Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Edita Dambrauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gelvora“ ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos, palūkanų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio nuostatose nustatyta tvarka, t. y. procesinius dokumentus įteikiant atsakovui viešo paskelbimo būdu, buvo įteikti ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus, tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovė ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jeigu nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį, todėl, nepranešdamas dalyvaujantiems byloje asmenims apie tokio sprendimo priėmimo laiką ir vietą, teismas, pasibaigus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui, priima sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 ir 6 dalys).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2008 m. birželio 19 d. AB „Telia Lietuva“, t. y. pradinis kreditorius, sudarė su atsakovu įrangos lengvatinėmis sąlygomis įsigijimo sutartį Nr. OM 558204. Pagal šios sutarties nuostatas, pradinis kreditorius atsakovui suteikė įrangą, o atsakovas įsipareigojo už ją mokėti įmokas sutartyje numatytomis sąlygomis bei tvarka. Pagal byloje pateiktus duomenis, atsakovas liko skolingas kreditoriui AB „Telia Lietuva“, ir byloje nėra duomenų, kad atsakovas skolą kreditoriui AB „Telia Lietuva“ pagal 2008 m. birželio 19 d. įrangos lengvatinėmis sąlygomis įsigijimo sutartį Nr. OM 558204 būtų sumokėjęs (CPK 178, 185 straipsniai).

Sutinkamai su 2012 m. gruodžio 28 d. tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės sudarytos skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutarties Nr. TR-3700-12218/12-20-78 nuostatomis, ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovo skolą ir apie tai informavo atsakovą CK nuostatose numatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat konstatuojama, kad kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovės ieškinys atsakovui buvo įteiktas tinkamai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad atsakovas apie į jį nukreipto reikalavimo perleidimą yra informuotas tinkamai (CK 6.109 straipsnio 7 dalis).

CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Sutinkamai su CK 6.477 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas nėra apmokėjęs 110,67 Eur dydžio skolos, kuri susidarė už pradinio kreditoriaus atsakovui suteiktas ir atsakovo neapmokėtas nuomos paslaugas. Atsakovas jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės nurodytas aplinkybes, nepateikė (CPK 176 – 179 straipsniai). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas šioje dalyje laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 110,67 Eur skola.

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalies nuostatas, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Ieškovė paskaičiavo palūkanas už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. gegužės 10 d., todėl šiuo konkrečiu atveju iš atsakovo priteistinas palūkanas sudaro 35,72 Eur. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas šioje dalyje yra laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (146,39 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškinys tenkinamas visiškai, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis ir valstybės naudai 5,37 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 263 straipsniu, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 ir 286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, naudai: 110,67 Eur (vieno šimto dešimties eurų 67 ct) skolą, 35,72 Eur (trisdešimt penkių eurų 72 ct) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (146,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš atsakovo A. M. valstybės naudai 5,37 Eur (penkių eurų 37 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, „Luminor Bank“, AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti apeliacine ir kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmams pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.