- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-30
- Bylos Nr.
- 2A-1546-560/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-05203-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Natalja Cikoto, Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- A. Š.
- Ieškovas
- I. Š.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Nataljos Cikoto ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovui A. Š. dėl priteisto išlaikymo iš tėvo nepilnametei dukrai L. Š. padidinimo, institucija teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė I. Š. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovo A. Š. priteisti nepilnametei dukrai po 500 Lt periodinių išmokų kiekvieną mėnesį. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002-07-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-5742-08/2002 patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią dukros L. Š. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, tėvas įsipareigojo mokėti 200 Lt/mėn. dukros išlaikymui. Atsakovas savo įsipareigojimų nevykdo, vaiko neišlaiko. Pažymėjo, kad per 9 metus vaiko poreikiai išaugo, pasikeitė ekonominė situacija, dėl ko ir padidėjo dukters išlaikymas.
Atsiliepimas
Atsakovas A. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad atlieka bausmę, neturi darbo, jo tėvai pensininkai, todėl jis fiziškai negali mokėti prašomos sumos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-10-10 sprendimu ieškinį iš dalies patenkino bei pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002-07-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5742-08/2002 iš A. Š. priteisto išlaikymo nepilnametei dukteriai L. Š. dydį ir priteisė iš A. Š. nepilnametei dukteriai L. Š. išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. nuo 2011-04-01, kol dukra sulauks pilnametystės, ir vienkartinę 2 050 Lt sumą, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnametės dukters įstatyminei atstovei, motinai I. Š., priteistą išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Likusią ieškinio dalį atmetė. Nurodė, kad nuo teismo sprendimo priėmimo 2002 m. iš esmės pasikeitė šalių dukters poreikiai, padidėjo išlaidos jos išlaikymui, normaliam vystymuisi. Dukters išlaikymo išlaidos iš esmė tenka vienai ieškovei, nes atsakovas dukters išlaikymo neteikia. Dukters išlaikymui teikiama tik valstybės parama, ieškovės paaiškinimais, sudaranti 190 Lt per mėnesį. Dėl šių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas padidinti priteisto išlaikymo dydį, nes jis nėra pakankamas būtiniems dukters poreikiams tenkinti. Teismas, įvertinęs atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad, jei tėvų turtinė padėtis neleidžia prisidėti prie maksimaliai patenkinančio vaiko poreikius išlaikymo dydžio, turi būti priteisiamas išlaikymo dydis, patenkinantis būtinus vaiko poreikius, ieškovės prašomą priteisti išlaikymo dydį padidino iki 400 lt per mėnesį. Taip pat iš atsakovo teismas konkrečia pinigine suma priteisė dalį patirtų išlaidų odontologinėms paslaugoms apmokėti – 2 050 lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas A. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-10-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad nutraukiant su ieškove santuoką abipusiu susitarimu, atsakovas ieškovei paliko (padovanojo) nekilnojamąjį turtą – butą, kuriame ji gyvena. Šį butą jis įsigijo iki santuokos už savo asmenines lėšas. Atsakovas pažadėjo ieškovei, kad kaip tik galės prisidės prie dukters išlaikymo, o ieškovė pažadėjo nesikreipti į teismą dėl dukters išlaikymo. Pasak apelianto, nutraukiant santuoką jie tik formaliai susitarime nurodė, kad atsakovas įsipareigoja mokėti po 200 Lt per mėnesį dukters išlaikymo. Teigė, kad jis nuolatos teikė išlaikymą dukteriai, tačiau to nefiksavo jokiuose dokumentuose. Pasak atsakovo, jo paaiškinimus ir ieškovės nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad dėl dukters išlaikymo ieškovė į teismą kreipėsi praėjus 10 metų po santuokos nutraukimo. Atsakovo įsitikinimu, ieškovė taip elgiasi, nes nuo 2010 m. rudens jo finansinė padėtis pasunkėjo ir jis nebegalėjo tinkamai, materialiai padėti auginti dukterį. Nurodo, kad atlieka bausmę pataisos namuose, pajamų šiuo metu neturi, jo turtinė padėtis dabar yra labai bloga, todėl jis negali mokėti teismo nustatyto dydžio išlaikymo, nes taip bus tik didinamas jo įsiskolinimas. Pasak apelianto, skundžiamas teismo sprendimas prieštarauja LR CK 3.192 str. 2 d. nuostatoms, formuojamai teismų praktikai, kur laikomasi pozicijos, jog tėvai išlaikymą vaikams turi teikti proporcingai savo turtinei padėčiai, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas tiek nepilnamečių vaikų poreikiams, tiek ir jų tėvų turtinei padėčiai.
Atsiliepimas
Ieškovė I. Š. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti. Nurodo, kad atsakovas nuo santuokos nutraukimo neprisidėjo prie dukters išlaikymo. Apelianto teiginiai, kad ieškovė pažadėjo nereikalauti iš atsakovo dukters išlaikymo, yra išgalvoti. Toks susitarimas yra negaliojantis. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas apeliaciniame skunde negali remtis aplinkybes, jog jis yra jai padovanojęs butą, nes šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo. Be to, tokie jo teiginiai yra visiškai nepagrįsti. Antra vertus, šis butas ieškovei buvo padovanotas dar iki santuokos nutraukimo, dėl šio buto nutraukiant santuoką atsakovas reikalavimų nereiškė. Taip pat buto dovanojimo klausimas su šia byla neturi jokio ryšio. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į apelianto turtinę padėtį, formuojamą teismų praktiką, proporcingumo principą ir sumažino prašomą priteisti kasmėnesinį išlaikymo dydį nuo 500 Lt iki 400 Lt. Dar labiau mažinti išlaikymo teismas negalėjo, nes tėvai privalo savo vaiką išlaikyti taip, kad vaikas galėtų patenkinti bent minimalius gyvenimo poreikius. Be to, pats apeliantas, darydamas tyčinius nusikaltimus, yra kaltas, kad šiuo metu atėmė sau galimybę užsidirbti ir tinkamai išlaikyti vaiką. Atsakovas nėra neįgalus, jis yra darbingo amžiaus, sveikas, privalo ieškoti būdų ir galimybių atlikti savo kaip tėvo pareigas vaiko atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovo A. Š. apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Pažymėtina, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme; apeliaciniame skunde negali būti keliami reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (LR CPK 306 str. 2 d., 311 str.)
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176, 185 str.), bei materialines teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimą iš kartu negyvenančios tėvo, šio išlaikymo dydžio nustatymą bei išlaikymo dydžio bei formos pakeitimą. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės sudarė pagrindą teismui pakeisti ankstesniu sprendimu A. Š. nustatytą dukters išlaikymo dydį. Teismas atsižvelgė į visas svarbias bylos aplinkybes, taip pat ir į tai, kad dukters poreikiai nuo santuokos nutraukimo išaugo, jai reikalingas didesnis išlaikymas, taip pat ir į ginčo šalių turtinę padėtį. Apeliaciniame skunde išdėstyti atsakovo teiginiai nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo.
Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002-07-18 sprendimu buvo nutraukta I. Š. ir A. Š. santuoka bei patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurioje buvo numatyta, kad ieškovas savo dukters L. Š. (gim. 1996-08-13) išlaikymui mokės 200 Lt per mėnesį.
CK 3.201 str. 1 d. įtvirtinta galimybė teismui pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas iš esmės pasikeitė tėvų turtinė padėtis; aiškinant šią nuostatą sistemiškai su CK 3.201 str. 2 d., darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus vaiko poreikiams.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, jog teismas, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi nustatyti teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.
Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, padarė pagrįstas išvadas, kad nuo santuokos nutraukimo (t.y. nuo 2002 m.), vaikui augant, šalių dukters poreikiai ženkliai padidėjo, atsirado papildomų ugdymo ir laisvalaikio poreikių, dukteriai reikalingas papildomas gydymas (odontologo paslaugų, ortopedo-traumatologo paslaugų). Be to, dėl per devynerius metus pasikeitusios ekonominės situacijos padidėjo ir kitos vaiko išlaikymo išlaidos (išlaidos maistui, rūbams ir pan.), dėl ko ankstesniu teismo sprendimu priteista išlaikymo suma (200 Lt per mėnesį) tapo nepakankama net ir būtiniems vaiko poreikiams patenkinti. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados, kad yra pagrindas padidinti iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį. Teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgė į abiejų šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas, taip pat ir į tai, kad atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis pajamų bei nekilnojamojo turto neturi, ir, atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei pareigą abiem tėvams prisidėti prie vaiko išlaikymo, priteisto dukters išlaikymo dydį padidino iki 400 Lt per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, negali sutikti su apelianto teiginiais, kad toks teismo sprendimas yra neteisingas, neatitinka įstatymo nuostatų ar formuojamos šiuo klausimu teismų praktikos.
Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, jog atsakovas nuo santuokos nutraukimo visą laiką prisidėdavo prie dukters išlaikymo yra nepagrįsti, jų nepatvirtina jokie objektyvūs bylos įrodymais. Priešingai, iš byloje pateikto antstolės J. B. patvarkymo vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo seka, kad atsakovas savo pareigos pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002-07-18 sprendimą mokėti 200 Lt kas mėnesį vaiko išlaikymui nevykdė ir jo skola 2011-03-01 sudarė 21 494 Lt. Be to, apelianto aiškinimai, kad jis ieškovei nutraukiant santuoką perleido (padovanojo) jam asmenine nuosavybės teise priklausantį butą, o ieškovė pasižadėjo nereikalauti vaiko išlaikymo, nepaneigia skundžiamo sprendimo pagrįstumo. Šių apelianto aiškinimų nepatvirtina jokie bylos įrodymai. Kaip seka iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002-07-18 sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, šalys nesprendė turto dalybų klausimo, o patvirtino, kad dėl turto ginčo nėra ir nebus. Be to, jei ir buvo koks nors susitarimas tarp ieškovės ir atsakovo dėl tariamo atsisakymo nuo vaiko išlaikymo (ko nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys), toks atsisakymas negalioja (CK 3.5 straipsnio 1 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), nes visais atvejais abu tėvai turi vykdyti įstatyme numatytą pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką (vaikus). Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu vaiko išlaikymo dydį padidinti iki 400 Lt per mėnesį bei priteisti dalį išlaidų už odontologo paslaugas, pagrinde teigia, kad jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, neturi pajamų, jo materialinė padėtis sunki, jis realiai negali sumokėti šios sumos, o toks sprendimas pažeidžia CK 3.192 str. 1 d. nuostatas bei formuojamą teismų praktiką. Kaip minėta, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vaikų išlaikymo dydis nulemtas išlaikymo instituto paskirties - sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Vertindamas tėvų turtinę padėtį teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs padidėjusius šalių dukters poreikius, šalių turtinę padėtį, pagrįstai atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus asmuo, kuris turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti didesnį išlaikymą savo augančiai dukteriai, kurios fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja. Tai, kad atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, dabar neturi pajamų, nepaneigia jo pareigos teikti dukteriai atitinkamo dydžio išlaikymą, užtikrinantį bent jos minimalius vystymosi poreikius. Atsakovo dabartinė padėtis (įskaitant ir pajamų neturėjimą) atsirado dėl jo netinkamo elgesio (tyčinių nusikalstamų veikų darymo), todėl, sprendžiant klausimą dėl dukters išlaikymo padidinimo, nėra pagrindo remtis atsakovo teiginiais, jog jo turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, bei šiuo pagrindu atmesti pareikštą ieškinį.
Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai ir jų pagrindu netenkintinas apeliacinis skundas. Teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismo padidintas šalių dukters išlaikymo dydis iki 400 Lt kas mėnesį atitinka vaiko teisėtus interesus, atitinka vaiko ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą (LR CK 3.192 str. 2 d.), užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą keisti ar naikinti teisėjų kolegija neturi pagrindo. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-06 nutartimi apeliantui A. Š. atidėtas dalies žyminio mokesčio (50 Lt) už apeliacinį skundą mokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo (b.l. 106-107). Nepatenkinus apeliacinio skundo, 50 Lt žyminio mokesčio priteistina iš apelianto valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 50 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą.