Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2019-07-12 · Byla Nr. TS-48-416/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-12
Bylos Nr.
TS-48-416/2019
Teisminio proceso Nr.
1-05-5-00020-2015-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimondas Noreika
Nuteistasis
R. Z.
Kategorijos
Teikimas (Skundas) Nr. TS-48-416/2019
Teisminio proceso Nr. 1-05-5-00020-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. liepos 12 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Laimondas Noreika,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Z. skundą dėl 2019 m. birželio 13 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - Komisija) nutarimo Nr. 81/04-457 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis R. Z. prašo panaikinti 2019 m. birželio 13 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04-457 ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Nurodo, kad Komisija, išdėsčiusi faktus, nepateikė jokios faktų analizės, jokių argumentų, sprendimo netaikyti lygtinio paleidimo niekaip nepagrindė. Nutarime nėra motyvuojamosios dalies, iš karto po faktų dėstymo eina rezoliucinė skundžiamo nutarimo dalis. Komisija nenurodė nei vieno motyvo, sudarančio pagrindą manyti, kad R. Z. nesilaikys įstatymų ir nenusikals. Nutarime esantys teiginiai, kad nuteistais nesilaikys įstatymų ir nusikalsti bei tai, jog per trumpas paskirtos bausmės laikas gali asmeniui suformuoti klaidiną nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veikla, yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimu. Iš skundžiamo nutarimo nėra aišku, kokius reikalavimus nuteistasis turi atitikti, kad jo atžvilgiu būtų taikytas lygtinis paleidimas. Komisija prieštarauja pati sau, nurodydama, jog R. Z. nusikalstamo elgesio rizika yra 48 balai, tačiau nepaaiškina ką jis turėtų daryti, norėdamas šiuos balus sumažinti. Visos siūlomos programos yra išklausytos po kelis kartus. Teismų įstatymo 33 straipsnyje įtvirtintas precedentų privalomumo principas. Pažymi, kad Lietuvos teisminė praktika eina tuo keliu, jog anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, o lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas objektyviai ir visapusiškai įvertinant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Tokia praktika formuota Kauno apygardos teismo bylose Nr. 1S-1006-478/2012, Nr. 1S-806-175/2012, 1S-796-658/2012, Nr. 1S-854-133/2012, byla Nr. 1S-709-133/2012. Visi šie precedentai yra galiojantys, todėl, sutinkamai su Teismų įstatymo 33 straipsnyje įtvirtintu precedentų privalomumo principu, Komisijai buvo privalomi.

Atsiliepimas

Nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra išsamiai motyvuotas, pagrįstas objektyviais asmens byloje esančiais duomenimis, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVPK) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina, atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui jį taikyti kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y., atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuojama, jog probacijos klausimai svarstomi, remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.

Nustatyta, jog R. Z. teistas 2015-04-09 Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 302 straipsnio 1 dalį, 60 parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 parų arešto. Užskaitytos 2 paros. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2015-02-23 ir 2015-04-09 nuosprendžiais bei galutinė subendrinta bausmė paskirta 5 metai 1 mėnesis laisvės atėmimo. Užskaityta 18 dienų. Bausmės pradžia - 2015-03-06, bausmės pabaiga - 2020-03-19. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 9 mėnesiai ir 6 dienos.

Nuteistasis Komisijos nutarimo neteisėtumą ir nepagrįstumą argumentuoja tuo, jog Komisija, išdėsčiusi faktus, nepateikė jokios faktų analizės, jokių argumentų, sprendimo netaikyti lygtinio paleidimo niekaip nepagrindė. Nutarime nėra motyvuojamosios dalies, iš karto po faktų dėstymo eina rezoliucinė skundžiamo nutarimo dalis. Teismas nesutinka su šiuo teiginiu, kadangi Komisija, aprašiusi nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, apibendrindama aiškiai išdėstė visus argumentus, kuriais remdamasi priėmė nutarimą netaikyti lygtinio paleidimo, t. y., nuteistasis 3 kartus baustas drausmine tvarka. Laisvalaikio praleidimo būdai, bendravimas su bloga kompanija, tų pačių klaidų kartojimas, neteisingas elgesio modelių pasirinkimas sukuria situacijas nuskalsti. Nuteistasis dažnai elgiasi nerūpestingai, rizikingai. Gyvenimo stiliaus ir draugų problemos susijusios su nusikalstamu elgesiu. Svarbus veiksnys, didinantis riziką pakartotinai nusikalsti - silpnoka impulsų kontrolė sprendžiant konfliktines situacijas. Nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, kadangi priimdamas sprendimus, neįvertina ankstesnio patyrimo. Atsižvelgiant į kriminalinę istoriją, galima daryti išvadą, kad asmuo linkęs pažeidinėti bendrai susiformavusias taisykles. Nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje iš chuliganiškų paskatų. Turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą, vėl padarė tyčinį teisės pažeidimą. Vidutinė nusikalstamo elgesio rizika - 48 balai.

Nuteistasis nurodo, kad Komisija nenurodė nei vieno motyvo, sudarančio pagrindą manyti, kad R. Z. nesilaikys įstatymų ir nenusikals. Vertinant nurodytą skundo argumentą, vpažymėtina tai, kad Komisija nurodė daug motyvų, sudarančių pagrindą manyti, kad R. Z. nesilaikys įstatymų ir ne nenusikals. Komisija aiškiai nurodė motyvus, į kuriuos atsižvelgdamas nutarė netaikytini lygtinio paleidimo, t. y. nuteistasis 3 kartus baustas drausmine tvarka, kartoja tas pačias klaidas, dažnai elgiasi nerūpestingai, rizikingai ir t. t.

Nuteistasis teigia, jog iš skundžiamo nutarimo nėra aišku, kokius reikalavimus turi atitikti, kad jo atžvilgiu būtų taikytas lygtinis paleidimas. Teismas pažymi, jog reikalavimai lygtinio paleidimo instituto taikymui yra numatyti BPK, Komisija priimtame nutarime neturi jų nurodyti. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas, turi vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jų nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Skundžiamame nutarime minėtų reikalavimų nenurodymas negali būti laikomas pagrindu panaikinti Komisijos nutarimą.

Skunde nurodyta, kad nutarime esantys teiginiai, kad nuteistais nesilaikys įstatymų bei tai, jog per trumpas paskirtos bausmės laikas gali asmeniui suformuoti klaidiną nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veikla, yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimu. Iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis anksčiau teistas 3 kartus. Paskutinis nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje iš chuliganiškų paskatų. Turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą, vėl padarė tyčinį nusikaltimą. Nurodytos aplinkybės neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Iš to seka, kad Komisija įvertino lygtinio paleidimo klausimui reikšmingus duomenis bei padarė išvadą, kad lygtinis paleidimas nuteistajam dar negalimas. Tokia išvada nelaikytina nekaltumo prezumpcijos pažeidimu

R. Z. teigia, kad Komisija prieštarauja pati sau, nurodydama, jog R. Z. nusikalstamo elgesio rizika yra 48 balai, tačiau nepaaiškina ką jis turėtų daryti, norėdamas šiuos balus sumažinti. Visos siūlomos programos yra išklausytos po kelis kartus. Atkreipiamas nuteistojo dėmesys į tai, kad Komisija nurodė šias socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones: tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, gerai elgtis, nepažeidinėti rėžimo reikalavimų, dalyvauti programoje „Tik tu ir aš“. Atsižvelgiant į tai, aptariamas nuteistojo teiginys vertinamas kaip formalus ir prieštaraujantis skundžiamo nutarimo turiniui. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam, nors jau ilgą laiką atliekančiam laisvės atėmimo bausmę ir dalyvaujančiam įvairiose socialinės reabilitacijos programose vis dar nustatomi trys kriminogeniniai veiksniai: netinkamo elgesio modelių pasirinkimas, neigiama pasirenkamų draugų įtaka bei finansinio stabilumo trūkumas. Teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad nuteistasis per mažai dalyvauja socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonėse, kuriomis jo elgesys būtų keičiamas pozityvia linkme, todėl Komisija pagrįstai rekomenduoja dalyvauti programoje „Tik tu ir aš“.

R. Z. skunde nurodo, kad Lietuvos teisminė praktika eina tuo keliu, jog anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, o lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas objektyviai ir visapusiškai įvertinant BVK 164 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Tokia praktika formuota Kauno apygardos teismo bylose Nr. 1S-1006-478/2012, Nr. 1S-806-175/2012, 1S-796-658/2012, Nr. 1S-854-133/2012, byla Nr. 1S-709-133/2012. Visi šie precedentai yra galiojantys, todėl, sutinkamai Teismų įstatymo 33 straipsnyje įtvirtintu precedentų privalomumo principu, Komisijai buvo privalomi.

Teismas, vertindamas nurodytą skundo argumentą, atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje yra ne kartą pasisakyta, jog teismams sprendžiant bylas, precedento galias turi tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y., tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1S-1630-387/2015) Tuo tarpu nuteistojo kaip precedentai nurodytoje teismų praktikoje aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms R. Z. atveju, pvz., byloje 1S-1006-478/2012 asmuo anksčiau buvo neteistas, 10 kartų skatintas, laisvės atėmimo vietoje dirbo, byloje Nr. 1S-806-175/2012 asmuo taip pat anksčiau neteistas, 17 kartų skatintas, byloje Nr. 1S-796-658/2012 nuteistasis anksčiau teistas tik vieną kartą, nei karto nebuvo baustas, buvo skatintas, dirbo, byloje Nr. 1S-854-133/2012 nuteistasis nors praeityje buvo teistas kelis kartus, tačiau už gerą elgesį buvo skatintas, baustas tik vieną kartą, tačiau nuobauda jau negaliojo svarstant lygtinio paleidimo klausimą. Taigi, nuteistojo minimose lygtinių paleidimų atvejuose nuteistųjų asmenybės buvo daug geriau charakterizuojamos, daugeliu atvejų mažesnio pavojingumo, nuteistieji skatinti už gerą elgesį arba neturintys jokių galiojančių nuobaudų. Šiame kontekste pažymėtina, kad kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, yra individualiai vertinama situacija ir nuteistojo elgesio korekcija laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, tokiu būdu, net ir esant analogiško pobūdžio teismų sprendimams, jie negali būti taikomi tiesiogiai, nes kiekvienu atveju nuteisto asmens situacija yra vertinama individualiai.

Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į Komisijos nutarime esančius argumentus ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytus tyrimo duomenimis, daro išvadą, jog Komisijos nutarimas teisėtas ir pagrįstas bei sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis R. Z. būdamas laisvėje šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Nuteistojo R. Z. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas Laimondas Noreika