Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos išieškojimo, priimdama sprendimą už akių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui ieškinio su priedais kopija ir teismo pranešimas įteikti tinkamai - Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad UAB „mogo LT“ ir atsakovas 2016 m. kovo 25 d. sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. L225032016/0114, pagal kurią UAB „mogo LT“ suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išpirkti automobilį KIA CARNIVAL valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas priėmė transporto priemonę iš UAB „mogo LT“ ir ją valdė bei ja naudojosi lizingo pagrindu su teise išpirkti bei įsipareigojo mokėti lizingo įmokas UAB „mogo LT“. Atsakovui nevykdant įsipareigojimų pagal Sutartį, UAB „mogo LT“ nuo 2016 m. liepos 4 d. Sutartį nutraukė. UAB „mogo LT“ 2018 m. vasario 21 d. pardavė Transporto priemonę už 1300,00 Eur ir šia suma sumažino atsakovo įsiskolinimą, kuris transporto priemonės pardavimo dieną sudarė 5671,21 Eur. UAB „mogo LT“ 2017 m. vasario 28 d. Skolų perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujam kreditoriui Risk Management Services OU, kuris 2017 m. kovo 1 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2017/03/01-1 perleido reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą ieškovui „PlusPlus Capital“ AS. 2017 m. liepos 24 d. pranešimu atsakovas buvo informuotas apie reikalavimo teisės į atsakovo įsiskolinimą perleidimą. Atsakovo nesumokėta finansavimo suma sudaro 3296,88 Eur.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo tinkamai informuotas 2017 m. liepos 24 d. pranešimu. Pažymėtina ir tai, jog teismų praktikoje laikomasis pozicijos, kad išsiuntus atsakovui ieškinio su priedais kopijas, tarp kurių yra ir reikalavimo teisės perleidimo sutarties kopiją, laikytina, jog atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011; CK 6.109 straipsnio 7 dalis), taigi laikytina, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie kreditoriaus pasikeitimą.

Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK XXX skyriaus Lizingas (finansinė nuoma) normos mutatis mutandis taikomos ir tais atvejais, kai lizingo davėjas yra nuomojamo turto savininkas (CK 6.567 straipsnio 1 dalis). CK 6.574 straipsnyje numatyta, jog tuo atveju, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas, nevykdydamas savo įsipareigojimų, pažeidė sutartinę prievolę. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu ar pradiniu kreditoriumi būtų atsiskaitęs (CPK 178 straipsnis), vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1-2 dalimis, 6.81 straipsniu, ieškovui iš atsakovo priteistina 3296,88 Eur nesumokėta finansavimo suma.

Ieškovas prašo priteisti 2723,86 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų nuo likusios nesumokėtos finansavimo sumos (3296,88 Eur) nuo 2016 m. liepos 4 d. (sutarties nutraukimo) iki 2018 m. birželio 22 d. (ieškinio surašymo dienos). Šalių sudarytos lizingo sutarties bendrųjų nuostatų 7.1 punkte įtvirtinta, jog lizingo gavėjas moka lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas (t. y. fiksuotą įmokų dalį ir palūkanas) nuo neišmokėtos lizingo (išperkamosios nuomos) sumos per visą lizingo terminą. Lizingo sutarties pagrindinių nuostatų 5 punkte nustatyta metinė palūkanų norma – 42,00 procentai. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistina 2723,86 Eur palūkanų.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Atsakovas lizingo sutarties 13.2 punktu įsipareigojo už skolos grąžinimo termino praleidimo dieną mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius. Kadangi atsakovas sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo 296,72 Eur delspinigių už skolos grąžinimo termino praleidimą (už 180 dienų) yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 42,00 procento mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo 3296,88 Eur (nesumokėtos finansavimo sumos) nuo 2018 m. birželio 22 d. (ieškinio surašymo dienos) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Šalių sudarytos lizingo sutarties bendrųjų nuostatų 7.1 punkte įtvirtinta, jog lizingo gavėjas moka lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas (t. y. fiksuotą įmokų dalį ir palūkanas) nuo neišmokėtos lizingo (išperkamosios nuomos) sumos per visą lizingo terminą. Sutarties 5 punkte numatyta, jog atsakovas turi mokėti 42,00 proc. dydžio metines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas. Atsižvelgiant į tai, šis ieškovo reikalavimas tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistinos 42,00 procento metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 3296,88 Eur (nesumokėtos finansavimo sumos) nuo 2018 m. birželio 22 d. (ieškinio surašymo dienos) iki visiško šios sumos grąžinimo dienos (CK 6.872 straipsnis).

Ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 6317,46 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovui iš atsakovo priteistina 142,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 3,72 Eur. Remiantis LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ bei CPK 92 straipsniu, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 3,72 Eur.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui „PlusPlus Capital“ AS, j. a. k. 11919806, iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 3296,88 Eur (tris tūkstančius du šimtus devyniasdešimt šešis eurus 88 ct) skolos, 2723,86 Eur (du tūkstančius septynis šimtus dvidešimt tris eurus 86 ct) palūkanų, 296,72 Eur (du šimtus devyniasdešimt šešis eurus 72 ct) delspinigių, 42,00 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamos nuo nesumokėtos finansavimo sumos (3296,88 Eur) nuo 2018 m. birželio 22 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 6317,45 Eur (šešių tūkstančių trijų šimtų septyniolikos eurų 45 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 142,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt du eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,72 Eur (tris eurus 72 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalys, dėl kurių priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka. Ieškovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.