovų, kaip solidarių skolininkų, įsiskolinimas sudaro 3 458,00 Eur (PVM įskaitytas).
2. Atsakovas E. P. su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2.1. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad 2011 m. pradžioje atsakovas E. P. sutarė su atsakovu L. A., kad parduoda pastarajam automobilį O. C. už 289,62 Eur (1000 Lt). Kadangi L. A. už automobilį pinigų nesumokėjo, sutartis tuo metu nebuvo pasirašyta. Po 2011 m. kovo 31 d. įvykio, L. A. informavo E. P., kad automobilį paėmė policija ir teismas konfiskavo. E. P. kreipėsi į policiją, tačiau jam buvo paaiškinta, kad automobilis konfiskuotas. Jokio dokumento patvirtinančio nurodytas aplinkybes E. P. negavo. L. A. už automobilį iki šiol neatsiskaitė.
Šalies argumentai
2.2. Ieškovė prašo priteisti už automobilio saugojimą 479 paras (iki pirmojo pranešimo dienos). Kiek dar buvo tokių pranešimų ieškovė nenurodė ir įrodymų nepateikė. Sutarties 5.2 punkte nustatyta, kad nuvežtą transporto priemonę saugant ilgiau kaip 6 mėnesius, vykdytojas turi teisę pasiteirauti iš policijos įstaigos apie tolimesnę būtinybę ją saugoti. Kodėl ieškovė prašymą dėl informacijos pateikė tik 2012 m. liepos 10 d. ieškinyje nenurodyta.
2.3. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovui E. P. 2012 m. liepos 22 d. buvo siunčiamas reikalavimas. Tačiau įrodymai patvirtinantys reikalavimo išsiuntimą nepateikti, todėl kyla pagrįstos abejonės, kad toks reikalavimas apskritai buvo išsiųstas. Ieškovė remiasi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsniu, kuriame nustatyta jog išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai, tačiau į automobilio valdytoją L. A. nesikreipė, jo neinformavo apie automobilio saugojimą, o dabar reikalauja priteisti skolą solidariai. Jeigu ieškovė būtų informavusi, galimai už automobilio transportavimą ir saugojimą būtų sumokėta laiku.
2.4. Ieškovė remdamasis CK 6.233 straipsniu nurodo, kad atsakovai turėtų atlyginti ieškovės patirtas išlaidas, tačiau išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė.
2.5. 2012 m. liepos 22 d. reikalavime (nors įrodymai apie reikalavimo išsiuntimą nepateikti) nurodyta, kad už automobilio saugojimą skaičiuojamas 20 Lt už parą mokestis, koks yra transportavimo mokestis reikalavime nenurodyta. 2018 m. gruodžio 14 d. reikalavime ir ieškinyje 1 paros saugojimo kaina nurodyta 7 Eur, o transportavimo kaina 105 Eur. Nei reikalavimuose, nei ieškinyje nenurodyta, kuo vadovaujantis ieškovė nurodo tokius įkainius. Atsakovo nuomone, 2011-2012 m. nebuvo ir šiandieną nėra tokių didžiulių saugojimo įkainių.
2.6. Ieškovė reikalavimą reiškia solidariai E. P., jo atsakomybę kildindama iš savininko teisių ir pareigų - būtent tai, kad E. P., būdamas automobilio savininku turėjo savalaikiai pasiimti jį iš ieškovės saugojimo aikštelės. Ieškovės argumentai atsakovo E. P. atžvilgiu prieštarauja CK XXII skyriuje nustatytiems civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindams.
2.7. Atsakovas E. P. su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Teismo posėdyje paaiškino, kad automobilį pardavė atsakovui L. A., tačiau nespėjo surašyti pirkimo pardavimo sutarties. Ieškovės siųstų pranešimų nėra gavęs. Pranešimai siųsti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau jis deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (Biržiškų g. 3-37, Kaunas) negyvena, nurodytu adresu gyvena jo močiutė, su kuria jis susipykęs ir nebendrauja.
Atsiliepimas
2.8. Atsakovo E. P. atstovas teismo posėdyje patikslintą ieškinį prašė atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.
3. Atsakovas L. A. ir trečiasis asmuo Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas teismo nustatytu terminu atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė, apie teisme iškeltą bylą informuoti tinkamai, teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies.
4. Iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tomadas“ ir Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2009 m. kovo 23 d. sudarė Priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo sutartį Nr. 20-1L-982. Pagal minėtos sutarties 5.1 punktą, ieškovė turėjo teisę už transporto priemonių priverstinį nuvežimą ir saugojimą iš transporto priemonės savininko, valdytojo ar kito asmens reikalauti atlyginti saugojimo išlaidas pagal nustatytus įkainius, atitinkančius to laikotarpio ir tos vietovės vidutines rinkos kainas. Įkainiai buvo patvirtinti UAB „Tomadas“ direktorės A. Š. 2009 m. kovo 23 įsakymu Nr. 11 „Dėl įkainių patvirtinimo“ ir sudarė: transporto priemonės transportavimas Kauno miesto ir rajono savivaldybių teritorijoje - 300,00 Lt + PVM (t.y. 105,00 Eur), o vienos paros transporto priemonės saugojimas - 20,00 Lt + PVM (t.y. 7,00 Eur).
5. Iš pateikto Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto matyti, kad 2011 m. kovo 31 d. automobilis (t.y. automobilis OPEL CALIBRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotas neblaivaus asmens, buvo paimtas iš įvykio vietos (t.y. (duomenys neskelbtini)) ir Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 7 dalies nustatyta tvarka transportuotas į ieškovės UAB „Tomadas“ automobilių saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutarimas, priimtas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A-2516-667/2011, liudija, kad atsakovas L. A. 2011 m. kovo 31 d., 22.35 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, automobilį O. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti ir vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, be to, vairuodamas minėtą transporto priemonę, nepateikė policijos pareigūnui transporto priemonės registracijos liudijimo, valstybinės privalomosios techninės apžiūros liudijimo, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 18 punktų reikalavimus. Minėtu nutarimu L. A. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 129 straipsnį, paskiriant administracinę nuobaudą – 4 000,00 Lt dydžio bauda (remiantis Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis).
6. Informacija apie kelių transporto priemones pateikta iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės liudija, kad automobilio savininkas nuo 2010 rugsėjo 7 d. buvo atsakovas E. P.. Kad 2012 m. liepos 17 d. atsakovas E. P. buvo automobilio savininkas, o atsakovas L. A. buvo automobilio valdytojas, liudija ir Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdybos 2012 m. liepos 17 d. raštas Nr. 20-10-S-6998.
7. Ieškovė remdamasi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 8 dalimi prašo solidariai iš atsakovų – E. P. ir L. A. priteisti – 3 458,00 Eur skolos už automobilio transportavimą ir jo saugojimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
8. Atsakovas L. A. nepateikė atsiliepimo į ieškinį bei jokia kita forma neišreiškė savo nuomonės dėl ieškovės UAB „Tomadas“ pareikštų reikalavimų pagrįstumo.
9. Atsakovas E. P., nesutikdamas su jo atžvilgiu ieškovės UAB „Tomadas“ pareikštais reikalavimais, tokį savo nesutikimą grindė tuo, kad jis buvo nuvykęs į policijos komisariatą, tačiau jam automobilio niekas neatidavė.
10. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje susiklostė pasaugos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 6.830–6.850 straipsniai). Pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas įsipareigoja sumokėti atlyginimą, jeigu tai nustatyta sutartyje (CK 6.830 straipsnio 1 dalis). Pasauga paprastai atsiranda sutartiniais pagrindais (CK 6.830 straipsnio 1 dalis, 6.831 straipsnio 1 dalis), tačiau pasauga gali būti nustatoma ir įstatymu (Lietuvos Respublikos CK 6.850 straipsnis).
11. Nagrinėjamos civilinės bylos atveju, policijos pareigūno pavedimu priverstinai transportuotas automobilis buvo perduotas saugoti UAB „Tomadas“ (saugotojui) su Kauno apskr. VPK 2009 m. kovo 23 d. sudarytos Priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo sutarties Nr. 20-1L-982 pagrindu. Šios bendradarbiavimo sutarties ypatybė ta, kad pareiga sumokėti saugotojui (šiuo atveju - UAB „Tomadas“) už jo suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne tiesiogiai ją sudariusiai šaliai (Kauno apskr. VPK), bet transporto priemonės valdytojui (savininkui) (2009 m, kovo 23 d. Priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo sutarties Nr. 20-1L-982 5.1 punktas). Tokia transporto priemonės valdytojo (savininko) pareiga yra nustatyta tiesiogiai įstatymo, t.y. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsniu. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju susiformavo atlygintinės pasaugos pagal įstatymą teisiniai santykiai (CK 6.830 straipsnio 1 dalis, 6.850 straipsnis) (Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-123-254/2018).
12. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (ginčo laikotarpio redakcija) 33 straipsnio 6 dalis numatė, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir šiuo metu galiojančioje nurodyto teisės akto redakcijoje, t.y. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 8 dalyje. Nagrinėjamoje civilinėje byloje jau anksčiau buvo neginčijamai konstatuota, kad automobilio savininkas buvo atsakovas E. P., o automobilio teisėtas valdytojas (automobilį teisėtai gavęs naudotis tiesiogiai iš jo savininko) buvo atsakovas L. A.. Atmestini atsakovo E. P. argumentai, kad jis ieškovei neprivalo atlyginti automobilio transportavimo išlaidas bei išlaidas už jo saugojimą, nes Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalis (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 33 straipsnio 8 dalis) įsakmiai numato, kad prieš saugotoją solidariai atsakingi yra transporto priemonės savininkas ir jos valdytojas.
13. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad sutarė su atsakovu L. A., jog parduoda pastarajam automobilį O. C. už 289,62 Eur (1 000 Lt). Kadangi L. A. už automobilį pinigų nesumokėjo, sutartis tuo metu nebuvo pasirašyta. Atsakovas E. P. nurodė, kad po 2011 m. kovo 31 d. įvykio, L. A. jį informavo, kad automobilį paėmė policija ir teismas jį konfiskavo. Tokiu būdu, teismo vertinimu, atsakovas kaip transporto priemonės savininkas nebuvo pakankamai apdairus ir atsakingas realizuojant savo turto savininko teises, kas taip pat prisidėjo prie saugojimo išlaidų padidėjimo. Nustačius, jog transporto priemonės O. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas minėto automobilio nuvežimo metu buvo atsakovas E. P., pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalį, jam kartu su transporto priemonės valdytoju L. A. kilo pareiga atlyginti ieškovei išlaidas, susijusias su minėtos transporto priemonės transportavimu ir saugojimu.
14. Atsakovas E. P. nesutinka su ieškovės paslaugų tarifais, tačiau į bylą duomenų, kad tarifai paslaugos teikimo laikotarpiu buvo mažesni, nepateikė. Iš ieškovės pateiktų duomenų dėl analogiškų priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugų rinkos kainų laikotarpiu nuo 2015 iki 2022 metų Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse matyti, jog 1 paros saugojimo įkainis svyruoja nuo 8,70 iki 19,00 Eur (su PVM). Kauno apskrityje Kauno miesto ir rajono savivaldybėse laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 29 d. iki 2018 m. liepos 31 d. vienos paros transporto priemonės saugojimo įkainis siekė 8,70 Eur (su PVM). Teismas sutinka su ieškovės argumentais, jog ieškovės taikytas įkainis atitinka tokių paslaugų rinkos kainas. Nuo 2011 m. kovo 31 d. ieškovės taikytas standartinis 7 Eur įkainis vienai parai už transporto priemonės O. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimą nėra didesnis negu analogiškų transporto priemonių saugojimų aikštelių taikomi įkainiai. Maža to, vertintinas kaip vieni iš mažiausių įkainių, dėl ko nepažeidžia atsakovų teisių ir teisėtų interesų, atitinka teisingumo ir proporcingumo principus.
15. Pagal Priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo 2009 m. kovo 23 d. sutarties Nr. 20-1L-982 5.2 punktą, ieškovė turėjo teisę nuvežtą transporto priemonę saugant ilgiau kaip 6 mėnesius, pasiteirauti iš policijos įstaigos informacijos apie tolimesnę būtinybę ją saugoti. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė tik 2012 m. liepos 10 d. (praėjus virš metų) prašymu kreipėsi į policiją dėl automobilio O. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininko. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas (automobilio savininkas) nebuvo informuotas apie automobilio nuvežimą, o ieškovė tik po daugiau nei metų pradėjo domėtis automobilio savininku, teismo vertinimu, ieškovė savo veiksmais ženkliai prisidėjo prie saugojimo išlaidų padidėjimo. Atsakovas E. P., teigia, kad siųstų pranešimų nėra gavęs, nes deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) negyvena. Šiuo adresu gyvena jo močiutė, su kuria nebendrauja. Šie atsakovo E. P. argumentai vertintini kritiškai, nes byloje esanti 2019 m. gegužės 4 d. pažyma apie procesinių dokumentų įteikimą patvirtina, kad teismo siųsti procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti adresu (duomenys neskelbtini), asmeniškai.
16. Vis dėl to, atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra duomenų apie 2012 m. liepos 22 d. išsiųstą automobilio savininkui E. P. reikalavimą „Dėl įsiskolinimo apmokėjimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą. Dėl transporto priemonės atsiėmimo“, teismas sprendžia, jog atsakovas 2012 m. liepos 22 d. nebuvo informuotas apie skolą bei automobilio saugojimą. Pažymėtina, kad pakartotinis pranešimas atsakovui E. P. išsiųstas tik 2018 m. gruodžio 21 d., o atsakovui L. A. pranešimas dėl įsiskolinimo apmokėjimo už suteiktas transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugas išsiųstas 2019 m. vasario 15 d. Teismo vertinimu ieškovė nesiėmė aktyvių veiksmų dėl būtinybės saugoti transporto priemonę pagal Priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo 2009 m. kovo 23 d. sutarties Nr. 20-1L-982 5.2 punktą. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, sprendžia, jog bylos šalys nebendradarbiavo ir nebuvo rūpestingos. Tačiau, vertinant bylos aplinkybes bei 2009 m. kovo 23 d. Viešojo pirkimo sutarties dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. 20-IL-982 nuostatas (5.2 punktą) teismas laiko, jog 6 mėnesių (184 dienos) saugojimo laikotarpis (nuo 2011 m. kovo 31 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d.) yra protingas, už kurį ieškovė gali reikalauti automobilio saugojimo išlaidų.
17. Ieškovė, kaip saugotoja 2020 m. gruodžio 10 d. pasinaudojo CK 6.843 straipsnio 2 dalimi jai suteikta teise parduoti saugojamą daiktą. Minėta teisės norma numato, kad jeigu davėjas neatsiima daikto, tai saugotojas, jeigu ko kita nenustato pasaugos sutartis, raštu įspėjęs davėją turi teisę savarankiškai parduoti saugomą daiktą už saugojimo vietovės rinkos kainą. Pateiktas pirkimo-pardavimo aktas Nr. GD400 liudija, kad UAB „Tomadas“ 2019 m. gruodžio 2 d. pardavė automobilį UAB „Baltic Metal“, kaip juodojo metalo laužą, už 239,79 Eur sumą. Kadangi ieškovė tai padarė jau civilinės bylos Nr. e2-80-475/2020 nagrinėjimo metu, gauta suma (t.y. 239,79 Eur) turi būti mažinama prašoma priteisti skolos už automobilio transportavimą ir jo saugojimą suma. Todėl iš atsakovų priteistina automobilio nuvežimo išlaidos - 105 Eur, už saugojimą už 6 mėnesius (184 dienas) 1 288 Eur bei minusuojant 239,79 Eur pajamų už automobilio pridavimą sąvartynui, viso iš atsakovų priteistina 1 153,21 Eur (105+1288)-239,79), likusioje dalyje ieškinys atmestinas.
18. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovų priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
19. Ieškovė UAB „Tomadas“ pateikdama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams ieškinį sumokėjo 78,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Kitas ieškovė patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra. Kadangi ieškovės ieškinys yra tenkintinas 33,35 proc. apimtimi, ieškovei priteistina proporcinga patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis – 26 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nurodytų bylinėjimosi išlaidų suma (26,00 Eur), lygiomis dalimis (po 13,00 Eur) priteistina iš atsakovų.
20. Pagal pateiktus įrodymus byloje nustatyta, kad atsakovas E. P. patyrė 600 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Proporcingai atmestų reikalavimų daliai atsakovui E. P. iš ieškovės priteistina 400 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.
21. Nagrinėjamoje civilinėje byloje susidarė ir 24,02 Eur dydžio išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų siuntimu. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, tenkančios atsakovams (8,01 Eur/2), yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovų valstybei nepriteisiamos. Iš ieškovės valstybei priteisiama 16,01 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92, 93, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“, juridinio asmens kodas 302308932, solidariai iš atsakovų E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 153,21 Eur (vieną tūkstantį šimtą penkiasdešimt tris eurus 21 ct) skolos už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 153,21 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019 m. kovo 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“, juridinio asmens kodas 302308932, iš atsakovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13 Eur (trylikos eurų) žyminį mokestį.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“, juridinio asmens kodas 302308932, iš atsakovo L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13 Eur (trylikos eurų) žyminį mokestį.
Priteisti atsakovui E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“, juridinio asmens kodas 302308932, 400 Eur (keturių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“, juridinio asmens kodas 302308932, 16,01 Eur (šešiolika eurų 1 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.