- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-09
- Bylos Nr.
- e2-522-370/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00982-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Hidroterra“
- Atsakovas
- Lietuvos nacionaliniam muziejui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hidroterra“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hidroterra“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-1006-340/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hidroterra“ ieškinį atsakovui Lietuvos nacionaliniam muziejui dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, skolos ir delspinigių priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, biudžetinė įstaiga Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teisme gautas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Hidroterra“ (toliau – ir ieškovė) ieškinys atsakovui Lietuvos nacionaliniam muziejui (toliau – ir atsakovas), kurį patikslinusi prašo: 1) priteisti ieškovei iš atsakovo 525 263,95 Eur skolą ir 59 669,98 Eur delspinigius; 2) pripažinti atsakovo atliktą 2019 m. rugpjūčio 19 d. projektavimo rangos darbų sutarties Nr. 92 (įskaitant ir 2020 m. balandžio 30 d. papildomo susitarimo Nr. 1) vienašalį nutraukimą dėl esminio pažeidimo nepagrįstu ir neteisėtu, 3) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė 2022 m. kovo 9 d. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti Lietuvos nacionaliniam muziejui imtis veiksmų – sustabdyti biudžetinės įstaigos Lietuvos nacionalinio muziejaus paskelbtą viešąjį pirkimą Nr. 587247 „Vilniaus piliavietės, šlaitų, statinių pagrindų ir inžinerinių tinklų tvarkybos ir tvarkomųjų statybos darbų projekto laidos „A“ parengimas ir vykdymo priežiūra“ (toliau – Pirkimas), arba, uždrausti biudžetinei įstaigai Lietuvos nacionaliniam muziejui dalyvauti sandoryje – sustabdyti vykdymą biudžetinės įstaigos Lietuvos nacionalinio muziejaus sutarties su dalyviu, kurio pasiūlymas būtų pripažintas laimėjusiu viešąjį pirkimą Nr. 587247 „Vilniaus piliavietės, šlaitų, statinių pagrindų ir inžinerinių tinklų tvarkybos ir tvarkomųjų statybos darbų projekto laidos „A“ parengimas ir vykdymo priežiūra“.
3. Nurodė, kad ieškinio reikalavimai yra pagrįsti, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas taps neįmanomas, nes bus neįmanoma vykdyti dviejų viešųjų pirkimų sutarčių dėl to paties objekto. Leidus atsakovui toliau tęsti Pirkimo procedūras, jis sudarytų naują viešojo pirkimo sutartį dėl Tvarkybos Projekto keitimų ir šio projekto vykdymo priežiūros, o tenkinus ieškinį, ieškovei ne tik būtų priteisiamas atlygis už jos parengtus Tvarkybos Projektus, bet ir sudaromos sąlygos toliau vykdyti sutartį ir teikti projekto vykdymo priežiūros paslaugas.
Atsiliepimas
4. Atsakovas su ieškovės prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į prašymą nurodė, kad atsakovo organizuojamas Pirkimas ir ginčo objektas nagrinėjamoje byloje nesutampa, nes Pirkimas vykdomas dėl parengto projekto keitimo ir „A“ laidos parengimo, o ne dėl naujo projekto parengimo. Nurodė, kad sutartimi šalys susitarė, jog visos autorinės teisės ar kitas intelektinis rezultatas, sukurtas vykdant sutartį, pereis atsakovo nuosavybėn. Atsakovas yra įgijęs visas turtines autorių teises į darbų rezultatus, todėl atsakovas be atskiro projektuotojo (ieškovės) sutikimo gali pasitelkti trečiuosius asmenis kūrinių pakeitimui ir jiems tokias teises perleisti.
5. Nurodė, kad taikius laikinąsias apsaugos priemones, tačiau išnagrinėjus bylą ir atmetus ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą, atsakovas iš naujo turės organizuoti visas viešojo pirkimo procedūras bei atlikti būtinąsias procedūras ir gauti statybą leidžiantį dokumentą darbų atlikimui. Pažymėjo, kad esant tokiai situacijai, netgi pasibaigus bylai, Gedimino kalnas ir kitos kultūros vertybės yra avarinės būklės, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas padarytų žalą kultūros vertybėms, o prašymo netenkinimas neturėtų jokios įtakos ieškovės teisėms.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 17 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinio dalyką ir pagrindą, kartu su ieškiniu pridėtus įrodymus, sprendė, kad ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas, nes ieškovė ieškinyje suformulavo reikalavimus, pateikė faktinius bei teisinius argumentus bei reikalavimus pagrindžiančius įrodymus.
8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės prašymą ir nurodytas aplinkybes, nustatė, kad byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinybę. Teismas padarė išvadą, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nedaro jokios įtakos ieškinio reikalavimui dėl skolos ir delspinigių priteisimo už ieškovės atliktas projektavimo paslaugas.
9. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, nurodant, kad jos nesukels pavojaus Gedimino kalno būklei, neturi jokios įtakos palankaus ieškinio reikalavimų patenkinimo įvykdymui.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad laikinosios apsaugos priemonės niekaip nėra susijusios su pirmuoju reikalavimu ir jo įvykdymu. Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas apsunkintų antrojo ieškinio reikalavimo įvykdymą, nes teismui patenkinus antrąjį reikalavimą – pripažinus vienašalį sutarties nutraukimą nepagrįstu ir neteisėtu, ieškovė turėtų teisę tęsti sutarties vykdymą ir atlikti tvarkybos projekto vykdymo priežiūrą.
10.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad užsitęsus teisminiams ginčams, tikėtina, jog atsakovas sudarys naują Pirkimo sutartį su nauju projektavimo paslaugų tiekėju, todėl iš esmės tiems patiems darbams atlikti atsakovas bus pasitelkęs du skirtingus paslaugų tiekėjus, t. y. atsakovas galės pasirinkti, su kuriuo tiekėju toliau tęsti sutarties vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kyla reali rizika, kad ieškovė nebetęs sutarties vykdymo, o paslaugų teikimui bus pasitelktas naujas projektuotojas (to ir siekia atsakovas skelbdamas naują Pirkimą).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
3. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutarties, kuria atmestas apeliantės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui
4. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą viešųjų pirkimų bylose, visų pirma, turi įvertinti, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galbūt patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustatęs, kad tokia grėsmė egzistuoja – įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo nėra.
5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Pirkimo sustabdymas arba uždraudimas atsakovui dalyvauti sandoryje – sustabdyti vykdymą atsakovo sutarties su dalyviu, kurio pasiūlymas būtų pripažintas laimėjusiu Pirkimą, nedaro jokios įtakos apeliantės ieškinio reikalavimui dėl skolos ir delspinigių priteisimo už apeliantės atliktas projektavimo paslaugas. Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas apsunkintų antrojo ieškinio reikalavimo įvykdymą, nes teismui patenkinus antrąjį reikalavimą – pripažinus vienašalį sutarties nutraukimą nepagrįstu ir neteisėtu, ieškovė turėtų teisę tęsti sutarties vykdymą ir atlikti tvarkybos projekto vykdymo priežiūrą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės pozicija, kad šiuo atveju egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
6. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos priemonių taikymo reikšmės yra išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018).
7. Nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio reikalavimo tikslas yra išsaugoti šalis siejančius sutartinius santykius. Apeliantė pareikštu ieškiniu prašo, kad atsakovas sumokėtų jai už atliktus darbus ir pripažinti atsakovo atliktą 2019 m. rugpjūčio 19 d. projektavimo rangos darbų sutarties Nr. 92 (įskaitant ir 2020 m. balandžio 30 d. papildomo susitarimo Nr. 1) vienašalį nutraukimą dėl esminio pažeidimo nepagrįstu ir neteisėtu. Tokiam ieškinio reikalavimui užtikrinti prašoma uždrausti atsakovui skelbti naują viešąjį pirkimą dėl Pirkimo objekto arba sustabdyti Pirkimo procedūras. Apeliacinio teismo vertinimu, šis ieškinio reikalavimas ir laikinoji apsaugos priemonė, kuria prašoma užtikrinti tokį reikalavimą, nėra tiek susiję, kad suponuotų apeliantės prašomų taikyti draudimų nustatymą, t. y. jų poreikį.
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė ir atsakovas 2019 m. rugpjūčio 19 d. sudarė paslaugų viešojo pirkimo sutartį Nr. 92 ir 2020 m. balandžio 30 d. papildomą susitarimą Nr. 1. Sutarties dalykas yra nekilnojamojo kultūros paveldo objekto ir visuomenei reikšmingo objekto – Gedimino kalno šlaitų, statinių pagrindų ir inžinerinių tinklų tvarkybos ir tvarkomųjų statybos darbų projekto parengimo, statybos darbų techninio projekto vykdymo priežiūros bei tvarkomųjų paveldosaugos darbų sprendinių įgyvendinimo priežiūros paslaugos, taip pat Gedimino kalno šlaitų tyrimai. Apeliantė, laimėjusi Pirkimą, atliko darbus ir gavus tvarkybos leidimus vykdyti rangos darbus, atsakovas atsisakė priimti jos parengtą rezultatą – tvarkybos darbų projektą ir gautus tvarkybos leidimus, nes, jo nuomone, ieškovė privalo gauti ne tvarkybos leidimus (tvarkybos darbams), o statybą leidžiančius dokumentus (statybos darbams). Atsakovo paskelbtame viešojo pirkimo Nr. 587247 „Vilniaus piliavietės, šlaitų, statinių pagrindų ir inžinerinių tinklų tvarkybos ir tvarkomųjų statybos darbų projekto laidos „A“ parengimas ir vykdymo priežiūra“ sąlygose nurodyta, kad perkančioji organizacija siekia įsigyti šiuos darbus: 1) tvarkybos darbų projekto keitimo paslaugas, 2) tvarkybos darbų projekto A laido parengimo paslaugas, 3) projekto vykdymo priežiūros paslaugas.
9. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad apeliantė neįrodė grėsmės galbūt jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kitu, nei įstatymo leidėjo tiesiogiai įtvirtintu, t. y. ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo tikslu (CPK 144 straipsnis), jis negali būti priemone paveikti šalį, kilus sutartinių santykių dalyvių ginčui vienu ar kitu klausimu, taip pat šis institutas nėra skirtas kitų galimų teisminių ginčų išvengimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-934-407/2021; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1240-464/2021).
10. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Taigi būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas. Aplinkybė, kad apeliantės prašytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovui jokių padarinių nesukeltų, jeigu atsakovas neskelbs naujų viešojo pirkimo procedūrų, nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės prašymo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad atsakovas vykdo Pirkimą dėl parengto projekto keitimo ir „A“ laidos parengimo, o ne dėl naujo projekto parengimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad priėmus apeliantei galbūt palankų teismo sprendimą, jai bus sudarytos galimybės toliau tęsti sutarties vykdymą.
Dėl bylos procesinės baigties
11. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.