- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-19
- Bylos Nr.
- 1-46-266/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34971-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Zita Gavėnienė
- Nukentėjusysis
- I. K.
- Civilinis atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Kaltinamasis
- D. B.
- Advokatai
- Darius Karvelis
Dalyvaujant prokurorui Arvydui Miečiui , nukentėjusiojo I. K. atstovei V. K., jos atstovui advokatui Dariui Karveliui,
Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini)" pamainos vadovu, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini). kaltinamas pagal LR baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį ir ,-
nustatė ;
Kaltinamasis D. B. 2017 m. liepos 2 d., apie 16.21 val., Anykščių r., kelio Anykščiai-Kurkliai-Balninkai-Želva 4 km, vairuodamas V. V. priklausantį automobilį „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9, 127, 128 ir 136.5 punktų reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir nesielgė taip, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir nesudaryti kliūčių jų eismui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio atsižvelgiant į kelio sąlygas, matomumą, eismo intensyvumą kad, atsiradus kliūčiai, galėtų sulėtinti greitį ar net visiškai sustabdyti transporto priemonę, neįsitikino, kad bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės, t. y. artėdamas prie priekyje ta pačia kryptimi lėčiau važiavusio triračio dviratininko I. K., laiku nemažino savo vairuojamos transporto priemonės greičio iki dviratininko važiavimo greičio dešinėje važiuojamosios dalies pusėje ir automobilio priekinės dalies dešine puse ties žibintu trenkė į triračio dviračio galinį dešinį ratą ir daiktadėžę, ko pasėkoje I. K. nukrito nuo dviračio, dešinės rankos riešo sritimi bei galva kontaktavo su kelio gruntu ir įvykusio eismo įvykio metu patyrė galvos sumušimą bei dešiniosios plaštakos didžiojo daugiakampio lūžį, kas visumoje vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamasis D. B. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, jog tą dieną tarnybiniu transportu vyko į Anykščius. Pakeliui prisivijo triračiu dviračiu važiuojantį nukentėjusįjį. Priekyje jo važiavo kitas automobilis, kuris nukentėjusįjį aplenkė. Po aplenkimo dviratininkas susimėtė . Metėsi į kelio vidurį, o po to į dešinę. Tai pamatęs jis automobilį stabdė, tačiau susidūrimo nepavyko išvengti ir jis automobilio dešine puse kliudė dviračio dešinį ratą. Nuo smūgio dviratininkas nukrito. Jis važiavo greičiu apie 80 km/ val. Stabdymo metu automobilis čiuožė. Jis visada teigė, jog smūgio metu dviratininkas sėdėjo ant dviračio, o ne stovėjo. Jis visada ketino susitaikyti su nukentėjusiuoju, tačiau jam nepavyko, nes to nenorėjo nukentėjusio atstovė.
Nukentėjusysis I. K. parodė, kad važiuodamas triračiu dviračiu , išgirdęs iš paskos atvažiuojantį automobilį, dviratį pasuko į pievą ir sustojęs nuo jo nulipo. Staiga pajuto smūgį į dviratį ir buvo nublokštas į pievą.
Nukentėjusysis I. K. tai patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 34-40).
Liudytoja, nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą V. K. parodė, kad nurodytą dieną, po pietų , sužinojo, kad jos sūnus I. K. pateko į eismo įvykį ir išvežtas į ligoninę. Po gydytojų apžiūros jis sugrįžo į namus. I. K. sakė, kad jį, kelkraščiu važiuojantį dviračiu, partrenkė automobilis. Kitą dieną jam pradėjo skaudėti dešinę ranką ir petį. Jis vėl kreipėsi pas gydytojus ir jam buvo nustatytas dešinės rankos lūžis . Ikiteisminio tyrimo metu ji buvo pasirašiusi pareiškimą, jog su kaltinamuoju susitaikė, tačiau dokumentą pasirašė nesupratusi, todėl nutartis buvo panaikinta. Ji pareiškė ieškinį ir prašo atlyginti turtinę žalą 263.98 eurus, nes pirko vaistus ir buvo sugadintas triratis dviratis, kurį vertina 250 eurų. Taip pat prašo priteisti 3000 eurų neturtinės žalos. Taikytis su nukentėjusiuoju ji nepanoro.
Liudytoja S. P. parodė , jog ji atliko ikiteisminį tyrimą. Jo metu kaltinam asis D. B. prisipažino padaręs avariją, kurios metu sužalojo I. K., todėl buvo priimtas sprendimas nutraukti bylą nukentėjusiojo atstovei ir kaltinamajam susitaikius. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo atstovė ieškinio nereiškė, nors jai buvo išaiškintos teisės. Kaltinamojo D. B. parodymus ji užrašė tokius, kokius davė pats kaltinamasis .
Civilinio atsakovo „Lietuvos draudimas“ atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog kaltinamojo vairuojamas automobilis buvo draustas civilinės atsakomybės draudimu. Jei bus įrodyta vairuotojo kaltė , tai draudimo bendrovė sutinka atlyginti nukentėjusiajam dalį turtinės žalos ir 2500 eurų neturtinės žalos.
Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2017-07-02 apžiūrėta eismo įvykio vieta. Apžiūros metu užfiksuota, kad automobilis "Renault Master", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi kelio Anykščiai-Kurkliai, kairėje kelio pusėje, toje pačioje pusėje, pievoje, guli triratis dviratis, ant kelkraščio pribyrėję automobilio žibinto šukių (b. l. 16-22).
Iš byloje esančio 2017-07-02 automobilio apžiūros protokolo matyti , kad apžiūrėtas automobilis "Renault Master", valst. Nr. (duomenys neskelbtini)Apžiūros metu nustatyta, kad sudužęs priekinis dešinės pusės žibinto stiklas (b. l. 63-72).
Iš byloje esančio dviračio apžiūros protokolo matyti, jog 2017-07-02 apžiūrėtas triratis dviratis. Apžiūros metu nustatyta, kad sulankstytas dešinės pusės galinis ratas, nulūžusi gale esanti daiktadėžė (b. l. 75-81).
Iš byloje esančios 2017-08-24 specialisto išvados Nr. G 935/201(05) matyti, jog I. K. nustatyta galvos sumušimas ir dešiniosios plaštakos didžiojo daugiakampio lūžis. Sužalojimai kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. (b. l. 90-91).
Iš byloje esančios kompleksinės teismo medicinos- eismo įvykio ekspertizės matyti , kad eismo įvykio metu I. K. buvo padaryta galvos sumušimas ir dešiniosios plaštakos didžiojo daugiakampio lūžis. Visumoje tai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Susidūrimo metu dviratininkas I. K. sėdėjo ant triračio dviračio balnelio ir triračio dviračio dešinysis šonas ir galinė dalis buvo pasukti į link jo artėjantį automobilį „Renault Master“. Automobiliui priekinės dalies dešine puse atsitrenkus į triračio dviračio dešinio šono galinę dalį, minėtas dviratis kartu su sėdėjusiu dviratininku buvo bloškiami į priekį ir į dešinę; dviratininkas I. K. , nukritęs nuo triračio dviračio, tikėtina, dešinės rankos riešo sritimi bei galva kontaktavo su kietu buku paviršiumi, šiuo atveju gruntu ir taip patyrė nustatytus sužalojimus. (t. .2, b.l. 29 ) Dėl eismo įvykio, kompleksinė ekspertizė nustatė, jog automobilio „Renault Master“ vairuotojo D. B. veiksmai- artėdamas prie priekyje ta pačia kryptimi lėčiau važiavusio triračio dviratininko, kuomet priešpriešiais važiavo kitas automobilis, laiku nemažino greičio, - buvo nepriimtini. Susidūrimo metu dviratininkas I. K. sėdėjo ant triračio dviračio balnelio, o dviratis buvo pasisukęs smailiu kampu iš kairės į dešinę, žiūrint Anykščių link. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Renault Master“ vairuotojo veiksmai,- artėdamas prie priekyje ta pačia kryptimi lėčiau važiavusio triračio dviratininko, kuomet priešpriešiais važiavo kitas automobilis , laiku nemažino greičio ir kliudė dviratininką, - techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu ir buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. (t. 2, b. l. 30-34)
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžių metu, konstatuoja, jog kaltinamojo D. B. kaltė , jog jis 2017 m. liepos 2d., vairuodamas automobilį pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus , ko pasekmėje buvo nesunkiai sužalotas I. K. , visiškai įrodyta. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR Baudžiamojo kodekso 281 straipsnį 1 dalį. Atlikus byloje kompleksinę teismo medicininę- eismo ekspertizę, kaltinamasis D. B. savo kaltę pripažino visiškai.
Kaltinamasis D. B. teisiamas pirmą kartą , padarė neatsargią nusikalstamą veiką, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, dirba, charakterizuojamas gerai. Jo padaryti Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimai nėra grubūs. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, kaltinamajam D. B. skirtina įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – bauda. Skiriama bausmė, apskaičiuojama vadovaujantis 2014 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriame nustatyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 Eur, t. y. MGL dydis galiojęs nuo 2015-01-01 iki 2018-01-01. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika padaryta 2017-07-02, parinktinas MGL dydis galiojęs nusikalstamos veikos padarymo metu, o ne nuosprendžio surašymo metu. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-29 nuosprendis Nr. 1A-228-396/2016).
Dėl civilinio ieškinio. Nukentėjusiojo I. K. atstovė V. K. teisme pateikė ieškinį ir prašė priteisti iš atsakovų D. B. ir AB Lietuvos draudimas 263,98 eurus turtinei žalai ir 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Teismo posėdžio metu savo ieškinį palaikė. Nurodė, jog turėjo išlaidų vaistų pirkimui, buvo sugadintas triratis dviratis 250 eurų vertės, todėl prašė priteisti 263, 98 eurus turtinės žalos . Neturtinei žalai atlyginti prašė priteisti 3000 eurų, nes dėl avarijos metu patirtų sužalojimų neįgalus sūnus kentė skausmus , patyrė daug nepatogumų. Atsakovas draudimo bendrovė AB “Lietuvos draudimas“ nukentėjusiosios atstovės ieškinį pripažino iš dalies. Sutiko atlyginti turtinę žalą , tai 7,99 eurus už vaistus ir 250 eurų už sugadintą dviratį , bei 2500 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. (CK 6.250straipsnio 1 dalis) Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais , kurie sukelia kančias ir išgyvenimus . Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas. Šioje byloje neturtinė žala padaryta nusikaltimu, dėl to CK 6.250 straipsnio 2 dalies pagrindu atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą. Teismas , nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniam gyvenimui. Kaip nustatyta nukentėjusysis I. K. avarijos metu buvo sužalota nesunkiai, dėl sužalojimo gydėsi, vartojo vaistus , todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą . Dar iki sužalojimų jis buvo neįgalus. Kaltinamasis D. B. padarė nusikalstamą veiką laikoma neatsargia, jo padaryti KET reikalavimų pažeidimai nėra grubūs, jo vairuojamas automobilis įvykio metu buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“ . Teismas įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, nukentėjusiojo sveikatos būklę po sužalojimų, padarytos turtinės žalos dydį, ir , atsižvelgiant į suformuota Aukščiausiojo teismo praktiką tokios kategorijos bylose dėl neturtinės žalos priteisimo bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, jog yra pagrindas nukentėjusiojo atstovės ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš draudimo bendrovės padarytą turtinę žalą – 257.99 eurus ( už vaistus – 7,99 eurus ir už sugadintą dviratį 250 eurų ) ir 2500 eurų neturtinei žalai atlyginti. Teismų praktikoje yra susiformavusi nuostata, kad įprastiniu atveju už sveikatos sutrikdymą asmeniui eismo įvykio metu ir padarius jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 2000 iki 10 000 litų (kasacinės nutartys 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013) Šiuo atveju būtų nuo 579,24 eurų iki 2896,20 eurų. Kitoje dalyje V. K. ieškinys atmestinas.
Dėl atstovavimo išlaidų. Teisminio nagrinėjimo metu 2017-11-09 valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu, nukentėjusiojo I. K. atstovei V. K. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba 100 procentų. (t.1, b.l. 141-142) 2018-01-29 pateiktoje pažymoje nurodyta, jog advokatui už suteiktą nukentėjusiojo atstovei antrinę teisinę pagalbą sumokėta 169 eurai. Vadovaujantis LR BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis iš kaltinamojo D. B. ši suma priteistina į valstybės biudžetą.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
D. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnį 1 dalį ir paskirti jam 10 MGL (376,60 eurų) dydžio baudą.
Baudą sumokėti per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas, banko kodas 72900 arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440, arba LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, arba LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, banko kodas 74000, arba LT24 7300 0101 1239 4300, esančią ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000 arba LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB ,,Medicinos bankas“, banko kodas 72300 arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB banko kodas 40100, (Įmokos kodas 6801). Sumokėjus baudą, kvitą (-us) pateikti į teismo raštinę. Nesumokėjus baudos per nurodytą laiką, bauda bus išieškota priverstinai.
Kardomąją priemonę , kol įsiteisės nuosprendis, palikti tą pačią- rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nukentėjusiojo I. K. atstovės V. K. ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti V. K. iš AB „Lietuvos draudimas“ 257,99 eurus turtinės žalos ir 2500 eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš D. B. į valstybės biudžetą 169 eurus advokato užmokesčio . Nurodytą sumą sumokėti į į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas, banko kodas 72900 arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440, arba LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, arba LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, banko kodas 74000, arba LT24 7300 0101 1239 4300, esančią ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000 arba LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB ,,Medicinos bankas“, banko kodas 72300 arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB banko kodas 40100.
Nuosprendis per 20d. gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.