- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-29
- Bylos Nr.
- 1A-570-843/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-28-1-00261-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Čepukėnienė, Gintaras Dzedulionis, Aušra Valinskienė
- Nuteistasis
- M. K.
- Nukentėjusysis
- D. G.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Gintaro Dzedulionio ir Aušros Valinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo D. G. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos M. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėti vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, mokytis arba dirbti.
Priteista iš M. K. 300 Eur neturtinės žalos, 434,43 Eur atstovavimo išlaidų D. G. naudai. Kita ieškinio dalis atmesta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, o būtent:
jis 2012-05-09, apie 11.30 val., Vievio autobusų stotyje, esančioje Kauno gatvėje, t.y. viešoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tyčia iš chuliganiškų paskatų koja spyrė D. G. į dešinį šoną, paskui tyčia koja spyrė į veido sritį, o asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, tyčia koja spyrė į kairį šoną. Nuo suduotų smūgių nukentėjusysis parkrito ant žemės, tuomet, tęsdamas nusikalstamą veiką, gulinčiam D. G. tyčia koja spyrė ne mažiau 8 smūgių į galvos sritį, o asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, tyčia koja spyrė į galvos sritį ne mažiau 2 smūgių, dėl ko nukentėjusiajam D. G. buvo padaryti odos nubrozdinimai veide, nosies sumušimas, pasireiškęs kraujavimu, odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje, kraujosruva kryžkaulio projekcijoje, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis D. G. prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendį pakeisti – panaikinti M. K. bausmės vykdymo atidėjimą ir bei nuteisti jį realia laisvės atėmimo bausme, taip pat padidinti jam priteistinos nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį bei priteisti išlaidas teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad šią nusikalstamą veiką nuteistasis M. K. padarė jauno amžiaus ir galbūt sunkios turtinės padėties (jokie įrodymai nepateikti), tačiau neatsižvelgė į tai, kad prieš padarydamas šią tyčinę nusikalstamą veiką jo atžvilgiu, M. K. prieš tai visai neseniai, t.y. - 2011-11-07 Trakų rajono apylinkės teismo buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 str. 1 d., o vėliau - 2012-03-30 Trakų rajono apylinkės teismo buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 str. 1 d. Tokiu būdu M. K., 2012-05-09 viešoje vietoje tyčia smurtaudamas jo atžvilgiu, jau būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kai teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, todėl yra recidyvistas. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kaltės formą ir rūšį, taip pat padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (iš esmės jie chuliganiški, smurtas naudotas be jokios rimtos dingsties), kaltininko M. K. neigiamai charakterizuojamą asmenybę. M. K. elgesys. t. y. naujų nusikalstamų veikų, kuriomis pažeidžiama viešoji tvarka, darymas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu rodo jo nenorą laikytis įstatymų reikalavimų, vis stiprėjančias antivisuomenines nuostatas, polinkį nusikalsti.
Apelianto teigimu, teismas, spręsdamas civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos dydžio pagrįstumo klausimą, pripažinęs tai, kad šiuo atveju neturtinę žalą apsprendžia tik išvadų potekstės, trumpalaikio fizinio skausmo išraiška, kuri teismo įvertinta tik 300,00 Eur, yra nepagrįsta ir vertintina kaip subjektyvi ir neadekvati faktinei baudžiamojoje byloje nustatytai situacijai. Teismas nuosprendžio motyvuojamoje dalyje pripažino įrodytu faktą, jog net keli asmenys jį vidury dienos viešoje vietoje - autobusų stotyje, parsigriovę ant grindinio, gulinčiam tyčia koja spyrė ne mažiau 8 smūgių į galvos sritį, o asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, tyčia koja spyrė į galvos sritį dar ne mažiau nei 2 smūgių, dėl ko jam buvo padaryta odos nubrozdinimai veide, nosies sumušimas pasireiškęs kraujavimu, odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje, kraujosruva kryžkaulio projekcijoje, ir nors tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą mediciniškai, tačiau tokiais nuteistojo veiksmais - spyriais į gulinčio ant žemės žmogaus galvos sritį, buvo iškilusi reali grėsmė sukelti jam ir sunkų sveikatos sutrikdymą, o gal net pavojų gyvybei. Be to, pirmosios instancijos teismas nei vienu euru neįvertino jam sukelto pažeminimo – jis buvo spardomas viešoje vietoje dienos metu daugelio pašalinių žmonių akivaizdoje. Teismas iš esmės vertino vien nuteistojo M. K. jauną amžių ir turtinę padėtį, o jam nepagristai nurodė, jog nepateikė duomenų apie liekamuosius reiškinius dėl patirtų sužalojimų įrodymų apie 72,41 Eur vertės suplėšytus drabužius ir 14,50 Eur vertės išlaidas vaistams. Taigi, priteisiant turtines žalos dydį, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti tiek į vieną iš turinę žalą pagrindžiančių šaltinių - rašytinį civilinį ieškinį, o taip pat į jo - nukentėjusiojo parodymus, tačiau šių principų nepaisė ir netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, priteisdamas jam neadekvačiai per mažą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis D. G. nurodė, kad prašo priteisti 1000 € išlaidų advokatui ir kelionėms bei nurodė, kad padarytą neturtinę žalą jis vertina 2000 €.
Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė tenkinti iš dalies, netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų ir padidinti neturtinę žalą iki 1000 €, likusioje dalyje skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrino paduoto apeliacinio skundo ribose (BPK 320 straipsnoio 3 dalis).
Dėl skirtos bausmės
Apeliaciniame skunde nesutinkama su M. K. skirta bausme, prašoma ją sugriežtinti netaikant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ginčijamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą šiuo skunde keliamu aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį, dydį bei taikydamas BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėdamas skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams, bausmės ir jos paskirties principų, bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, atsižvelgė į visas įstatyme numatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, skirta bausmė atitinka teisingumo ir proporcingumo kriterijus.
Aplinkybės, į kurias atsižvelgtina skiriant bausmę, yra įvardytos BK 54 straipsnio 2 dalyje - skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų laikėsi.
Kaip matyti iš ginčijamo nuosprendžio, M. K. buvo parinkta griežčiausia iš sankcijoje numatytų bausmių rūšių – laisvės atėmimas, nustatant jo trukmę (6 mėnesiai), mažesnę nei sankcijoje numatytas vidurkis. Taip pat skirtas šios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas trumpiausiam terminui, numatytam BK 75 straipsnio 1 dalyje - 1 metams. Parenkant šią bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, tiek teigiamas, tiek neigiamas, vertinant jas kaip visetą.
Buvo atsižvelgta į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad buvo padarytas nesunkus nusikaltimas, nesukėlęs sunkių padarinių. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta veika gali būti padaroma tik veikiant teisingine tyčia, į ką taip pat buvo atsižvelgta. Chuliganiški tikslai ir motyvai šiuo atveju išreiškia BK 284 straipsnio 1 dalyje aprašytos veikos esmę, į ką įstatymo leidėjas atsižvelgė jau sankcijoje numatydamas atitinkamas bausmės rūšis ir jų dydžius, tad minėtos aplinkybės negali būti antrą kartą vertinamos kaip atsakomybę sunkinančios ar kaip bausmės rūšį, dydį įtakojančios aplinkybės.
Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai vadovavosi BK 27 straipsnio nuostatomis ir pagrįstai nekonstatavo, kad M. K. yra recidyvistas. M. K. iki nagrinėjamos veikos padarymo buvo teistas tris kartus (2011-05-13, 2011-11-07, 2012-03-30), tačiau visais atvejais už veikas, kurias padarė būdamas nepilnametis. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojanti nuo 2015-03-24) nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Nors ši naujos redakcijos įstatymo nuostata įsigaliojo tik nuo 2015-03-24, tai yra po nagrinėjamos veikos padarymo, tačiau šiuo atveju ji neabejotinai lengvina nuteistojo teisinę padėtį, tad, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią.
Nežiūrint to, kad pagrindo M. K. pripažinti recidyvistu nėra, vis tik į įsiteisėjusiais nuosprendžiais konstatuotas nusikalstamas veikas, padarytas tiek prieš, tiek po nagrinėtos veikos padarymo, atsižvelgtina kaip į M. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kas ir buvo padaryta. Tuo pačiu pagrindu vertinti ir nuteistojo jaunas amžius, jo turtinė padėtis.
Pasisakant dėl skirto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo be jau minėtų aplinkybių vertintina ir tai, kad M. K. paskutiniu jo atžvilgiu priimtu 2014-02-24 nuosprendžiu skyrus subendrintą laisvės atėmimo bausmę jos vykdymas buvo atidėtas ir šio instituto taikymas, teismo vertinimu, pasiteisino, pasiekė prevencinį tikslą, nes M. K. 2015-05-09 buvo išbrauktas iš probuojamų asmenų sąrašo, nuo 2013-06-17 naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta.
Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, daro išvadą, jog skundžiamu nuosprendžiu M. K. už padarytas nusikalstamas veikas paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per švelni, jos vykdymo atidėjimo skyrimas atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teisingumo ir proporcingumo kriterijus, todėl keisti apylinkės teismo nuosprendį ir griežtinti bausmę dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.
Dėl civilinio ieškinio
Apeliaciniame skunde nesutinkama su priteistos neturtinės žalos dydžiu, prašoma jį padidinti, nukentėjusysis teismo posėdžio metu prašė priteisti 2000 € neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat jis prašė priteisti 1000 € turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos advokatui ir kelionėms.
Pasisakant dėl M. K. reikalavimo priteisti turtinę žalą pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl šių nukentėjusiojo pareikštų reikalavimų nepagrįstumo. Civiliniame ieškinyje (T. 2, b. l. 103-104) nukentėjusysis nurodė, kad jam buvo padaryta 300 Lt (atitinka 86,88 €) turtinė žala, kurią sudaro suplėšyti ir sukruvinti rūbai (250 Lt (atitinka 72,40 €) vertės), pirkti vaistai (50 Lt (atitinka 14,48 €) vertės). Tačiau D. G. nepateikė jokių daiktų ar rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo nurodomą žalos dydį. To nepatvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys. Nukentėjusysis nei civiliniame ieškinyje, nei teisiamojo posėdžio metu nedetalizavo, kokie konkrečiai rūbai buvo sugadinti, nenurodė pirktų vaistų ar medicininių priemonių. Atkreitinas dėmesys, kad apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b. l. 1819) jis nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų ambulatoriškai nesigydė, vaistų nenaudojo, dėjo kompresus, apie sugadintus rūbus nepateikė jokių duomenų. Todėl jo pareikšti reikalavimai atlyginti turtinę žalą atmesti pagrįstai.
Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įvardytus tokio pobūdžio žalos apskaičiavimo kriterijus – į neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
Kaip matyti iš ginčijamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį – 300 €, vadovavavosi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajam D. G. buvo padaryti odos nubrozdinimai veide, nosies sumušimas, pasireiškęs kraujavimu, odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje, kraujosruva kryžkaulio projekcijoje, kad didesnių sužalojimų, duomenų apie liekamuosius reiškinius dėl patirtų sužalojimų byloje nėra. Pažymėtina, kad teismų praktikoje sveikatos sutrikdymo atveju nusikalstama veika sukelti padariniai yra pripažįstami kaip vieni esminių kriterijų nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-16/2004, 3K-7-255/2005, 2K-442/2009, 2K-258-699/2015). Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į nukentėjusiojo apeliaciniame skunde nurodytus, tačiau pirmosios instancijos teismo neįvertintus duomenis. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nagrinėto įvykio metu nukentėjusiajam buvo smūgiuojama kojomis į šoną ir daug kartų į galvą nukentėjusiajam gulint. Tokio pobūdžio fizinis smurtas neabejotinai sukėlė nukentėjusiajam ne tik fizinį skausmą bei specialistų išvadoje nurodytą nežymų sveikatos sutrikdymą, bet ir išgąstį, pagrįstus pergyvenimus dėl kilusio pavojaus gyvybei, su tuo sietinas neigiamas emocijas ir dvasinius išgyvenimus. Teismo nustatyta įvykio situacija patvirtina ir nukentėjusiojo teiginius dėl patirto pažeminimo, nes smurtas buvo vartojamos viešoje vietoje, kelių asmenų akivaizdoje, dienos metu, kas nukentėjusiajam sukėlė papildomas neigiamas emocijas. Vertintina ir tai, kad žala padaryta tyčiniais veiksmais, nuteistasis dirba pagalbiniu darbininku, duomenų apie jo turimą nekilnojamą turtą ar santaupas nėra. Atsižvelgtina ir į formuojamą teismų praktiką priteisiant neturtinę žalą už BK 284 straipsnio 1 dalyje padarytas nusikalstamas veikas, kurių paskėjoje buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai (pvz. kasacinės nutartys Nr. 2K-70/2013, 2K-170/2013, 2K-267/2013). Įvertinus visumą minėtų aplinkybių, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam priteista 300 € neturtinės žalos atlyginimo suma yra teisinga, skundą nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo nustatyti didesnį nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį.
Apibendrinant išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiojo D. G. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, keisti skundžiamą Trakų rajono apylinkės teismo 2016-06-29 nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Dėl proceso išlaidų
Nukentėjusysis D. G. prašo priteisti jo naudai turėtas atstovavimo išlaidas apeliacinėje instancijoje – 300 €. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-605/2011). Nagrinėjamoje byloje nukentėjusio apeliacinis skundas yra atmetamas, todėl priteisti proceso išlaidas už teisinę pagalbą nukentėjusiajai paruošiant apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nukentėjusiojo D. G. apeliacinį skundą atmesti.