- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-19
- Bylos Nr.
- e2-960-302/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00728-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- Infrastruktūros valdymo agentūrai prie Krašto apsaugos ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“ ieškinį atsakovei Infrastruktūros valdymo agentūrai prie Krašto apsaugos ministerijos dėl sprendimo nenagrinėti pretenzijos panaikinimo ir įpareigojimo išnagrinėti pretenziją,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – RUAB) „Šiaulių plentas“ ieškiniu prašė panaikinti atsakovės Infrastruktūros valdymo agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos 2021 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. 781/1, kuriuo buvo nuspręsta nenagrinėti RUAB „Šiaulių plentas“ 2021 m. birželio 14 d. pateiktos pretenzijos dėl pasiūlymų vertinimo, ir įpareigoti išnagrinėti minėtą pretenziją.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2021 m. liepos 7 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį.
3. Teismas nurodė, kad ieškiniu siekiama panaikinti atsakovės sprendimą, kuriuo nuspręsta nenagrinėti ieškovės pretenzijos, ir įpareigoti atsakovę ją išnagrinėti.
4. Remdamasis kasacinio teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-456-469/2016; 2018 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-690/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1210-381/2020, 24-25 punktai), teismas sprendė, kad tokio pobūdžio reikalavimai nenagrinėtini CPK nustatyta tvarka, o reikalavimų, kuriais būtų ginčijami konkretūs perkančios organizacijos sprendimai, ieškovė nesuformulavo, todėl teismas nusprendė atsisakyti priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną CPK nustatyta tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Ieškovė RUAB „Šiaulių plentas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo šiuos esminius argumentus:
5.1. Iš skundžiamoje nutartyje nurodytos teismų praktikos darytina išvada, kad reikalavimai pripažinti, jog pretenzija buvo atmesta nepagrįstai, teismų buvo nenagrinėti tik dėl to, kad pretenzijoje nurodyti argumentai buvo iš esmės išnagrinėti teisme. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pagrindinis ginčo klausimas yra pretenzijos nenagrinėjimas ir sprendimų ginčo pirkime teisėtumas, todėl ieškinyje pagrįstai ir teisėtai suformuluoti šie reikalavimai: 1) panaikinti atsakovės sprendimą, kuriuo nutarta nenagrinėti ieškovės pretenzijos; 2) įpareigoti atsakovę išnagrinėti pretenziją dėl pasiūlymų vertinimo. Tai patvirtina ir kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-690/2017 35, 61 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika; 2016 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-378/2016 26 punktas; 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-546-469/2016 57 punktas). Skundžiama nutartis priimta pažeidžiant ieškovės teisių gynybos veiksmingumo principą.
5.2. Vadovaujantis teismų formuojama praktika, asmens teisė kreiptis į teismą negali būti apribota ar kaip nors suvaržyta. Tuo tarpu skundžiama nutartimi atsisakęs priimti ieškinį, teismas šią teisę akivaizdžiai apribojo ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją.
5.3. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškinys nagrinėtinas būtent CPK numatyta tvarka, kadangi: pirma, atsakovė paskelbė pirkimą, kuris yra vykdomas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka; antra, ieškovė atitinka subjekto, turinčio teisę kreiptis su ieškiniu į teismą viešųjų pirkimų ginčų situacijose, statusą; trečia, ieškovė laikėsi privalomos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos.
5.4. Net jei būtų pripažinta, kad reikalavimas panaikinti atsakovės sprendimą, kuriuo atsisakyta nagrinėti ieškovės pretenziją, nenagrinėtinas (su kuo ieškovė nesutinka), nustatęs pareikšto reikalavimo trūkumą, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 2 dalimi ir 138 straipsniu, privalėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Nenustatęs termino ieškinio trūkumams pašalinti, teismas pažeidė ieškovės teisę į teisinę gynybą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
7. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atsisakymo priimti ieškinį (ne)teisėtumo
8. CPK 5 straipsnyje reglamentuojama, kad į teismą įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis kiekvienas suinteresuotas asmuo, jog būtų apginta jo pažeista ar ginčijama teisė ar įstatymo saugomas interesas. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais.
9. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad nagrinėjamu atveju apeliantė ieškinyje suformulavo šiuos reikalavimus: pirma, panaikinti atsakovės Infrastruktūros valdymo agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos 2021 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. 781/1, kuriuo buvo nuspręsta nenagrinėti RUAB „Šiaulių plentas“ 2021 m. birželio 14 d. pretenzijos; antra, įpareigoti atsakovę išnagrinėti minėtą pretenziją. Konstatavęs, kad tokio pobūdžio reikalavimai nenagrinėtini CPK nustatyta tvarka, o reikalavimų, kuriais būtų ginčijami konkretūs perkančios organizacijos sprendimai, ieškovė nesuformulavo, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną CPK nustatyta tvarka.
10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, konstatavęs, kad ieškinyje suformuluoti reikalavimai nenagrinėtini CPK nustatyta tvarka, o reikalavimai, kuriais būtų ginčijami konkretūs perkančiosios organizacijos sprendimai, nepareikšti, pirmosios instancijos teismas iš esmės pripažino, jog ieškinio reikalavimai turi trūkumų.
11. CPK 138 straipsnyje numatyta, kad, jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
12. CPK 135 straipsnyje, kuriame reglamentuojami reikalavimai ieškinio turiniui, numatyta, kad ieškinyje turi būti nurodomas ieškinio reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
13. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-690/2015).
14. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, įgyvendinus teisę į teisminę gynybą, turi būti pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013; 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2014 ir kt.).
15. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju ginčas tarp ieškovės ir perkančiosios organizacijos iš esmės kilo dėl perkančiosios organizacijos 2021 m. birželio 7 d. sprendimo, kuriuo sudaryta pasiūlymų eilė ir nustatytas ginčo Pirkimą laimėjęs tiekėjas. 2021 m. birželio 14 d. perkančiajai organizacijai pateikus pretenziją dėl minėto sprendimo, ieškovės pretenzija atsakovės 2021 m. birželio 22 d. sprendimu buvo palikta nenagrinėta.
16. Tiekėjas, nesutinkantis su perkančiosios organizacijos sprendimu dėl atsisakymo nagrinėti pretenziją, gali kreiptis į teismą VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (CPK 423² straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, jei teismas pripažįsta, kad ieškovo nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi, yra pagrįsti, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o jei teismas vertina, kad perkančioji organizacija pagrįstai nenagrinėjo pretenzijos, bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 2 dalis).
17. Pažymėtina, kad pretenzijos nenagrinėjimas šiuo atveju nepaneigia ieškovės teisės dalyvauti sprendimo peržiūros procedūroje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai teismas pagal tiekėjo ieškinį nagrinėdamas bylą patikrina tiekėjo pretenzijos argumentų pagrįstumą, tiekėjo teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų teisėtumą yra įgyvendinama, nepaisant to, jog perkančioji organizacija jo pretenziją buvo atmetusi ar neišnagrinėjusi jos iš viso; teismui iš esmės nagrinėjant ginčą dėl perkančiosios organizacijos sprendimų ir veiksmų bei vertinant, ar perkančioji organizacija vykdydama pirkimą nepažeidė tiekėjo teisių ar teisėtų interesų, neturi reikšmės aplinkybė, kad perkančioji organizacija neišnagrinėjo tiekėjo pretenzijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-690/2017).
18. Atsižvelgiant į tai, kad iš ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių visumos ir su ieškiniu pateiktų įrodymų galima daryti išvadą, jog ieškovė, nepaisant lingvistinės ieškinio dalyko formuluotės, iš esmės siekia, kad būtų pripažintas neteisėtu atsakovės 2021 m. birželio 7 d. sprendimas, kuriuo sudaryta pasiūlymų eilė ir nustatytas ginčo Pirkimą laimėjęs tiekėjas, konstatuotina, kad ieškinio priėmimo stadijoje nustatęs, jog ieškinyje suformuluoti reikalavimai nesukuria materialiųjų teisinių padarinių, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis tiekėjos (ieškovės) teisių gynybos veiksmingumo principu, turėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas ieškovę tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką, o ne atsisakyti priimti ieškinį.
Dėl procesinės bylos baigties
19. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai ieškinį kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka atsisakė priimti, todėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“ ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.