- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-15
- Bylos Nr.
- e2S-2897-560/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00247-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- V. M., E. M.
- Ieškovas
- Ž. K., J. K.
- Trečiasis asmuo
- D. V., I. V., G. K., A. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. M. ir E. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų Ž. K. ir J. K. ieškinį atsakovams V. M. ir E. M. dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys – D. V., I. V., G. K., A. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami skirti atsakovams V. M. ir E. M. trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną dieną, kurią yra pažeidžiami Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2249-345/2018 nustatyti įpareigojimai. Nurodė, kad teismas byloje priėmė 2018 m. birželio 1 d. sprendimą, kuriuo iš dalies tenkino ieškovų ieškinį ir nusprendė nustatyti kelio servitutą atsakovų sklype, priteisti iš ieškovų atsakovams 675 eurų kompensaciją už kelio servitutą ir nustatyto kelio servituto priežiūrą ir sutvarkymą ieškovams bei tretiesiems asmenims. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2249-345/2018 atsakovų atžvilgiu pritaikė laikinąsias apsaugos priemonės, kuriomis įpareigojo atsakovus nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 dienas pašalinti nuo pravažiavimo, einančio per sklypo, kadastro Nr. 4170/0400:50, kuris priklauso atsakovams, rytinę kraštinę, smėlio šūsnį ir iki galutinio sprendimo Vilniaus regiono apylinkės teismo žinioje esančioje civilinėje byloje Nr. e2-2395-723/2018 įsiteisėjimo dienos neblokuoti pravažiavimo kilnojamais ar biriais daiktais. Atsakovai nevykdo teismo įpareigojimų, todėl pažeidinėja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018-10-15 nutartimi ieškovų prašymą tenkino iš dalies: skyrė atsakovams 30,00 Eur baudą už kiekvieną dieną, kurią yra pažeidžiami Vilniaus apygardos teismo 2018-09-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2249-345/2018 nustatyti įpareigojimai. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2018-09-13 nutartis yra galiojanti ir įsiteisėjusi, tai reiškia, kad ji turi būti vykdoma. Nevykdant nutarties ieškovai realiai pasinaudojo savo teise kreiptis dėl baudos ir parodyti realią situaciją ginčo vietoje. Teismo vertinimu, ieškovai pateikė pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad atsakovai nevykdo Vilniaus apygardos teismo 2018-09-13 nutartimi Teismas sprendė, kad šiuo atveju maksimalios nuobaudos – 300,00 Eur už nevykdymo dieną paskyrimas neatitiktų teisingumo ir protingumo principų bei esamos situacijos, todėl atsakovams skyrė po 30,00 Eur bauda už kiekvieną dieną, kurią yra pažeidžiami Vilniaus apygardos teismo 2018-09-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2249-345/2018 nustatyti įpareigojimai.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Atsakovai V. M. ir E. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-10-15 nutartį. Nurodo, jog atsakovų sklypo rytinėje dalyje šiuo metu pagal galiojantį statybos leidimą bei kitus galiojančius statybos dokumentus yra teisėtai pastatyti nebaigti statiniai – neužbaigta betoninių trinkelių aikštelė bei neužbaigta ažūrinė tvora. Bordiūras yra įbetonuotas į žemę bei yra neatskiriama neužbaigtos betoninių trinkelių aikštelės konstrukcija, kadangi betoninių trinkelių aikštelė paprasčiausiai negalėtų egzistuoti be šio įbetonuoto bordiūro. Metalinis stulpas taip pat yra įbetonuotas į žemę bei yra neatskiriama ir sudėtinė neužbaigtos ažūrinės tvoros konstrukcija, be kurios ši ažūrinė tvora negalėtų egzistuoti. Teismas skundžiama nutartimi faktiškai įpareigoja atsakovus griauti atsakovų sklypo rytinėje dalyje teisėtai pastatytus nebaigtus statinius – neužbaigtą betoninių trinkelių aikštelę bei neužbaigtą ažūrinę tvorą.
4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2249-345/2018 įpareigojo atsakovus pašalinti vien tik kilnojamuosius ar birius daiktus nuo atsakovų sklypo rytinės kraštinės ir neblokuoti jais pravažiavimo, bet neįpareigojo atsakovų šalinti atsakovų sklypo rytinėje dalyje esančių teisėtai pastatytų statinių bei neuždraudė atsakovams joje vykdyti teisėtus statybos darbus. Teismas skundžiama nutartimi neteisėtai nustatė naują įpareigojimą atsakovams, kurio Vilniaus apygardos teismas nurodyta 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atsakovams nebuvo nustatęs.
5. Teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės vadovavosi beveik vien tik ieškovų pateiktu 2018 m. rugsėjo 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakovai pateikė padarytas atsakovų sklypo rytinės dalies nuotraukas.
6. Vilniaus apygardos teismas nustatė laikinąsias apsaugos priemones ne viso atsakovų sklypo teritorijai, bet išimtinai vien tik jo rytinėje kraštinėje esančiam pravažiavimui, todėl atsakovai turi teisę laikyti kilnojamuosius daiktus bet kurioje atsakovų sklypo vietoje, nepatenkančioje į rytinėje kraštinėje esantį pravažiavimą.
7. Jeigu nutartis bus panaikinta, nei ieškovai, nei tretieji asmenys faktiškai nepatirs jokių neigiamų padarinių, kadangi tiek ieškovai, tiek ir tretieji asmenys jau daugiau kaip 6 mėnesius tiek lengvuoju, tiek ir sunkiuoju autotransportu reguliariai patenka į jiems priklausančius žemės sklypus per Pakrantės g. 5 esančiame žemės sklype esantį kelią.
Atsiliepimas
8. Ieškovai Ž. K. ir J. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas turi prima facie galią. Atsakovai ne tik faktiškai nevykdo Vilniaus apygardos teismo įpareigojimų, bet ir teisiškai neigia šio teismo priimto sprendimo teisinę reikšmę. Pradėti statyti kiemo statiniai nėra nekilnojamasis turtas, kol tokiu netampa įstatymų nustatyta tvarka. Iki tol tai tėra kilnojamieji ir birūs daiktai, ateityje tapsiantys atskiru turtiniu vienetu. Atsakovai nenurodė jokių nutarties dėl baudos neteisėtumo ar nepagrįstumo pagrindų, atsakovų skundas turėtų būti atmestas kaip visiškai nepagrįstas.
9. Atsakovai pateiktuose atsikirtimuose į ieškovų ieškinį papildomai nurodė, kad atsakovų sklypo rytinėje dalyje neužbaigta statyti betoninių trinkelių aikštelė bei ažūrinė tvora, akivaizdžiai atitinka nebaigto statinio apibrėžimą. Atsakovų sklypo rytinėje dalyje įvykdytos statybos bei pastatyti nebaigti statiniai visada buvo ir šiuo metu yra teisėti, bei statybos Atsakovų sklypo rytinėje dalyje niekada nebuvo ir šiuo metu nėra uždraustos, bet tik sustabdytos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018-06-01 sprendimu ieškovų Ž. K. ir J. K. patikslintą ieškinį atsakovams V. M. ir E. M. dėl servituto nustatymo tenkinto iš dalies: sprendimu nustatytas kelio servitutas ties žemės sklypo, kadastro Nr. 4170/0400:50 ir kuris priklauso atsakovams V. M. ir E. M. (tarnaujantysis sklypas), rytine kraštine (servituto koordinatės: (duomenys neskelbtini), servituto išmatavimai: 33,29 m x 3,03 m - 33,25 m x 3,03 m, servituto plotas – 100 kv. m.), pagal MB „Geodezinių matavimų centro“ 2017-03-07 planą; iš ieškovų solidariai priteista 675,00 Eur kompensacija už nustatytą kelio servitutą; kelio servituto priežiūra ir sutvarkymas nustatytas ieškovams ir tretiesiems asmenims; bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Dėl šio teismo sprendimo yra pateiktas apeliacinis skundas. Vilniaus apygardos teismas 2018-09-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2249-345/2018 nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atsakovus V. M. ir E. M. įpareigoti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 dienas pašalinti nuo pravažiavimo, einančio per sklypo, kuris priklauso atsakovams V. M. ir E. M., rytinę kraštinę, smėlio šūsnį ir iki galutinio sprendimo Vilniaus regiono apylinkės teismo žinioje esančioje civilinėje byloje Nr. e2-2395-723/2018 įsiteisėjimo dienos neblokuoti pravažiavimo kilnojamais ar biriais daiktais. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos.
13. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. spalio 15 d. nutartimi skyrė atsakovams 30 Eur baudą už kiekvieną dieną, kurią yra pažeidžiami Vilniaus apygardos teismo 2018-09-13 nutartimi nustatyti įpareigojimai.
14. Kartu atskiruoju skundu atsakovai pateikė naujus įrodymus – nuotraukas. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog iš pateiktų naujų įrodymų matyti, kad atsakovai turėjo galimybę pateikti aukščiau nurodytus įrodymus pirmosios instancijos teismui, taip pat iš atsakovų teikiamų nuotraukų nėra aišku kada jos yra darytos, todėl teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, atsakovų pateiktus naujus įrodymus atsisako priimti.
15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytais argumentais, jog antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas turi prima facie galią. Apeliantai, norėdami paneigti antstolio konstatuotas aplinkybes, kurios yra pagrįstos pridėtomis fotonuotraukomis, turi pateikti įrodymus (CPK 178 str.) pagrindžiančius tai, jog Vilniaus apygardos teismo 2018-09-13 nutartis yra įvykdyta, tačiau to jie nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovų argumentais, jog jie turi teisę vykdyti statybos darbus, jog ant kelio yra nebaigti statiniai – šaligatvio bortelis, metalinis stulpas, kadangi Vilniaus apygardos teismas 2018-10-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2416/2018 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė bet kokius statybos darbus iki kol bus išnagrinėta civilinė byla.
16. Teismas nevertina atsakovų argumentų dėl egzistuojančio kito kelio į ieškovų sklypą, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartis, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apskųsta nebuvo, todėl įsiteisėjus šiai nutarčiai, atsakovai privalo ją vykdyti arba prisiimti dėl nutarties nevykdymo kylančius teisinius padarinius. Atsakovai, įvykdę Vilniaus apygardos teismo 2018-09-13 nutartį, turi teisę kreiptis į antstolį dėl šių faktinių aplinkybių konstatavimo.
17. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
18. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-10-15 nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atsakovų V. M. ir E. M. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.