Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovui D. A. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu prašo: 1) pakeisti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2016-10-19 nutartimi patvirtintos tarp šalių sudarytos taikos sutarties sąlygą (2 p.), pagal kurią atsakovas D. A. įsipareigojo teikti nepilnamečio sūnaus S. A., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 120,00 Eur iki sūnaus pilnametystės, šią sumą padidinant ir priteisiant iš atsakovo nepilnamečio sūnaus S. A. išlaikymui 220,00 Eur dydžio sumą kas mėnesį mokėtinų periodinių išmokų, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 2) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi S. A. tvarką:

2.1. D. A. turi teisę matytis ir bendrauti su vaiku kas antrą savaitgalį nelyginėmis metų savaitėmis, pasiimant vaiką iš jo ugdymo įstaigos penktadieniais iki 17:30 val. ir jį grąžinant į ugdymo įstaigą pirmadieniais nuo 7:30 val. iki 8:30 val., jeigu šalys nesusitaria kitaip. Jeigu buvimo su vaiku metu po sekmadienio eina ne darbo ar oficiali šventės diena, tai D. A. turi teisę matytis ir bendrauti su vaiku ir minėtą ne darbo ar oficialią šventės dieną, ir įsipareigoja po ne darbo ar oficialios šventės dienos einančią darbo dieną vaiką pristatyti į ugdymo įstaigą nuo 7:30 val. iki 8:30 val., jeigu šalys nesusitaria kitaip;

2.2. jei savaitės, kurią D. A. turi teisę matytis ir bendrauti su vaiku, penktadienį ar pirmadienį S. V. gauna laisvą dieną darbe, S. V. nedelsiant apie tai informuoja D. A. ir tą savaitgalį vaikas praleidžia su S. V.. Tokiu atveju D. A. bendravimas su vaiku perkeliamas į artimiausią savaitgalį, ir bendraujama kaip numatyta šios bendravimo tvarkos pirmame p.;

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad nuolat didėja mokesčiai, maisto kainos, vaiko poreikiai. Po šalių nustatytos išlaikymo sumos po 120,00 Eur per mėnesį praėjo 5 metai ir nurodytos sumos šiuo metu nepakanka vaikui išlaikyti. Atsakovas nežino kiek pinigų reikia skirti vaikui. Vaiko poreikiams per mėnesį išleidžia: patalynei – apie 7,00 Eur, mokykliniam krepšeliui (kanceliarinėms prekėms) – apie 12,00 Eur, kirpyklai – 10,00 Eur, sveikatos priežiūros priemonėms (vitaminams, vaistams, dantų priežiūrai, logopedo paslaugoms nes vaikas nekalba) – 98,00 Eur, pramogoms (kalėdinėms ir gimtadienio dovanoms, gimtadienio šventėms, draugų gimtadienių dovanoms) – 42,00 Eur, darželio veikloms ir ekskursijoms, muziejams – 8,00 Eur, kitoms vaiko priemonėms (dviračiams, knygoms, žurnalams, žaislams, krepšiniui, tinkliniui ir kt.) – 58,00 Eur, maistui – 100,00 Eur, darželio mokesčiui (šiuo metu eina į priešmokyklinę grupę) – 50,00 Eur, drabužiams ir avalynei – 165,00 Eur, higienos prekėms – 15,00 Eur. Pati ieškovė šiuo metu uždirba apie 900,00 Eur per mėnesį. Iš savo uždirbtų pajamų ieškovė skiria apie 300,00 Eur sūnui S. A. išlaikyti. Taip pat iškovė turi išlaikyti kitus du vaikus. Ieškovei vaikus išlaikyti šiuo metu padeda jos dabartinis vyras. Ieškovė turi nekilnojamojo turto – žemės sklypą, taip pat turi automobilį. Vaikui nuolat būtina medicininė logopedo pagalba. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ieškovė palaiko ieškinyje išdėstytus reikalavimus, teigia, jog galimi pasiūlytos tvarkos 1 punkto pakeitimai, kad atsakovas vaiką galėtų pasiimti ne tik iš ugdymo įstaigos, bet ir iš gyvenamosios vietos. Atsakovas šiuo metu sūnų pasiima bendravimui savaitgaliais apie 1 kartą per mėnesį, anksčiau pasiimdavo kas antrą savaitgalį. Vaiko išlaikymo klausimo tuo metu kai vaikas praleidžia laiką pas atsakovą nekilo. Atsakovas pats turėtų pasirūpinti vaiko maitinimu, tuo metu kai su juo bendrauja. Reikiamas priemones vaikui įdėda. Vaikas praleido atostogų laiką pas atsakovą su jo mama (močiute). Šiuo metu atsakovas vaiką sutartu būdu pasiima penktadieniais iš ugdymo įstaigos ir nuveža pirmadienį į ugdymo įstaigą. Atsižvelgiant į tai, kad norėjo, jog vaikai turėtų kiemą žaidimams, ieškovė pasiskolino 5 000,00 Eur iš giminaičio žemės sklypo pirkimui. Esant būtinumui grąžinti pasiskolintą pinigų sumą giminaičiui, ieškovė turėjo imti vartojimo kreditą, šiuo metu turi mokėti po 143,06 Eur per mėnesį kredito grąžinimą.

Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Paaiškino, kad turi galimybes mokėti sūnaus išlaikymui po 200,00 Eur per mėnesį. Šiuo metu atsakovas dirba, gaunamas darbo užmokestis – 850,00 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius, ateityje galimas darbo užmokesčio padidėjimas. Kitų nepilnamečių vaikų, kuriems privalėtų teikti išlaikymą, atsakovas neturi. Nurodė, kad sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų dirbti neturi. Atsakovas neturi nekilnojamojo turto, gyvena mamai priklausančiame būste, kartu su mama. Už būstą moka komunalinius mokesčius. Atsakovas nuosavybės teise turi automobilį. Įsipareigojimų kreditoriams atsakovas neturi. Su sūnumi stengiasi praleisti kas antrą savaitgalį, bet kartais negali dėl įvairių kitų reikalų. Bendraudamas su sūnumi, atsakovas jį pasiima iš ugdymo įstaigos, jie užsuka į parduotuvę, eina pasivaikščioti, leidžia laiką atsakovo gyvenamojoje vietoje. Tuo metu, kai leidžia laiką su sūnumi, atsakovas neskaičiuoja kiek pinigų jis išleidžia sūnaus poreikiams. Vaikui pinigų negaili, nuperka ir įdomesnių saldainių. Nupirko sūnui kelis „Lego“ konstruktorius, kuriuos laiko atsakovo gyvenamojoje vietoje. Sūnus turi nupirktų jam drabužių. Ko trūksta jų bendravimo metu, tą atsakovas ir nuperka. Tuo metu kai sūnus būna su atsakovu, atsakovas jam perka visus maisto produktus. Paskutinių atostogų metu su sūnumi buvo išvykęs trumpai išvykai savaitgalį. Ilgesniam laikui atostogauti nebuvo išvykę kartu. Kitą vasarą planuoja su sūnumi važiuoti prie jūros. Su ieškovės siūloma bendravimo su vaiku tvarka su jos nežymiais pakeitimais sutinka, pageidauja bendradarbiauti su ieškove dėl galimų bendravimo laiko pakeitimų esant nenumatytiems atvejams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – S. A. gimimo liudijimas, patvirtina, jog ieškovė ir atsakovas yra S. A., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Iš (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2016-10-19 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-19515-752/2016 nustatyta, jog šia nutartimi, teismas patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį, kurios 2 punktu šalys susitarė, kad: „2. Atsakovas įsipareigoja teikti nuo 2016 m. birželio 16 d. nepilnamečiui sūnui S. A. (gim. 2015 m. sausio 24 d.) išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 120 eurų iki sūnaus pilnametystės.“

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 279 straipsnio 5 dalis; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Ieškovė ieškinyje nurodė, jog šiuo metu teismo priimtu sprendimu atsakovas yra įpareigotas nepilnamečiui sūnui S. A. teikti išlaikymą po 120,00 Eur per mėnesį, tačiau išlaidos šalių nepilnamečio vaiko poreikiams per mėnesį tenkinti siekia iki 570,00 Eur. Ieškiniu iš atsakovo prašo padidinti priteisto išlaikymo dydį iki 220,00 Eur per mėnesį.

Padidėjusias išlaidas ieškovė grindžia pasikeitusia ekonomine situacija, išaugusiais vaiko poreikiais dėl jo amžiaus, sveikatos priežiūros (logopedo) išlaidų. Išlaikymo išlaidoms pagrįsti ieškovė pateikė išlaidų vaikui skaičiuotę, kurioje nurodo, kad vaiko išlaidoms per mėnesį skiria 570,00 Eur, teismo posėdžio metu ieškovės nurodytos išlaidos iš viso – 565,00 Eur.

Atsakovas su ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio padidinimo sutiko iš dalies, teismo posėdžio metu nurodydamas, jog sutinka mokėti po 200,00 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui per mėnesį.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, kad analizuodami konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, teismai turi atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į tai, kad vaikui turi būti sudarytos būtinos vystytis sąlygos. Taigi, turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nepilnamečio vaiko išlaidas per mėnesį sudaro apie 570,00 Eur. Byloje pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, jog šalių nepilnametis sūnus S. A. turi sveikatos sutrikimų, kurių pasekmėje, kaip teismo posėdžio metu paaiškino ieškovė, jam yra būtini nuolatiniai užsiėmimai su logopedu, kurių pakankamo kiekio nekompensuoja valstybinė sveikatos priežiūros sistema, už vieną užsiėmimą per savaitę su logopedu ieškovė sumoka 20,00 Eur (apie 80,00 Eur per mėnesį).

Iš byloje pateiktų dokumentų apie nepilnamečio vaiko išlaidas, teismas daro išvadą, jog ieškovė pagrindė padidėjusias nepilnamečio vaiko išlaidas būstui, maistui, sveikatos priežiūrai, mokymo įstaigai ir mokymosi priemonėms, kultūriniam ir sportiniam lavinimui, asmens higienai. Visgi, teismas daro išvadą, jog atsižvelgiant į vaiko amžių, ieškovės išlaidos vaiko aprangai (165,00 Eur per mėnesį) bei įvairioms pramogoms, vaiko žaislams ir pan. (100,00 Eur per mėnesį), laikytinos nepagrįstai didelėmis, neatitinkančiomis ekonomiškumo principų. Darytina išvada, jog protingiems vaiko poreikiams aprangai pakankama suma per mėnesį yra iki 100,00 Eur, o nepilnamečio vaiko pramogoms, žaislams, knygoms, gimtadieniams, kalėdinėms dovanoms ir pan. tenkinti per mėnesį užtektina suma gali siekti 70,00 Eur, atsižvelgiant į tai, jog normaliai vaiko raidai užtikrinti nėra būtinybės vaikui kiekvieną mėnesį pirkti naujus žaislus, knygas, dviračiu vaikas gali naudotis ne vienerius metus.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog protingiems šalių vaiko poreikiams, vadovaujantis ekonomiškumo principais, tenkinti per mėnesį pakankama suma yra 470,00 Eur.

Teismui nustačius protingo dydžio vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingą išlaidų sumą, skaičiuojant išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinama tėvų turtinė padėtis, nuo kurios ir priklauso vaiko poreikių tenkinimo lygis.

Ieškovė byloje pateikė duomenis apie savo turtinę padėtį, iš kurių nustatyta, jog ieškovė savo vardu turi registruoto nekilnojamojo turto – žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas), ieškovei nuosavybės teise priklauso viena transporto priemonė Opel Astra, pirmosios registracijos data 2006-11-29 (VĮ „Regitra“ Kauno filialo pažyma apie transporto priemones). Duomenys iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtina, jog ieškovė šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, ieškovės pajamos, gaunamos iš darbo santykių per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 870,00 Eur atskaičius mokesčius, teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad jos pajamos per mėnesį yra apie 900,00 Eur. Nustatyta, kad ieškovė turi dar du nepilnamečius vaikus, kuriuos privalo išlaikyti – L. M., gim. (duomenys neskelbtini), bei E. A., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė sveikatos sutrikimų neturi. Ieškovė su kredito įstaiga AS Inbank filialas 2020-01-21 yra sudariusi vartojimo kredito sutartį dėl 7 000,00 Eur kredito suteikimo 72 mėnesių laikotarpiui, grąžintina kredito suma per mėnesį sudaro 143,06 Eur.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį, nustatyta, jog atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi (VĮ „Registrų centras“ informacija apie nekilnojamąjį turtą), atsakovui nuosavybės teise priklauso transporto priemonė BMW 525, pirmosios registracijos data 2001-02-02 (VĮ „Regitra“ pažyma apie transporto priemones). Duomenys iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtina, jog atsakovas šiuo metu dirba darbovietėje – UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsakovo pajamos, gaunamos iš darbo santykių per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 850,00 Eur atskaičius mokesčius. Atsakovas sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų dirbti, neturi. Atsakovas nurodė, kad daugiau išlaikytinių neturi, įsipareigojimų kreditoriams neturi.

Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Teismas daro išvadą, kad nurodyto dydžio išlaikymo, priteistino iš atsakovo, suma yra pakankama protingiems nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į jo tėvų turtinę padėtį ir protingus nepilnamečio vaiko poreikius.

Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus.

Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Teismas kiekvieną kartą turi atsižvelgti į individualias byloje susiklosčiusias aplinkybes ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri atitiktų konkrečią situaciją.

Šioje byloje ieškovė teismo prašo nustatyti jos pasiūlytą ir ieškinyje išdėstytą atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku S. A. tvarką. Atsakovas su ieškovės reikalavimu dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo sutiko, siūlydamas vieną nurodytos bendravimo tvarkos pakeitimą. Teismo posėdžio metu šalys susitarė, kad gali būti pakeičiamas bendravimo tvarkos 1 punktas, nustatant, atsakovo galimybes paimti vaiką bendravimui ne tik iš jo ugdymo įstaigos, bet taip pat ir iš vaiko gyvenamosios vietos. Su kitais bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos punktais atsakovas sutiko.

Išvadą byloje teikianti institucija pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškovės siūloma atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku neprieštarauja vaiko interesams.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas nustato atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi S. A. tvarką, pagal ieškovės ieškinyje išdėstytus bendravimo tvarkos punktus, pakeičiant pirmą bendravimo tvarkos punktą, jį išdėstant sekančiai: „D. A. turi teisę matytis ir bendrauti su vaiku kas antrą savaitgalį nelyginėmis metų savaitėmis, pasiimant vaiką iš jo ugdymo įstaigos arba vaiko gyvenamosios vietos penktadieniais iki 17:30 val. ir jį grąžinant į ugdymo įstaigą pirmadieniais nuo 7:30 val. iki 8:30 val., jeigu šalys nesusitaria kitaip. Jeigu buvimo su vaiku metu po sekmadienio eina ne darbo ar oficiali šventės diena, tai D. A. turi teisę matytis ir bendrauti su vaiku ir minėtą ne darbo ar oficialią šventės dieną, ir įsipareigoja po ne darbo ar oficialios šventės dienos einančią darbo dieną vaiką pristatyti į ugdymo įstaigą nuo 7:30 val. iki 8:30 val., jeigu šalys nesusitaria kitaip.“

Pažymėtina, jog teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios ir dėl jos pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis į teismą ateityje, tuo atveju, jeigu situacija dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos pasikeistų (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Vadovaujantis CPK 88 straipsniu, 93 straipsnio 1, 2 dalimis, šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Ieškovė šioje byloje pateikė įrodymus apie 840,00 Eur dydžio patirtas advokato pagalbos išlaidas bei 75,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo valstybei išlaidas, iš viso 915,00 Eur.

Atsakovas byloje pateikė dokumentus, įrodančius apie 300,00 Eur dydžio patirtas advokato pagalbos išlaidas už atsiliepimo į ieškinį parengimą.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys tenkintas iš dalies, į šalių procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu, į atsakovo sutikimą su didžiąja dalimi ieškinio reikalavimų, teismas sprendžia jog ieškovei ir atsakovui vienam iš kito priteisiama po 50 procentų jų patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovei esant įstatymo pagrindu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas) atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, tenkinus šį ieškinio reikalavimą iš dalies, iš atsakovo valstybei priteistinas už šį ieškinio reikalavimą valstybei mokėtinas žyminis mokestis – 22,00 Eur. Atsakovas informuojamas, kad žyminis mokestis valstybei turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.

Valstybės patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydis, šioje byloje yra mažesnis už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5,00 Eur, todėl teismas šios sumos iš šalių nepriteisia (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsniu, civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016-10-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-19515-752/2016 patvirtintos taikos sutarties 2 punkte nustatytą nepilnamečio vaiko S. A. išlaikymo dydį priteisiant iš atsakovo D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų) per mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2021-03-17) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti atsakovo D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

1) D. A. turi teisę matytis ir bendrauti su vaiku kas antrą savaitgalį nelyginėmis metų savaitėmis, pasiimant vaiką iš jo ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos penktadieniais iki 17:30 val. ir jį grąžinant į ugdymo įstaigą pirmadieniais nuo 7:30 val. iki 8:30 val., jeigu šalys nesusitaria kitaip. Jeigu buvimo su vaiku metu po sekmadienio eina ne darbo ar oficiali šventės diena, tai D. A. turi teisę matytis ir bendrauti su vaiku ir minėtą ne darbo ar oficialią šventės dieną, ir įsipareigoja po ne darbo ar oficialios šventės dienos einančią darbo dieną vaiką pristatyti į ugdymo įstaigą nuo 7:30 val. iki 8:30 val., jeigu šalys nesusitaria kitaip;

2) jei savaitės, kurią D. A. turi teisę matytis ir bendrauti su vaiku, penktadienį ar pirmadienį S. V. gauna laisvą dieną darbe, S. V. nedelsiant apie tai informuoja D. A. ir tą savaitgalį vaikas praleidžia su S. V.. Tokiu atveju D. A. bendravimas su vaiku perkeliamas į artimiausią savaitgalį, ir bendraujama kaip numatyta šios bendravimo tvarkos pirmame p.;

3) per visas metų šventes (Kūčias, Šv. Kalėdas, Naujuosius Metus, Šv. Velykas) D. A. turi teisę pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitoje su S. V. sutartoje vietoje šalių sutartą dieną ir sutartu laiku, bei grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą ar į kitą su S. V. sutartą vietą šalių sutartą dieną ir sutartu laiku. Vaiko buvimo kartu su D. A. trukmė per šventes nustatoma bendru šalių sutarimu ne vėliau kaip prieš 14 (keturiolika) kalendorinių dienų iki atitinkamos šventės pradžios;

4) kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas S. V. pageidavimui dėl švenčių laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas D. A. pageidavimui dėl švenčių laiko;

5) D. A. turi teisę praleisti kartu su vaiku pusę jo rudens, žiemos, pavasario bei vasaros atostogų laiko, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitoje su S. V. sutartoje vietoje pirmą sutartą atostogų dieną ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą su S. V. sutartą vietą ne vėliau kaip iki paskutinės sutartos atostogų dienos, jeigu Šalys nesusitaria kitaip. D. A. kiekvienas atostogas su vaiku gali praleisti dalimis arba nepertraukiamai. Dėl D. A. kartu su vaiku ketinamų praleisti atostogų pradžios, trukmės, vietos taip pat dėl to, ar jos bus leidžiamos dalimis ar nepertraukiamai, Šalys susitaria likus ne mažiau kaip 14 (keturiolika) kalendorinių dienų iki numatomų atostogų pradžios;

6) kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas S. V. pageidavimui dėl atostogų laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas D. A. pageidavimui dėl atostogų laiko;

7) vaiko rudens, žiemos, pavasario, vasaros atostogų laikotarpiai nustatomi vadovaujantis vaikų ugdymo įstaigos nustatytomis atostogų datomis, apie kurias informaciją šalys susižino iš ugdymo įstaigos. Šalys savo raštišku susitarimu turi teisę nustatyti ir kitokią bendravimo vaiko atostogų metu tvarką;

8) tuo atveju, jei D. A. negali pasiimti vaiko bendravimui šioje Bendravimo tvarkoje nustatytomis dienomis ir laiku, jis apie tai iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) kalendorines dienas turi pranešti S. V. telefono skambučiu arba sms trumpąja žinute;

9) jeigu šioje bendravimo tvarkoje nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo S. V., bendravimas su vaiku nėra galimas (dėl S. V. ligos, vaiko ligos, vaiko užklasinių užsiėmimų, būrelių, įvairių stichinių nelaimių, kitų ypatingai svarbių aplinkybių, svarbių giminės švenčių, laidotuvių ar pan.), S. V. privalo nedelsiant apie tai informuoti D. A. telefono skambučiu arba sms trumpąja žinute;

10) jeigu vaikas suserga būdamas pas D. A., D. A. turi nedelsiant informuoti S. V. apie tai ir sudaryti galimybes S. V. pasiimti vaiką ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigą ar S. V.;

11) abi šalys privalo užtikrinti vienas kitam bendravimo telefonu su vaiku galimybes;

12) dėl šios bendravimo tvarkos vykdymo šalys tarpusavyje bendraus vadovaudamosi šiais kiekvienos iš šalių nurodytais duomenimis kontaktams: S. V. - adresas (duomenys neskelbtini), telefono numeris (duomenys neskelbtini), elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini)@gmail.com; D. A. - adresas (duomenys neskelbtini), telefono numeris (duomenys neskelbtini), el. pašto adresas: (duomenys neskelbtini)@gmail.com;

13) pasikeitus šalių nurodytiems duomenimis kontaktams, kiekviena iš šalių turi pareigą nedelsiant pranešti kitai šaliai elektroninėmis ryšio priemonėmis (elektroniniu paštu arba sms trumpąja žinute) apie faktiškai pasikeitusius jos duomenis kontaktams.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 457,50 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 50 ct).

Priteisti iš ieškovės S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct).

Priteisti iš atsakovo D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei – 22,00 Eur (dvidešimt du eurus 00 ct) žyminio mokesčio.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo padidinimo vykdomas skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.