Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei R. P., atsakovui A. Š., nepilnametei E. Š., išvadą teikiančios institucijos atstovui Andriui Baranauskui,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui A. Š. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, materialinio išlaikymo priteisimo, taip pat rūpybos nustatymo bei rūpintojo paskyrimo; trečiasis asmuo (nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų) - nepilnametė E. Š., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Tėvų valdžios apribojimo pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog tėvų valdžia gali būti apribota, kai: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Ieškovės, išvadą teikiančios institucijos atstovo paaiškinimais, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2016 m. grąžinus dukrą tėvui, jie gyveno (duomenys neskelbtini), kartu su atsakovo neįgalia motina ir seserimi. Mergaitės adaptavimasis naujoje aplinkoje buvo sunkus, nesulaukusi tėvo dėmesio, ji dažnai bėgdavo iš namų. Jonavos jaunimo mokykloje mergaitei buvo teikiama socialinio pedagogo, specialiojo pedagogo ir psichologo pagalba, kurios dėka buvo pastebėti laikini pokyčiai (pasikeitė vaiko nuotaika, retėjo pabėgimai iš namų, pradėjo aktyviai dalyvauti mokyklos veikloje ir pan.), tačiau susirgus tėvui (patirta trauma), situacija pablogėjo, nes tėvas neberodė jokios motyvacijos ar iniciatyvos dėl vaiko gerovės, neatsižvelgė į vaiko savijautą, nesugebėjo su mergaite tinkamai bendrauti. Tokio tėvo elgesio pasekmė - vaiko bėgimas iš namų ir buvimas su nežinomais asmenimis, nenoras grįžti į namus, neprognozuojamas elgesys ir nestabili psichinė būsena (b. l. 46, 47). Mergaitės šeimos nariai dažnai nežinodavo kur mergaitė yra, jos neieškojo. Mergaitė nustojo lankyti mokyklą. Gavus informaciją apie vaiko nepriežiūrą, vaiko teisių apsaugos specialistai lankėsi atsakovo namuose, įspėjo jį apie atsakomybę dėl vaiko nepriežiūros ir priminė bendradarbiavimo pareigą su socialiniais darbuotojais, tačiau jokių pokyčių nebuvo.

2017 m. birželio mėnesį nepilnametė, išvykusi iš namų, dėl neaiškių priežasčių gyveno pas tėvo draugą Kaune, kur jos atžvilgiu 2017 m. birželio 27 d. buvo panaudotas fizinis smurtas (2017 m. liepos 3 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą; b. l. 50). Mergaitei buvo nustatytas galvos sumušimas. Po įvykio E. Š. buvo paimta iš nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendinta Vaikų gerovės centre „Pastogė“, iš kurios vaiką pasiėmė ne tėvas, o Jonavos rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai. Atsakovas dingusios dukters neieškojo, į policiją dėl nepilnametės buvimo vietos nustatymo vietoje vaiko įstatyminio atstovo kreipėsi VTAS specialistai (b. l. 72).

Nustačius aukščiau nurodytas aplinkybes, kad nepilnamečio vaiko tėvas yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo, jo priežiūros ir rūpinimosi vaiku, Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 13B-1273 (I t., b. l. 60) atsakovo šeima buvo įrašyta į Jonavos rajono probleminių šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, o nustačius vaiku laikiną rūpybą, 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 13B-1288 (b. l. 56) jo šeima buvo įrašyta į Jonavos rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Byloje pateiktais Jonavos rajono Socialinių paslaugų centro duomenimis nustatyta, kad atsakovo šeimai buvo teikiamos bendrosios socialinės paslaugos (b. l. 43). Vaiko teisių apsaugos specialistams apsilankius vaiką globojančios šeimos namuose nustatė, kad vaiko elgesys iš esmės pasikeitęs, ji gyvena saugioje aplinkoje, yra aprūpinta, tinkamai auklėjama ir prižiūrima, nėra priežasčių palikti globėjų namus, tačiau santykiai su tėvu yra išlikę sudėtingi, atsakovas ir toliau visiškai nesidomi dukra, tėvui telefonu kartais paskambina pati mergaitė. Jis dukros globėjų namuose nėra aplankęs.

Išanalizuoti ir kiti byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nevykdo pareigos rūpintis savo nepilnamete dukra E. Š., jos materialine ir dvasine gerove, jos auklėjimu ir sveikata, nesudaro sąlygų vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis, vaiko materialiai neišlaiko, vaikas šuo metu gyvena laikinų rūpintojų namuose, kur jaučiasi pakankamai saugi. Prigimtinės pareigos tinkamas nevykdymas negali būti pateisinamas tokiais argumentais kaip lėšų, būsto, darbo neturėjimu, silpna sveikata ar negalėjimo įveikti priklausomybę. Tėvų pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms jau laikytina atsakovo kaltais veiksmais. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu galima daryti išvadą, kad atsakovo elgesys vaiko atžvilgiu ateityje pasikeis, nes ir teismo posėdyje atsakovas visiškai pripažino ieškinyje ir institucijos išvadoje nurodytas aplinkybes, nepareiškė noro gyventi ar bent bendrauti su dukra, nurodė, kad galimai tik ateityje jie galės atkurti savo santykius.

Teismo nustatytos aplinkybės atitinka keturis iš penkių CK 3.180 straipsnyje įtvirtintų tėvų valdžios apribojimo pagrindus: tėvas vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką; piktnaudžiauja tėvo valdžia; daro žalingą įtaką vaikui savo abejingu elgesiu bei neužtikrindamas vaiko saugumo; visiškai nesirūpina vaiku. Faktiškai dukros ir tėvo ryšys yra nutrūkęs. Esant bent vienam iš išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Konkrečiu atveju parenkant tėvų valdžios ribojimo būdą, teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovo elgesys ir neveikimas daro ypatingą žalą dukters Eglės psichikos vystymuisi, nes tai sąlygoja nepilnamečio vaiko nepasitikėjimą ne tik tėvu, bet ir kitais suaugusiais asmenimis, skatina jį jaustis nesaugiu jo socialinėje aplinkoje. Pažymėtina, kad 2017-07-10 sudarant vaiko rūpybos planą, Eglė nurodė, kad ji nori gyventi ne tėvo, o globėjos šeimoje, kur ji būtų tinkamai aprūpinta ir auklėjama (b. l. 46), t. y. įprasti vaiko norai ir poreikiai, kurie yra užtikrinami normalioje šeimoje ir kurių jis savo šeimoje, gyvendamas su tėvu, neturėjo. Atsakovas nepateikė byloje įrodymų, kurių pagrindu būtų galima akcentuoti teigiamus pokyčius atsakovo elgesyje, jo siekį rūpintis vaiku ir pastangas keisti savo elgesį, jis neginčijo nurodytų aplinkybių ir su ieškiniu visiškai sutiko. Esant nurodytoms aplinkybėms, kad atsakovas visiškai savo dukra nesirūpina ir nėra jokių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atsakovui neterminuotai apriboti tėvo valdžią jo nepilnametės dukters E. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Atsakovui išaiškintina, kad neterminuotai apribojus tėvo valdžią, atsakovui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymo, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku. Neterminuotai apribojus tėvo valdžią, vaikas be atskiro tėvo sutikimo gali būti įvaikintas. Tėvo valdžios apribojimas gali būti panaikinamas atsakovui įrodžius, kad jis pakeitė savo elgesį ir gali auklėti savo vaiką (CK 3.180 straipsnio 3 dalis, 3.181 straipsnio 1 dalis).

Dėl materialinio išlaikymo priteisimo.

Neterminuotai apribojus tėvo valdžią, atsakovui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, tačiau pareigos vaiko atžvilgiu išlieka.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo dukrai materialinį išlaikymą po 150 Eur, mokamą kas mėnesinėmis įmokomis iki vaiko pilnametystės. CPK 407 straipsnis nustato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

VSDFV ir viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad atsakovas dirba UAB „Lukviga“, jo vieno mėnesio priskaitomas darbo užmokestis – 530 Eur. Atsakovo paaiškinimu, šiuo metu jis dirba statybos darbus užsienio valstybės teritorijoje, namuose beveik nebūna. Atsakovas neturi realizuotino nekilnojamojo ar kito registruotino turto, gyvena iš savivaldybės nuomojamame bute. Duomenų apie tai, kad atsakovas turi pareigą išlaikyti daugiau nepilnamečių vaikų, byloje nėra.

Nustatomo išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Priteisiant vaikui išlaikymą, būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-259/2004). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 814 nustatytas vienos minimalios mėnesio algos dydis – 400 Eur.

Konkrečiu atveju pažymėtina, kad atsakovo dukra yra septyniolikos metų amžiaus, be to vaikui nustatytas vidutinis neįgalumo lygis ir atitinkamai jos išlaikymui yra patiriamos didesnės išlaidos, negu mažesnio amžiaus ir sveikiems vaikams. Atsakovas sutinka teikti ieškinyje nurodyto dydžio išlaikymą dukrai.

Įvertinus visas aplinkybes, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko, kuris yra mokyklinio amžiaus ir neįgalus poreikius bei interesus, į tai, kad atsakovas yra nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo bei priežiūros, į atsakovo sutikimą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas konstatuoja, kad konkrečiu atveju yra pagrindas iš atsakovo A. Š. priteisti materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai E. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 150 Eur (bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 straipsnis) mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos 2018 m. birželio 11 d. iki vaiko pilnametystės.

Dėl nuolatinės rūpybos nustatymo, vaiko rūpintojo bei turto administratoriaus paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsnio nustatyta tvarka teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Šioje byloje ieškovė savo ieškinyje prašo paskirti ją nepilnametės E. Š. rūpintoja ir turto administratore. Išvadą teikianti institucija savo išvadoje taip pat yra pateikusi duomenis ir pareiškusi savo nuomonę dėl rūpybos nustatymo ir vaiko rūpintojo paskyrimo reikalingumo, byloje yra pateikti duomenys apie ieškovės pasirengimą būti rūpintoja, yra pateiktas kartu su ieškove gyvenančio šeimos nario sutikimas, todėl vadovaujantis proceso kooperacijos ir ekonomiškumo principu bei atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, teismas posėdyje nusprendė, kad tikslinga kartu su ieškiniu dėl motinos valdžios apribojimo išnagrinėti ir nepilnamečio vaiko rūpybos nustatymo bei rūpintojo paskyrimo klausimus.

Nepilnametei E. Š. likus be tėvų globos (rūpybos), atsižvelgiant į tai, kad vaikas yra septyniolikos metų amžiaus, jai yra nustatytina nuolatinė rūpyba (CK 3.251 straipsnis, 3.256 straipsnis, 3.257 straipsnio 1 ir 6 punktai).

Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 13B-1282 (b. l. 8), E. Š. nuo 2017 m. birželio 28 d. nustatyta laikina rūpyba, jos rūpintoja paskirta ieškovė. Mergaitė ir šiuo metu faktiškai gyvena rūpintojos namuose. Išvadą teikianti institucija sutinka, kad E. Š. rūpintoja būtų paskirta ieškovė. Sutinka, kad E. Š. gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su rūpintoja jos gyvenamosios vietos adresu.

Nepilnametė E. Š. teismo posėdyje sutiko, kad jos rūpintoja būtų paskirta ieškovė. Išvadą teikiančios institucijos duomenimis ieškovė atitinka globėjams (rūpintojams) keliamus reikalavimus.

Iš surinktos informacijos apie šeimą matyti, kad R. P. ir A. P. šeima gyvena jiems nuosavybės tise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 31), kuriame yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikui gyventi. Ieškovės šeimoje gyvena septyni globojami vaikai (b. l. 22). Santykiai šeimoje yra šilti ir geri. Ieškovė šeimoje rūpinasi globojamais vaikais, VSDFV duomenimis ji ir jos sutuoktinis vykdo individualią veiklą. 2018 m. balandžio 4 d. medicininio pažymėjimo Nr. 1-46 (b. l. 7) duomenimis ieškovė globoti vaikus gali.

Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis ieškovė neteista. Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK duomenimis ieškovė administracine tvarka bausta viena kartą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos institucijos rekomendaciją teismas sprendžia, kad ieškovė atitinka rūpintojui keliamus reikalavimus, ji turi galimybę tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu vaiku, todėl ieškovė skirtina nepilnametės E. Š. rūpintoja, nepilnametės gyvenamąją (rūpybos) vietą nustatant rūpintojos gyvenamosios vietos adresu (CK 3.265 straipsnio 3 punktas).

Jeigu vaikas turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria to turto administratorių (CPK 504 straipsnio 3 dalis). Byloje duomenų, patvirtinančių, kad nepilnametė turi turto, nėra, tačiau įgyvendinant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis) bei vaiko teisių ir teisėtų interesų gynimo ir apsaugos principus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), taip pat siekiant nepilnamečio vaiko turtinių interesų tinkamo įgyvendinimo ateityje, E. Š. turto administratoriumi taip pat priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja skirtina vaiko rūpintoja ieškovė.

Rūpintojai ir turto administratorei išaiškintina, kad ji privalo vykdyti pareigas, numatytas CK 3.271 straipsnyje, turi CK 3.272 straipsnyje numatytas teises, už rūpintinio padarytą žalą ir už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą atsako įstatymo nustatyta tvarka (CK 3.273 straipsnis). Taip pat išaiškintina, kad rūpintinis neįgyja turtinių teisių į savo rūpintojo turtą, o rūpintojas, būdamas nepilnamečio vaiko turto administratoriumi, neįgyja turtinių teisių į rūpintiniui nuosavybės teise priklausantį turtą (CK 3.276 straipsnis).

Iki šio sprendimo įsiteisėjimo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma kartu su jų rūpintoja ieškove (CPK 407 straipsnis).

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 54,00 Eur mokėtino žyminio mokesčio ieškinio dalyje dėl materialinio išlaikymo priteisimo ir 6,31 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje, iš viso – 60,31 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 92 ir 96 straipsniais).

Teismo sprendimas dalyje dėl tėvo valdžios apribojimo ir materialinio išlaikymo priteisimo, išskyrus sprendimą dalyje dėl vaikų globos nustatymo, globėjo paskyrimo yra vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 263-270, 402, 406, 407, 504 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovui A. Š. a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią nepilnametės dukters E. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovo A. Š. a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnametei E. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini) mokant po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų, bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. birželio 11 d. iki E. Š. pilnametystės.

Nustatyti nepilnametei E. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), nuolatinę rūpybą.

Paskirti nepilnametės E. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), nuolatine rūpintoja bei jai priklausančio turto administratore R. P. a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Nepilnametės E. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), rūpybos ir gyvenamąją vietą nustatyti su jos rūpintoja R. P. a. k. (duomenys neskelbtini).

Pavesti E. Š. priteisto materialinio išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti rūpintojai R. P., įpareigojant rūpintoją priteistą išlaikymą naudoti išimtinai rūpintinės interesais.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. Š. a. k. (duomenys neskelbtini) 60,31 Eur (šešiasdešimt eurų 31 euro centą) bylinėjimosi išlaidų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas: 188659752, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas: 5660).

Iki šio sprendimo įsiteisėjimo, nepilnametės E. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jų rūpintoja R. P..

Išaiškinti R. P., kad ji privalo vykdyti pareigas, numatytas CK 3.271 straipsnyje, turi CK 3.272 straipsnyje numatytas teises, o už nepilnamečio vaiko padarytą žalą ir už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.273 straipsnis). Rūpintinis neįgyja turtinių teisių į savo rūpintojo turtą, o rūpintojas, būdamas nepilnamečio turto administratoriumi, neįgyja turtinių teisių į rūpintiniui nuosavybės teise priklausantį turtą (CK 3.276 straipsnis). Turto administratorius turi teisę disponuoti ir vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis.

Sprendimą dalyje dėl tėvo valdžios apribojimo ir materialinio išlaikymo priteisimo, išskyrus dalyje dėl vaiko rūpybos nustatymo, rūpintojo paskyrimo, vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.