- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-03
- Bylos Nr.
- 2S-2031-653/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19351-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Pareiškėjas
- A. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio A. N. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – antstolis A. N., V. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas A. B. 2016-05-17 skundu dėl antstolio veiksmų prašė: 1) panaikinti vykdomąją bylą Nr. 0157/16/00294/S; 2) panaikinti vykdomąsias išlaidas vykdomojoje byloje Nr. 0157/16/00294/S; 3) arba panaikinti areštą laisvės atėmimo vietos sąskaitai. Nurodė, kad antstolis A. N. vykdomojoje byloje Nr. 0157/16/00294/S 2016-03-03 priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš pareiškėjui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštavo 1 129,52 EUR skolos ir 331,44 EUR vykdymo išlaidų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, priklausančių pareiškėjui. Pareiškėjo teigimu, antstolis neturėjo teisės areštuoti šių lėšų, nes pareiškėjas šias lėšas naudoja įsigydamas privalomus ir būtinus reikmenis ir priemones, moka už sunaudotą elektros energiją. Nurodė, kad pagal teismų praktiką, antstolis neturi teisės vykdyti išieškojimo iš sumos, neviršijančios vienos Minimalios mėnesinės algos (MMA). Pasak pareiškėjo, antstolis taip pat nesilaikė nustatytos tvarkos dėl nutarimų vykdymo, t.y. priėmė vykdomąjį dokumentą, pateiktą, praleidus trijų mėnesių vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminą. 2016-05-30 Patvarkymu antstolis A. N. pareiškėjo skundą atsisakė tenkinti. Nurodė, kad antstoliui 2016-02-11 pateiktas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo Vykdomasis raštas Nr. 1-3048-369/2015, išduotas 2016-01-20, dėl 1 129,52 EUR skolos išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojo V. K. naudai, kurį antstolis 2016-02-15 patvarkymu priėmė vykdyti. 2016-02-15 antstolis priėmė Raginimą įvykdyti sprendimą, kuris 2016-02-18 gautas pataisos namuose, kuriose yra skolininkas, tačiau 2016-03-03 raginimas grąžintas antstoliui, kadangi pareiškėjas procesinius dokumentus atsisakė priimti. Per raginime nustatytą terminą pareiškėjas skolos bei priskaičiuotų vykdymo išlaidų nesumokėjo, todėl pareiškėjo atžvilgiu pritaikytos priverstinio poveikio priemonės, įskaitant pareiškėjui priklausančių lėšų, esančių Kybartų pataisos namų sąskaitoje, areštą. Antstolio teigimu, vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminas (5 metai) nebuvo praleistas, nes antstolis vykdomąją bylą užvedė ne nutarimo, tačiau 2016-01-19 įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu. 2016-01-20 išduotas vykdomasis raštas, kuris pateiktas antstoliui vykdyti 2016-02-11. Kadangi minėtas senaties terminas nebuvo praleistas, nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti vykdomąją bylą Nr. 0157/16/00294 ar joje apskaičiuotas vykdymo išlaidas. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad išieškomą skolą galima išieškoti per 6 mėnesius, atliekant CPK 736 str. nurodyto dydžio išskaitymus iš pareiškėjo darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos, ar kitų pajamų, taip pat įrodymų, kad areštuotos lėšos yra būtinos pareiškėjo ar jo šeimos narių pragyvenimui, darbui pagal profesiją arba mokymuisi. Pareiškėjas šiuo metu atlieka bausmę Kybartų pataisos namuose, todėl jo pragyvenimas yra valstybės užtikrinamas. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad ginčijamu patvarkymu areštuotos lėšos patenka į CPK 739 str. nurodytų sumų, iš kurių negalima išieškoti sąrašą, todėl, antstolio nuomone, jis pagrįstai areštavo pareiškėjo lėšas, esančias Kybartų pataisos namų depozitinėje sąskaitoje. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių teiginius, kad pareiškėjas siekia padengti įsiskolinimą. Nurodė, kad pareiškėjas su antstoliu nebendradarbiauja, nepriima antstolio siųstų procesinių dokumentų, nepateikia informacijos apie visą turimą turtą pagal antstolio 2016-05-05 patvarkymą. Antstolio manymu, pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 28 d. nutartimi pareiškėjo A. B. skundą atmetė. Teismas nustatė, kad vykdomasis dokumentas, kuriuo remiantis antstolis pradėjo vykdomojo dokumento vykdymo veiksmus, yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-18 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-3048-369/2015 pagrindu teismo 2016-01-20 išduotas vykdomasis raštas dėl 1 129,52 EUR skolos išieškojimo solidariai iš pareiškėjo ir R. V. išieškotojo V. K. naudai. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-18 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-3048-369/2015, kurio pagrindu teismas išdavė 2016-01-20 Vykdomąjį raštą, be kita ko, išieškotojo naudai iš pareiškėjo priteista ir piniginė suma, t.y. nuosprendis yra susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimais, 2016-01-20 Vykdomajam raštui pateikti vykdyti taikytinas CPK 606 str. 2 d. įtvirtintas 5 metų senaties terminas nuo minėto nuosprendžio įsiteisėjimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-18 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-3048-369/2015 įsiteisėjo 2016-01-19, ir antstoliui pateiktas vykdyti 2016-02-11, t.y. nepraleidus 5 metų termino nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto pateikimo vykdyti antstoliui. Teismas pažymėjo, kad 3 mėnesių senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti taikomas tik atliekant vykdymo veiksmus dėl administracinės nuobaudos – baudos, išieškojimo. Nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje Nr. 0157/16/00294 išieškoma suma yra priteista pagal išieškotojo civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, todėl turi būti taikomos ne ATPK, o CPK nuostatos, reglamentuojančios vykdymo procesą. Analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Taigi CPK 606 str. 2 d. numatytas 5 metų senaties terminas pateikti vykdyti vykdomajam raštui pagal teismo sprendimą (nuosprendį), nebuvo praleistas, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad vykdomoji byla Nr. 0157/16/00294 yra pradėta neteisėtai ir (ar) antstolis neturėjo teisės paskaičiuoti vykdomojoje byloje susidariusių vykdymo išlaidų.Taip pat teismas konstatavo, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jam priklausančios lėšos, esančios Kybartų pataisos namuose patenka į lėšų, iš kurių būtų draudžiama vykdyti išieškojimą, sąrašą (CPK 178 str.). Teismas pažymėjo, kad teisės aktuose nėra nustatytas draudimas nukreipti skolos išieškojimo į laisvės atėmimo įstaigos administruojamoje nuteistajam priklausančioje sąskaitoje esančias lėšas. Be to, nors pareiškėjas, ginčydamas antstolio 2016-03-03 Patvarkymą, kuriuo buvo areštuota 1 460,96 EUR suma, esanti pareiškėjo sąskaitoje, administruojamoje Kybartų pataisos namų rėmėsi CPK 668 str. 1 d. įtvirtintu draudimu išieškoti iš skolininko sumos, neviršijančios vieno MMA, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad minėtoje sąskaitoje esanti suma neviršija vieno MMA bei patenka į skolininko turto, iš kurio išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, sąrašą. Be to, 2016-03-03 Patvarkymu antstolis areštavo ne apskritai visas pareiškėjo lėšas, esančias Kybartų pataisos namų administruojamojoje sąskaitoje, tačiau tik vykdomojoje byloje išieškomų 1 129,52 EUR skolos ir 331,44 EUR vykdomo išlaidų apimtyje. Kadangi 2016-03-03 Patvarkymu pareiškėjo lėšos, esančios Kybartų pataisos namų administruojamojoje sąskaitoje, areštuotos ribota apimtimi, likusią lėšų dalį pareiškėjas turi teisę naudoti savo reikmėms, įskaitant nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b.l. 19-20), kuriuo prašo: 1) užtikrinti, kad Antstolis nedelsiant imtųsi visų priemonių ir panaikintų Antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems; 2) tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į teismų praktiką, neobjektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl antstolio veiksmų vykdant vykdomąją bylą ir priėmė šališką nutartį. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis A. N. prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-28 nutartį. Nurodo, jog atskirajame skunde nepateikiama jokių papildomų dokumentų ar teisiškai reikšmingų argumentų. Apelianto skundžiamos priverstinio išieškojimo priemonės buvo pritaikytos laikantis teisės aktų nuostatų, o skolininko teiginys, jog tokios priemonės apsunkina jo teisinę padėtį, nėra pagrindas antstolio veiksmus ar skundžiamą nutartį pripažinti neteisėtais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas skundas dėl antstolio veiksmų, yra pagrįsta ir teisėta.Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), tai yra kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą.Apelianto atskirajame skunde išsakytas argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į teismų praktiką, yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundo dėl antstolio veiksmų argumentą, jog užvesta vykdomoji byla turi būti nutraukta ir turi būti panaikinti antstolio patvarkymai dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, nes neva buvo praleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminas, pažymėjo, kad trijų mėnesių senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti taikomas tik atliekant vykdymo veiksmus dėl administracinės nuobaudos – baudos, išieškojimo. Tuo tarpu vykdomojoje byloje Nr. 0157/16/00294 išieškoma suma yra priteista pagal išieškotojo civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, todėl turi būti taikomos ne ATPK, o CPK nuostatos, reglamentuojančios vykdymo procesą. Šiuos argumentus teismas pagrindė ir teismų praktika – Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-99-262/2016, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-435-730/2016. Taip pat teismas, nagrinėdamas pareiškėjo argumentą, jog antstolis negalėjo nukreipti išieškojimo į pareiškėjo sąskaitoje, administruojamojoje Kybartų pataisos namų, esančią sumą, nes šios lėšos yra naudojamos pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti, rėmės rėmėsi ir atskirajame skunde apelianto paminėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-03-23 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016.Atskirajame skunde taip pat nurodomi teisės aktai, kuriuose reglamentuojama nuteistųjų pareiga apmokėti išlaidas už įkalinimo įstaigoje savo poreikiams sunaudotą elektros energiją ir teisė naudotis tam tikromis paslaugomis/pirkti tam tikras prekes už jas apmokant savomis lėšomis, tačiau jokie teisiškai reikšmingi argumentai dėl skundžiamos 2016 m. birželio 28 d. nutarties nepateikiami. Apeliantas, teigia, jog antstolis ir pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl tam tikrų aplinkybių dėl antstolio veiksmų vykdant vykdomąją bylą, tačiau kokios tai aplinkybės, apeliantas neįvardina.CPK 338 straipsnyje numatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. CPK 306 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti reikalavimai apeliaciniam skundui. Nurodyta, kad apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta: 1) skundžiamas sprendimas ir teismas, priėmęs tą sprendimą; 2) konkreti skundžiama sprendimo dalis – kai skundžiamas ne visas sprendimas; 3) ginčijama suma – kai ginčas yra turtinis; 4) kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas), kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (šio Kodekso 314 straipsnis), – kai prašoma priimti naujus įrodymus; 5) apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas); 6) apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka – kai jis to pageidauja; 7) pridedamos prie skundo rašytinės medžiagos sąrašas. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinio skundo argumentai išdėstomi glausta forma ir turi atitikti apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Nors iš atskirojo skundo pavadinimo galima spręsti, jog prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartį, t. y. suformuluotas atskirojo skundo reikalavimas, tačiau skunde tik abstrakčiai nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neobjektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir priėmė šališką nutartį. Jokių papildomų aplinkybių, kurios patvirtintų skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą, pareiškėjas nenurodė.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų yra nepagrįstas. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė jokių argumentų, dėl kurių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartis turėtų būti panaikinta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.