Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens bankrtuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Stanlita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui V. B. dėl nuosavybės teisių pripažinimo, tretieji asmenys – antstolis R. V., UAB „Panerių metalas“, UAB „Ordis”, UAB „Ievroka“, UAB „Finansų bitė verslui“, UAB „Stanlita“, SĮ „Susisiekimo paslaugos“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Teismas vertino, kad nors dėl 2025 m. spalio 22 d. nutarties yra gautas ir priimtas trečiojo asmens MB „Finalaw“ atskirasis skundas, ir minėta nutartis dar nėra įsiteisėjusi, tačiau atskirajame skunde keliami reikalavimai susiję išimtinai tik su patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimu. Teismas sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas yra nesusijęs su trečiojo asmens atskirajame skunde keliamais reikalavimais dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl išnykus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindui ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkino.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5. Trečiasis asmuo BUAB „Stanlita“ (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu (2025-11-27 DOK-175883) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutartį. Nurodo, kad byla galutinai nėra išnagrinėta, nes pateikti atskirieji skundai dėl kitų teismo priimtų procesinių sprendimų, todėl paskubėta dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės po to, kai buvo pateiktas ieškinio atsisakymas ir byla nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių aplinkybių

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 5 d. nutartimi (įskaitant 2024 m. balandžio 8 d. nutartis dėl rašymo apsirikimo) iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – areštavo 64 000 Eur sumai pinigines lėšas, esančias antstolio R. V. žinioje, kurios gautos pagal 2023 m. liepos 27 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Piniginių lėšų savininkas yra V. B..

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. spalio 22 d. nutartimi tenkino ieškovės J. G. pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir nutraukė civilinę bylą Nr. e2-699-1171/2025.

11. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-439-643/2026 išnagrinėjęs apeliantės BUAB „Stanlita“ atskirąjį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 22 d. nutartį paliko nepakeistą.

12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 18 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir panaikino šio teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartimi (įskaitant 2024 m. balandžio 8 d. nutartį dėl rašymo apsirikimo) taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą antstolio R. V. žinioje esančioms piniginėms lėšoms (64 000 Eur sumai), gautoms pagal 2023 m. liepos 27 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl atskirojo skundo argumentų

13. Apeliantės teigimu, byla galutinai nėra išnagrinėta, nes pateikti atskirieji skundai dėl kitų teismo priimtų procesinių sprendimų, todėl paskubėta dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo priimto galutinio rezultato teisėtumo.

14. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir tuo užtikrinti jo privalomumą. Teismo nutartimi taikius laikinąsias apsaugos priemones, paprastai jų galiojimas laike teismo nutartimi specialiai nėra apibrėžiamas ir jos galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, kai ieškinys patenkinamas, arba iki įsiteisėjimo, kai ieškinys atmetamas, jeigu teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės nebuvo pakeistos ar panaikintos anksčiau (CPK 150 straipsnio 2 ir 3 dalys). CPK 149 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi.

15. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad laikinosios apsaugos priemonė buvo taikytos ieškinio reikalavimų užtikrinimui. Ieškovei atsisakius ieškinio reikalavimų ir bylą nutraukus, ginčas tarp šalių dėl nuosavybės teisių pripažinimo išnyko, nebelikus ginčo dalyko, o laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas nebeteko teisinės prasmės, t. y. neatlieka jokios apsauginės funkcijos kaip ir nėra prielaidų vertinti, kad tebeegzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.

16. Nors nutartis, kuria priimtas ieškinio atsisakymas ir byla nutraukta, dar buvo neįsiteisėjusi, nes dėl jos buvo pateiktas atskirasis skundas, tačiau įvertinus atskirojo skundo turinį sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atskirajame skunde keliami reikalavimai susiję išimtinai tik su patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimu. Atskirajame skunde nurodoma, kad bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos iš ieškovės. Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos ieškinio reikalavimų užtikrinimui. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas nesusijęs su trečiojo asmens interesų apsauga, net jei ir būtų sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Dėl procesinės bylos baigties

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis.

18. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl skundžiamos nutarties panaikinti remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.