- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-11
- Bylos Nr.
- 2A-291-603/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00230-2019-62
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Bujokaitė, Žilvinas Terebeiza
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Avena Nordic Grain“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Visvaldo Kazakiūno ir Žilvino Terebeizos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Avena Nordic Grain“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ūkininko V. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Avena Nordic Grain“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, taip pat pagal atsakovės priešieškinį dėl netesybų ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ūkininkas V. G. (toliau – ieškovas) prašė priteisti iš atsakovės 2000 Eur skolos ir 5 proc. procesines palūkanas. Nurodė, kad šalys 2018 m. gegužės 9 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 23 d. iki rugpjūčio 13 d. parduoti atsakovei 50 tonų rapsų. Ieškovas 2018 m. liepos 20 d. pardavė 19,2 tonos rapsų, o atsakovė 2018 m. liepos 20 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą už 8 408,44 Eur, tačiau apmokėjo tik dalį šios sumos ir liko 2 000 Eur skolinga, todėl ieškovas nusprendė daugiau rapsų neparduoti, nes buvo įsitikinęs, kad už tai nebus apmokėta. Ieškovas paaiškino, kad atsakovė pirmiau pažeidė sutartį, nustodama mokėti už parduotą produkciją, todėl ieškovas nesutiko su tuo, kad iš jo būtų priteisiamos netesybos ir pagal kitą sutartį, kurios ieškovas nevykdė dėl tos pačios priežasties.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Avena Nordic Grain“ (toliau – atsakovė) prašė ieškinį atmesti ir tenkinti priešieškinį – priteisti iš ieškovo 4 627 Eur netesybų ir 5 proc. procesines palūkanas. Anot atsakovės, šalys buvo sudariusios dvi pirkimo-pardavimo sutartis dėl rapsų ir dėl kviečių. Ieškovas neįvykdė pagal nurodytas sutartis prisiimtų įsipareigojimų, t. y. nepateikė reikiamo kiekio rapsų ir visiškai neteikė kviečių, todėl atsakovė atsiskaitė tik už dalį rapsų. Dėl šių esminių pažeidimų atsakovas 2018 m. rugsėjo 25 d. ir spalio 1 d. pranešimais informavo ieškovą apie sutarčių nutraukimą. Be to, vadovaudamasi sutarčių nuostatomis, atsakovė pritaikė ieškovui 6 627 Eur baudą ir, vadovaudamasi įstatymu bei sutartimis, atliko 2 000 Eur baudos dalies įskaitymą iš ieškovui mokėtinos 2 000 Eur sumos. Atsakovė pažymėjo, kad šalių sutartimis sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais atsakovo nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais. Atsakovės nuomone, ieškovas sąmoningai nenurodė dalies reikšmingų aplinkybių, be kita ko, kad jam buvo žinoma apie atsakovės atliktą įskaitymą, kurio ieškovas neginčija, ir kad šalys bendradarbiavo ne vienerius metus, o daliniai atsiskaitymai buvo įprasta šalių praktika.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė, priteisė valstybei iš ieškovo ir iš atsakovo po 4,46 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad būtent atsakovė pirmiau už ieškovą pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, nes turėjo pareigą už pateiktą rapsų dalį atsiskaityti ne vėliau kaip iki 2018 m. liepos 28 d., t. y. gerokai anksčiau negu baigėsi sutartyje nurodytas ieškovo įsipareigojimų įvykdymo (produkcijos pateikimo) terminas iki 2018 m. rugpjūčio 13 d. Konstatavo, kad atsakovas neturėjo teisės sulaikyti apmokėjimo už pateiktą dalį rapsų, juolab kad tokios teisės neįtvirtino nei norminiai teisės aktai, nei šalių sutartis.
5. Tokios teisės (laiku neatsiskaityti už pateiktą dalį rapsų) atsakovui nesuteikė ir ta (tik posėdžio metu paaiškėjusi) faktinė aplinkybė, jog pagal 2018 m. gegužės 9 d. sutartį ieškovas pateikė atsakovui visus turėtus rapsus, t. y. daugiau rapsų pagal šią sutartį ieškovas iš viso negalėjo pateikti. Šią paaiškėjusią faktinę aplinkybę, kad ieškovas pagal 2018 m. gegužės 9 d. sutartį iš viso negalėjo pateikti daugiau rapsų, teismas vertino kaip teisiškai nereikšmingą, t. y. kaip neturėjusią jokios įtakos nagrinėjamam šalių ginčui, juolab kad šia faktine aplinkybe atsakovė nesirėmė nei iki bylos iškėlimo teisme, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu (CPK 12, 13, 178 straipsniai).
6. Teismui padarius išvadą, kad atsakovė pirmoji pažeidė prievolę, kylančią iš 2018 m. gegužės 9 d. sutarties, ir kad, atitinkamai, ieškovas negali būti laikomas pažeidusiu prievolę (kol atsakovė laikoma ją pažeidusia), darė ir išvadą, kad pagal 2018 m. gegužės 9 d. sutartį atsakovė neturėjo reikalavimo teisės į 2 352 Eur netesybas (l. 40). Konstatavo, kad pagal 2018 m. gegužės 9 d. sutartį atsakovė turi pareigą atsiskaityti su ieškovu už pateiktą rapsų dalį, t. y. sumokėti 2 000 Eur.
7. Kadangi atsakovė neturėjo reikalavimo teisės į 2 352 Eur netesybas pagal 2018 m. gegužės 9 d. sutartį, tai, atitinkamai, pripažino niekiniu atsakovės 2018 m. rugsėjo 25 d. atliktą 2 000 Eur įskaitymą (l. 40). Atsižvelgdamas į tai, teismas šioje byloje ex officio konstatavo niekinį sandorį, t. y. atsakovės atliktą įskaitymą pagal 2018 m. gegužės 9 d. sutartį, nes pagal šią sutartį atsakovė neturėjo priešpriešinio netesybų reikalavimo.
8. Sprendė, kad 2018 m. kovo 14 d. sutarties nevykdymas negali būti nė vienos šalies pateisinamas priešingos šalies kitoje sutartyje įtvirtintų įsipareigojimų nevykdymu, todėl atmetė ieškovo argumentus, kuriais apeliuojama į jo teisę - apsisprendimą nevykdyti 2018 m. kovo 14 d. sutarties neva dėl to, kad atsakovė pažeidė 2018 m. gegužės 9 d. sutartyje įtvirtintus atsiskaitymo terminus ir (arba) atsiskaitė tik iš dalies.
9. Teismas atsižvelgė į tai, kad, nors atsakovė ir buvo pažeidusi pareigą atsiskaityti su ieškovu iki 2018 m. liepos 27 d., ieškovas sudarė ir įvykdė 2018 m. rugpjūčio 31 d. sutartį, todėl sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovas nepagrįstai, be teisėto pagrindo nusprendė nevykdyti 2018 m. kovo 14 d. sutarties.
10. Kadangi atsakovė šioje byloje neteikė (o teismui pasiūlius, atsisakė teikti) įrodymų apie patirtus realius nuostolius dėl nagrinėjamos sutarties nevykdymo, teismo vertinimu, ieškovo sutartinių įsipareigojimų pažeidimas nesukėlė atsakovei jos nurodomo dydžio nuostolių už 4 275 Eur sumą, todėl šias netesybas sumažino iki 2 000 Eur, t. y. iki tokios sumos, kurią atsakovė ieškovui skolinga pagal 2018 m. gegužės 9 d. sutartį (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsakovės priešieškinį tenkinti visa apimtimi bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai ir neteisėtai sprendė, kad apeliantė neturi reikalavimo teisės į 2 352 Eur netesybas pagal Sutartį dėl rapsų, nes nevertino, kad būtent viso rapsų kiekio pristatymas turi esminės reikšmės apeliantui, bet ieškovas, nebendradarbiavo su apeliantu, niekaip jo neinformavo, kada bus pristatyta ir ar bus pristatyta likusi produkcijos dalis, bei piktybiškai ir savavališkai nusprendė nebevykdyti Sutarties dėl rapsų. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.64 str. nuostatas, nepagrįstai nevertinęs, kad būtent ieškovas, o ne apeliantas, laikytinas kreditoriumi, pirmiau pažeidusiu prievolę tinkamai pristatyti visą produkcijos kiekį pagal Sutartis. Ieškovui pažeidus prievolę, jam pagrįstai kilo sutartinė atsakomybė, o apeliantas pagrįstai įgijo teisę reikalauti iš ieškovo sumokėti 2 352 Eur netesybų pagal Sutartį dėl rapsų.
11.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai ir neteisėtai sprendė, kad apeliantė neturėjo teisės sulaikyti apmokėjimo už pateiktos produkcijos dalį pagal Sutartį dėl rapsų, nes ieškovas pirmas neįvykdė savo pareigos pristatyti viso sutarto produkcijos kiekio ir nepateikė jokio užtikrinimo ir/ar patvirtinimo, kad likusi produkcijos dalis bus pristatyta apeliantui. Teismas nepagrįstai nevertino apelianto argumentų dėl prievolės vykdymo sustabdymo bei sprendime į juos niekaip neatsižvelgė.
11.3. Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad apelianto atliktas 2 352 Eur netesybų įskaitymas yra niekinis. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai sprendė, kad apeliantė atliko 2 000 Eur įskaitymą tik pagal Sutartį dėl rapsų, ir neįvertino, kad įskaitymas atliktas pagal vieną bendrą baudos sąskaitą Nr. 20181010-3, kuri buvo išrašyta netesyboms pagal abi Sutartis, t. y. įskaitymas buvo atliktas pagal abi Sutartis pritaikytas netesybas. Apeliantė tiek priešieškinyje, tiek kituose Civilinėje byloje teiktuose procesiniuose dokumentuose aiškiai ir nedviprasmiškai pagrindė, kad egzistavo visos įskaitymui atlikti būtinos sąlygos.
11.4. Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai ir neteisėtai, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, konstatavo pagrindą sumažinti ieškovo mokėtinas netesybas pagal visiškai neįvykdytą Sutartį dėl kviečių nuo 4 275 Eur iki 2 000 Eur, nes nevertino, kad apeliantė neturėjo pareigos ir neprivalėjo teikti civilinėje byloje jokių netesybų dydžio įrodančių dokumentų, kadangi netesybos laikytinos minimaliais nuostoliais, kurių dydžio nereikia įrodinėti. Teismas visiškai nevertino, kad ieškovui Sutarčių nevykdymo pasekmės buvo aiškiai žinomos, kad ieškovas piktybiškai ir savavališkai, niekaip neinformavęs apelianto, nepagrįstai ir neteisėtai neįvykdė Sutarties dėl kviečių ir kad 4 275 Eur netesybų suma pagal Sutartį dėl kviečių yra pagrįsta. Be to, apeliantas dar 2018-11-29 atsakyme ieškovui pareikalavo sumokėti 4 627 Eur netesybų likusią sumą, kurios nepadengė 2 000 Eur, o ne tada kai ieškovas kreipėsi į teismą.
Atsiliepimas
12. Ieškovas atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas sutinka su dauguma pirmosios instancijos teismo išvadų. Nurodo, kad atsakovė - didelė bendrovė, kuriai ieškovas ne vienerius metus tiekė savo užaugintą produkciją ir niekada nepažeidė sudarytų sutarčių sąlygų.
13. 2019 m. lapkričio 29 d. gautas apeliantės prašymas dėl 2 305,05 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
14. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
16. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl apeliantės teisės į 2 352 Eur netesybas pagal Sutartį dėl rapsų
17. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji neturi reikalavimo teisės į 2 352 Eur netesybas pagal 2018 m. gegužės 9 d. sutartį dėl rapsų.
18. Byloje nustatyta, kad šalys 2018 m. gegužės 9 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 23 d. iki rugpjūčio 13 d. parduoti atsakovei 50 tonų rapsų (l. 4, 35). Už ieškovo pateiktus 19,52 tonos rapsų atsakovė išrašė 2018 m. liepos 20 d. PVM sąskaitą faktūrą už 8408,44 Eur sumą, kurios apmokėjimo terminas – 5 darbo dienos (l. 5, 37). Byloje nekilo ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad pagal šią sutartį atsakovė ieškovui sumokėjo iš viso 6408,44 Eur sumą (l. 6, 40). Taigi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, būtent apeliantė pirmoji nesilaikė savo sutartinių įsipareigojimų ir nesumokėjo visos sumos už ieškovo pateiktą produkciją, nes pareigą sumokėti už pateiktą rapsų dalį turėjo ne vėliau kaip iki 2018 m. liepos 28 d., o ieškovas produkciją turėjo pateikti iki 2018 m. rugpjūčio 13 d. Apeliantas teigia, kad ieškovas neperdavė viso sutarto produkcijos kiekio, todėl atsakovė pagrįstai įgijo teisę reikalauti netesybų, tačiau nei Bendrosios produkcijos pirkimo sąlygose, nei 2018 m. gegužės 9 d. pirkimo pardavimo sutartyje, nėra nurodyta, kad produkcija turi būti perduota visa vienu kartu, todėl atmestini apeliantės argumentai, kad ieškovas iškart nepristatė viso sutarto kiekio ir dėl to nebuvo apmokėta visa pagal PVM sąskaitą faktūrą išrašyta sąskaita. Kaip minėta, apeliantei laiku neatsiskaičius už pateiktą produkciją, nėra pagrindo priteisti netesybas. Taigi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pagal 2018 m. gegužės 9 d. sutartį atsakovė turi pareigą atsiskaityti su ieškovu už pateiktą rapsų dalį, t. y. sumokėti 2000 Eur. Atsakovei pažeidus prievolę, ji neįgijo teisės reikalauti iš ieškovo sumokėti 2352 Eur netesybų pagal Sutartį dėl rapsų, todėl ir atliktas įskaitymas yra neteisėtas.
Dėl apeliantės teisės į 4275 Eur netesybas pagal sutartį dėl kviečių
19. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad 2018 m. kovo 14 d. sutarties, jos vykdymo ar nevykdymo aplinkybės negali būti laikomos susijusios ar priklausomos nuo kitų tų pačių šalių sudarytų sutarčių vykdymo ar nevykdymo, todėl priteisė iš ieškovo atsakovės naudai sutartines netesybas, tačiau sumažino jas iki 2000 Eur. Apeliantė su tokiu teismo sprendimu sumažinti sutartines netesybas nesutinka.
20. Šalių sudaryta 2018 m. kovo 14 d. kviečių pirkimo – pardavimo sutartis (bendrosios produkcijos pirkimo sąlygos 5.1 p.) numato, kad jeigu pardavėjas vėluoja perduoti sutartyje numatytą produkciją grafike numatytais terminais ir (ar) neperduoda reikiamo kiekio ar kokybės produkcijos, jis moka pirkėjui baudą, lygią 25 proc. tinkamai nepristatyto produkcijos kiekio sutarties kainos. Šiai sutarties sąlygai, kaip ir visai sutarčiai, taikomas sutarties laisvės principas, netesybų atveju reiškiantis, kad šalys laisvai savo nuožiūra gali numatyti netesybas už bet kokį sutarties pažeidimą ir susitarti dėl abiem šalims priimtino jų dydžio, jei tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymų galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Tai, be kita ko, reiškia ir tai, kad sutartį pažeidusi šalis sutartyje nustatytais atvejais privalo mokėti sutarto dydžio netesybas.
21. Tačiau pažymėtina ir tai, kad nepaneigiant nurodytų sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje ,,Minibank“ v. K. F., bylos Nr. 3K-3-578/2012; kt.).
22. Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje uždaroji akcinė bendrovė „Namita“ v. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, bylos Nr. 3K-3-234-248/2016; kt.).
23. CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Taigi, teismo teisė mažinti netesybas kyla tik nustačius vieną arba abi šias sąlygas.
24. Nagrinėjamoje byloje neginčijama, kad ieškovas savo prievolės pateikti produkciją (kviečius) atsakovei neįvykdė visiškai. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog šalių sutartis sudaryta laisva šalių valia, ieškovui netesybų dydis buvo aiškiai žinomas ir ieškovas jo nekvestionavo, todėl laikytina, kad ieškovas, sudarydamas sutartį, turėjo (galėjo) įvertinti sutarties nuostatas, įvertinti savo galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, o jos pažeidimo atveju – galimas sutarties nevykdymo teisines pasekmes. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad, sudarydamas sutartį, neturėjo realios galimybės derėtis dėl jos sąlygų, be to, pažymėtina, ieškovas ir apeliantė bendradarbiauja ne pirmą kartą ir analogiško dydžio netesybos visada buvo įtvirtintos sutartyse, todėl aiškiai žinomos ieškovui. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šalių sulygtos netesybos nėra pernelyg didelės, neproporcingos, ar prieštaraujančios imperatyvioms teisės normoms bei viešajai tvarkai, todėl pirmosios instancijos sprendimas keistinas ir atsakovei priteistinos visos šalių sulygtos netesybos – 4 275 Eur.
25. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
26. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti atsakovės apeliacinį skundą bei pakeisti skundžiamą sprendimą iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
27. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
28. Taigi ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas: 400 Eur už ikiteisminių dokumentų ruošimą, 400 Eur už pareiškimo dėl skolos priteisimo parengimą teismui, ieškinio ginčo teisena paruošimą, procesinių dokumentų nuorašų tvirtinimą, 400 Eur už atsiliepimo į priešieškinį paruošimą, 300 Eur už atstovavimą siekiant susitarti taikiai, 700 Eur už atstovavimą teisme (l. 95-96), 57 Eur žyminio mokesčio už ieškinį (l. 3, 20).
29. Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė tokias patirtas bylinėjimosi išlaidas: 104 Eur žyminis mokestis už priešieškinį (l. 48), 2 416,66 Eur už prieštaravimų dėl teismo įsakymo, atsiliepimo į ieškinį bei priešieškinio parengimas, atstovavimą (l. 101-102), 1 766,60 Eur už rašytinių paaiškinimų teismui rengimą, pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdyje (l. 137-139).
30. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
31. Ieškovo ieškinys buvo tenkintas 100 proc., tačiau ieškovas nepagrįstai prašo priteisti jam 700 Eur už atstovavimą teisme, ši suma yra nepagrįstai didelė, byla išnagrinėta per du posėdžius, trukusius po vieną valandą, todėl teismas mažina ją iki 400 Eur. Atsižvelgiant į tai iš atsakovės ieškovo naudai priteisiama 1 500 (400 Eur už ikiteisminių dokumentų ruošimą, 400 Eur už pareiškimo dėl skolos priteisimo parengimą teismui, ieškinio ginčo teisena paruošimą, procesinių dokumentų nuorašų tvirtinimą, 300 Eur už atstovavimą siekiant susitarti taikiai, 400 Eur už atstovavimą teisme) už atstovavimą pirmosios instancijos teisme bei 57 Eur žyminio mokesčio.
32. Atsakovės priešieškinį atmetus 8 proc., proporcingai ieškovui iš atsakovės priteisiama 32 Eur (400 Eur x 8 proc.) atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į priešieškinį paruošimą.
33. Ieškovui iš atsakovės iš viso priteisiama 1 589 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (1500 Eur + 57 Eur + 32 Eur).
34. Atsakovės priešieškinys tenkintas 92 proc. Atsakovė nurodo, kad patyrė iš viso 4 183,26 Eur atstovavimo išlaidų. Spręsdamas priteistino šių išlaidų dydžio klausimą, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už suteiktas advokato paslaugas neviršija rekomenduojamo priteisti maksimalaus dydžio, nurodyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), Rekomendacijų 2 punkte taip pat nurodyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ginčo sumos dydį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; advokato darbo laiko sąnaudas ir kt. Nagrinėjamu atveju byla nebuvo sudėtinga, nereikalavo specialių teisinių žinių, joje nebuvo sprendžiami nauji ar sudėtingi teisiniai klausimai, byla išnagrinėta dviejuose posėdžiuose, trukusiuose po vieną valandą. Dėl nurodytų aplinkybių, pagrįsta ir atlygintina išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti suma šiuo atveju laikytina 2 000 Eur (CPK 98 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, proporcingai atsakovei iš ieškovo priteisiama 1847,85 Eur (2000 Eur x 92 proc.) atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Taip pat atsakovei iš ieškovo priteisiama 95,68 Eur (104 Eur x 92 proc.) jos sumokėto žyminio mokesčio už priešieškinį.
Atsakovei iš ieškovo iš viso priteisiama 1 943,53 Eur (1847,85 Eur + 95,68 Eur) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
35. Atsakovė nurodo, kad patyrė 2 305,05 Eur dydžio išlaidas už teismo sprendimo analizę ir apeliacinio skundo parengimą (l. 187-189) ir 104 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą (l. 174). Kaip jau buvo minėta, byla nebuvo sudėtinga, nereikalavo specialių teisinių žinių, be to, apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, nurodytais bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl pagrįsta ir atlygintina išlaidų advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti suma šiuo atveju laikytina 500 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkintas 92 proc. atsakovei iš ieškovo priteistina 460 Eur (500 Eur x 92 proc.) jos patirtų atstovavimo išlaidų ir 95,68 Eur (104 Eur x 92 proc.) žyminio mokesčio.
36. Ieškovas nurodo, kad patyrė 400 Eur išlaidų už apeliacinio skundo parengimą (l. 185). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės apeliacinis skundas atmestas 8 proc., proporcingai ieškovui iš atsakovės priteisiama 32 Eur atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
37. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priteisti ieškovui ūkininkui V. G. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Avena Nordic Grain“ 2000 Eur skolos ir 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš ieškovo ūkininko V. G. atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Avena Nordic Grain“ naudai 4 275 Eur netesybų ir 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo ūkininko V. G. atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Avena Nordic Grain“ naudai 1 943,53 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti ieškovui ūkininkui V. G. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Avena Nordic Grain“ 1 589 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.“
Priteisti ieškovui ūkininkui V. G. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Avena Nordic Grain“ 32 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo ūkininko V. G. atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Avena Nordic Grain“ naudai 555,68 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.