- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-07
- Bylos Nr.
- 1S-731-530/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-9-00675-2013-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- O. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Valdo Vitunsko,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo O. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. spalio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2021 m. rugsėjo 20 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam O. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. O. B. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, paskiriant 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė subendrinta su Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 10 metų laisvės atėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskiriant 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 17 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 11 metų laisvės atėmimo.
3. Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, paskiriant 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė su bendrinta su Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 12 metų laisvės atėmimo.
4. Bausmės pradžia – 2013 m. liepos 15 d., bausmės pabaiga – 2024 m. balandžio 16 d.
Žemesnės instancijos teismas
5. 2021 m. rugsėjo 20 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam O. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, trylika kartų skatintas, įgijo vidurinį išsilavinimą, baldžiaus ir staliaus specialybes, turi gyvenamąją vietą, išėjęs į laisvę bus įdarbintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengia finansinius įsipareigojimus. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
6. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 29 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą, nurodydamas, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Be to, akivaizdžiai teigiamu elgesiu jis nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu aštuonis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, iš jų septynis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors paskirtos drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad jis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir tai atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones. Pažymėta ir tai, kad pagal OASys metodiką O. B. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismo vertinimu, vis dar išlieka reikšmingi ir nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija; teisės pažeidimų modelis; smurtinio elgesio istorija; pirmas teistumas jauname amžiuje (17 m.); darbinės patirties ir darbo įgūdžių neturėjimas; finansinių įsipareigojimų turėjimas; buvo įtakojamas asocialios grupės; piktnaudžiavimas alkoholiu, bausmės atlikimo metu baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau stebima motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius; smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas impulsyvus elgesys; negebėjimas įvertinti savo elgesio pasekmių. Visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste įvertinta ir likusi neatliktos bausmės dalis bei nusikaltimų, už kurių įvykdymą atliekama bausmė, sunkumas ir pobūdis. Šios aplinkybės teismui neleido daryti išvados, jog O. B. probacija šiuo metu gali būti sėkminga. Nors nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
7. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis O. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2021 m. rugsėjo 20 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
7.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas nepakankamai įvertino teisės aktuose numatytas lygtinio paleidimo taikymo galimybės, taip pat ir duomenis reikšmingus sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi liko neįvertintos nuteistojo pastangos resocializuotis.
7.2. Nuteistasis skunde pažymi, kad jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, be sargybos ir be palydos. Jo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu yra vertinamas kaip nepriekaištingas, nors per bausmės atlikimo laiką nustatytą tvarką pažeidė aštuonis kartus, iš jų septynis kartus buvo baustas drausmine tvarka, tačiau už gerą elgesį bei dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje yra trylika kartų skatintas. Šios aplinkybės, pasak nuteistojo patvirtina, jog nėra jokių duomenų, kad jis būdamas laisvėje bėgs, slėpsis, ar darys naujus nusikaltimus. Nuteistasis savo elgesiu įrodė ir įgijo pataisos namų administracijos pasitikėjimą, todėl nėra prasmės ir tikslo toliau jį laikyti izoliuotą nuo visuomenės.
7.3. Nuteistasis skunde taip pat atkreipia dėmesį, kad jo svarstymas Drausmės komisijoje, dėl galimo vidaus tvarkos pažeidimo, kai nuobauda nėra skiriama ir apsiribojama pokalbiu nėra joks pažeidimas ir nėra nuobaudos forma, kurią teismas turėtų vertinti neigiamai, kaip tariamo pažeidimo fakto konstatavimą. Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje, vėliau socialinio tyrimo išvadoje bei Komisijos nutarime toks įrašas, anot nuteistojo, yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi Drausmės komisijos pokalbis, kaip nuobaudos rūšis nėra numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 142 ir 143 straipsniuose.
7.4. Skunde teigiama, kad sėkmingam resocializacijos procesui svarbu tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu pasižymi teigiama darbine motyvacija. Šiuo metu dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis taip pat nuosekliai dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos, psichologinės tarnybos organizuojamose programose, turi teigiamas nuostatas į priežiūrą, siekia prasmingo užimtumo. Socialiniai ryšiai su artimaisiais glaudūs bei šilti, jis yra lankomas pasimatymų metu, bendrauja laiškais bei telefonu. Nuteistasis vertina artimųjų palaikymą, domisi jų kasdienybe, todėl jo ryšys su artimaisiais yra tvirtas ir gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio nusikalstamumo. Jis taip pat neturi rūpesčių dėl pastovios gyvenamosios vietos laisvėje, suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje, nesilaiko kriminalinės subkultūros elgesio ir bendravimo taisyklių, neturi diskriminacinių nuostatų, neišsako rasistinių, užgauliojančių pareiškimų, turi teigiamas nuostatas darbuotojų, kurie su juo dirba, atžvilgiu, savo elgesiu nedaro neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems, todėl teismo sprendimas yra nepagrįstas. Tuo tarpu, būtent teigiamas elgesys pataisos namuose, išlikę ir toliau puoselėjami socialiniai ryšiai, žema ar vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika leidžia pagrįstai manyti, kad bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje. Atkreipiant dėmesį, kad pats lygtinis paleidimas savo esme, leidžia tikėtis, kad nuteistasis pasitaisys ir daugiau nedarys teisės pažeidimų. Pabrėžiant, kad padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nekinta visos bausmės atlikimo laikotarpiu ir netgi neišnyksta kaltininkui visiškai atlikus bausmę, todėl bendrasis teisės principas įtvirtintas Lietuvos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, kategoriškai draudžia šias aplinkybes pakartotinai vertinti sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo.
7.5. Skunde pažymima, kad nagrinėjamu atveju teismas netinkamai vertino riziką mažinančius veiksnius, taip pat nebuvo įvertinta bausmės vykdymo paskirtis ir lygtinio paleidimo tikslai, nurodyti tiek ratifikuotose Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, tiek Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijose Rec (2003) 22, taip pat nebuvo atsižvelgta ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, kurioje numatyta, kad nuteistasis jau pradėdamas atlikti bausmę turi teisę žinoti, ką jis privalo daryti, jog galėtų būti išleistas į laisvę, todėl skundžiamu nutarimu buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kiti baudžiamosios teisės principai. Nuteistojo teigimu, nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad jis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, savo elgesio ir juo sukeltų negatyvių padarinių, teismui pateikti duomenys rodo, kad nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje itin teigiamas ir tai rodo jo atsakingumą ir motyvaciją keistis. Visi aukščiau aptarti nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys leidžia vienareikšmiškai pozityviai vertinti nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje.
Nuteistojo O. B. skundas netenkinamas.
8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties, spręsdamas Komisijos nutarimo patvirtinimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, pirmosios instancijos teismas įvertino tiek nuteistojo pažangą, tiek jo elgesį jam skirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei kitas aplinkybes, reikšmingas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui/netaikymui ir nusprendė atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos O. B.. Šiai išvadai pritaria ir aukštesnės instancijos teismas.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog O. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju be išdėstytų duomenų, būtina nustatyti ir akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką pataisos namuose, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytą rizikos vertinimo grupę, bet ir visapusiškai įvertinus nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką jo kriminogeniniams veiksniams.
10. Kaip teigia pats O. B., jis yra padaręs pozityvias išvadas dėl savo nusikalstamo elgesio ir sukeltų neigiamų padarinių, o jo itin teigiamas elgesys pataisos įstaigoje rodo atsakingumą bei motyvaciją keistis. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas netinkamai vertino nuteistojo riziką mažinančius veiksnius, neatsižvelgė į tai, kad bausmė jau atliko baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį, taip pat nebuvo įvertinti ir lygtinio paleidimo taikymo tikslai bei nuteistojo pastangos resocializuotis. Tačiau teisėjų kolegija nesutikdama su šiais nuteistojo teiginiais, pažymi, kad O. B. pastangos bei jo elgesys bausmės atlikimo metu teismo buvo įvertintos ir padaryta išvada, jog nuteistojo pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad jam galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, su kuo visiškai sutinka ir aukštesnysis teismas, pažymėdama, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu, kad apylinkės teismo sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu ar pažeidžiančiu lygtinio paleidimo taikymo nuostatas.
11. Skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga patvirtina, kad O. B. bausmę atlieka lengvojoje grupėje, skatintas trylika kartų, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, atvykęs į pataisos įstaigą dirbo, baigė 12 klasių, įgijo staliaus ir baldžiaus specialybes. 2020 m. birželio 25 d. buvo perkeltas bausmės atlikimui į „Priklausomybės turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos centrą“, kur sėkmingai baigė 12 mėnesių programą. Nuteistasis bausmės atlikimo metu taip pat palaiko socialinius ryšius su artimaisiais ir lygtinio paleidimo atveju vyktų gyventi pas seserį į (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nustatyta, kad O. B. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, kreipėsi psichologinės pagalbos į asociaciją „(duomenys neskelbtini)“, iš kurios gauta pažyma, jog po metų psichologinio darbo su nuteistuoju stebimi pozityvūs mąstymo ir elgesio pokyčiai (b. l. 21). Ir nors šios aplinkybės neabejotinai teigimai charakterizuoja nuteistąjį, rodo elgesio koregavimą tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Kadangi sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tvirtinant Komisijos nutarimą, negali būti vertinamos tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, būtina įvertinti visus duomenis esančius byloje, kurie nėra tik išimtinai teigiamai charakterizuojantys nuteistąjį.
12. Ir nors O. B. daug kartų skatintas už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, tačiau taip pat jis net septynis kartus baustas ir drausmine tvarka, iš jų net keturis kartus už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2013 m. liepos mėn. ir visos jo nusikalstamos veikos buvo padarytos apsvaigus nuo alkoholio, tačiau nuteistasis savo priklausomybės problemas pradėjo spręsti tik 2019 m. rugsėjo mėn. ir tai nesėkmingai, kadangi buvo sulaikytas apsvaigęs nuo alkoholio ir pašalintas iš reabilitacijos centro. Paskutinė drausminė nuobauda už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą buvo skirta 2020 m. balandžio 9 d. Todėl teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys nerodo išskirtinai teigiamo jo elgesio visos bausmės atlikimo metu. Ir nors O. B. šiuo metu yra baigęs dvylikos mėnesių reabilitacijos programą, taip pat metus laiko dalyvavo asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ vedamoje gydymo programoje, tačiau nuo programų baigimo (2021 m. birželio 26 d.) nėra praėjęs ženklus laiko tarpas, kad būtų galima spręsti, jog nuteistasis šios priklausomybės sugebėjo atsikratyti visam laikui, pažymint, kad nuteistasis lygtinio paleidimo atveju atsidurtų nestruktūrizuotoje aplinkoje, kurioje nuteistojo priežiūra nebūtų tokia griežta. Teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentu, jog Drausmės komisijos pokalbis nėra nuobaudos rūšis, tačiau šios aplinkybės egzistavimas nustatomas tuomet, kai nuteistasis nesugeba tinkamai laikytis nustatytų elgesio bei režimo reikalavimų, todėl šie duomenys pagrįstai nurodomi tiek individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje, tiek socialinio tyrimo išvadoje, kaip nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga ir pagrįstai vertinami svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą.
13. Nors nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmąjį kartą, tačiau O. B. išviso teistas tris kartus. Visos jo padarytos nusikalstamos veikos siejamos su smurto naudojimu, tačiau vienas teisės pažeidimas sukėlė itin skaudžias ir negrįžtamas pasekmes, t. y. žmogaus mirtį. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu dalyvavo įvairiose užimtumo priemonėse bei sprendė alkoholio vartojimo problemą, įtakojusią jo nusikalstamą elgesį, tačiau teisėjų kolegija pasigenda nuteistojo dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuriuos būtų orientuotos į ankstesnio elgesio analizavimą. Pažymint, kad nuteistojo mąstymo ir elgesio srityje nurodoma, jog nuteistasis kalbėdamas apie nusikaltimą labai neatvirauja, nors atpažįsta savo veiksnius susijusius su nusikalstamu elgesiu, supranta savo atsakomybę dėl problemų atsiradimo ir yra motyvuotas jas spręsti, tačiau teisėjų kolegija vertinimu trūksta nuteistojo kritinio požiūrio būtent į problemų sprendimo būdą - smurtą. Teisėjų kolegijos nuomone, būtent šių aplinkybių egzistavimas, sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu, kuri akivaizdu, dar nėra pakankama, kad pataisos procesas O. B. jau galėtų būti baigtas.
14. Ir nors skunde teigiama, kad nusikalstamos veikos aplinkybės negali būti vertinamos spendžiant lygtinio paleidimo klausimą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nusikalstamos veikos aplinkybės, egzistavusios iki nuteistojo nuteisimo negali būti pripažįstami savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pažymint, kad informacija apie O. B. padarytą nusikalstamą veiką atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į visuotinai nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl šių aplinkybių įvertinimas, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nei BVK normoms, nei formuojamai teismų praktikai neprieštarauja, jei jos vertinamos kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių kontekste.
15. Nuteistojo O. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, yra vidutinė. Ir nors iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad atlikus pakartotinius nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus, stebima nuteistojo pažanga ją mažinant, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistajam vis dar nustatomi net septyni dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, tokie kaip: darbinės patirties ir darbo įgūdžių neturėjimas; finansinių įsipareigojimų turėjimas; buvo įtakojamas asocialios grupės; piktnaudžiavimas alkoholiu, bausmės atlikimo metu baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau stebima motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius; smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas impulsyvus elgesys; negebėjimas įvertinti savo elgesio pasekmių. Nors nuteistasis tam tikras sritis atlikdamas bausmę ir koreguoja, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu smurtinis elgesys ir negebėjimas įvertinti savo elgesio pasekmių turėtų būti koreguojami padedant specialistams bei prižiūrint nuteistąjį.
16. Nelieka nepastebėti ir nuteistojo finansiniai sunkumai jam išėjus į laisvę. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad O. B. pagal vykdomuosius dokumentus turi padengti 299,59 Eur, yra padengęs 129,44 Eur, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nuteistajam taip pat yra priteistos didelės sumos susijusios su civiliniais ieškiniais, taip pat proceso išlaidomis. Ir nors byloje yra pateikta pažyma, kad nuteistasis lygtinio paleidimo atveju bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbinio darbininko pareigose (duomenys neskelbtini) mieste (b. l. 20), tačiau lygtinai paleistas nuteistasis ketina apsigyventi pas seserį (duomenys neskelbtini) mieste (b. l. 19), todėl teisėjų kolegija pateiktą pažymą apie būsimą įsidarbinimą vertina, kaip formalią bei deklaratyvią, nei realiai įgyvendinamą ir sprendžia, kad pakankamai dideli finansiniai įsipareigojimai leidžia pagrįstai abejoti, jog nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis lygtinio paleidimo atveju.
17. Nuteistasis skunde teigia, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino bausmės vykdymo paskirties ir lygtinio paleidimo tikslų ir taip pažeidė teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kitus baudžiamosios teisės principus, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Kartu pažymint, kad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. O. B. neatliktos bausmės dalis – 2 metai 7 mėnesis. Tačiau O. B. buvo skirta galutinė subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausmė ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, vien tai teisėjų kolegijos vertinimu neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymint, kad lengvesne likusios bausmės atlikimo forma taip pat nebus pasiekti bausmės tikslai, kartu pažeidžiant teisingumo principą bei visuomenės interesus.
18. Ir nors nuteistasis skunde teigia, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai vertino nusikalstamo elgesio riziką mažinančius veiksnius, tačiau teisėjų kolegijos pažymi, kad nuteistojo artimi socialiniai ryšiai ir jų stabilumas, tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, motyvacija darbui nesudaro pagrindo išvadai, kad O. B. probacija šiuo metu jau bus sėkminga, kadangi akivaizdu, jog išimtinai teigiamas nuteistojo elgesys yra rodomas iš esmės tik nuo tada, kai atsirado galimybė jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, todėl teisėjų kolegijos vertinimu nuteistojo O. B. pataisos procesas dar turėtų būti tęsiamas pataisos namuose.
19. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias bei rekomenduojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus turimą O. B. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų ir jo elgesio pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Svarbu pažymėti ir tai, kad nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, kad O. B. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo O. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. spalio 29 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.