Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovui V. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys G. K. ir notarė Aldona Adomaitienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. Kukui ieškinys su priedais įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Trečiajam asmeniui G. K. ieškinys su priedais įteikti CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka; pastaroji nepateikė atsiliepimo per teismo nustatytą terminą.

Tertysis asmuo notarė Aldona Adomaitienė prašė bylą spręsti teismo nuožiūra; nurodė, jog atsakovas 2019-09-13 pareiškimu dėl atsisakymo nuo palikimo be jokių sąlygų ir išlygų atsisakė nuo jam priklausančios turto dalies po tėvo mirties.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0157/19/01424 pagal Vilniaus m. apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-36096-566/2018 dėl 6459,46 Eur skolos, 42 proc. ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš atsakovo ieškovo naudai. Iš Testamentų registro išrašo matyti, jog atsakovas, po tėvo G. K. mirties (2019-08-15), atsisakė 2019-09-13 palikimo, pateikdamas pareikšimą dėl palikimo atsisakymo Vilniaus m. 4-ojo notarų biuro notarui; palikimą priėmė 2019-09-13 atsakovo motina G. K.. Iš 2019-09-13 atsakovo pareiškimo dėl atsisakymo nuo palikimo matyti, jog jis atsisakė nuo jam priklausančios palikimo dalies, palikimo nepriėmė, pretenzijų į jį nepareiškė ir ateityje nurodė, jog nereikš; pažymėjo, jog faktiškai turto nevaldo, dėl palikimo apyrašo sudarymo nesikreips. Taip pat atsakovas patvirtino, jog jam yra žinomas CK 6.66 str. (kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius) turinys. Notarė A. Adomaitienė atsiliepime nurodė, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas pagal Butų privatizavimo įstatymą ir įregistruotas tik G. K. vardu, todėl mirusiajam G. K. buvo atskirta ½ dalis ir 2019-11-26 išduotas nuosavybės teisės liudijimas Nr. 12658.

Ieškovo teigimu, atsakovui nepriėmus palikimo, yra pažeidžiami jo interesai, kadangi nėra galimybės nukreipti išieškojimą į atsakovo paveldėtą turtą, jog būtų įvykdytas Vilniaus m. apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-36096-566/2018. Iš 2019-12-11 antstolio pažymos apie vykdymo eigą matyti, jog atsakovas piniginių lėšų neturi, VSDFV duomenimis jis nedirba, turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą nėra, jo atžvilgiu yra užvestos 6 vykdomosios bylos.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas, siekdamas apginti savo kaip kreditoriaus interesus, prašo pripažinti atsakovo 2019-09-13 pareiškimą dėl atsisakymo nuo palikimo negaliojančiu ab initio ir nukreipti išieškojimą į atsakovui priklausančią palikimo dalį, kuri atsirado po jo tėvo mirties.

CK 6.66 straipsnyje 1 dalyje, nurodyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana ieškiniui patenkinti būtinosios sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).

Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, bei siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu ir nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Dėl to ieškovas, teikdamas ieškinį actio Pauliana pagrindu, turi pagrįsti visų aptartų sąlygų buvimą, išskyrus preziumuojamų pagal įstatymą. Esant tokioms prezumpcijoms, jas paneigti pareiga jau kyla atsakovui.

Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą. Taigi, kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje e2A-231-464/2018).

Sutartinių prievolių atsiradimo momentas paprastai siejamas su sutarties sudarymu (CK 6.181 straipsnis); ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, jog reikalavimo teisė būtų vykdytina, t. y. sprendžiant dėl kreditoriaus reikalavimo teisės egzistavimo, kaip pirmosios actio Pauliana sąlygos, neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą; galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip savarankiška actio Pauliana sąlyga, nesietina ir negali būti tapatinama su prievolės (ir kreditoriaus teisių) pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Byloje konstatuota, jog antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0157/19/01424 pagal Vilniaus m. apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-36096-566/2018 dėl 6459,46 Eur skolos, 42 proc. ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš atsakovo ieškovo naudai. Atsakovo tėvas mirė 2019-08-15; atsakovas 2019-09-13 pateikė notarui pareiškimą dėl atsisakymo nuo palikimo. Taigi, akivaizdu, jog ieškovas (kreditorius) iki atsakovo (skolininko) palikimo, atsiradusio po jo tėvo mirties, atsisakymo (2019-09-13), turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, kuri jau buvo perduota vykdyti antstoliui, tai patvirtina 2019-120-11 antstolio pažyma apie vykdymo eigą Nr. 0157/19/01424 (CPK 178 str.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011, konstatuota, jog kai padaryta žala kildinama iš delikto, tai žalos atlyginimo momentas nustatytinas taikant deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. CK 6.288 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimo mokėjimą, 1 dalyje nustatyta, kad žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos. Taigi pagal įstatymą žalos atlyginimo prievolė siejama su jos padarymo (atskirais atvejais – atsiradimo, jeigu žala atsiranda vėliau nei ji padaroma) momentu; jokių šios normos išimčių įstatyme nenustatyta. Tai, kad skolininko prievolė atlyginti žalą atsiranda nuo žalos padarymo momento, papildomai patvirtina ir CK 6.288 straipsnio 2 dalies norma, pagal kurią ieškinio senaties termino pradžia reikalauti atlyginti žalą taip pat siejama su žalos padarymo momentu. Taigi nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad žalos atlyginimo prievolė skolininkui atsiranda tik nuo jos konstatavimo teismo sprendimu momento. Teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą – tai tik kreditoriaus teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės, kaip tokios, atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje P. G. A. v. G. Ž., Z. M., bylos Nr. 3K-3-424/2003).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas (kreditorius) turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą pagal Vilniaus m. apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-36096-566/2018. Taigi, žala atsirado dar iki atsakovo palikimo, atsiradusio po jo tėvo mirties, atsisakymo; vadinasi ieškovas pagal nurodytą vykdomąjį raštą turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą.

Dėl kreditorių teisių pažeidimo.

Pasak ieškovo, atsakovui atsisakius priimti palikimą, yra pažeidžiami jo interesai, kadangi nėra galimybės nukreipti išieškojimą į atsakovo paveldėtą turtą, jog būtų įvykdytas Vilniaus m. apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-36096-566/2018, kadangi kito turto, kuris realiai galėtų būti realizuotas, atsakovas neturi.

Kreditorius, turėdamas galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Būtina nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima.

Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba, kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Įrodyti šias aplinkybes pareiga tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017).

Byloje esantys duomenys liudija, jog atsakovas turto neturi; 2019-08-15 mirus jo tėvui, atsakovas įgijo paveldėjimo teisę įstatymo pagrindu į jo tėvui palikimo dieną priklausiusią turto dalį; iš VĮ Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, jog atsakovo tėvui priklausė ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Konstatuota, jog atsakovas atsisakė priimti jam priklausančio palikimo dalį, palikimą priėmė tik jo motina.

Išdėstytų aplinkybių kontekste teismas sprendžia, jog atsakovo pareiškimas dėl palikimo atsisakymo akivaizdžiai pažeidžia ieškovo (kreditoriaus) teises ir atsakovas (skolininkas) apie tai žinojo, nes kito turto, kuriuo galėtų atsiskaityti su ieškovu, atsakovas neturėjo ir neturi, o siekdamas išvengti išieškojimo iš paveldimo turto, atsakovas 2019-09-13 pateikė notarei pareikšimą dėl palikimo atsisakymo.

Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad pripažįstant, kad palikimo priėmimas ar atsisakymas jį priimti yra įpėdinio laisva valia pareiškiama teisė, konstatuojama, kad negalimas įpėdinio įpareigojimas priimti palikimą. Tačiau nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir jos reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo buvo pradėtas valdyti trečiojo asmens ir perėjo jo nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

Pažymėtina, kad atsakovas nenurodė atsisakymo nuo palikimo priežasčių, o teismo vertinimu, atsisakymas nuo palikimo neatitinka teisingumo ir geros moralės principų (CK 1.5, 1.80 ir 1.81 straipsniais). Faktiškai atsisakius palikimo atsakovas tapo iš esmės nemokus ir įrodymų, paneigiančių nustatytas aplinkybes, byloje nepateikta (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertindamas nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja ir antroji sąlyga actio Pauliana instituto taikymui, nes atsakovo palikimo atsisakymas pažeidė ieškovo interesus.

Dėl skolininko prievolės sudaryti ginčijamą sandorį nebuvimo.

Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatą, sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo. Kaip savo praktikoje ne kartą yra nurodęs kasacinis teismas, tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, jog atsakovas neprivalėjo sudaryti ginčo sandorio; neegzistavo joks atsakovo atžvilgiu taikomas teisės aktas (įstatymas), teismo sprendimas ar kitos aplinkybės, kuriu pagrindu imperatyviai kiltų pareiga atsisakyti priimti palikimą. Teismo vertinimu, atsakovas, atsisakydamas priimti palikimą, pasirinko tokio elgesio modelį laisva valia, siekdamas pažeisti kreditoriaus (ieškovo) interesus ir išvengti prievolių.

Dėl sandorio šalių sąžiningumo.

Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1,2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008).

CK 6.67 straipsnio 1 punkte numatyta, kad preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusios sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas atsisakė priimti palikimą, dėl ko atsakovui priklausiusią palikimo dalį (pagal įstatymą) priėmė atsakovo motina – tretysis asmuo G. K.. Skolininko (atsakovo) nesąžiningumas yra preziumuojamas, o asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepaneigė nesąžiningumo prezumpcijos, darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje yra ir ši įstatyme numatyta actio Pauliana taikymo sąlyga.

Dėl ieškinio senaties.

CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas actio Pauliana dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 3 dalis).

Kasacinis teismas, konkretindamas senaties termino skaičiavimo taisykles bylose pagal actio Pauliana, yra išaiškinęs, kad CK 6.66 str. nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką. Taigi šis terminas skaičiuojamas kiekvienoje konkrečioje byloje atsižvelgiant į buvusią situaciją, jos ypatumus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-362/2011; plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.).

Nagrinėjame atveju ieškovas nurodė, kad apie atsakovo palikimą sužinojo iš antstolio 2019-12-11; notarė atsiliepime nurodė, jog paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2019-11-26; atsakovas pateikė notarei 2019-09-13 pareiškimą dėl palikimo atsisakymo. Taigi, vienerių metų terminas actio Pauliana ieškiniui pareikšti nėra praleistas.

Išdėstytų aplinkybių kontekste teismas sprendžia, jog egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, todėl ieškovo reikalavimas pripažinti vienašalį sandorį - atsakovo pareiškimą dėl atsisakymo nuo palikimo, atsiradusio po jo tėvo mirties, negaliojančiu tenkintinas visiškai. Pripažinus sandorį negaliojančiu ab initio, taikytina restitucija CK 6.146 str. pagrindu, leidžiant nukreipti išieškojimą pagal Vilniaus m. apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-36096-566/2018 į atsakovui po jo tėvo mirties atsiradusį palikimą sudarantį turtą.

Patenkinus ieškinį visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistina 408 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 str.).

Remiantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 5,37 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsniu, 285 – 288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančiu atsakovo V. K., a. k.: (duomenys neskelbtini) sudarytą vienašalį sandorį – 2019-09-13 pareiškimą dėl atsisakymo nuo viso palikimo 2019-08-15 mirus jo tėvui G. K., a. k.: (duomenys neskelbtini) negaliojančiu ab initio.

Leisti nukreipti skolos, vykdomos pagal Vilniaus m. apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-36096-566/2018 (vykdomoji byla Nr. 0157/19/01424) išieškojimą ieškovo PlusPlus Capital AS, j. a. k.: 11919806, naudai į atsakovui V. K., a. k.: (duomenys neskelbtini) tenkantį turtą po jo tėvo G. K., a. k.: (duomenys neskelbtini) mirties, kuris yra trečiojo asmens G. K., gim.: (duomenys neskelbtini), valdyme.

Priteisti iš atsakovo V. K., a. k.: (duomenys neskelbtini) ieškovo PlusPlus Capital AS, j. a. k.: 11919806, naudai 408 Eur (keturis šimtus aštuonis Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. K., a. k.: (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 5,37 Eur (penkis Eur ir 37 euro centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.