Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-03-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-51-337/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-30
Bylos Nr.
AN2-51-337/2018
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Evaldas Vanagas
Pažeidėjas
O. B.
Suinteresuotas asmuo
J. B.
Kategorijos
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. AN2-51-337/2018
Proceso Nr. 4-50-3-00010-2018-4Procesinio sprendimo kategorija: 21.11.10 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. kovo 30 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. B. (toliau – Pažeidėjas), a. k. (duomenys neskelbtini) bei suinteresuoto asmens J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. sausio 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. sausio 29 d. nutarimu O. B. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 str. 1 d bei 426 str. 1 d. ir nubaustas:

pagal ANK 423 str. 1 d. 350 eurų bauda;pagal ANK 426 str. 1 d. 870 eurų bauda.

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaujantis ANK 38 str. 2 d. paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos ir O. B. paskirta galutinė administracinė nuobauda - 870 eurų bauda. Taip pat O. B. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 3 ( trejiems) metams ir transporto priemonės FORD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. O. B. nubaustas už tai, kad jis 2017-12-09, apie 10.45 val., kelio Utena – Kaltanėnai – Švenčionys 14,62 km, vairavo J. B. priklausantį automobilį FORD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir nebus keliamas pavojus kitų asmenų turtui, nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiavusio automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir minėtam automobiliui pristabdžius, laiku nepristabdęs nesuvaldė savo vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu apgadintas automobilis (duomenys neskelbtini) po eismo įvykio O. B. eismo įvykio vietoje nepasiliko, neužpildė eismo įvykio deklaracijos, apie eismo įvykį nepranešęs policijai pasišalino iš įvykio vietos. Tokiu būdu O. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 127, 128, 219, 220 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo pakeisti skundžiamą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018-01-29 priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) ir už padarytus administracinius nusižengimus netaikyti administracinio poveikio priemonių – teisės vairuoti atėmimo ir O. B. nepriklausančios transporto priemonės – automobilio ,,Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo arba tik neskirti administracinio poveikio priemonės minimo automobilio konfiskavimo, o teisės vairuoti atėmimo terminą sumažinti iki 10 mėnesių. Skunde teigiama, jog O. B. nusižengimų padarymo metu vairavo ne savo, o savo mamai J. B. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, todėl teismas negalėjo konfiskuoti šios transporto priemonės. Teigiama, jog teismas klaidingai aiškino ANK 29 str. 4 d. nuostatas. Nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju, nėra to paties straipsnio 4 d. 3 p. numatytų konfiskavimo sąlygų. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą konfiskuoti ne O. B. priklausančią transporto priemonę, netinkamai pritaikė aktualias ANK normas, pažeidė materialiosios teisės normas, turinčias esmines reikšmės vienodai aiškinti ir taikyti teisę. Tikinama, kad visa tai lėmė, jog teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pažymima, jog apylinkės teismas nenustatė aplinkybių, jog O. B. mama būtų perdavusi automobilį pastarajam ar būtų žinojusi apie daromus nusižengimus. Teigiama, kad O. B. pirmą kartą pasinaudojo mamos automobiliu. Pažymima, kad toks pažeidėjo elgesys buvo savavališkas. Nurodoma, kad automobilis nebuvo paliktas lauke, priešingai, jis buvo užrakintas garaže. Automobilio dokumentų niekur palikta nebuvo, mama, t. y. J. B., turėjo juos pasiėmusi su savimi, o automobilio ir garažo vartų raktai buvo padėti nematomoje vietoje – dėžutėje, spintelėje. Todėl, teigiama, pirmos instancijos teismas nepagrįstai J. B. pareiškė priekaištą, jog ji su savo turtu elgėsi neatsakingai. Tikinama, kad šiuo konkrečiu atveju pirmos instancijos teismas, konfiskuodamas O. B. nepriklausantį automobilį, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos analogiškose bylose. Toliau skunde teigiama, jog O. B. už administracinių nusižengimų padarymą neturėjo būti skirta administracinio poveikio priemonė – specialios teisės atėmimas, kadangi jis nėra šios teisės įgijęs. Be visa to, skunde akcentuojama, kad apylinkės teismas nustatė vieną O. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi), o sunkinančių aplinkybių nenustatė, tačiau pažeisdamas administracinio poveikio priemonės skyrimą reglamentuojančias ANK normas paskyrė O. B. maksimalų straipsnio sankcijoje numatytą teisės vairuoti atėmimo terminą. Taip pat nurodoma, jog iš ANK 426 str. nuostatų matyti, jog vairuotojams, neturintiems teisės vairuoti transporto priemonės ir pasitraukusiems iš eismo įvykio, su kuriuo jie yra susiję, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas bei transporto priemonės konfiskavimas yra numatytos kaip papildomos alternatyvios administracinio poveikio priemonės, dėl kurių skyrimo kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas nuobaudos skyrimui turinčias aplinkybes, yra pavesta spręsti administracinę nuobaudą skiriančiai institucijai. Teigiama, kad už ANK 426 str. 1 d. numatyto administracinio nusižengimo padarymą tiek skirdama administracinio poveikio priemonę, tiek ir jos neskirdama institucija neišeina iš už sankcijos už šį administracinį nusižengimą ribų. Skunde nurodoma, jog teismas, skirdamas O. B. administracinę nuobaudą bei papildomą administracinio poveikio priemonę, nevertino byloje esančių aplinkybių, t. y. jog Pažeidėjas nėra teistas, neturi problemų su alkoholiu, nėra įskaitoje dėl priklausomybės ligų, neturi galiojančių nuobaudų, visas ankščiau paskirtas baudas yra sumokėjęs laiku. Nurodoma, kad O. B. paskirta administracinė nuobauda prieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose, jos pažeidžia proporcingumo principą ir yra per griežtos. Be visa to skunde teigiama, jog O. B. patraukimas administracinėn atsakomybėn ne tik pagal ANK 426 str. 1 d., bet ir pagal ANK 423 str. 1 d., yra perteklinis.

Aukštesnės instancijos teisme taip pat buvo gautas ir suinteresuoto asmens J. B. apeliacinis skundas dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. sausio 29 d. nutarimo. Pateiktu skundu yra prašoma pakeisti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir O. B. už ANK 423 str. 1 d. bei ANK 426 str. 1 d. numatytų administracinių nusižengimų padarymą neskirti papildomos administracinio poveikio priemonės – pažeidėjui nepriklausančios transporto priemonės – automobilio ,,Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo ir grąžinti jį jo teisėtam savininkui, t. y. J. B., arba pakeisti minimą apylinkės teismo nutarimą ir O. B., padariusiam ANK 423 str. 1 d. bei ANK 426 str. 1 d. numatytus administracinius nusižengimus, taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas ir nekonfiskuoti pažeidėjui nepriklausančios transporto priemonės – automobilio ,,Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Skunde teigiama, jog Utenos apylinkės teismo konfiskuotas automobilis niekada nepriklausė administracinėn atsakomybėn patrauktam O. B.. Pažymima, kad administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, jog automobilis J. B. buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui. Toliau skunde cituojama teismų praktika analogiškuose bylose. Tikinama, kad J. B. nežinojo, jog jos sūnus naudosis jos automobiliu, kadangi ji 2017-12-09 ryte paliko sūnų miegantį ir su kolega apie 8 ryto išvažiavo į Kauną, o apie sūnaus padarytą nusižengimą sužinojo tik iš policijos pareigūnų. Pažymima, jog J. B. su savo automobiliu elgėsi pakankamai rūpestingai. Nurodoma, jog jį laikė užrakintą garaže, raktelius nuo mašinos ir garažo vartų laikė uždaroje dėžutėje, kuri buvo padėta į spintelę. Teigiama, jog J. B. šeimoje tai yra vienintelis automobilis.

Atsiliepimas

Teisme buvo gautas ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos vyresniojo specialisto D. L. atsiliepimas į O. B. apteiktą apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašoma skundžiamą apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą ir O. B. apeliacinio skundo netenkinti. Teigiama, kad apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas byloje reikšmingas aplinkybes. Nurodoma, kad O. B. linkęs grubiai pažeisti kelių eismo taisyklių reikalavimus ir todėl vien simbolinės asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Motyvuojamoji dalis

O. B. skundas tenkinamas iš dalies.

J. B. skundas tenkinamas.

Pagal ANK 652 str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 567 str. 2 d. įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliaciniuose skunduose nėra keliamas O. B. kaltės klausimas dėl padarytų administracinių nusižengimų. Skundu pastarasis nesutinka su teismo sprendimu jam skirti papildomas administracinio poveikio priemones taip pat nesutinka su jo neteisėtų veiksmų kvalifikavimu. J. B. pateiktame skunde išskirtinai yra keliamas klausimas dėl O. B. skirtos papildomos administracinės poveikio priemonės – pažeidėjui nepriklausančios transporto priemonės – automobilio ,,Ford: valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo. Prašoma grąžinti automobilį jo teisėtam savininkui.

Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamu Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nutarimu, apeliacinių skundų motyvais bei pateikta bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas visapusišku byloje surinktų įrodymų įvertinimu, tačiau keistinas dėl nepagrįstai O. B. skirtos papildomos administracinio poveikio priemonės – automobilio ,,Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

Dėl O. B. skundo argumentų.

Skunde tikinama, kad administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – O. B. skirtas pažeidžiant administracinio poveikio priemonės skyrimo taisykles, kurios numatytos ANK 34 str. 3 d. Nurodoma, jog apylinkės teismas nustatė vieną O. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, o sunkinančių aplinkybių nenustatė, tačiau pažeisdamas administracinio poveikio priemonės skyrimą reglamentuojančias normas paskyrė maksimalų straipsnio sankcijoje numatytą teisės vairuoti atėmimo terminą. Šis skundo argumentas aukštesnės instancijos teismo yra atmetamas. Pagal ANK 28 str. 2 dalį asmeniui specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos. ANK 426 str. 7 d. yra įtvirtinta nuostata, kad už šio straipsnio 1 d. nurodytą administracinį nusižengimą vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Aplinkybė, kad teismas O. B. skyrė didžiausią įstatyme numatytą, t. y. 3 metų specialiosios teisės atėmimo laikotarpį, anaiptol nereiškia, kad buvo pažeistos ANK 34 str. 3 d. nuostatos. Nors byloje yra O. B. padėtį lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau, skiriant nuobaudą bei papildomą administracinio poveikio priemonę turi būti įvertintos ir kitos aplinkybės. Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad O. B. ne kartą baustas už vairavimą neturint tam specialiosios teisės, nedirba, nesimoko. Tokie duomenys, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pažeidėją charakterizuoja neigiamai. Be to, įvertintinas ir padarytų administracinių nusižengimų pobūdis. Kaip matyti, O. B., neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį – atsitrenkė į kitą automobilį ir nuvažiavo toliau, t. y. iš eismo įvykio vietos pasišalino. Dėl pažeidėjo veiksmų buvo apgadintas nukentėjusiosios automobilis. Pažeidėjo padaryti pažeidimai, analizuojant ANK nuostatas, vertintini kaip vieni iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, kurie kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Vairuodamas automobilį neturėdamas tam teisės O. B. sukėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengė rimtesnių tokio savo neatsakingo elgesio pasekmių. Dėl nurodytų aplinkybių sumažinti paskirtą nuobaudą ar netaikyti papildomos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo nėra jokio pagrindo, nes tokiu atveju nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda bei papildoma administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas O. B. paskyrė ANK 426 str. 1 ir 7 dalių sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę įvertinęs jo padarytą veiką, asmenybę, paisydamas teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principų (ANK 32 str. 2 d.), parinko teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trukmę atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, jog skunde nurodyta aplinkybė, kad O. B. ankščiau jam skirtas administracines nuobaudas yra sumokėjęs, šiuo konkrečiu atveju neturi reikšmės skiriant jam nuobaudą ir papildomą administracinę poveikio priemonę, kadangi nuobaudų sumokėjimas yra pažeidėjo pareiga, o ne pasirinkimo teisė.

Skundu pažeidėjas prašo taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas ir paskirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nei sankcijose numatytas minimalus tokios teisės atėmimo terminas. Vadovaujantis ANK 34 str. 5 d. straipsnio nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prisipažino padaręs pažeidimą, su juo sutiko ir gailėjosi, tačiau vienos lengvinančios aplinkybės buvimas nesuponuoja pagrindo taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatą, nes tai nelaikytina išskirtine aplinkybe. Kitų aplinkybių, kurioms esant būtų galima Pažeidėjo atžvilgiu taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas, pastarasis skunde nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas.

Skunde teigiama, jog apylinkės teismas negalėjo O. B. skirti papildomą administracinę poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kadangi tokia teisė jam niekada ir nebuvo suteikta. Nurodoma, kad įstatymas numato galimybę atimti tik asmeniui suteiktą teisę. Aukštesnės instancijos teismas atmeta šį apeliacinio skundo argumentą. Iš ANK 22 str. 2 d. matyti, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Pagal ANK 27 str. 1 d., administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos ir administracinio poveikio priemonės. Taigi, administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių tikslų, kaip ir administracinėmis nuobaudomis. Viena iš numatytų administracinio poveikio priemonių yra asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 27 str. 1 d. 1 p.). Pats šios administracinio poveikio priemonės pavadinimas gali kelti tam tikrų neaiškumų sprendžiant, ar ji gali būti skiriama asmeniui, kuriam speciali teisė nebuvo suteikta. Tačiau ANK 28 str. 3 d. apibrėžiamas šios priemonės turinys, numatantis, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Iš šios normos turinio matyti, kad specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas: 1) asmeniui, kuris tokią teisę yra įgijęs (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis), 2) asmeniui, neįgijusiam tokios teisės (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali jos įgyti). Taigi, net ir iš pareiškėjo nurodyto įstatymo, kurio nuostatomis grindžiamas O. B.paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo teisėtumo klausimas, matyti, kad specialios teisės atėmimas gali būti taikomas ir asmenims, kurie tokios teisės neturėjo (nebuvo įgiję). Sistemiškai aiškinant ANK ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais ne tik gali, bet ir turėtų būti skiriamas ir asmenims, kuriems tokia teisė nebuvo suteikta. Priešingu atveju pastarieji, nepaisant to, kad neturėdami specialių žinių bei įgūdžių gali kelti didesnį pavojų, padarę analogiškus administracinius nusižengimus, ypač tuos, už kuriuos numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ilgesniam nei vienerių metų terminui, galėtų sulaukti švelnesnių teisinių pasekmių nei tie, kuriems tokia teisė buvo suteikta ( LAT 2AT-12-719/2018).

Skunde keliamas ir O. B. neteisėtų veiksmų kvalifikavimo klausimas. Nurodoma, kad tiek ANK 423 str., tiek ANK 426 str. numato nuobaudas asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemonės bei apgadinusiam svetimą turtą. Todėl tikinama, kad O. B. neteisėtų veiksmų kvalifikavimas pagal ANK 423 str. 1 d. yra perteklinis. Šis apeliacinio skundo argumentas yra atmetamas. Šiuo atveju lyginamuoju aspektu atsižvelgtina ir į tai, kad ANK 423 str. 1 d. yra numatyta administracinė atsakomybė tam, kas neturėdamas vairuoti transporto priemones padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). ANK 426 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė tam, kas pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Iš minimų straipsnių dispozicijos matyti, jog ANK 426 str. 1 d, numatyta atsakomybė, asmeniui už pasitraukimą iš įvykio vietos, kai buvo padaryta žala, o ANK 423 str. 1 d. numatyta atsakomybė asmeniui, neturinčiam specialiosios teisės vairuoti transporto priemones ir padariusiam KET pažeidimus. Iš to seka, kad minimų normų dispozicijose yra įtvirtinti ne analogiški ar tapatūs, o visiškai skirtingi neteisėti veiksmai, t. y. specialios teisės neturėjimas ir pažeidimas KET bei pasitraukimas iš įvykio vietos sukėlus eismo įvykį. Nagrinėjamu atveju, ANK 426 str. 1 d. neapima O. B. padarytų neteisėtų veiksmų, todėl jo veiksmai papildomai ir kvalifikuoti pagal ANK 423 str. 1 d.

Dėl kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio daikto konfiskavimo

Apeliaciniuose skunduose tiek pažeidėjas O. B., tiek suinteresuotas asmuo – transporto priemonės savininkė J. B. nesutinka su Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018-01-29 nutarimo dalimi, kuria už nusižengimo, numatyto ANK 426 str., padarymą O. B. paskirta papildoma administracinė poveikio priemonė – automobilio Ford, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris priklauso J. B., konfiskavimas. O. B. ir J. B. prašo automobilio nekonfiskuoti. ANK 426 str. 7 d. nurodyta, jog už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. To paties straipsnio 8 d. nurodyta, jog už šio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Apylinkės teismas O. B. už šio pažeidimo padarymą skyrė teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą trims metams ir konfiskavo nusižengimo padarymo įrankį – automobilį ,, Ford“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį pažeidėjo mamai J. B.. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas O. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 str. 1 d., konstatavo, jog automobilis „Ford“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį O. B. vairavo pažeidimo padarymo metu, yra administracinio teisės nusižengimo padarymo įrankis, todėl yra sąlygos, numatytos ANK 29 str. 4 d. 3 p., kurioms esant galimas transporto priemonės, priklausančios kitam asmeniui, konfiskavimas. Motyvuodamas savo sprendimą konfiskuoti automobilį, pirmosios instancijos teismas rėmėsi aplinkybėmis, kad automobilio savininkė J. B. žinojo, jog jo sūnus O. B. jau buvo baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą neturint specialiosios teisės, tačiau, nepaisydama šios aplinkybės, paliko tiek automobilį, tiek jo užvedimo raktą sūnui O. B. lengvai prieinamose vietose. Taip J. B. nesiėmė reikiamų priemonių apsaugoti savo turtą nuo neteisėto panaudojimo, dėl ko kilo atitinkamos pasekmės.

Aukštesnysis teismas, dar kartą įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliaciniame skunde nurodytus motyvus ir argumentus, skundžiamo nutarimo motyvus, sprendžia, kad apylinkės teismas šioje konkrečioje byloje nepagrįstai konfiskavo pažeidimo padarymo įrankį, priklausantį kitam (ne pažeidimą padariusiam) asmeniui.

ANK 29 str. 1 d. nurodyta, kad konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 d. nustatytus atvejus. Formuojamoje administracinių nusižengimų bylų praktikoje, vertinant transporto priemonių konfiskavimo taikymo teisėtumą, atkreiptas dėmesys ir į tai, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, ANK 29 str. 4 d. nuostatų, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, išplaukia, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinant padaryto nusižengimo pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas transporto priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti. Tai reiškia, kad aptariamo daikto konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Konstitucinio Teismo 2007 m. balandžio 8 d. nutarimas; LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-23-2012, 2AT-3-697/2016).

Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausančios transporto priemonės konfiskavimo klausimą, nepagrįstai sureikšmino aplinkybes, jog suinteresuotas asmuo – transporto priemonės savininkė J. B. žinojo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas O. B. praeityje baustas už transporto priemonių vairavimą neturint specialios teisės vairuoti transporto priemones, tačiau nevertino šio klausimo išsprendimui reikšmingų byloje esančių faktinių aplinkybių visumos.

Nagrinėjamu atveju automobilis „Ford“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskuotas ANK 29 str. 4 d. 3 p. pagrindu, t. y. pirmosios instancijos teismui padarius išvadą, kad automobilis administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo perleistas kaip šeimos nariui. Aukštesnysis teismas pažymi, kad šiuo atveju apylinkės teismas netinkamai interpretavo ANK 29 str. 4 d. 3 p., todėl nepagrįstai jį laikė transporto priemonės konfiskavimo pagrindu.

Pagal ANK 29 str. 4 d. 3 p. nuostatas administracinių teisės pažeidimų bylose gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ar pajamos, jeigu daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. Taigi iš gramatinės šios teisės normos konstrukcijos seka, kad joje kalbama apie galimybę konfiskuoti kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausantį daiktą, jeigu daiktas jam (kitam asmeniui, o ne pažeidėjui, kaip nurodoma skundžiamame nutarime) buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad automobilis tiek pažeidimo padarymo metu, tiek po jo priklausė O. B. mamai J. B.. Tai pagrindžia byloje esantis VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašas (29-30 b. l. ), iš kurio matyti, kad automobilis „Ford“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) J. B. vardu įregistruotas 2017-07-13. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien fakto, kad automobilis, kuriuo buvo padarytas teisės pažeidimas, priklauso pažeidėjo šeimos nariui ar artimam giminaičiui, nustatymas nėra pakankamas pagrindas taikyti konfiskavimą. Teismo vertinimu, konfiskacija šios teisės normos pagrindu yra galima tik tuomet, kai yra nustatomos tam tikros sąsajos ne tik tarp padaryto pažeidimo ir automobilio panaudojimo, bet ir tarp padaryto pažeidimo ir automobilio perleidimo pažeidėjo šeimos nariui ar artimam giminaičiui. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas tokių sąsajų nenustatė. Administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, kad minimas automobilis J. B. buvo perleistas kaip pažeidėjo O. B. šeimos nariui. Priešingai, iš pirmiau aptartų duomenų matyti, kad automobilį „FORD“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) J. B. įsigijo dar iki aptariamo nusižengimo padarymo. Taigi nagrinėjamu atveju ANK 29 str. 4 d. 3 p. pagrindu J. B. priklausanti transporto priemonė negali būti konfiskuojama. Tai atitinka ir esamą teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-394-312/2016).

Konstatavus tai, nagrinėjamu atveju aktualus tampa ANK 29 str. 4 d. 1 p. taikymas.

Vadovaujantis ANK 29 str. 4 d. 1 p. daiktas, nepriklausantis pažeidėjui, gali būti konfiskuotas tik tada, kai perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims šis asmuo (transporto priemonės savininkas) žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti. Kartu pažymėtina, kad procesinis sprendimas taikyti kitam asmeniui priklausančio daikto konfiskavimą, kaip ir bet kuris kitas sprendimas, turi būti grindžiamas įrodymais, o ne vien tik prielaidomis. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad transporto priemonės savininkė J. B. žinojo apie vairuotojo daromą administracinį teisės pažeidimą.

Pirmos instancijos teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo J. B. paaiškino, kad tą rytą, kai sūnus pasiėmė jai priklausantį automobilį, jos namuose nebuvo, ji buvo išvykusi. Automobilis buvo užrakintas garaže, rakteliai padėti į dėžutę spintoje. Nurodo, jog O. B. paėmė transporto priemonę apie tai jai nieko nepasakęs. Teigė, kad žino tik vieną atvejį, kad jos sūnus baustas už vairavimą neturint tam specialiosios teisės (41 – 42 b. l. ). O. B. teisme nurodė, jog pasiėmė mamos automobilį jos neatsiklausęs, kadangi jam teko skubėti pas senelius ( 34 b. l.). Byloje nėra duomenų, paneigiančių minimas aplinkybes, todėl šiais paaiškinimais abejoti teismas neturi pagrindo. Teismas taip pat neturi objektyvaus pagrindo netikėti J. B. skunde nurodytomis aplinkybėmis apie tai, kad jai nebuvo žinoma, jog pažeidimo dieną sūnus pasiims jos mašiną iš garažo. Iš J. B. ir O. B. paaiškinimų matyti, jog J. B. sutikimo naudotis automobiliu savo sūnui tą dieną nebuvo davusi, O. B. transporto priemone naudojosi be leidimo, automobilio raktelius paėmė iš esmės pasinaudojęs tuo, jog automobilio savininkės nebuvo namuose. Iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas O. B. ne kartą yra baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus, tačiau išanalizavus šiame išraše esančius duomenis bei byloje esančius apeliantės vardu registruotų transporto priemonių duomenis (19 -22 b. l. ) matyti, kad O. B. praeityje nėra padaręs KET pažeidimų vairuodamas mamai priklausantį automobilį.

Atsižvelgdamas į paminėtų faktinių aplinkybių visumą, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju automobiliu pažeidėjas pasinaudojo be savininko žinios ir sutikimo, t. y. šioje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad O. B. pasinaudojo J. B. automobiliu apie tai savininkei nepranešęs ir negavęs jo leidimo. Byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių tokią išvadą. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad automobilio savininkė J. B., palikusi savo automobilį užrakintą garaže, leido O. B. automobiliu naudotis. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms akivaizdu, kad transporto priemonės valdymo teisės savininkas neteko nepriklausomai nuo jo valios ir jam neturint jokių galimybių užkirsti kelią šios teisės praradimui, todėl konstatuotina, kad pažeidimo padarymo įrankio – automobilio „Ford“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkė J. B. nėra atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu.

Taigi, bylos duomenų visumos kontekste negali būti daroma išvada, kad J. B. žinojo ar turėjo objektyviai žinoti apie jai priklausančios transporto priemonės panaudojimą priešingiems teisės veiksmams. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nėra ANK 29 str. 4 d. nurodytų sąlygų, būtinų ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimui taikyti. Dėl pirmiau išdėstytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, naikinant automobilio „Ford“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimą. Priešingu atveju iš esmės būtų nubaustas ne pats pažeidėjas, o automobilio savininkė, nors ji pažeidimo nepadarė ir nėra duomenų, kad būtų sudariusi sąlygas kitiems asmenims elgtis neteisėtai. Taip būtų pažeisti nesusijusio su teisės pažeidimo padarymu automobilio savininkės J. B. interesai, o tai neatitiktų administracinės nuobaudos tikslų ir paskirties, formuojamos aktualios teismų praktikos (pvz., Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-484-491/2016).

Aukštesniosios instancijos teismas, įvertinęs visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgęs į padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pasielgė ypatingai neatsakingai, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo paskirta nuobauda ir viena iš paskirtų administracinio poveikio priemonių – specialiosios teisės atėmimas, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, todėl jos švelninti nėra jokio pagrindo. Tačiau atsižvelgus į aukščiau išdėstytus teismo motyvus Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018-01-29 nutarimas keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 str. 1 d. 4 p.,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. sausio 29 d. nutarimą pakeisti.

Panaikinti nutarimo dalį, kuria konfiskuotas J. B. priklausantis automobilis „Ford“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Evaldas Vanagas