- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-02-04
- Bylos Nr.
- 1-103-498/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-64-1-00229-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Olegas Šibkovas
- Kaltinamasis
- L. S., D. L.
- Advokatai
- Julius Jasaitis
- Kategorijos
- 2.3.6.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei, dalyvaujant prokurorui Ričardui Gailevičiui, gynėjui advokatui Juliui Jasaičiui, viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje
L. S., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
D. L., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. S. kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju – dirbdamas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio (duomenys neskelbtini) policijos nuovados vyresniuoju patruliu, veikdamas bendrininkų grupėje su (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėju D. L., kurio nuolatinė darbo vieta (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio (duomenys neskelbtini) policijos nuovadoje, pagal pareigybės aprašymą turėdamas teisę ir pareigą vykdyti nusikaltimų ir teisės pažeidimų prevenciją, aiškintis administracinius teisės pažeidimus, surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, pagal kompetenciją vykdyti šešėlinio verslo prevenciją ir nuo 2013 m. vasario mėnesio ( tiksli data nėra žinoma) žinodamas, kad: A. L. užsiima neteisėta veikla, daro administracinius teisės pažeidimus, t. y. Kybartų terminale, adresu (duomenys neskelbtini), iš Rusijos Federacijos piliečių įgyja akcizais apmokestinamas preke- dyzelinį kurą, jį gabena savo automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dyzelinį kurą laiko garaže, adresu (duomenys neskelbtini), ir ten pat jį realizuoja, nepanaudojo savo įgaliojimų ir veikė priešingai tarnybos interesams, t. y. nefiksavo A. L. daromų administracinių teisės pažeidimų, su bendrininku D. L. slėpė šią A. L. vykdomą neteisėtą veiklą ir tokiu būdu sudarė jam ( A. L.) sąlygas daryti administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 163² str. ir 173 str., iki kol 2014 m. vasario 25 d. teisėsaugos institucijų pareigūnai šią veiklą kratos metu išaiškino ir nutraukė.
Siekdamas turtinės naudos sau, tarnybos metu, garažų masyve, adresu (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio PK (duomenys neskelbtini) policijos nuovados kieme, adresu (duomenys neskelbtini) įgijo akcizais apmokestinamas prekes, t. y. vienerių metų laikotarpyje nuo 2013 m. vasario mėnesio iki 2014 m. vasario mėnesio 25 d. per nemažiau šešis kartus įgijo nemažiau 540 litrų dyzelinio kuro, už jį sumokėdamas A. L. mažesnėmis, nei rinkos kainomis ir tokiu būdu piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas asmeninės naudos sau ir A. L., dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė juridinis asmuo – policijos įstaiga ir valstybė.
Tokiu būdu jis ( L. S.) nepanaudodamas jam suteiktų įgaliojimų, veikė priešingai tarnybos ir valstybės interesams, siekdamas turtinės naudos sau ir A. L., siekė kenkti Lietuvos ekonomikai bei verslo tvarkai, tyčia piktnaudžiavo tarnyba bei grubiai pažeidė pareigūno priesaiką Lietuvos Respublikai, tyčia nevykdė pareigybės aprašyme nurodytų pareigų, numatytų aprašymo 7.2 p., 7.7 p., 7.11 p., pažeidė Šiais savo veiksmais jis tyčia grubiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p., 2 p., 3 p., 4 p. numatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo principus, Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. l p., 3 p., 4 p., 5 p., 6 p. nustatytas valstybės tarnautojų prievoles - „ laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų", „ gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams", „ tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis", „ laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba", taip pat nesilaikė Policijos veiklos įstatymo 4 str. 2 d. numatyto teisėtumo principo, nepaisė pareigos „ būti pareigingam, principingam, reikliam", akivaizdžiai demonstravo savo nuostatą nesilaikyti galiojančių norminių aktų, nustatytos tvarkos, tokiu būdu diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino policijos, kaip svarbios teisėsaugos institucijos, užtikrinančios asmens, visuomenės saugumą, vykdančios nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, atskleidimą bei tyrimą, autoritetą, iškreipė policijos paskirtį, dėl to didelės neturtinės žalos patyrė juridinis asmuo - policijos įstaiga, tuo pačiu ir Lietuvos valstybė.
D. L. kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju – dirbdamas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėju, nuolatinė darbo vieta (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio (duomenys neskelbtini) policijos nuovadoje, veikdamas bendrininkų grupėje su (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio (duomenys neskelbtini) policijos nuovados vyresniuoju patruliu L. S., pagal pareigybės aprašymą turėdamas teisę ir pareigą vykdyti nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją (duomenys neskelbtini) apsk. VPK viršininko jam įsakymu priskirtoje teritorijoje – (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) miesto pietinė dalis- apylinkėje Nr. 8, išaiškinti administracinius teisės pažeidimus, surašyti administracinius teisės pažeidimo protokolus savo kompetencijos ribose, pagal kompetenciją vykdyti šešėlinio verslo prevenciją ir nuo 2014 m. sausio 19 d. žinodamas, kad: A. L. užsiima neteisėta veikla, daro administracinius teisės pažeidimus, t. y. (duomenys neskelbtini) terminale, adresu (duomenys neskelbtini), iš Rusijos Federacijos piliečių įgyja akcizais apmokestinamas preke- dyzelinį kurą, jį gabena savo automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dyzelinį kurą laiko garaže, adresu (duomenys neskelbtini), kur yra jam ( D. L.) (duomenys neskelbtini) apsk. VPK viršininko įsakymu priskirta teritorija – (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) miesto pietinė dalis- apylinkė Nr. 8, ir ten pat jį realizuoja, nepanaudojo savo įgaliojimų ir veikė priešingai tarnybos interesams, t. y. nefiksavo A. L. daromų administracinių teisės pažeidimų, su bendrininku L. S. slėpė šią A. L. vykdomą neteisėtą veiklą ir tokiu būdu sudarė jam ( A. L.) sąlygas daryti administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 163² str. ir 173 str., iki kol 2014 m. vasario 25 d. teisėsaugos institucijų pareigūnai šią veiklą kratos metu išaiškino ir nutraukė.
Siekdamas turtinės naudos sau, tarnybos metu, pats iš A. L. įgijo akcizais apmokestinamas prekes, t. y. 2014-01-24 ir 2014-01-27 dienomis (duomenys neskelbtini) policijos nuovados kieme, adresu (duomenys neskelbtini), kur yra jam ( D. L.) (duomenys neskelbtini) apsk. VPK viršininko įsakymu priskirta teritorija – (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) miesto pietinė dalis- apylinkė Nr. 8, iš A. L. įgijo 60 litrų dyzelinio kuro, už jį sumokėdamas A. L. mažesnėmis, nei rinkos kainomis ir tokiu būdu piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas asmeninės naudos sau ir A. L., dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė juridinis asmuo – policijos įstaiga ir valstybė.
Tokiu būdu nepanaudodamas jam ( D. L.) suteiktų įgaliojimų, veikė priešingai tarnybos ir valstybės interesams, siekdamas turtinės naudos sau ir A. L., siekė kenkti Lietuvos ekonomikai bei verslo tvarkai, tyčia piktnaudžiavo tarnyba bei grubiai pažeidė pareigūno priesaiką Lietuvos Respublikai, tyčia nevykdė pareigybės aprašyme nurodytų pareigų, numatytų aprašymo 7.1 p., 7.7 p., 7.19 p., pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p., 2 p., 3 p., 4 p. numatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo principus, Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. l p., 3 p., 4 p., 5 p., 6 p. nustatytas valstybės tarnautojų prievoles - „ laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų", „ gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams", „ tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis", „ laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba", taip pat nesilaikė Policijos veiklos įstatymo 4 str. 2 d. numatyto teisėtumo principo, nepaisė pareigos „ būti pareigingam, principingam, reikliam", akivaizdžiai demonstravo savo nuostatą nesilaikyti galiojančių norminių aktų, nustatytos tvarkos, tokiu būdu diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino policijos, kaip svarbios teisėsaugos institucijos, užtikrinančios asmens, visuomenės saugumą, vykdančios nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, atskleidimą bei tyrimą, autoritetą, iškreipė policijos paskirtį, dėl to didelės neturtinės žalos patyrė juridinis asmuo - policijos įstaiga, tuo pačiu ir Lietuvos valstybė.
L. S. ir D. L. pagal jiems pareikštus kaltinimus išteisinami nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Kaltinamasis L. S. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad 2013 metais dirbo Kybartų policijos nuovados Prevencijos poskyrio Patrulių būrio vyresniuoju patruliu. Pagal savo darbo pareigas vykdė eismo priežiūrą, gaudydavo kelių eismo taisyklių pažeidėjus, vykdavo į iškvietimus, į buitinius konfliktus, į nusikaltimus, taip pat vykdė akcizais apmokestinamų prekių ir kontrabandos prevenciją. Su A. L., gyvenančiu (duomenys neskelbtini), susipažino maždaug prie 2,5 metų iki įvykių, jį pažinojo dar iki tol, kai jis pradėjo gyventi su R. R.. Nelegalaus dyzelino iš A. L. niekada nepirko, apie tokius pirkimus niekada su juo nekalbėjo ir tuo metu net nežinojo, kad A. L. priekalo nelegaliu dyzelinu. Jam ir nereikėjo pirkti dyzelino iš A. L., kadangi jis pats tuo metu važinėjo į Kaliningrado sritį, kur pirkdavo dyzeliną po 2,40 Lt. 2013 metų laikotarpiu su A. L. bendravo kaip policijos pareigūnas, siekdamas surinkti kokią nors informaciją apie galimus kontrabandos atvejus. Iš jų visą laiką reikalavo rezultatų, t.y. informacijos apie akcizais apmokestinamų priekių galimą kontrabandą, tuo tikslu jis kelis kartus ir kalbėdavo su A. L., kuris galėjo papasakoti vietinius gandus apie (duomenys neskelbtini) esantį terminalą ir pravažiuojančius automobilius. Be to, kelis kartus kalbėjo su A. L. dėl jam reikalingų atsarginių detalių savo automobiliui Audi A6. A. L. žadėjo gauti spyruoklių, tačiau šių spyruoklių jam taip ir neperdavė. Atsimena, kad buvo sutikęs A. L. terminale, kur pastarasis stovėjo prie rusiško vilkiko, tačiau kokių nors požymių nelegalios prekybos dyzelinu tada nepastebėjo, tik įspėjo A. L. neprekiauti dyzelinu. D. L. buvo jaunas policijos pareigūnas, atėjęs dirbti į jų nuovadą. Kadangi jis buvo jaunas, pradėjo vadinti ji „kareiviu“. Apie tai, kad D. galėjo pirkti nelegalų dyzeliną, nieko nežino. Kiek atsimena, supažindino D. su A. L., tačiau tai buvo darbo reikalais, paaiškino D., kad A. L. gali būti naudingas renkant informaciją. Su R. R. bendravo mažai, su ja apie nelegalią dyzelino prekybą niekada nekalbėjo. Kokiame nors tyrime, atliekamame A. L. ar R. R., jis nedalyvavo, jokių užduočių šiuo klausimu negavo, administracinių teisės pažeidimų protokolų A. L. niekada surašęs nebuvo. Iš policijos išėjo dėl sveikatos.
Kaltinamasis D. L. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad tarnybą policijoje pradėjo 2013 m. rugpjūčio mėnesį, jį paskyrė (duomenys neskelbtini) rajono Policijos poskyrio (duomenys neskelbtini) nuovadoje apylinkės inspektoriumi. Atėjus dirbti jam buvo priskirta zona, kurioje anksčiau dirbo R. R., tačiau su ja santykiai nesusiklostė, ji jam beveik jokios informacijos neperdavė. Pirmą kartą A. L. pamatė terminale, juos supažindino L. S., kuris paaiškino, kad A. L. gali turėti informacijos apie kontrabandas. Apie tai, kad A. L. prekiavo nelegaliu dyzelinu, jis nieko nežinojo. Buvo du kartai, kai A. L. atvežė jam dyzeliną, tačiau jis galvojo, kad A. L. dyzeliną atvežė iš degalinės. Tai įvyko maždaug lapkričio pabaigoje – gruodžio pradžioje. Jam pasibaigė kuras ir jis paprašė A. L., kuris tuo metu buvo prie policijos nuovados, nutempti jo automobilį iki degalinės. Į tai A. L. atsakė, kad gali pats atvežti dyzeliną iš degalinės, nereikės tempti automobilio. Be to, A. L. pasakė, kad turi nuolaidų kortelę ir dyzelinas jam kainuos pigiau. Jis sutiko ir A. L. atvežė 30 litrų kanistrą su dyzelinu. Už šį dyzeliną jis sumokėjo A. L. po 4.30 Lt už litrą, tai buvo pigiau nei tuo metu degalinėje, kadangi A. L. pasakė, kad tiek kainavo su nuolaida. Paėmęs šį dyzeliną jis iš karto susitarė su A. L., kad pastarasis dar pirks jam dyzeliną su nuolaida, kadagį jis pats tuo metu jokios nuolaidų kortelės neturėjo. Antrą kartą A. L. dyzeliną jam perdavė po kelių dienų, vėl 30 litrų po 4,30 Lt. Kaip ir praeitą kartą, jis galvojo, kad iš dyzelinas yra pirktas legaliai, iš degalinės. Išskyrus šiuos kartus dyzelino iš A. L. nepirko. Jo užfiksuoti pokalbiai su A. L. ir yra pokalbiai apie tuos du kartus, kai A. L. atvežė jam dyzeliną. Iš policijos išėjo maždaug po pusmečio darbo, savo noru.
Liudytojas G. N. parodė, kad dirba policijos pareigūnu, buvo tas pareigūnas, kuris tikrino informaciją susijusią su L. S. ir D. L. veiksmais dėl neteisėto disponavimo rusišku dyzelinu. Viskas prasidėjo nuo to, kad 2013 metų gegužės-birželio mėn. poskyryje buvo gauta anoniminė informacija. Poskyrio viršininko nurodymu atliko šios informacijos tikrinimą. Buvo pradėta neviešo pobūdžio informacijos tikrinimo byla, vėliau buvo pradėta kriminalinės žvalgybos tyrimo bylą. Pradėjus kriminalinės žvalgybos tyrimą, buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) PK (duomenys neskelbtini) nuovados prevencinio poskyrio tyrėja R. R. galimai piktnaudžiauja tarnyba. Ši informacija buvo tikrinama, buvo nustatyta, kad ji bendrai gyvena su (duomenys neskelbtini) miestelio gyventoju A. L.. Taip pat buvo surinkta informacija, kad A. L. perka dyzeliną iš Rusijos Federacijos piliečių. Gautoje informacijoje buvo duomenų, kad R. R. dangsto jo veiklą. Atliekant tyrimą buvo nuspręsta kontroliuoti R. R. ir A. L. telefoninius pokalbius. Bendradarbiaujant su Kauno apygardos prokuroru, buvo nuspręsta pradėti ikiteisminį tyrimą. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, informacijos tikrinimo metu, buvo nustatyti duomenys ir apie (duomenys neskelbtini) policijos nuovados, Prevencijos poskyrio tyrėją D. L. bei vyresnį patrulį L. S.. Konkrečiai buvo nustatyta, kad minėti asmenys telefonu bendravo su A. L., kuris turėjo įsteigęs garažą ir ten savo automobiliu gabendavo įvairius kiekius degalų, ten juos kaupdavo ir prekiaudavo. Buvo nustatytas jį įsigijusių asmenų ratas, tarp kurių, kaip įgijėjai buvo nustatyti ir minėti pareigūnai L. S. ir D. L.. Konkrečiai buvo nustatyta, kaip D. L. telefonu susisiekė su A. L., duodamas suprasti, kad reikia susitikti. Ikiteisminio tyrimo metu, analizuojant surinktą medžiagą nustatė, kad pareigūnai ne mažiau kaip penkis kartus įgijo iš A. L. rusiško dyzelino savo reikmėms. Atliekant žvalgybinį tyrimą ir ikiteisminį tyrimą L. S. ir D. L. kontroliuojami ar sekami nebuvo, buvo kontroliuojamas A. L.. Kokiomis aplinkybėmis ir kiek kartų dyzeliną iš A. L. įgijo L. S. ir D. L., tiksliai pasakyti negali, kadangi tokie faktai tiesiogiai užfiksuoti ar nufilmuoti nebuvo. Tos aplinkybės, kad L. S. ir D. L. įgijo iš A. L. rusišką dyzeliną, buvo nustatytos analizuojant jų telefoninius pokalbius su A. L.. Jo žiniomis, tokių pokalbių buvo užfiksuota nedaug, be to, jo manymu, šie pokalbiai buvo užšifruoti vartojant tam tikrus žodžius. Vėliau, sulaikius A. L., pastarasis apklausos metu patvirtino, kad buvo pardavęs dyzeliną L. S. ir D. L..
Liudytojas A. L. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), 2013 metais keliems žmonėms nelegaliai pardavinėjo dyzeliną. Dyzeliną pirkdavo iš Rusijos Federacijos piliečių pravažiuojančiais su vilkikais. Litrą dyzelino pirkdavo už maždaug 3 litus, parduodavo skirtingomis kainomis, būdavo, kad parduodavo po 3 litus, po 3,30 litus, po 3,50 litus. Nuo ko priklausydavo kaina, paaiškinti negali, bet dažnai skirtingiems žmonėms parduodavo už tiek pat, kiek pirkdavo. Iš viso parduodavo maždaug 10-20 žmonėms, visi buvo pažįstami iš (duomenys neskelbtini). 2013 metais kaip sugyventiniai gyveno su policijos pareigūne R. R.. Kaip ir kada susipažino su L. S. ir D. L., tiksliai neatsimena. Iš pradžių susipažino su L. S., galbūt juos supažindino R. R., bet tiksliai neatsimena. Vėliau susipažino su D. L.. Iš pradžių nežinojo, kad jie yra policijos pareigūnai. Jiems po kelis kartus buvo pardavęs dyzelino, kiek atsimena D. L. pardavė du kartus, L. S. galimai pardavė tris kartus, jiems parduodavo maždaug po 20 litrų dyzelino per vieną kartą, tačiau tai yra apylygiai skaičiai. Nuo ko prasidėjo jo pokalbiai su L. S. dėl dyzelino pardavimo, neatsimena, taip pat neatsimena, ar L. jo paklausė dėl dyzelino, ar jis pats pasiūlė. Tuo metu dar nežinojo, kad L. S. yra policininkas. Kokiomis tiksliai aplinkybėmis perduodavo jiems dyzeliną, jau nurodyti negali. Atsimena, kad vieną kartą pats atvežė dyzeliną prie L. S. automobilio, kuris tuo metu stovėjo prie policijos nuovados, kiek atsimena, raktus nuo automobilio jam perdavė R. Tuomet ir sužinojo, kad L. S. yra policininkas. Jis pats atidarė automobilio baką ir įpylė dyzeliną. Kiek atsimena, po kelių dienų Linas atidavė jam 60 Litų už dyzeliną. Po to dar porą kartų perdavė dyzeliną L. S. ir du kartus - D. L., tačiau kokiomis aplinkybėmis perdavė, neatsimena, atsimena tik tai, kad neperduodavo jiems dyzeliną tiesiogiai, t.y. į rankas. Dyzeliną L. S. ir D. L. parduodavo už tris litus, tačiau tai buvo ne dėl to, kad jie buvo policininkai ar jis jų bijotų, o kadangi ir kitiems žmonėms parduodavo po tris litus. Jam buvo neramu, kad jie yra policininkai, tačiau tai neturėjo reikšmės kainai. Būdavo taip, kad L. S. paklausinėdavo jį apie pravažiuojančius vilkikus. Į savo telefoną buvo įsivedęs L. S. ir D. L. telefonų numerius, L. telefonas buvo pavadintas „(duomenys neskelbtini)“, kaip buvo pavadintas D. telefonas, neatsimena. Su jais telefonu bendravo labai mažai, dažniau kalbėjosi su L. S.. Atsimena, kad su L. kelis kartus telefonu kalbėjosi dėl automobilio atsarginių dalių, tačiau neatsimena, kad jie šifruotų savo pokalbius dėl dyzelino. Po to jis buvo sulaikytas. Už disponavimą nelegaliu dyzelinu jis buvo nubaustas administracine nuobauda.
2014-07-08 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarimu A. L. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 163² str. 3 d., 171 str. 1 d., paskirta 6000 Lt bauda su 1172 litrų dyzelinio kuro konfiskavimu. ( II tomas, 115-117 b.l.).
2014-01-19 20.53 val. užfiksuotas pokalbis telefonu tarp A. L. ir R. R. (T.1, 25 b.l.).
2014-01-24 14.39 val., 2014-01-24 15.11 val., 2014-01-27 15.55 val., užfiksuoti pokalbiai telefonu tarp A. L. ir D. L. (T.1, 27, 28, 30 b.l.).
2014-02-05 15.58 val. užfiksuotas pokalbis telefonu tarp A. L. ir L. S. (T.1, 41 b.l.).
Vertinant L. S. ir D. L. atliktus veiksmus baudžiamosios atsakomybės kilimo aspektu bei esant prieštaringo pobūdžio įrodymams ir byloms duomenims, privalu konstatuoti, kokios faktinės įvykio aplinkybės nustatytos.
L. S. ir D. L. inkriminuojama tai, kad L. S. ir D. L. būdami valstybės tarnautojais, dirbdami (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate, pagal pareigybės aprašymą turėdami teisę ir pareigą vykdyti nusikaltimų ir teisės pažeidimų prevenciją, aiškintis administracinius teisės pažeidimus, surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, žinodami, kad A. L. užsiima neteisėta veikla, daro administracinius teisės pažeidimus, nepanaudojo savo įgaliojimų ir veikė priešingai tarnybos interesams, t. y. nefiksavo A. L. daromų administracinių teisės pažeidimų, slėpė šią A. L. vykdomą neteisėtą veiklą ir tokiu būdu sudarė A. L. sąlygas daryti administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 163² str. ir 173 str., iki kol 2014 m. vasario 25 d. teisėsaugos institucijų pareigūnai šią veiklą kratos metu išaiškino ir nutraukė. Taip pat siekdami turtinės naudos sau, įgijo akcizais apmokestinamas prekes, L. S. vienerių metų laikotarpyje nuo 2013 m. vasario mėnesio iki 2014 m. vasario mėnesio 25 d. per nemažiau kaip šešis kartus įgijo nemažiau 540 litrų dyzelinio kuro, už jį sumokėdamas A. L. mažesnėmis, nei rinkos kainomis, D. L. laikotarpiu nuo 2014-01-24 iki 2014-01-27 įgijo 60 litrų dyzelinio kuro, už jį sumokėdamas A. L. mažesnėmis, nei rinkos kainomis, tokiu būdu L. S. ir D. L. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdami asmeninės naudos sau ir A. L., dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė juridinis asmuo – policijos įstaiga ir valstybė.
L. S. savo kaltės dėl šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino, paaiškino, kad nelegalų dyzelinio kuro iš A. L. niekada nepirko. D. L. savo kaltės taip pat nepripažino, parodė, kad du kartus A. L. perdavė jam po 30 litrų dyzelinio kurio, tačiau jis galvojo, kad šį kurą A. L. atvežė jam iš degalinės su nuolaida.
Vertinant byloje surinktus įrodymus, L. S. ir D. L. parodymus, liudytojų A. L. ir G. N. parodymus teismas daro išvadą, kad šie L. S. ir D. L. parodymai nėra teisingi. Jų parodymai tiesiogiai paneigiami liudytojo A. L. parodymais, kuris parodė, kad 2013 metų laikotarpiu skirtingiems žmonėms, tarp jų ir L. S. bei D. L. pardavė nelegalų dyzelinį kurą, kurį pats įgijo iš Rusijos Federacijos vilkikų vairuotojų. A. L. taip pat parodė, kad L. S. ir D. L. žinojo, kad jiems parduodamas dyzelinas yra nelegalus, dyzeliną pirko mažesnėmis nei rinkos kainomis, mokėdami už litrą po tris litus. A. L. parodymais, dyzeliną nelegaliai L. S. jis pardavė tris kartus, D. L. – du kartus, kiekvieną kartą perduodant 20-30 litrų. A. L. parodė, kad negali tiksliai nurodyti kokiomis aplinkybėmis pardavė dyzeliną L. S. ir D. L., tačiau patvirtino, kad L. S. nelegaliai dyzelinį kurą pardavė tris kartus po 20-30 litrų, D. L. – du kartus po trisdešimt litų.
Teismas neturi pagrindo abejoti šiais liudytojo A. L. parodymais. A. L. parodymai yra nuoseklūs, byloje nėra nustatyta kokių nors priežasčių, dėl kurių jis galėtų duoti neteisingus parodymus L. S. ir D. L. atžvilgiu. Be to, A. L. parodymai patvirtinami liudytojo G. N. parodymais bei įrašytais telefoniniais pokalbiais atliekant operatyvinius veiksmus A. L. atžvilgiu. Liudytojas G. N. parodė, kad atliekant operatyvinius veiksmus A. L. atžvilgiu dėl nelegalios prekybos dyzeliniu kuru buvo gauta operatyvinės informacijos, kad tarp nelegalaus dyzelinio kuro įgijėju buvo ir L. S. bei D. L.. Užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tarp A. L. bei D. L. ir L. S. patvirtina kontaktų tarp A. L., L. S. bei D. L. buvimą. Teismas pažymi, kad liudytojo G. N. parodymai ir telefoninių pokalbių įrašai yra vertinami kaip netiesioginiai įrodymai, tačiau šie įrodymai patvirtina būtent A. L. parodymus ir iš dalies paneigia L. S. ir D. L. parodymus.
Jau buvo minėta, kad L. S. parodymai apie tai, kad jis nebuvo įgijęs dyzelinio kuro iš A. L. paneigiami liudytojo A. L. parodymais ir kitais šiame nuosprendyje aptartais įrodymais, todėl vertinami kaip neteisingi.
Tokiu būdu, teismas vertina įrodytomis aplinkybes, kad L. S. laikotarpiu nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2014 m. vasario mėn., žinodamas, kad A. L. dyzelinį kurą parduoda nelegaliai, tris kartus nelegaliai įgijo iš A. L. dyzelinį kurą – per vieną kartą įgydamas 20-30 litrų, mokėdamas po 3 litus už vieną litrą, D. L. 2014 m. sausio 24-27 dienomis, žinodamas, kad A. L. dyzelinį kurą parduoda nelegaliai, du kartus nelegaliai įgijo iš A. L. dyzelinį kurą – per vieną kartą įgydamas 30 litrų, mokėdamas po 3 litus už vieną litrą.
Teismas taip pat įrodytomis laiko aplinkybes, kad L. S. ir D. L. žinojo, kad A. L. neturint įstatymo numatyto pagrindo, nelegaliai parduoda dyzelinį kurą.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad L. S. ir D. L. aptariamu laikotarpiu, t.y. L. S. laikotarpiu nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2014 m. vasario mėn., o D. L. laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 24 d. iki 2014 m. sausio 27 d. buvo policijos pareigūnai, L. S. dirbo (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK viešosios policijos skyriaus Patrulių biuro vyresniuoju patruliu, D. L. dirbo (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėju ir buvo pareigūnai. Jų tiesioginė darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini) policijos nuovada. (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio (duomenys neskelbtini) policijos nuovados vyresniojo patrulio pareigybė aprašyme numatytos pareigos aiškintis nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų priežastis, vykdyti nusikaltimų ir teisės pažeidimų prevenciją, surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus (T.2 , 157 b.l.). Vilkaviškio rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjo pareigybės aprašyme nurodytos pareigos išaiškinti administracinius teisės pažeidimus, surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, vykdyti šešėlinio verslo prevenciją (T. 3, 16-18 b.l.).
Nustatyti ir aptarti L. S. ir D. L. veiksmai kaltinamuoju aktu kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalį. Vertinant L. S. ir D. L. inkriminuotų nusikalstamų veikų aprašymą pastebėtina, kad jų veiksmai kaltinimuose iš esmės pasireiškia dviem aspektais, nurodant kad L. S. ir D. L. nefiksavo A. L. daromų administracinių teisės pažeidimų, slėpė A. L. vykdomą neteisėtą veiklą ir tokiu būdu sudarė sąlygas daryti administracinius teisės pažeidimus, kitoje kaltinimų dalyje nurodant, kad L. S. ir D. L. siekdami asmeninės naudos sau ir A. L. iš A. L. įgijo akcizais apmokestinamas prekes. Tokiu būdu suformuluotas kaltinimas reiškia, kad kaltinimo vertinimu, L. S. ir D. L. piktnaudžiavimas tarnyba pasireiškė neveikimu leidžiant A. L. daryti administracinius teisės pažeidimus ir aktyviais veiksmais nelegaliai perkant iš jo dyzelinį kurą. Kaltinimo baigiamojoje dalyje nurodyta, kad tokiais veiksmais L. S. ir D. L. akivaizdžiai demonstravo savo nuostatą nesilaikyti galiojančių norminių aktų, nustatytos tvarkos, tokiu būdu diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino policijos, kaip svarbios teisėsaugos institucijos, užtikrinančios asmens, visuomenės saugumą, vykdančios nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, atskleidimą bei tyrimą, autoritetą, iškreipė policijos paskirtį, dėl to didelės neturtinės žalos patyrė juridinis asmuo - policijos įstaiga, tuo pačiu ir Lietuvos valstybė.
Vertinant L. S. ir D. L. atliktų veiksmų pobūdį, intensyvumą bei šių veiksmų pasekmes, teismas daro išvadą, kad L. S. ir D. L. veiksmuose būtino Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio numatyto sudėties požymio – didelės žalos padarymo.
Šiuo metu Lietuvos aukščiausiasis teismas formuoja Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio numatyto didelės žalos požymį atsižvelgiant į padarytas pasekmes ir žalos dydį (LAT nutartys Nr. 2K-519/2014, 2K-541/2014, 2K-325/2014, 2K-231/2014, 2K-247/2014, 2K–98/2014, Nr. 2K-316/2013). Pvz. 2014-06-17 Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartyje Nr. 2K-325/2014 vertinant didelės žalos požymį nurodyta, kad Nusikaltimo sudėtis yra materiali, taigi baudžiamajai atsakomybei nepakanka veikų, priešingų tarnybos interesams, padarymo, būtini padariniai, t. y. didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims. Pažymėtina, kad BK 228 straipsnis numato atsakomybę tiek už turtinės, tiek ir neturtinės žalos padarymą. Tačiau įstatyme aiškiai apibrėžta, kad žala, nesvarbu, ar ji turtinė ar neturtinė, turi būti didelė. Visais atvejais žala turi būti įrodyta ir motyvuota teismų sprendimuose, nes žala yra vienas piktnaudžiavimo nusikaltimo požymių. Pagal didelės žalos požymį vyksta piktnaudžiavimo nusikaltimo atribojimas nuo drausminio nusižengimo.
Didelės žalos požymis yra vertinamasis. Kadangi įstatymas nepateikia universalių kriterijų žalos mastui nustatyti, kasacinėje praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais ginami interesai yra pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo bei valstybės institucijos autoritetui, pažeistų interesų ir kaltininko einamų pareigų svarbą, padarytos veikos neigiamą poveikį institucijos, kurioje dirba kaltininkas, reputacijai, valstybės autoritetui ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-16/2010, 2k-100/2014). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, jų darbo sutrikdymo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-108/2009, Nr.2K-232/2012, Nr. 2K-573/2012, 2K-190/2013, 2K-7-335/2013).
Kartu kasacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė, kad nepritartina praktikai, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar pakankamai yra duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2004, 2K-263/2010, 2K-161/2012, 2K-205/2012, 2k-98/2014). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose pažymėta, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Nusikalstamos veikos – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Be to, Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir taikant teisę, šis principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).
2014-01-07 kasacinėje nutartyje Nr. 2K–98/2014 išteisinant asmenį pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalį ir vertinant didelės žalos požymį konstatuota, kad Nagrinėjamoje byloje įtarimai ir kaltinimai dėl BK 228 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo reikšti darant išvadas, kad patraukti baudžiamojoj atsakomybėn valstybės tarnautojai norminius teisės aktus pažeidė organizuodami V. K. įdarbinimą į Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių žemėtvarkos skyriaus vedėjo pareigas. Vertinant apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodytas V. K. įdarbinimo aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad dėl šio įvykio būtų padaryta ne bet kokia, o didelė žala. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad: 1) nėra pagrindo teigti, jog dėl nagrinėjamo įvykio buvo padarytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas; 2) byloje nėra nukentėjusiųjų; 3) kaltinamųjų veiksmai, siekiant įdarbinti asmenį tikėtina pažeidžiant nustatytą tvarką, nesukėlė ypatingo rezonanso visuomenėje; 4) veikomis kažkaip ypatingai nebuvo pakenkta valstybės tarnybos autoritetui; 5) negali būti konstatuota, jog veiksmai truko ilgą laiką, buvo sistemingi, nes buvo nukreipti tik į vieno asmens įdarbinimą; 6) dėl veikų nekilo kiti esmingai žalingi padariniai.
2014-06-17 kasacinėje nutartyje Nr. 2K-325/2014 aukščiausiojo teismo kolegija pripažino, kad valstybės muitinės tarnybos pareigūno veiksmais (neveikimu) suteikiant galimybę kitam asmeniui daryti administracinį teisės pažeidimą gabenant kontrabandą, nebuvo padaryta didelės žalos.
Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad L. S. ar D. L. veiksmais buvo padaryta didėlės žalos. Byloje nėra nustatyta, kad L. S. ar D. L. veiksmais buvo ypatingai pakenkta valstybės tarnybos interesui, jų veiksmais nebuvo pažeisti kitų asmenų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos teisės ar laisvės, byloje nėra nukentėjusiųjų ir nebuvo padaryta turtinės žalos, dėl jų veiksmų nekilo kokių nors kitų esminių žalingų padarinių, jų veiksmai nesukėlė ypatingo rezonanso visuomenėje. Kaltinimuose L. S. ir D. L. nurodytos jų veiksmų pasekmės iš esmės yra deklaratyvaus pobūdžio, neatskleidžiantys dėl kokių priežasčių yra vertinama, kad jų veiksmais buvo padaryta didelės žalos policijai ar valstybei.
Byloje taip pat nustatyta, kad D. L. veiksmai truko neilgą laiko tarpą, nuo 2014 m. sausio 24 d. iki 2014 m. sausio 27 d., bei buvo pavienio pobūdžio. D. L. per du kartus įgijo 60 litrų dyzelinio kuro. Teismas taip pat neturi pagrindo pripažinti, kad L. S. veiksmai truko ilgą laiko tarpą ar buvo sistemingi. Nors kaltinime L. S. nurodyta, kad dyzelinį kurą iš A. L. jis įgijo laikotarpiu nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2014 m. vasario mėn., tokios kaltinime nurodytos aplinkybės nebuvo patvirtintos. Byloje nėra surinkta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad L. S. apie A. L. veiklą žinojo jau nuo 2013 m. vasario mėn. ir jau tuo laikotarpiu pirko iš jo dyzelinį kurą. Pats A. L. nurodė, kad L. S. dyzeliną iš jo pirko tris kartus, nupirko po 20-30 litrų, bet negalėjo nurodyti kokiu laikotarpiu tai buvo. Pokalbis tarp A. L. ir L. S. užfiksuotas 2014 m. vasario 5 d. Visos šios aplinkybės nurodo, kad L. S. veiksmai galėjo trukti žymiai trumpesnį laikotarpį, nei nurodyta kaltinime. A. L. taip pat parodė, kad dyzeliną L. S. ir D. L. pardavė kaip fiziniams asmenims ir jų užimamos pareigos neturėjo įtakos jo paties veiksmams ir motyvams parduodant jiems dyzeliną pigiau.
Vertinant L. S. ir D. L. veiksmų pobūdį bei atsiradusiais pasekmes, teismas taip pat vertina jį atliktų veiksmų esmę. Jau buvo minėta, kad kaltinimuose L. S. ir D. L. nurodyta, kad jų nusikalstami veiksmai iš esmės pasireiškė dviem aspektais – neveikimu nefiksuojant A. L. administracinio teisės pažeidimo ir aktyviais veiksmais nelegaliai perkant iš jo dyzelinį kurą. Pastebėtina, kad pirmoje kaltinimo dalyje, formuluojant neveikimu padarytą L. S. ir D. L. veiksmų dalį, kaltinimuose nėra nurodyta, kad šią dalį veiksmų jie atliko siekiant naudos sau. Teismo vertinimu, tai nėra tik techninė klaida. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas nenustatė duomenų, patvirtinančių, kad šią dalį jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos L. S. ar D. L. būtų įvykdę siekiant kokios nors naudos sau. Byloje nustatyta, kad naudos L. S. ir D. L. turėjo pigiau įgydami dyzelinį kurą iš A. L., o jų veiksmų galima nauda sau ir motyvai nefiksuoti A. L. daromo administracinio teismo pažeidimo buvo netiesioginiai ir išvestiniai iš jų tikslų gauti turtinę naudą pigiau įgyjant nelegalų dyzelinį kurą.
Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, piktnaudžiavusiam tarnybine padėtimi arba viršijusiam įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, šio straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas šiuos veiksmus atliko iš savanaudiškų paskatų.
Vertinant L. S. ir D. L. pareikštus kaltinimus galima konstatuoti, kad antrą dalį jiems inkriminuotų veiksmų, o būtent nelegalų dyzelinio kuro įgijimą L. S. ir D. L. iš esmės atliko veikdami kaip fiziniai asmenys. Byloje nustatyta, kad nei L. S. nei D. L. minėtu laikotarpiu nebuvo atlikę jokių operatyvinių ar procesinių veiksmų A. L. atžvilgiu, jiems nebuvo pavesta tirti jo atžvilgiu kokią nors medžiagą, t.y. vertinant atskirai, įgyjant dyzeliną jie veikė ne savo tarnybos įgaliojimų ribose ir neatliko jokių tarnybos veiksmų A. L. atžvilgiu, o veikė kaip privatūs asmenys. Piktnaudžiavimo tarnyba požymiai L. S. ir D. L. veiksmuose atsiranda dėl kitos jiems inkriminutos jų veiksmų dalies – A. L. daromo administracinio teisės pažeidimo nefiksavimo, tačiau, kaip jau buvo minėta, byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad būtent šią dalį veiksmų jie atliko siekdami naudos sau. Nustačius, kad naudos gavimo požymis nėra siejamas su ta veiksmų dalimi, kurioje yra piktnaudžiavimo tarnyba požymiai, t.y. su daromu administraciniu teisės pažeidimu nefiksavimu, galima vertinti, kad L. S. ir D. L. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalies požymiai, tačiau išteisinant L. S. ir D. L. dėl didelės žalos požymio nebuvimo jų veiksmuose, teismas neturi pagrindo tikslinti ar koreguoti kaltinimų. Savaime ši aplinkybė turi reikšmės vertinant L. S. ir D. L. atliktų veiksmų pobūdį ir atsiradusiais pasekmes vertinant pasekmes didelės žalos atsiradimo aspektu.
Jau buvo minėta, kad dėl L. S. ar D. L. veiksmų nebuvo kilęs rezonansas visuomenėje, jų užimamos pareigos (duomenys neskelbtini) policijos nuovadoje nebuvo reikšmingos, jų veiksmai nebuvo intensyvūs ir iš esmės buvo atlikti turint tikslą gauti naudą, kilusį ne iš tarnybos pareigų o iš bendrų savanaudiškų paskatų kaip fiziniams asmenims. L. S. ir D. L. veiksmų pavojingumą ir atsiradusių pasekmių dydį taip pat mažina tai, kad po veikos padarymo L. S. ir D. L. išėjo iš tarnybos policijoje.
Teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti, kad L. S. ir D. L. veiksmais buvo padaryta didelės žalos policijai, valstybei ar kitam asmeniui. Nenustačius būtino Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies numatyto sudėties požymio, L. S. ir D. L. išteisintini, nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str. ,298 str., 302 str.
nusprendė:
L. S. pagal jam pareikštą kaltinimą dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalį išteisinti nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
D. L. pagal jam pareikštą kaltinimą dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalį išteisinti nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtas L. S. ir D. L. panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 5 CD diskus su garso įrašais saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.