Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo Alvydo Bražiūno (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutarimo V. D. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas V. D. surašytas už tai, kad jis 2015-11-17, 11 val., vykdamas krovininiu automobiliu „VOLVO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „KRONE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvą, per Raigardo kelio postą, žodžiu deklaravo, kad cigarečių nesiveža. Atlikus muitinį patikrinimą krovininio automobilio kabinoje, už apdailos detalių, puspriekabės šaldymo agregate bei puspriekabėje virš daiktadėžių rasta paslėpta 1958 pakeliai cigarečių „PALL MALL“ su Baltarusijos banderolėmis, kurių vertė 5619,46 Eur (149,22 MGL), tokiais savo veiksmais V. D. pažeidė EB Tarybos reglamento Nr. 2913/92 40 str., 41 str. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 210 str. 1 d.

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015-12-21 nutarimu V. D. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 210 str. 1 d., ir nubaustas 3000 Eur bauda su 1958 pakelių cigarečių „PALL MALL“ su Baltarusijos banderolėmis, konfiskavimu. Krovininį automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei puspriekabę „KRONE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta grąžinti savininkui ar jo įgaliotam asmeniui.

Nesutikdama su šiuo teismo nutarimu Institucija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015-12-21 nutarimą dalyje dėl kontrabandos daiktų gabenimo priemonės nekonfiskavimo pakeisti – konfiskuoti krovininį automobilį „VOLVO“, valst. Nr. AI2783-2, bei puspriekabę „KRONE“, valst. Nr. A6646A-2. Skunde nurodo, kad krovininis automobilis „VOLVO“ bei puspriekabė „KRONE“, buvo specialiai pritaikyti gabenti kontrabandos daiktus, kadangi prekės buvo gabenamos transporto priemonių vietose, apsunkinančiose jų aptikimą, jos buvo paverstos savotiška slėptuve – cigaretės buvo paslėptos vilkiko kabinoje už apdailos detalių, puspriekabėje šaldymo agregate bei puspriekabėje virš daiktadėžių. Šios vietos nėra skirtos jokiems daiktams vežti, transporto priemonių ertmėmis buvo pasinaudota kaip slėptuvėmis kontrabandai gabenti per valstybės sieną. Cigarečių gabenimas be tokių transporto priemonių būtų negalimas. Nors transporto priemonės, kuria gabenama kontrabanda, konfiskavimas pagal ATPK 210 str. 1 d. sankciją yra neprivalomas, tačiau pagal nuoseklią teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas privalomai taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti, t. y. jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-26 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-48-693/2015). Transporto priemonė gali būti konfiskuota nepriklausomai nuo to, ar ji yra pažeidėjo nuosavybė. Taip pat nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės savininkas kokiu nors būdu yra susijęs su administracinio teisės pažeidimo padarymu. Transporto priemonės konfiskavimui nėra būtina, kad transporto priemonė būtų naudojama asmeniniais tikslais. Svarbu yra tai, kad ji buvo panaudota tiesiogiai kontrabandai daryti ir pripažinta kontrabandos darymo įrankiu. Turto savininkas, perduodamas valdyti ar naudoti turtą kitiems asmenims, visuomet tam tikru mastu rizikuoja. ATPK 26 str. 1 d. nustatyta, kad tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo kontrabandos įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, todėl savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusiojo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą.

Skundo autorius pažymėjo, kad transporto priemonių konfiskavimui taikyti užtenka vien to fakto, kad jos buvo panaudotos kontrabandos dalykui gabenti per valstybės sieną, ir vien tai, kad cigaretės buvo paslėptos vietose, kurios nėra skirtos daiktams gabenti, jau yra pagrindas krovininio automobilio bei puspriekabės konfiskavimui taikyti, kadangi tokiu būdu minėtos transporto priemonės buvo pritaikytos kontrabandos pažeidimui daryti. Be to, V. D. gabeno labai didelį kiekį cigarečių – 1958 pakelius, kurių be transporto priemonės, nebūtų galėjęs pervežti per sieną nepastebėjus muitinės pareigūnams. Pabrėžė, kad nuoseklioje teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog transporto priemonės vertė savaime nepripažįstama besąlygišku pagrindu jos nekonfiskuoti. Atkreipė dėmesį, kad V. D. 2015-07-12 baustas už pažeidimo, numatyto ATPK 209² str. 5 d. padarymą, 2015-09-03 už pažeidimo, numatyto ATPK 210 str. 3 d., padarymą ir nepaisant to, turėdamas galiojančias nuobaudas, vėl padarė tokį patį pažeidimą. Tai rodo, kad jam anksčiau taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios, jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Akivaizdu, kad paskirtos nuobaudos nepasiekė joms keliamų tikslų. Šiuo atveju transporto priemonių konfiskavimas kaip papildoma nuobauda V. D. nebūtų buvusi per griežta.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuoto asmens RAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas adv. M. Paukštė prašo Vilniaus teritorinės muitinės skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad transporto priemonių savininkas RAB „.(duomenys neskelbtini)“ nežinojo ir negalėjo žinoti, kad vairuotojas V. D. galėtų savavališkai vežti kontrabandą. Transporto priemonė vyko į pasikrovimo vietą – į Lenkiją, tad ji turėjo važiuoti tuščia. Tuo tarpu transporto priemonės savininkas gali kontroliuoti tik kelionės maršrutą, kad jis atitiktų užsakymą, tačiau negali visiškai sukontroliuoti vairuotojo elgesio. Šiuo atveju pats vairuotojas, padaręs administracinį teisės pažeidimą yra atitinkamai nubaustas, jam paskirta bauda, 2015-11-17 jis atleistas iš darbo, tačiau konfiskuoti transporto priemones, kurias kaip būtina darbo priemone naudojosi V. D. ir kurios jam net nepriklauso, yra neadekvatu. Aplinkybė, kaip konkrečiai V. D. gabeno cigaretes ir kur jas slėpė, šiuo atveju neturėtų sunkinti įmonės savininkės, negalėjusios tam užkirsti kelio, teisinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-13-2015). Pabrėžė, kad transporto priemonėje nebuvo įrengtos specialios slėptuvės, o transporto priemonės vertė dešimtis kartų didesnė už gabentų daiktų vertę. Mano, kad transporto priemonės konfiskavimas neturės tiesioginio nubaudimo poveikio pažeidėjui ir nebus efektyvi prevencinė priemonė.

Vilniaus teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo A.Bražiūno skundas atmetamas.

V. D. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 210 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Ginčo dėl šio pažeidimo padarymo nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas, iš esmės nesutinkant su papildomos nuobaudos už šį pažeidimą – krovininio automobilio su puspriekabe konfiskavimo, netaikymu. Aukštesnysis teismas patikrina skundžiamo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015-12-21 nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti konfiskavimas ATPK 210 str. 1 d. sankcijoje numatytas kaip papildoma, alternatyvi nuobauda, dėl kurios skyrimo kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas nuobaudos skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, yra pavesta spręsti administracinę nuobaudą skiriančiai institucijai, t. y. šios sankcijos taikymas, nustačius ATPK 210 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą, nėra privalomas.

Teismų praktikoje administracinio teisės pažeidimo – kontrabandos padarymo priemonė konfiskuojama, jeigu ji buvo specialiai tam pritaikyta arba jeigu tokio kiekio kontrabandinių prekių be jos nebūtų buvę galima gabenti nepateikiant muitinės kontrolei. Kitiems asmenims nuosavybės teise priklausanti didelės vertės transporto priemonė gali būti konfiskuojama tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinus padarytos kontrabandos dydį, būdą, pavojingumą, kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes ir apsvarsčius, ar konfiskavimo taikymas už konkretų pažeidimą yra proporcinga nuobauda.

Administracinių teisės pažeidimų bylos yra susijusios su teisinių sankcijų (nuobaudų) taikymu. Šios nuobaudos neretai prilygsta net bausmei, skiriamai teismo nuosprendžiu už nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese, garantuojant proceso dalyviams įstatymuose bei tarptautiniuose aktuose numatytas teises (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 4 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N-12-344/2004; Administracinių teismų praktika Nr. 6, p. 88-92).

Apribojant nuosavybės neliečiamumą, ribojama ne tik konstitucinė, bet ir konvencinė asmens teisė. Taigi, taikant prievartos priemones ir atliekant procesinius veiksmus, susijusius su asmens nuosavybės teisių apribojimu, turi būti laikomasi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje įtvirtintų nuosavybės apsaugos reikalavimų, aiškinamų Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – Teismas) praktikoje.

Teisės netrukdomai naudotis savo turtu apribojimas turi atitikti Teismo praktikoje suformuotą proporcingumo reikalavimą, kuris reiškia, kad apribojant nurodytą asmens teisę, turi būti nustatoma teisinga visuomenės bendrojo intereso poreikių ir asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų pusiausvyra. Nustatant teisės netrukdomai naudotis savo turtu apribojimo proporcingumą, reikėtų pasverti apribojimu siekiamo apginti intereso ir ribojamos asmens teisės svarbą. Teismo praktikoje iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Tačiau pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio reikalavimus tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta.

Byloje Bowler International Unit prieš Prancūziją (Bowler International Unit v. France, no. 1946/06, judgement of 23 July 2009) nustatytas Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio pažeidimas dėl to, kad konfiskavus iš pareiškėjos – sąžiningos pervežimų tarpininkės – prekes, panaudotas kontrabanda gabenamoms narkotinėms medžiagoms paslėpti, nebuvo nustatyta teisinga bendrojo visuomenės intereso reikalavimų ir pagrindinių asmens teisių apsaugos imperatyvo pusiausvyra, nes nebuvo jokio teisinio mechanizmo šiam apribojimui ištaisyti. Teismas nusprendė, kad pareiškėjos turima teisinės gynybos priemonė – ieškinys nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui – nesuteikia sąžiningam savininkui tinkamos galimybės išdėstyti savo bylą kompetentingoms institucijoms. Tokia išvada padaryta įvertinus muitinės baudų, kuriomis asmenys, padarę kontrabandą, nuteisiami muitinės administracijos (privilegijuoto kreditoriaus pagal nacionalinę teisę) naudai, dydžius ir šių asmenų nemokumo pavojų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika leidžia daryti išvadą, jog tais atvejais, kai konfiskuojant turtą apribojama sąžiningo trečiojo asmens teisė į nuosavybės apsaugą, nacionalinėje teisėje turi būti įtvirtinti mechanizmai, leidžiantys tiesiogiai ištaisyti šį apribojimą. Šiuo aspektu asmuo turėtų turėti bent jau veiksmingą galimybę siekti atitinkamos žalos atlyginimo. Tuo atveju, jeigu baudžiamajame procese tektų spręsti eventualiai sąžiningo asmens turto konfiskavimo klausimą ir būtų nustatyta, kad vėliau šis asmuo nurodytos galimybės ginti savo teises neturės, reikėtų siekti išvengti jų apribojimo (pvz., vietoje turto konfiskavimo išieškant turto vertę pagal BK 72 straipsnio 5 dalį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario mėn. 18 d. aprobuotas Kai kurie nuosavybės teisių apribojimo baudžiamajame procese aspektai (III), kat. 19.; Teismų praktika 32).

Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad ATPK nenumato konfiskuotino turto vertės išieškojimo iš pažeidėjo, o ATPK 210 str. 1 d. nenumatytas privalomas gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimas.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad transporto priemonės savininkas kaip nors prisidėjo prie pažeidimo padarymo, kad jam priklausanti transporto priemonė buvo specialiai pritaikyta gabenti kontrabandą, taigi preziumuojama, kad jis yra sąžiningas. Šią išvadą sustiprina ir tai, kad transporto priemonės savininkas ėmėsi visų įmanomų prevencinių priemonių tam, kad užkardyti galimus pažeidimus. Byloje pateikta Instrukcija Nr. 10, kurios 2 p. aiškiai nurodyta, kad vairuotojas atlikdamas krovinių pervežimus privalo žinoti neapmuitinamų prekių pervežimo per sienas taisykles, tame tarpe ir cigarečių pervežimo taisykles. V. D. buvo raštiškai supažindintas su minėta Instrukcija (b. l. 42-45). Po pažeidimo padarymo, V. D. 2015-11-17 buvo atleistas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Pagal galiojančias teisės normas automobilio konfiskavimas savininkui reikštų galutinį nuosavybės praradimą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog pažeidimą padaręs asmuo yra nepajėgus atlyginti savininkui konfiskuoto automobilio vertės, darytina išvada, kad sąžiningas turto savininkas vėliau galimybės ginti savo teises neturės. Taigi šiuo atveju konfiskuojant sąžiningo savininko turtą, atsižvelgiant į aukščiau paminėtą Teismo praktiką, galimas Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio pažeidimas.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, t. y. įvertinus, kad krovininis automobilis „VOLVO“, bei puspriekabė „KRONE“ priklauso trečiajam asmeniui, kuriam apie daromą pažeidimą nieko nebuvo žinoma, V. D. transporto priemone naudojosi darbo santykių pagrindu, transporto priemonė nebuvo specialiai pritaikyta kontrabandai gabenti (taigi nėra pagrindo jos konfiskuoti siekiant užkirsti kelią analogiškų veikų darymui). Be to, rastam cigarečių kiekiui gabenti nėra būtina krovininė transporto priemonė, taip pat įvertinus tai, kad V. D. už ATPK 210 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą buvo paskirta 3000 Eur bauda su kontrabandos daiktų (cigarečių „PALL MALL“, kurių vertė 5619,46 Eur) konfiskavimu, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju trečiajam asmeniui priklausančio krovininio automobilio bei puspriekabės konfiskavimas, kaip papildoma administracinė nuobauda už aukščiau minėtos vertės prekių neteisėtą įvežimą į Lietuvos Respublikos teritoriją, nėra proporcinga padaryto pažeidimo pavojingumo pobūdžiui bei mastui, kadangi yra aiškiai per griežta ir neteisinga, pažeidžianti sąžiningo trečiojo asmens turtines teises. Sutiktina su apylinkės teismo argumentais, jog ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti ir nepaskiriant minėtos transporto priemonės konfiskavimo. Priešingai, nei skunde nurodo Institucija, šios išvados nepaneigia ir ankstesni V. D. baustumai administracine tvarka.

Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, apylinkės teismas pakankamai argumentavo savo sprendimą dėl krovininio automobilio su puspriekabe konfiskavimo netaikymo ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra jokio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutarimą nepakeistą ir Vilniaus teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo Alvydo Bražiūno apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.